VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (duomenys nebeskelbiami)
2024 m. balandžio 10 d. Nr. KS-37
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi Elektrėnų savivaldybės (toliau – Savivaldybė) buvusio tarybos nario (duomenys nebeskelbiami) (toliau – Tarybos narys) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2024 m. vasario 7 d. gavo šiuo metu Savivaldybės (duomenys nebeskelbiami) pareigas einančio (duomenys nebeskelbiami) paklausimą, kuriame šis asmuo nurodė, kad eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas (2019–2023 m. kadencija), atstovaudamas (duomenys nebeskelbiami), 2021 m. balandžio 6 d. pasirašė su Savivaldybės administracijos direktoriumi Paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Sutartis), taip pat (duomenys nebeskelbiami) susitarimą Nr. (duomenys neskelbiami) prie šios sutarties bei (duomenys nebeskelbiami) susitarimą Nr. (duomenys neskelbiami) prie šios sutarties (toliau visi kartu – ir Sutartis ir susitarimai dėl jos pratęsimo). Atsižvelgdamas į tai, (duomenys nebeskelbiami) prašė Komisijos įvertinti, ar jo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens, veiksmai neprieštarauja Įstatymo nuostatoms.
Komisija, 2024 m. vasario 14 d. posėdyje apsvarsčiusi šį paklausimą, paprašė (duomenys nebeskelbiami) pateikti papildomos informacijos ir dokumentų.
Komisija, 2024 m. vasario 28 d. posėdyje susipažinusi su (duomenys nebeskelbiami) papildomai pateikta informacija ir dokumentais, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl (duomenys nebeskelbiami) veiksmų, t. y. jo ((duomenys nebeskelbiami)) atstovavimo (duomenys nebeskelbiami), pasirašant su Savivaldybės administracijos direktoriumi Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo, atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Nagrinėjamuoju atveju Komisijos vertinimo dalykas yra (duomenys nebeskelbiami), tuo metu ėjusio Savivaldybės tarybos nario pareigas, veiksmai Savivaldybės administracijoje, t. y. kai jis, atstovaudamas (duomenys nebeskelbiami), su Savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo.
Pabrėžtina, kad Komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms. Be kita ko, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo Komisijai pradėti tyrimą (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal VTEKĮ 22 straipsnio nuostatas, pranešimams pateikti ar tyrimui savo iniciatyva pradėti nustatomas 3 metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo dienos.
Komisija šio tyrimo metu nevertino viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kitų su tuo susijusių procedūrų, kurių pagrindu Savivaldybės administracija su (duomenys nebeskelbiami) atstovaujama (duomenys nebeskelbiami) sudarė Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei socialinio ir ekonominio tikslingumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2023 m. kovo 3 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose (duomenys nebeskelbiami) buvo išrinktas Savivaldybės tarybos nariu ir kaip naujai išrinktos tarybos narys 2019 m. balandžio 17 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje davė priesaiką (2019 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolas Nr. VI.TP-1).
2. Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu (duomenys nebeskelbiami) ėjo Savivaldybės tarybos nario pareigas ir atstovaudamas (duomenys nebeskelbiami) su Savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė:
2.1. (duomenys nebeskelbiami) Paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami);
2.2. (duomenys nebeskelbiami) susitarimą Nr. (duomenys neskelbiami);
2.3. (duomenys nebeskelbiami) Nr. (duomenys neskelbiami).
Sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad šios sutarties objektas ir dalykas – intervencinės smurtinio elgesio prevencijos programos grupinių užsiėmimų vedimo pagal modelį (duomenys neskelbiami) paslaugos.
Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, pagal Sutartį paslaugas gavo Savivaldybės gyventojai, kuriems teismo sprendimu yra (buvo) paskirtos kompleksinės bausmės atlikimo priemonės. Viena tokių teismo taikomų priemonių – įpareigojimas išklausyti smurto artimoje aplinkoje intervencijos ir prevencijos programą. Remiantis minėtąja (duomenys neskelbiami) programa, per 26 susitikimus (1 kartą per savaitę, apytiksliai per 6 mėnesius) nuteistieji baigia šią programą ir gauna kurso išklausymo pažymą. Programos vykdymą prižiūri Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (duomenys nebeskelbiami) skyrius.
Iš Komisijos papildomai surinktų dokumentų nustatyta, kad (duomenys nebeskelbiami) keturi fiziniai asmenys pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). Vadovaujantis šios sutarties 2.2 papunkčio nuostatomis, dalyvaujantis viešajame pirkime dėl šios sutarties 1.1 papunktyje nurodytų grupinių užsiėmimų pagal intervencinę smurtinio elgesio prevencijos programą (duomenys nebeskelbiami) buvo paskirtas jungtinei veiklai atstovaujančiu atsakingu partneriu. Be kita ko, Jungtinės veiklos sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal pasirašytą su perkančiąja organizacija Sutartį visų partnerių vardu atlieka atsakingas partneris, t. y. (duomenys nebeskelbiami).
Savivaldybės vicemeras, pavaduojantis merą, Komisijai 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. 01.2-13-95 „Dėl prašomos informacijos pateikimo“ nurodė, kad (duomenys nebeskelbiami) Įstatymo nustatyta tvarka į šiuo metu (t. y. nuo 2023 m. balandžio 20 d.) Savivaldybės mero pareigas einantį (duomenys neskelbiami) dėl draudimo atstovauti išimties taikymo nebuvo kreipęsis, duomenų apie tai, kad (duomenys nebeskelbiami) dėl tokios išimties taikymo būtų kreipęsis į buvusios kadencijos Savivaldybės merą, neturi.
(duomenys nebeskelbiami) paaiškinimas
Apie pradėtą tyrimą (duomenys nebeskelbiami) buvo informuotas Komisijos 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. S-283-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“. Jo buvo paprašyta pateikti tyrimo aplinkybių paaiškinimą.
2024 m. kovo 8 d. gautas (duomenys nebeskelbiami) paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog Jungtinės veiklos sutarties bendrųjų nuostatų 1.2 papunktyje nurodoma, kad partneriai išlaiko savo juridinį savarankiškumą, o grupė juridinio asmens nesteigia. Partnerių įsipareigojimų 2.3 papunktyje ir tolesniuose papunkčiuose nustatytos vienodos partnerių atsakomybės ir įsipareigojimų dalys, t. y. kiekvienam po 25 proc., o 2.4 papunktyje ir tolesniuose papunkčiuose nurodoma, kad (duomenys nebeskelbiami) be atskiro partnerių įgaliojimo buvo paskirtas atsakingu partnerio vadovu tik tam, kad pateiktų perkančiajai organizacijai pasiūlymą Viešajame pirkime, laimėjimo atveju lygiomis teisėmis bendradarbiaudamas su kitais partneriais vykdytų sutarties įsipareigojimus dėl smurtinio elgesio prevencijos programos vedimo.
Taip pat paaiškinime (duomenys nebeskelbiami) nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir atsakingo vadovo paskyrimą teikti perkančiajai organizacijai pasiūlymą Viešajame pirkime reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.972 straipsnis, todėl, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, jis mano, kad kartu su partneriais veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir būdamas Savivaldybės tarybos nariu neatstovavo fiziniams ar juridiniams asmenims šioje institucijoje, o buvo atsakingas už pasiūlymo viešajam pirkimui teikimą, o laimėjęs buvo atsakingas ir už Sutarties pasirašymą. Kitų atsakomybių ar atstovavimo, (duomenys nebeskelbiami) manymu, Sutartyje ar Jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta.
Paaiškinime (duomenys nebeskelbiami) nepateikė Komisijai duomenų apie tai, kad prieš pasirašydamas Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo būtų kreipęsis į Savivaldybės merą dėl draudimo atstovauti išimties taikymo.
Komisijos 2024 m. balandžio 10 d. posėdyje D. (duomenys nebeskelbiami) dalyvavo, pasisakydamas iš esmės pakartojo savo paaiškinimo aplinkybes.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Įstatymo paskirtis nurodyta jo 1 straipsnyje – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirsti kelią kilti interesų konfliktams ir plisti korupcijai.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju (duomenys nebeskelbiami) buvo Savivaldybės tarybos narys, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, todėl jam nurodytos Įstatymo nuostatos dėl atstovavimo taikomos tiesiogiai ir visos apimties.
Valstybinė tarnyba neatsiejama nuo pamatinių demokratinės visuomenės vertybių. Minėtoji profesinės veiklos sistema privalo veikti nešališkai ir turi būti organizuojama taip, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, užtikrinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis. Siekis apsaugoti šias vertybes įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis laikytis tam tikrų ribojimų.
Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Šis draudimas netaikomas esant šiems Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams: 1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas); 2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo atstovauti išimtį konkrečiais atvejais, įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Tyrimo metu nenustatyta, kad nagrinėjamoje situacijoje tiriamajam (duomenys nebeskelbiami) buvo taikytos apribojimo atstovauti (duomenys nebeskelbiami) išimtys.
Pabrėžtina, kad (duomenys nebeskelbiami), teikdamas Komisijai pirmiau minėtą paaiškinimą, nenurodė, kad prieš pasirašydamas Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo būtų kreipęsis į Savivaldybės merą dėl draudimo atstovauti išimties taikymo. Tą patvirtina ir Savivaldybės pateikta informacija, kad duomenų apie tai, kad (duomenys nebeskelbiami) dėl minėtos išimties taikymo būtų kreipęsis į buvusios kadencijos Savivaldybės merą ar į dabartinį Savivaldybės merą, nėra.
Nustatyta, kad vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 2.2 papunkčio nuostatomis, dalyvaujant viešajame pirkime dėl šios sutarties 1.1 papunktyje nurodytų grupinių užsiėmimų pagal intervencinę smurtinio elgesio prevencijos programą, (duomenys nebeskelbiami) buvo paskirtas jungtinei veiklai atstovaujančiu atsakingu partneriu. Be kita ko, Jungtinės veiklos sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal su perkančiąja organizacija pasirašytą sutartį visų partnerių vardu atlieka atsakingas partneris, t. y. (duomenys nebeskelbiami). Kaip tik tai ir patvirtina, kad (duomenys nebeskelbiami) atstovavo (duomenys nebeskelbiami) ir su Savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo.
(duomenys nebeskelbiami), kaip tuo metu buvusiam Savivaldybės tarybos nariui, draudimo atstovauti išimties Įstatymo nustatyta tvarka nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad (duomenys nebeskelbiami) šiuo konkrečiu atveju nepaisė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo atstovauti Savivaldybėje (duomenys nebeskelbiami) atstovaujamai (duomenys nebeskelbiami) ir, kaip matyti iš Komisijai pateiktos informacijos, neatliko privalomų veiksmų siekdamas, kad jam būtų suteikta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta apribojimo atstovauti išimtis.
(duomenys nebeskelbiami) paaiškinime yra nurodęs, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir atsakingo vadovo paskyrimą teikti perkančiajai organizacijai pasiūlymą viešajame pirkime reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Kodeksas) 6.972 straipsnis, todėl atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, mano, kad kartu su partneriais veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir būdamas Savivaldybės tarybos nariu neatstovavo fiziniams ar juridiniams asmenims šioje institucijoje, o tik buvo atsakingas už pasiūlymo viešajam pirkimui teikimą, o laimėjęs tapo atsakingas ir už Sutarties ir susitarimų dėl jos pratęsimo pasirašymą. Kitų atsakomybių ar atstovavimo, (duomenys nebeskelbiami) manymu, Sutartyje ar Jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta.
Komisijos nuomone, Kodekso 6.972 straipsnio 2 dalis (esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi) paneigia (duomenys nebeskelbiami) nurodytus argumentus, nes jis nagrinėjamuoju atveju kaip tik veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovaudamas kitiems lektoriams, t. y. be atskiro partnerio įgaliojimo paskirti atsakingo partnerio vadovą (duomenys nebeskelbiami) pasirašyti ir pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymą viešajam pirkimui (Jungtinės veiklos sutarties 2.4.1 papunktis), be atskiro partnerio įgaliojimo paskirti atsakingo partnerio vadovą (duomenys nebeskelbiami) patvirtinti ir pateikti perkančiajai organizacijai sutarties kopiją kartu su pasiūlymu viešajam pirkimui (Jungtinės veiklos sutarties 2.4.1 papunktis) ir visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal pasirašytą su perkančiąja organizacija sutartį visų partnerių vardu atlieka atsakingas partneris – (duomenys nebeskelbiami) (Jungtinės veiklos sutarties 3.1 papunktis).
Taip pat akivaizdų (duomenys nebeskelbiami) Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovavimą (duomenys nebeskelbiami) patvirtina ir Sutarties preambulė, kurioje aiškiai nurodytas (duomenys nebeskelbiami) teisinis atstovavimo pagrindas, t. y. (duomenys nebeskelbiami) jungtinė (duomenys nebeskelbiami), atstovaujama (duomenys nebeskelbiami), veikiančio pagal įstaigos įstatus (2018-03-15 Jungtinės veiklos sutartį).
Komisijos vertinimu, teisės atstovauti apribojimas įstaigoje, kurioje asmuo atlieka tarnybines pareigas, yra siejamas su poreikiu užtikrinti, kad pastarasis negalėtų pasinaudoti tarnybine informacija, tarnybos metu susiformavusiais ryšiais, pažintimis, santykiais su bendradarbiais, kolegomis, vadovais ir pan., siekdamas palankių rezultatų savo atstovaujamiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat užtikrinti, kad, pavyzdžiui, vedant mokymus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirstas kelias atsirasti korupcijai ir pan.
Nagrinėjamu atveju taikyti 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo išimtį pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį taip pat nėra pagrindo, nes (duomenys nebeskelbiami), atstovaudamas (duomenys nebeskelbiami), veikė ne kaip fizinio asmens atstovas pagal Įstatymą ir tai nebuvo atstovavimas kitai darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. Nors Įstatyme nėra pateikto viešojo sektoriaus subjekto apibrėžimo, bet tokia definicija įtvirtinta ir apibrėžta kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai suprantami kaip: savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės įstaiga, viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas, valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms, šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus.
Iš Komisijos turimos informacijos visumos darytina išvada, kad (duomenys nebeskelbiami), atstovaudamas (duomenys nebeskelbiami) ir su Savivaldybės administracija sudarydamas Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo, neatitiko nė vieno iš Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų. Todėl aptariamuoju atveju taikyti atstovavimo apribojimo išimties, Komisijos nuomone, nėra teisinio pagrindo.
Sistemiškai vertinant Įstatymo nuostatas dėl pagrindų taikyti šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatytą draudimo atstovauti išimtį, darytina išvada, kad tokiai teisei atsirasti ir įgyvendinti būtinos visos šios sąlygos: 1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dėl konkrečios išimties taikymo iš anksto privalo teikti atitinkamą prašymą; 2) prašymas iš anksto privalo būti pateiktas institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam atstovui, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui, visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai arba valdybai; 3) apribojimo atstovauti išimtį konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką iš anksto nustato institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba; 4) sprendimas taikyti draudimo atstovauti išimtį privalo būti paskelbtas viešai.
Iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad (duomenys nebeskelbiami) dėl išimties, leidžiančios jam atstovauti (duomenys nebeskelbiami), taikymo į Savivaldybės vadovą ar jo įgaliotą atstovą (taip pat į jokį kitą asmenį) apskritai nesikreipė ir tokios išimties taikyti neprašė. Vadinasi, ir joks leidimas (duomenys nebeskelbiami) atstovauti (duomenys nebeskelbiami), atsižvelgiant į galimas interesų konflikto rizikas, tai padaryti įgaliotų asmenų priimtas ir viešai paskelbtas nebuvo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad (duomenys nebeskelbiami), atstovavęs (duomenys nebeskelbiami) santykiuose su Savivaldybės administracija ir pasirašydamas su šios savivaldybės administracijos direktoriumi Sutartį ir susitarimus dėl jos pratęsimo, nesilaikė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo atstovauti, pagal kurį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad (duomenys nebeskelbiami), eidamas Elektrėnų savivaldybės tarybos nario pareigas (duomenys nebeskelbiami) vardu su šios savivaldybės administracija pasirašydamas (duomenys nebeskelbiami) Nr. (duomenys neskelbiami), taip pat šios sutarties (duomenys nebeskelbiami) susitarimą Nr. (duomenys neskelbiami) ir (duomenys nebeskelbiami) Nr. (duomenys neskelbiami), atstovavo (duomenys nebeskelbiami) interesams ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą.
2. Siūlyti Elektrėnų savivaldybės merui nustatyti kontrolės ir priežiūros tvarką, veiksmingai užtikrinančią Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo atstovauti šioje savivaldybėje, įskaitant ir jos administraciją, laikymąsi.
3. Rekomenduoti (duomenys nebeskelbiami), ateityje atsiradus poreikiui atstovauti kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų interesams savo darbovietėje, prieš tai kreiptis į Elektrėnų savivaldybės merą dėl atstovavimo išimties taikymo.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys nebeskelbiami) ir Elektrėnų savivaldybės merui.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
Komisijos balsavimo rezultatai:
Gediminas Sakalauskas - už
Virginija Aleksejūnė – už
Evelina Matulaitienė - už
Tomas Blinstrubis – už
Martinas Žaltauskas - už
