VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. balandžio 13 d. Nr. KS-38
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi gautus pranešimus ir tyrimo metu surinktą informaciją dėl Šventosios seniūnės (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamoji) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatoms,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija 2021 m. gruodžio 15 d. gavo pranešimus, kuriuose buvo prašoma įvertinti socialiniame tinkle „Youtube“ 2021 m. gruodžio 12 d. laidoje „Draugystė verta milijonų“ (žr. https://www.youtube.com/watch?v=hc1oH7bGAYg) išsakytą teiginį, esą Šventosios seniūnė - Tiriamoji, be kita ko, galbūt atstovauja fiziniams asmenims valstybės ir savivaldybės institucijose. Todėl pareiškėjai Komisijos prašė įvertinti, ar tokios Tiriamosios veikos, t.y. - galimas atstovavimas, neprieštarauja Įstatymo nuostatoms.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims draudžia atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie dirba, o jei įstaiga, kurioje jie dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Šis apribojimas netaikomas, kai: 1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas); 2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas (12 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo atstovauti išimtį konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (12 straipsnio 4 dalis).
Seniūnas yra seniūnijos vadovas, valstybės tarnautojas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 dalis). Seniūną į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui (ten pat, 31 straipsnio 9 ir 11 dalys). Šventosios seniūnija yra Palangos miesto savivaldybės administracijos filialas.
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad Komisija turi teisę pradėti tyrimą per trejus metus nuo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.
Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Palangos miesto savivaldybę su prašymu Komisijai pateikti informaciją bei dokumentus apie visus Tiriamosios galimus atstovavimo kitiems asmenims atvejus Palangos miesto savivaldybėje (įskaitant ir administraciją), atliktus per pastaruosius trejus metus.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 29 d. rašte Komisijai nurodė, kad Tiriamoji pastarųjų trejų metų laikotarpyje jai buvo pateikusi notarinį 2017 m. lapkričio 21 d. įgaliojimą atstovauti vienam fiziniam asmeniui (duomenys neviešinami, toliau – Fizinis asmuo) ir 2020 m. spalio 23 d. rašytinį pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento „Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas“ (toliau – Pasiūlymas). Prašymo dėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto draudimo atstovauti netaikymo Palangos miesto savivaldybei Tiriamoji neteikė.
Komisija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautą informaciją, taip pat atsižvelgdama į tai, kad veikos dėl 2020 m. spalio 23 d. pateikto Pasiūlymo patenka į pastarųjų trejų metų terminą, 2022 m. sausio 12 d. posėdyje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis nusprendė pradėti tyrimą dėl Tiriamosios, kaip Šventosios seniūnės veikų atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Komisijos tyrimo dalykas yra Tiriamosios veikų, susijusių su 2020 m. spalio 23 d. pateiktu Pasiūlymu Palangos miesto savivaldybės administracijai, su kuria ją sieja tarnybos teisiniai santykiai, atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms įvertinimas. Įstatymas nenumato draudimo valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie nedirba. Todėl Komisija šiuo konkrečiu atveju nevertina ir netiria galimų Tiriamosios veiksmų, kuriuos ji, galbūt atstovaudama fiziniams ir juridiniams asmenims, galėjo atlikti kitose savivaldybės bei valstybės, įskaitant ir teismus, institucijose.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamoji ėjo (eina) Šventosios seniūnijos, kuri yra Palangos miesto (savivaldybės) filialas, vadovės – valstybės tarnautojos pareigas. Tiriamoji, kaip šias pareigas einantis asmuo yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 29 d. raštu Komisijai pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad:
Palangos miesto notaro biure 2017 m. lapkričio 21 d. Tiriamajai buvo išduotas įgaliojimas atstovauti Fiziniam asmeniui: atstovauti Nacionalinėje žemės tarnyboje ir jos teritoriniuose padaliniuose bei kitose įstaigose ir organizacijose, savivaldybių administracijose rengiant, derinant, viešinant ir tvirtinant bet kurio Fiziniam asmeniui priklausančio žemės sklypo žemėtvarkos projektą ir/ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, būti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir/ar teritorijų planavimo dokumentų iniciatore, pateikti prašymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, visų rūšių žemės valdos projektus ir/ar teritorijų planavimo projektus <...> tuo tikslu atstovaujamojo asmens vardu rašyti pareiškimus, prašymus, kitus dokumentus, už atstovaujamą asmenį pasirašyti, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus, įregistruoti duomenų pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka ir kt.; atstovauti Fiziniam asmeniui visais klausimais visose valstybės, savivaldos ir teisinėse institucijose <...> rinkti, gauti, pateikti visus reikiamus dokumentus ir kt. Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu šis įgaliojimas buvo galiojantis.
2020 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracija gavo ir užregistravo tą pačią dieną administracijos direktoriui adresuotą pasiūlymą, surašytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – Teritorijų planavimo nuostatai) 1 priede nustatytą formą, „Dėl teritorijų planavimo dokumento „Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas“. Pasiūlyme nurodyta vietovė – Plaušės kvartalas. Pasiūlymą pateikusio asmens ir jo įgalioto asmens (jeigu toks yra) vardai ir pavardės – Tiriamoji ir Fizinis asmuo. Pasiūlyme nurodytas gyvenamosios vietos adresas Palangos mieste, kuriuo registruoti abu Pasiūlymą teikiantys asmenys. Taip pat nurodytas ir vienas privatus elektroninio pašto adresas (duomenys neviešinami, toliau – Pasiūlymo el. paštas). Pasiūlyme rašoma, kad teritorijoje galioja Plaušės specialusis planas, rengtas 2013 m., jo sprendiniuose suplanuoti akligatviai yra pažymėti pilka spalva, X g. (duomenys neviešinami, toliau - X g.) raudonosios linijos patenka į nuosavybės teise valdomus sklypus Nr. (duomenys neviešinami, toliau – Sklypas 1) ir Nr. (duomenys neviešinami, toliau – Sklypas 2). Atsižvelgiant į tai Pasiūlyme prašoma: 1) Pateikti transporto srautų analizę ir planavimo sąlygas Pasiūlymo el. paštu; 2) nustatyti gatvės raudonąsias linijas, kad jos sutaptų su gatvės ribomis prie X g., taip pat ir kitose Plaušės kvartalo vietose suplanuotais akligatviais, Plaušės specialiuoju planu, raudonosios linijos sutaptų su sklypų ribomis, o ne „įlystų į sklypus“. Palangos miesto savivaldybės administracija Komisijai nurodė, kad ji gavo nepasirašytą Pasiūlymą.
Iš VĮ Registrų centro Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Pasiūlyme nurodytas Sklypas 1 nuosavybės teise priklauso Tiriamajai, Sklypas 2 – Pasiūlyme nurodytam Fiziniam asmeniui.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 14 d. raštu Komisijai nurodė, kad visi pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendinių buvo persiųsti nagrinėti šio plano rengėjui - UAB „Geometra“. Vadovaujantis Teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 punktu visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju. Paaiškino, kad Specialiojo plano rengėjas (UAB „Geometra“) laiku neišanalizavo visas pateiktas pretenzijas ar pasiūlymus, planavimo organizatoriui (Palangos miesto savivaldybės administracijai) nepateikė visuomenės dalyvavimo ataskaitos bei dalyvių sąrašo. Todėl savivaldybės administracija, kaip teigia, Komisijai negali patekti duomenų, kokie asmenys dalyvavo viešo svarstymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiojo plano rengėjas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties nuostatomis Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. birželio 11 d. paslaugos teikimo sutartį nutraukė, todėl Specialiojo plano rengimo procedūros toliau nebebus atliekamos. Komisijai paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracija (Planavimo organizatorius) visiems visuomenės dalyviams, kurie buvo pateikę pasiūlymus ar pastabas dėl rengiamo specialiojo plano sprendinių, apie specialiojo plano rengimo procedūrų nutraukimą informavo raštu.
Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Komisijai pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad:
Palangos miesto savivaldybės administracija Pasiūlyme nurodytiems asmenims, Pasiūlymo el. paštu išsiuntė 2020 m. lapkričio 3 d. raštą, kuriuo informavo, kad jų pateiktas Pasiūlymas dėl Specialiojo plano sprendinių buvo persiųstas nagrinėti rengėjui UAB „Geometra“. Pasiūlymą, pastabas, pretenziją išnagrinėjus rengėjui ir aptarus su planavimo organizatoriumi apie priimtą sprendimą savivaldybės administracija Pasiūlymo autorių (-us) pažadėjo informuoti papildomai. Šiame rašte taip pat informavo, kad 2020 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose vykusį Specialiojo plano viešą susirinkimą buvo nuspręsta nutraukti ir Specialiojo plano viešo svarstymo procedūrą kartoti. Apie kito viešo susirinkimo vietą, datą, laiką ir būdą susipažinti visuomenė bus informuota atskiru pranešimu.
Pasiūlyme nurodytas Fizinis asmuo iš privataus elektroninio pašto (ne Pasiūlyme nurodyto) 2020 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Geometra“ pateikė jo 2020 m. spalio 22 d. pasirašytą skundą, susijusį su Specialiojo plano projektiniais sprendiniais. Be kita ko šis asmuo nurodė, kad X g. turi privačios nuosavybės objektą, todėl šiame skunde teigė, jog Specialiojo plano projektiniai sprendiniai tiesiogiai pažeidžia jo teises. Taip pat informavo, kad minėtieji projektiniai sprendiniai pažeidžia teises į nuosavybę, kurią Fizinis asmuo ketina atkurti.
Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 31 d. Pasiūlyme nurodytam Fiziniam asmeniui į jo elektroninį paštą (ne Pasiūlyme nurodytą) pateikė raštą, kuriuo jį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog paslaugos atlikimo ir paslaugos tiekimo vykdymo terminai yra pasibaigę, Palangos miesto savivaldybės administracija nutraukė paslaugos tiekimo sutartį, o Specialiojo plano rengimo procedūros yra nutrauktos, todėl Specialiojo plano sprendiniai nėra toliau koreguojami. Pažymėjo, kad inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sprendiniai bus sprendžiami rengiant Palangos miesto bendrojo plano koregavimo procedūras.
Tiriamosios paaiškinimas
Tiriamoji Komisijai nurodė, kad Pasiūlymas buvo pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo įstatymo (2 str. 20 d., 30 d., 31 str., 49 str. ir kt.) nuostatomis.
Pasiūlyme nurodytas Fizinis asmuo aptariamų planavimo procedūrų atžvilgiu buvo suinteresuotas asmuo, todėl šiuo pasiūlymu „norėta akcentuoti, kad planuojant gatves „Plaušės kvartale“, [reikėtų] planuoti gatvių raudonąsias linijas taip, kad jos sutaptų su registruotų žemės sklypų ribomis ir nepažeistų nuosavybės teisių, kurių apsauga numatyta ir Konstitucijoje“. Paaiškino, jog ji, Tiriamoji, „atsakymo į pateiktą pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių rengime ir priėmime nedalyvavo, jokių neoficialių susitikimų su savivaldybės pareigūnais, kurie galėtų priimti sprendimą, neturėjo, nesiėmė jokių kitų galimų ir negalimų priemonių, išskyrus tai, kad [ji] padėjo surašyti Pasiūlymą, todėl nesudarė situacijos dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas ar pažeistas Įstatymas“.
Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatais, Tiriamosios, kaip seniūnės veiklos teritorija yra apibrėžta nuostatų 2 punkte. „<..> Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-17 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ nustatytoje savivaldybės teritorijos dalyje, tarybos suteiktu pavadinimu Šventosios seniūnija, išlaikomas iš savivaldybės biudžeto, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.“ Komisijai paaiškino, kad ji nedalyvauja darbo grupės ir (ar) komisijose, kuriose priimami sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų. Nedalyvauja jokiose darbo grupėse, kuriose yra priimami sprendimai su teritorija, kuri yra Palangos mieste, ne Šventosios seniūnijoje. Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad yra „svarbu ne tik vertinti atstovavimo faktą, bet aplinkybes ir galimus kilti interesų konfliktus, todėl vertinant tai, kas išdėstyta, Pasiūlymo pateikimas, kurio tikslas atkreipti teritorijų planavimo projektavimo procedūros metu dėmesį į galimus teisės aktų pažeidimus t.y. planuojant Plaušės kvartale gatves, jų raudonąsias linijas planuoti taip, kad nebūtų pažeistos asmenų nuosavybės teisės, kas iš esmės turi būti gerai žinoma projektuotojui ir administracijai – užsakovui, be to svarbu pabrėžti, kad darbas valstybės tarnyboje, negali riboti dalyvavimo suinteresuotos visuomenės veikloje, kaip numato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 punkto nuostata „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“.
Pasiūlymo pateikimo metu ji, Tiriamoji, buvo atostogose (iki 2020 m. gruodžio 1 d.). Taigi, tuo metu Šventosios seniūnės pareigų ji neatlikusi.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžia atstovauti fiziniams, ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Gramatinė šios normos analizė, Tiriamosios nuomone, leidžia teigti, kad ji turėjo ne tik atstovauti, bet ir ginti asmenų interesus. Todėl, „vien tik padėjimas pateikti Pasiūlymą nėra pakankamas pagrindas pažeidimui, nes nėra pažeidimo sudėties – atstovavimo ir gynimo“.
Pasiūlymas nebuvo susijęs su jos, Tiriamosios, tarnybine veikla ir „ jos niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti“, jos atžvilgiu netaikytinas Įstatymo 12 straipsnis.
Komisijos 2022 m. balandžio 6 d. Komisijos nuotoliniame posėdyje Tiriamoji ir jai atstovaujantis advokatas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes.
Tiriamosios atstovas atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad Specialiojo plano sprendinių planavimo procedūros nebuvo užbaigtos, nes planavimo organizatorius jas nutraukė ir su Pasiūlymu toliau nieko nedarė“. Todėl mano, kad nagrinėjama Tiriamosios veika buvo formalaus pobūdžio.
Tiriamoji Komisijai 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje nurodė, kad aptariamu Pasiūlymu ji nesiekusi paveikti savo darbdavių, priešingai – veikusi pagal teisės aktais nustatytas procedūras ir siekdama apsaugoti asmenis, su kurių teisėmis bei teisėtais interesais buvo susijęs nagrinėjamas teritorijų planavimo dokumentas, ir „užbėgti už akių galimiems pažeidimams“. Paaiškino, kad ji, kaip Palangos miesto gyventoja taip pat turėjusi asmeninį suinteresuotumą, susijusį su aptariamos teritorijos planavimo rezultatais. Mano, jog vertinant jos veikų atitiktį taip pat yra svarbu atsižvelgti į Pasiūlyme nurodytų aplinkybių turinį. Sprendimą dėl teritorijų planavimo sprendinių priima ne vienas subjektas, tai yra kompleksinė procedūra. Tuo tarpu ji šiuo konkrečiu atveju įgyvendino Konstitucijos laiduojamas teises, susijusias su nuosavybes apsauga bei jos gynimo būdais.
Tiriamoji Komisijai 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje patvirtino, kad Pasiūlymas nebuvo pasirašytas, nes šį dokumentą, kartu su įgaliojimu atstovauti Fiziniam asmeniui, ji 2020 m. spalio 23 d. pristačiusi Palangos savivaldybės administracijai, kur, dalyvaujant ir Tiriamajai, vyko aptariamos teritorijos planavimo dokumento viešo svarstymo procedūra. Paaiškino, jog Pasiūlymą teikė tiek savo, tiek Fizinio asmens, kurio interesams atstovauti ji turi įgaliojimą, vardu. Taip pat patvirtino, kad viešame svarstyme savivaldybėje svarstyti Plaušės kvartalo sprendiniai gali daryti poveikį pačios Tiriamosios ir jos atstovaujamo Fizinio asmens turtiniams interesams dėl greta esančių nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų. Pasiūlyme nurodytas el. paštas priklauso jai, Tiriamajai, asmeniškai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Tiriamajai, kuri eina Šventosios seniūnės pareigas ir yra valstybės tarnautoja Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties (2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju taip pat aktualios teritorijų planavimą bei planavimo procedūras reglamentuojančio specialaus teisės akto - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Komisijos tyrimui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos) nuostatos.
Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad teritorijų planavimas yra pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą (2 straipsnio 26 dalis).
Teritorijų planavimo įstatymas laiduoja visuomenės atstovų informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus (8 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Visuomenės (viešasis) interesas planuojant teritorijas įgyvendinamas per reglamentuotą viešą teritorijų planavimo procesą, privalomą visiems planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatant teritorijos naudojimo ir apsaugos priemones, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus (ten pat, 8 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose (ten pat, 31 straipsnio 3 dalis).
Teritorijų planavimo viešinimo procedūros yra: informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus; susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; konsultavimasis; pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas; viešas svarstymas (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis). Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę (ten pat, 37 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teritorijų planavimo dokumento viešas svarstymas – teritorijų planavimo viešinimo procedūra, per kurią, visuomenei nustatyta tvarka susipažinus su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, organizuojamas viešas susirinkimas jo sprendiniams, pateiktoms jų alternatyvoms ir pasiūlymams aptarti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 30 ir 34 dalys).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės normas darytina išvada, kad Tiriamosios, kuri parengė 2020 m. spalio 23 d. Pasiūlymą dėl Specialiojo plano ir jį tą pačią dieną pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai viešojo svarstymo metu, vertintini kaip Teritorijų planavimo įstatymo visuomenės atstovams laiduojamos (viešojo intereso gynimo) teisės dalyvauti viešame teritorijų planavimo procese, realizavimas. Nagrinėtinu atveju taip pat reikšmingos ir tokios aplinkybės: 1) iš Pasiūlymo turinio Komisija negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad jame nurodytos aplinkybės buvo susijusios išskirtinai su Fizinio asmens interesais. Pasiūlyme Tiriamoji nurodo ir jai pačiai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą. Šiame kontekste pasakytina, kad savo interesų gynimas bendrąja prasme nelaikytinas atstovavimu; 2) Palangos miesto savivaldybės administracija pasiūlymus dėl Specialiojo plano sprendinių buvo persiųsti nagrinėti šio plano rengėjui - UAB „Geometra“, kitaip tariant - savivaldybė šių pasiūlymų nevertino; 3) Palangos miesto savivaldybės administracija paslaugos tiekimo sutartį ir Specialiojo plano rengimo procedūras nutraukė; 4) Palangos miesto savivaldybė Komisijai nurodė negalinti pateikti 2020 m. spalio 23 d. viešojo Specialiojo plano sprendinių svarstymo dokumentų - visuomenės dalyvavimo ataskaitos bei dalyvių sąrašo. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Komisijai nepakanka duomenų Tiriamosios veikas vertinti kaip Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų galimą pažeidimą, todėl dėl šios valstybės tarnautojos atžvilgiu tyrimas nutrauktinas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 5 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
1. Nutraukti tyrimą dėl Palangos savivaldybės Šventosios seniūnės - Tirtosios veikų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajai.
3. Apie sprendimą informuoti pareiškėjus.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
