DĖL (duomenys neviešinami)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL (duomenys neviešinami)

2024 m. gruodžio 4 d. Nr. KS-111

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, dalyvaujant Kelmės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) merui (duomenys neviešinami) (toliau – ir Tiriamasis, Savivaldybės meras, Meras), atlikusi tyrimą dėl Savivaldybė mero (duomenys neviešinami) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms,

n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

2024-09-18 posėdyje Komisija įvertino Savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) 2024-05-22 sprendimo Nr. E2-3 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės mero (duomenys neviešinami) veiksmų“ (toliau – Sprendimas), kuriame buvo vertinta Savivaldybės mero veiksmų atitiktis Įstatymo nuostatoms, medžiagą ir, abejodama dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 24 straipsnio 4 dalimi, nusprendė pati atlikti tyrimą dėl (duomenys neviešinami) elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.

Komisija atlikdama tyrimą vertino, ar (duomenys neviešinami) nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti, kai jis:

1. Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdyje galbūt tinkamai nenusišalino bei posėdžio metu teikė savo nuomonę ir pasiūlymus (bandydamas paveikti) Savivaldybės tarybai svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ (toliau – Projektas Nr. T1-43), galbūt susijusį su jo paties (Tiriamojo) ir jam artimo asmens privačiais interesais;

2. nenusišalino ir pasirašė Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdžio protokolą Nr. TP-3.

Nustatytos faktinės aplinkybės

(duomenys neviešinami) Savivaldybės mero priesaiką davė ir Savivaldybės mero įgaliojimus įgijo 2023-04-20 (pirmojo 2023–2027 metų Savivaldybės tarybos kadencijos 2023-04-20 posėdžio protokolas Nr. TP-4).

Privačių interesų registre (toliau – PINREG) 2023-10-10 (duomenys neviešinami), pateikdamas savo privačių interesų deklaraciją, nurodė tyrimui aktualius duomenis: kad yra Savivaldybės meras ir žemės ūkio bendrovės „Kerkasiai“ (toliau – Bendrovė) narys. VĮ Registrų centro duomenimis, jis yra Bendrovės valdybos narys. PINREG nėra duomenų, kad Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) būtų teikęs nusišalinimą (-us) dėl klausimo (-ų), susijusio (-ių) su prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje prioritetinės eilės sudarymu.

3. Lietuvos automobilių kelių direkcija (šiuo metu (ir toliau) – AB „Via Lietuva“), formuodama planuojamą kelių su žvyro danga asfaltavimo programą (toliau – Programa) ir vykdydama asfaltuotinų kelių su žvyro danga atranką bei norėdama į planavimo procesą įtraukti ir savivaldybes, 2024-01-19 savivaldybėms pagal sąrašą, taip pat ir Kelmės rajono savivaldybei, išsiuntė raštą Nr. 2-896 „Dėl kelių su žvyro danga asfaltavimo programos vertinimo savivaldybėje“ (toliau – AB ,,Via Lietuva“ raštas). AB „Via Lietuva“ rašte buvo nurodoma, kad savivaldybės gali daryti įtaką asfaltuotinų ruožų atrankai, t. y. nurodydamos prioritetiniams ruožams pridėti iki 25 balų. Taip pat rekomendavo skiriant balus asfaltuotiniems žvyrkelių ruožams įvertinti, kaip projektas atitinka savivaldybės ir gretimų savivaldybių regioninės plėtros planus, patvirtintus strateginius ir teritorijų planavimo dokumentus, ar projektas padarys svarios teigiamos įtakos vietos gyventojams, savivaldybės teritorijoje esančioms institucijoms ir įmonėms, bendrovėms, švietimo įstaigoms, medicinos centrams. Be kita ko, nurodė, kad minimalus asfaltuojamų valstybinės reikšmės kelių ruožų su žvyro danga ilgis savivaldybėje turi būti 10 km. Prie AB „Via Lietuva“ rašto buvo pridėtas Excel formatu parengtas priedas su lentele. Lentelėje eilės tvarka pateiktas 12-kos Savivaldybės asfaltuotinų rajoninių kelių sąrašas. AB „Via Lietuva“ rašte Savivaldybės paprašė Excel formatu parengtos lentelės stulpelyje „6. Savivaldybės vertinimas, Prioritetiniai ruožai“ nurodyti 5 ruožų prioritetus mažėjančia tvarka: I prioritetą vertinant 25 papildomais balais, II prioritetą – 20 papildomų balų, III prioritetą – 15 papildomų balų, IV prioritetą – 10 papildomų balų, V prioritetą – 5 papildomais balais. AB „Via Lietuva“ rašte nurodė, kad parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas sąrašas jai turėtų būti pateiktas iki 2024-03-31, o šio sąrašo negavusi AB „Via Lietuva“ Savivaldybės balus pridės prie pradinės atrankos metu Savivaldybės teritorijoje daugiausia balų surinkusių ruožų. Tada AB „Via Lietuva“, surinkusi ir įvertinusi informaciją iš visų Lietuvos savivaldybių, sudarys galutinį asfaltuotinų kelių ruožų su žvyro danga prioritetinį sąrašą.

Pradinės atrankos, kurią atliko AB „Via Lietuva“ ir Excel formatu parengė asfaltuotinų kelių Savivaldybėje sąrašą, metu kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (toliau – Kelias Nr. 2121) ruožui nuo 6,960 iki 8,764 km (1,804 km) skyrė 21 balą (bendrame kelių ruožų sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas užėmė 8 vietą), o to paties kelio ruožui nuo 0,000 iki 6,150 km (6,150 km) skyrė 34 balus (bendrame kelių ruožų sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas užėmė 3 vietą).

3.1. AB „Via Lietuva“, 2024-10-14 pateikdama tyrimui reikšmingą informaciją, VTEK nurodė, jog 2024-03-15 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) organizavo posėdį, kurio metu AB „Via Lietuva“ buvo pakviesta pristatyti Programą ir kriterijus, pagal kuriuos buvo vertinami valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Taip pat nurodė, kad AB „Via Lietuva“ darbuotojai, atsakingi už Programos sudarymą, dar prieš LSA organizuotą susitikimą siuntė oficialius raštus visų savivaldybių, taip pat ir Kelmės rajono savivaldybės, administracijoms su prašymu pateikti Programai sudaryti reikiamą informaciją, kuri buvo reikalinga pagal Valstybinės reikšmės kelių ruožų su žvyro danga asfaltavimo atrankos prioritetinės eilės ir asfaltavimo programos sudarymo veiklos vadovą (toliau – Programos sudarymo veiklos vadovas). Anot AB „Via Lietuva“, ši informacija apima viešojo transporto ir mokyklinių autobusų maršrutus visuose valstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga ir savivaldybių suteiktus prioritetus, kurie atlieptų savivaldybių poreikius. Taip pat nurodė, kad Savivaldybė galėjo daryti įtaką asfaltuotinų ruožų atrankai ir nurodydama prioritetus pridėti projektui iki 35 balų (maksimalus balų skaičius, kurį galėjo surinkti ruožas – 100). Savivaldybė pasirinko prioritetų nenustatyti ir suteikti balus pagal atrankos rezultatus daugiausia balų surinkusiems ruožams. AB „Via Lietuva“ sudarydama Programą vertino visus valstybinės reikšmės rajoninius kelius su žvyro danga, bet į Programą įtraukė tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkančius kelių su žvyro danga ruožus. Atsiperkamumo skaičiavimai buvo vykdomi vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014-12-31 įsakymu Nr. 2014/8-337 (2023 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 2023/8-4 redakcija). Atlikus ruožų atranką Kelmės rajone nustatyta, kad Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km ir ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km yra atsiperkantys socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl Savivaldybė turėjo galimybę suteikti prioritetus šiems kelio ruožams. Ruožai po galutinio vertinimo surinko atitinkamai 59 ir 31 balą. Galutinis į Programą patenkančių kilometrų skaičius savivaldybėse buvo skaičiuojamas valstybinių kelių su žvyro danga dalį procentais kiekvienoje savivaldybėje lyginant su valstybinių kelių su žvyro danga procentu šalies mastu. Kelmės rajone valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga procentas siekia 38,22 proc. (Lietuvoje – 23,92 proc.), todėl, vadovaujantis Programos sudarymo veiklos vadovu, Kelmės rajonui priskiriama 20 kilometrų asfaltuojamų kelių su žvyro danga. Į galutinę Programą Kelmės rajone pateko pirmąsias penkias vietas užėmę kelių su žvyro danga ruožai ir vienas ruožas įtrauktas pagal Programos sudarymo veiklos vadovo 6.2.2 papunktį. Taigi į Programą pateko tik vienas Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km, užėmęs trečią vietą Kelmės rajone. Duomenų, kad Tiriamasis (Meras) būtų dalyvavęs kelių atrankos procesuose, AB „Via Lietuva“ nepateikė.

4. Už AB „Via Lietuva“ 2024-01-19 Savivaldybei atsiųsto rašto įgyvendinimą buvo atsakingas Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami). Sprendimą šiuo atveju turėjo priimti Savivaldybės taryba. (duomenys neskelbiami) parengė Savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės savivaldybėje eilės patvirtinimo“ projektą Nr. T1-43 (toliau – Sprendimo projektas Nr. T1-43). Sprendimo projektas Nr. T1-43 parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktu, taip pat atsižvelgiant į AB „Via Lietuva“ raštą (2024-01-19 Nr. 2-909 „Dėl kelių su žvyro danga asfaltavimo programos vertinimo savivaldybėje“). Sprendimo projekto Nr. T1-43 aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – patvirtinti prioritetinę žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje eilę (toliau – Eilė). Pagal patvirtintą Eilę, Kelmės rajone būtų asfaltuojami valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti 5 prioritetus atitinkamai kelio ruožams suteikiant papildomus 25, 20, 15, 10 ir 5 balus. Pagal Eilę savivaldybėje turėtų būti išasfaltuota ne mažiau kaip 10 km kelių. Savivaldybės tarybai nustačius prioritetus AB „Via Lietuva“ pirmiausia asfaltuos svarbiausius, daugiausia balų surinkusius kelius. Prie parengto Sprendimo projekto Nr. T1-43 buvo pridėtas priedas Excel formatu, t. y. lentelė (kaip buvo nurodžiusi AB „Via Lietuva“) (toliau – Sprendimo projekto Nr. T1-43 priedas). Sprendimo projekto Nr. T1-43 priede Savivaldybės buvo siūloma tokia eilė (žr. Sprendimo projekto priedo stulpelį „6. Savivaldybės vertinimas, Prioritetiniai ruožai“): I prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (bendras ruožo ilgis 1,804 km); II prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (ruožo ilgis 6,150 km); III prioritetas – Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai (ruožo ilgis 9,066 km); IV prioritetas – Kušeliškė–Lyduvėnai–Maironiai (ruožo ilgis 1,733 km); V prioritetas – Šaukėnai–Vaiguva–Kalniškiai (ruožo ilgis 5,467 km).

Savivaldybei sudarius Eilę Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km (1,804 km) gavo 56 prioritetinius balus (bendrame kelių sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas buvo 4 vietoje (pagal AB ,,Via Lietuva“ vertinimą – 8 vietoje), o to paties Kelio ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km (6,150 km) gavo 64 prioritetinius balus (bendrame kelių sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas pateko į 1 vietą (pagal AB ,,Via Lietuva“ vertinimą buvo 3 vietoje). Atitinkamai 2 vietoje atsidūrė Kelias Nr. 2112 Šaukėnai–Vaiguva–Kalniškiai (bendras ruožo ilgis 5,467 km), o 3 vietoje – Kelias Nr. 2137 Jauniškė–Kražiai–Junkiai (bendras ruožo ilgis 1,895 km) (VTEK pastaba: bendras 1, 2, 3 vietas užėmusių ruožų ilgis sudarytų 6,150 km + 5,467 km + 1,895 km = 13,512 km, t. y. reikalingas asfaltuoti minimalus kilometražas – 10 km).

5. 2024-03-19 vyko Savivaldybės tarybos Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdis (žr. vaizdo ir garso įrašą 2024-03-19 Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdis (youtube.com).

Įrašo laikas nuo 23.28 min. Savivaldybės taryba pradėjo posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės savivaldybėje eilės patvirtinimo“ svarstymą (Sprendimo projektas Nr. T1-43). Tiriamasis (duomenys neviešinami) posėdyje nedalyvavo, nes nepriklauso komitetui. Sprendimo projekto Nr. T1-43 pranešėjas ir rengėjas buvo Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami). Pristatydamas klausimą (duomenys neskelbiami) nurodė, kad AB „Via Lietuva“ sudarinėja kito laikotarpio asfaltavimo Eilę ir kreipėsi į Savivaldybę siūlydama nustatyti 5 prioritetus pagal jų pateiktą lentelę, papildomai skiriant balus. Taip pat jis nurodė, kad pagal Eilę Savivaldybėje iki 2028 m. turi būti išasfaltuota ne mažiau kaip 10 km rajoninių kelių su žvyro danga.

Įrašo laikas nuo 24.34 iki 25.03 min. (duomenys neskelbiami) posėdžio metu nurodo, kad su Savivaldybės vadovais ir kelių priežiūros atstovais pasitarę prioritetus skyrė: I prioritetą – Keliui Nr. 2121 nuo Kerkasių iki Žalpių, II prioritetą – Keliui Nr. 2121 nuo Liolių iki Kerkasių gyvenvietės ir kt.

Įrašo laikas nuo 25.45 iki 27.30 min. Viena iš Tarybos narių pateikė klausimą pranešėjui (duomenys neskelbiami), kaip buvo suteikti Savivaldybės prioritetai keliams? Kas juos suteikė? Kokiu reglamentu vadovaujantis? Kokia darbo grupė buvo sudaryta? Kas tą darbo grupę sudarė? Taip pat norėtų prieš tvirtinant suvokti, apie ką kalbama, nes nėra aišku, iš kur atsirado prioritetiniai balai. (duomenys neskelbiami) atsakė, kad, kaip ir minėjo, bet kokį sprendimo projektą rengiant esą tariamasi su vadovais ir specialistais, galbūt trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tik tada teikiamas sprendimo projektas. AB „Via Lietuva“ pateikta 12 kelių eilė, buvo atsižvelgiama į kriterijus, nurodytus jų lentelėje, ir buvo vertinama strategiškai, kad pirmumo tvarka turi būti asfaltuojami keliai į miestelius, todėl pirmus prioritetus suteikė tokiems keliams. Ta pati Tarybos narė pranešėjo pasiteiravo, ar prioritetinių balų suteikimui buvo sudaryta darbo grupė? (duomenys neskelbiami) atsakė, kad AB „Via Lietuva“ jokių darbo gupių nereikalauja, jokių darbo gupių nebuvo sudaryta, o tarėsi vadovai, t. y. „<...> savivaldybės meras, kuris teikė šitą projektą, vicemeras, administracijos direktorius ir jis pats ir kelių priežiūros atstovas“. Tada viena iš Tarybos narių pastebėjo, kad Savivaldybės suteikti balai keičia Eilę, ir klausė pranešėjo (duomenys neskelbiami), ar yra protokolas ir kaip buvo vykdomas kelių reitingavimas prioritetams gauti. (duomenys neskelbiami) atsakė, kad protokolo nėra. Patikino, kad pirmas trejetukas kelių, kurie gavo aukščiausius prioritetus, nesikeičia ir lieka toks pat, kaip buvo nurodyta AB „Via Lietuva“ rašte, tik Kelias Nr. 2121 pakyla į pirmą poziciją, į trečią „pastumiamas“ Kelias Nr. 2137, o Kelias Nr. 2112, kaip ir buvo, lieka antroje pozicijoje. Tikėtis, kad bus išasfaltuota 13 km kelių, nereikėtų. Tada vienas iš posėdyje dalyvavusių Tarybos narių pasiūlė nustatyti tvarką, pagal kurią būtų galima objektyviai atrinkti asfaltuotinus kelius. (duomenys neskelbiami) replikavo, kad prioritetai nėra lemiantys tiek, kad reikėtų darbo grupių ar reglamentų. Kelių priežiūros atstovai mato situaciją ir balų nėra skiriama tokiems keliams, kurie nėra intensyvūs, retai apgyvendinti ir pan.

Toliau tęsėsi diskusija dėl kelių reitingavimo objektyvumo.

Įrašo laikas nuo 34.37 iki 36.05 min. Vienas iš posėdyje dalyvavusių Tarybos narių pasiteiravo pranešėjo, „Koks šioj vietoj buvo mero indėlis ta prasme sudarant, skirstant balus?“ (duomenys neskelbiami) atsakė, kad „<....> visiems aišku, kad taip meras gyvena (duomenys neskelbiami) tai, mes visi kažkur gyvename ar ne, tai bet tai yra tik vienas žmogus ir jisai, natūralu, kad kiek metų sakykim nebuvo to asfalto ir jeigu dabar jo neliktų, tai turbūt nei labai liūdėtų, bet kad atsirastų, aišku džiaugtųsi meras norėtų to, tai be abejo mes ir tarėmės“ (citatų kalba netaisyta). Vėliau (duomenys neskelbiami) akcentavo, kad 20 balų skirta ruožams nuo Liolių iki Kerkasių, o 25 balai – nuo Kerkasių iki Žalpių, kur yra žvyrkelio tarpas, kad būtų išasfaltuota ir kelias neliktų neasfaltuotas, – tai esąs tęstinumas.

Toliau tęsėsi diskusija dėl prioritetinės eilės sudarymo (jos pagrįstumo).

Įrašo laikas nuo 45.34 iki 46.03 min. Posėdyje dalyvavęs spaudos atstovas pateikė klausimą pranešėjui (duomenys neskelbiami): „<...> Ar dėl šitos eilės nebuvo lemiamas mero žodis?“ (duomenys neskelbiami) atsakė, kad sprendimo projekto teikėjas yra Meras ir vadovo žodis yra paskutinis, o jokių darbo gupių sudaryta nebuvo. Toliau tęsėsi diskusija dėl prioritetinės eilės sudarymo.

Įrašo laikas nuo 51.06 min. Dėl Sprendimo projekto Nr. T1-43 „Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komitete balsuota nebuvo, sprendimo priėmimas nukeltas į Savivaldybės tarybos posėdį.

6. 2024-03-21 vyko Savivaldybės tarybos posėdis (žr. vaizdo ir garso įrašą https://www.youtube.com/watch?v=VXZ2AzTAC9A&ab_channel=Kelm%C4%97srajonosavivaldyb%C4%97). Pagal posėdžio darbotvarkę buvo svarstomi klausimai eilės tvarka.

Įrašo laikas nuo 20.39 iki 21.53 min. Savivaldybės taryba pradėjo posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 6 svarstymą „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės savivaldybėje eilės patvirtinimo“ (Sprendimo projektas Nr. T1-43). Kaip užfiksuota minėto posėdžio protokole ir garso bei vaizdo įraše, prieš šio klausimo svarstymą Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) nurodė (paaiškino), kad faktiškai pagal praktiką galėtų nenusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir naudos iš projekto neturintis, kad asfaltuojamas kelias faktiškai einantis ne pro jo gyvenamąją vietą, kad jis gyvenantis (duomenys neskelbiami), o asfaltuojamas kelias eina šalia Žalpių, todėl, jo nuomone, jam nereikėtų nusišalinti, pasiūlė klausimą toliau vesti jį pavaduojančiam ir greta sėdinčiam Savivaldybės tarybos nariui (duomenys neskelbiami) ir nurodė, kad bus tik stebėtojas, nes balsavimo teisės neturintis. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad svarstant minėtąjį klausimą Meras liko sėdėti posėdžių salėje.

Įrašo laikas nuo 21:56 iki 23.15 min. Vyko Tarybos narių diskusija dėl Mero nusišalinimo, t. y. kiti Tarybos nariai pasisakė, kad pritaria, jog šiuo atveju Merui reikia nusišalinti, bet jis gali likti posėdžių salėje ir neturėtų išeiti, nes būdamas salėje galės atsakyti į tam tikrus diskusijos klausimus. Posėdžio pirmininkas replikavo, kad Mero nusišalinimo procedūra yra visai kitokia, Taryba nebalsuoja dėl Mero nusišalinimo ir šio klausimo balsavimui neteiksiantis.

Toliau Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami) pristatė Sprendimo projektą Nr. T1-43. Po pristatymo vyko Savivaldybės tarybos narių diskusija dėl šio projekto.

Diskusijos metu (įrašo laikas nuo 26.54 min.) klausimo pranešėjui (duomenys neskelbiami) vienas iš Tarybos narių pateikė klausimą, ar teisingai Tarybos nariai supratę, kad dėl galutinės prioritetinės eilės sudarymo galutinį žodį tarė Meras. (duomenys neskelbiami) atsakė, jog Meras yra šio sprendimo teikėjas, jis – rengėjas, o pats sprendimas skirti balus buvo priimtas kolegialiai prioritetus nustatant taip, kaip yra nurodoma Sprendimo projekte. Tada vienas iš Tarybos narių pasiteiravo, ar Mero potvarkiu buvo sudarytas koks nors kolegialus organas? (duomenys neskelbiami) atsakė, kad ne, nes AB „Via Lietuva“ nenurodė tvarkos, kaip prioritetai turėtų būti patvirtinti. Taip pat nurodė, jog tokį reitingavimą jų skyrius atlieka ne pirmą kartą, jau yra reitingavęs ir kitus kelius, jokių atskirų tvarkų tam nebuvo nustatyta ar išleista, o rajono valdžia ir specialistai yra kompetentingi įvertinti ir nustatyti prioritetus bei pateikti juos tvirtinti Tarybai. Tas pats Tarybos narys (duomenys neskelbiami) paklausė, ar Tarybos nariams balsavus prieš šį Sprendimo projektą liktų galioti ta prioritetinė eilė, kurią pateikė AB „Via Lietuva“? (duomenys neskelbiami) atsakė teigiamai ir konkretino savo atsakymą nurodydamas, kad atitinkamai būtų pridedami balai. Vėliau kita Tarybos narė uždavė klausimą (duomenys neskelbiami), kas lėmė balų skyrimą, nes visi keliai vienodai svarbūs, ir kokie rodikliai ar motyvai nulėmė prioritetų skyrimą keliams? (duomenys neskelbiami) atsakė, kad turi būti išasfaltuoti keliai į miestus ir miestelius, atsižvelgė į tai, į ką rekomendavo atsižvelgti ir AB „Via Lietuva“, – įtaką gyventojams, ar yra veikiančių įmonių, kurios tais keliais naudojasi, ar jais važiuoja mokyklinis viešasis transportas ir pan. Rengėjas esą vertino panašiai kaip AB „Via Lietuva“. Šio klausimo svarstymą vedantis Savivaldybės merą pavaduojantis tarybos narys (duomenys neskelbiami) patikslino (duomenys neskelbiami), kad Savivaldybė gali daryti įtaką tik iki 25 balų ir kt., ir įvardijo AB „Via Lietuva“ rašte nurodytą motyvaciją, pagal kurią turi būti suteikiami prioritetiniai balai.

Įrašo laikas nuo 35.09 iki 38.22 min. Įsiterpdamas į Tarybos narių diskusiją pasisakė ir Savivaldybės meras (duomenys neviešinami): pradėjo dėstyti savo nuomonę, kad šiaip jau kelių galima išsiasfaltuoti daugiau, priklausomai nuo to, kaip bus dirbama; visi keliai yra svarbūs ir sprendimas suteikti prioritetinius balus buvo priimtas kolegialiai. Kelmėje bendras asfaltuotų kelių kiekis bendrame tinkle yra labai mažas, todėl jis, kaip Meras, matantis galimybę ir siekiantis, kad keliai atsirastų ir Karklėnuose. Taip pat patikino, kad reikia turėti rezervą ir papildomų kelių, ne tik tų, kuriuos prioritetiniais laiko AB „Via Lietuva“, ir reikia įvertinti situaciją, kad Savivaldybėje yra kelių, kuriuos numatoma remontuoti, todėl tokius kelius asfaltuoti yra ekonomiškai nenaudinga. Prioritetai buvo dėliojami atsižvelgiant į AB „Via Lietuva“ vadovo matymą ir išvadą. Patikino, kad nėra vienašališko sprendimo – sprendimas kolegialus. Pagrindinis ir svarbiausias prioritetas – kad kelias turi eiti į miestelius, o be asfalto yra du miesteliai, – Žalpiai ir Karklėnai. Keliui į Karklėnus, pagal AB „Via Lietuva“ vertinimą, trūksta intensyvumo, todėl galutinį sprendimą turėsianti priimti Savivaldybės taryba.

Klausimo svarstymui pirmininkaujantis (duomenys neskelbiami) perskaitė (pagarsino) suinteresuotų grupių raštus dėl poreikio asfaltuoti kelius. Tada vyko Savivaldybės tarybos narių diskusija dėl alternatyvios eilės sudarymo.

Įrašo laikas nuo 45.05 iki 46.58 min. Į Savivaldybės tarybos narių diskusiją vėl įsiterpė Savivaldybės meras (duomenys neviešinami), nurodydamas, kad balų skyrimą koregavo AB „Via Lietuva“. Dėl kitų kelių nėra atlikta rimtų skaičiavimų ir tik juos atlikus bus aišku, kiek kelias atitinka reikalavimus; Tarybos reikalas yra balsuoti ir priimti sprendimus, o jis tik pasakantis, kokią informaciją turintis. Visi yra suinteresuoti sutvarkyti ir asfaltuoti kuo daugiau kelių. Meras patikino, kad dar nėra tikras, ar keliai bus asfaltuojami, ar bus skirta lėšų šiems keliams asfaltuoti, nes kai kurių kelių asfaltavimo projektai buvo paruošti prieš daug metų ir iki šiol „stovi“, – sprendimai priklauso ne vien nuo Savivaldybės, nes lėšos skiriamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir valstybės.

Toliau buvo suteikiamas žodis į Savivaldybės tarybos posėdį atvykusiems šio klausimo svarstymu suinteresuotiems kalbėtojams.

Įrašo laikas nuo 58.55 min. iki 1.03.08 h. Vienas iš pasisakiusių posėdžio svečių buvo Žalpiuose įsikūrusios Bendrovės vadovas ir valdybos pirmininkas (duomenys neskelbiami). Posėdžio metu kalbėdamas (duomenys neskelbiami) aiškino apie planuojamos asfaltuoti rajoninio Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. atkarpos svarbą Bendrovės veiklai (verslui). Aiškino, kad prie Bendrovės yra trys privažiavimai, bet nė vieno asfaltuoto. Neasfaltuoti keliai kelia sunkumų ieškant darbuotojų, norinčių dirbti Bendrovėje, nes jie atvyksta į Bendrovę ir mato, kad gero kelio nėra. Paaiškino, kad gaunama grūdų vežėjų skundų, reiškiamas nepasitenkinimas tuo, kad transportuojant grūdus į Europą tenka juos vežti dulkėtomis mašinomis, o mašinų plauti negalima, nes drėgmė gali pakenkti kroviniui (grūdams). Taip pat užsiminė apie savo valdomos Bendrovės nemažą indėlį į biudžetą – 2023 m. buvo sumokėta 805 tūkstančiai eurų mokesčių.

Diskusijos pabaigoje Savivaldybės tarybos narys (duomenys neskelbiami), moderavęs šio klausimo svarstymą, teikė balsuoti dėl pritarimo parengtam Sprendimo projektui Nr. T1-43. Balsavime dalyvavo 25 Savivaldybės tarybos narai (už – 11, prieš – 12, susilaikė – 2). Savivaldybės meras balsavime nedalyvavo, bet sėdėjo posėdžių salėje. Buvo nuspręsta: „Sprendimo projektui T1-43 nepritarti, sprendimo nepriimti“. Po balsavimo (duomenys neskelbiami) nurodė pasekmes – nepriėmus sprendimo lieka galioti Eilė, kuri buvo nustatyta sprendimo projekte taip, kaip reitingavo AB „Via Lietuva“.

7. 2024-03-22 (14:16:12) metaduomenų kortelės duomenimis, Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) elektroniniu parašu pasirašė 2024-03-21 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą (2024-03-21 Nr. TP-3). Duomenų apie mero nusišalinimą nuo šio Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo pasirašymo negauta.

8. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, tyrimui aktualiu laikotarpiu (2024-03-21 ir 2024-03-22):

8.1. (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) yra tiriamojo (duomenys neviešinami) sūnus;

8.2. Tiriamasis (duomenys neviešinami) deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2016-02-18 (duomenys neskelbiami) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami));

8.3. Bendrovės „Kerkasiai“ buveinės adresas yra Kelmės r. sav., Pakražančio sen., Žalpių mstl., Nemakščių g. 2;

8.4. Tiriamojo (duomenys neviešinami) sūnus (duomenys neskelbiami) yra Bendrovės vadovas (nuo 2023-04-24), taip pat yra Bendrovės narys (nuo 2023-05-04) ir valdybos pirmininkas (nuo 2023-04-24) (Visuotinio žemės ūkio bendrovės „Kerkasiai“ narių susirinkimo protokolas 2023-04-24 Nr. 143).

9. Pagal Komisijai Savivaldybės pateiktus Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklė g. st. ruožo nuo 0,000 iki 6,150 km (koordinatės iš vienos pusės X:6157654, Y:434036; iš kitos pusės X:6153280, Y:430047) ir to paties Kelio ruožo nuo 6,960 iki 8,764 km (koordinatės iš vienos pusės X:6152698, Y:429496; iš kitos pusės X:6151313, Y:428375) brėžinius, informaciją dėl sklypų ribų su Kelio Nr. 2121 ruožu nuo 0,000 iki 6,150 km ir to paties kelio ruožu nuo 6,960 iki 8,764 km bei pagal www.geoportal.lt ir VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad tyrimui aktualiu laikotarpiu (2024-03-21 ir 2024-03-22):

9.1. Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km ribojasi su:

- Tiriamajam (duomenys neviešinami) nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybė teise (sklypas pagal 2023-03-01 nuomos sutartį Nr. SE-23/03/01-02 išnuomotas nuo 2023-03-01 iki 2072-03-01 UAB „New Energy Group“ (įmonės kodas 301208530) ir 2021-03-18 nuomos sutartį Nr. 21-07 nuo 2021-03-18 iki 2026-12-31 ŽŪB „Kerkasiai“), plotas – 18,6838 ha, paskirtis – žemės ūkio);

- Tiriamojo sūnui (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 4,9252 ha), žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 2,7421 ha), žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 4,9044 ha);

- Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 5,2929 ha).

9.2. Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km ribojasi su:

- Tiriamajam (duomenys neviešinami) nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 2,2800 ha) ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 13,1701 ha).

- Taip pat šiuo kelio ruožu yra privažiuojama prie (duomenys neviešinami) deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbiami) (atstumas nuo sklypo iki Kelio Nr. 2121 – apie 406 m, iki planuojamo asfaltuoti ruožo – apie 740 m). Deklaruota gyvenamoji vieta yra žemės sklype su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas asmeninės nuosavybės teise, paskirtis – kita, plotas – 0,2500 ha).

– Taip pat šis kelio ruožas naudojamas kaip pagrindinis privažiavimas prie Bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 3,0261 ha), (pastaba: šiuo adresu registruota Bendrovės buveinė), atstumas iki ruožo – apie 65 m; žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus (duomenys neskelbiami) (valdomas nuosavybės teise, paskirtis – kita, plotas – 0,5925 ha), atstumas iki ruožo – apie 279 m; žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (valdomas nuosavybės teise, paskirtis – žemės ūkio, plotas – 1,4398 ha), atstumas iki ruožo – apie 172 m.

10. Bendrovė pagal įstatus, galiojusius tyrimui aktualiu laikotarpiu (įregistruoti Juridinių asmenų registre 2016-12-28), yra fizinių asmenų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė (1.1 papunktis); Bendrovė yra gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų (1.3 papunktis); Pagrindinis Bendrovės veiklos tikslas yra privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią gamybinę ir komercinę veiklą (2.1 papunktis); Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yra Bendrovės įsipareigojimai Bendrovės nariams ir pajininkams. Nariai ir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš Bendrovės taip kaip kreditoriai (4.2 papunktis); Dividendams skirta pelno suma paskirstoma Bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jų pajų vertei (4.3 papunktis); Dividendus Bendrovė nariams ir pajininkams išmoka pinigais. Susirinkimui nutarus ir jeigu nariai bei pajininkai pageidauja, už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arba paslaugomis. Paslaugų tarifus nustato Bendrovės narių susirinkimas (4.4 papunktis); Bendrovės organai yra šie: Bendrovės narių susirinkimas ir Bendrovės valdyba (5.1 papunktis); Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas (5.2 papunktis); Bendrovės valdymo organas yra Bendrovės valdyba (5.3 papunktis); Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Įstatų nustatyta tvarka tvarko Bendrovės reikalus (7.1 papunktis); Valdyba: svarsto ir tvirtina darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatus, kitus savo nuožiūra reikalingus dokumentus, kuriuose būtų nustatyti konkretūs Bendrovės narių ir samdomų darbuotojų darbo laiko ir technologinės drausmės, Bendrovės nuosavybėje esančio privataus turto naudojimo ir kita darbo santykių reguliavimo tvarka, privaloma visiems nariams ir samdomiems darbuotojams; analizuoja ir vertina Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos Susirinkimui; svarsto ir tvirtina Bendrovės veiklos strategiją; priima į darbą ir atleidžia iš jo Bendrovės vyr. finansininką ir vyr. ekonomistą (7.4 papunktis); Valdyba priima: nutarimus dėl didesnės kaip 100 000,00 (vieno šimto tūkstančių) eurų vertės Bendrovės ilgalaikio turto perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo, taip pat nutarimus dėl tokio turto įsigijimo; nutarimus dėl didesnės kaip 5 000,00 (penkių tūkstančių) eurų vertės Bendrovės turto perleidimo neatlygintinai; nutarimus dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo, laidavimų ar garantijų pateikimo; nutarimus dėl kreditų gavimo; nutarimus dėl bet kokių kitų Bendrovės sandorių, kurių suma viršija 100 000,00 (vieno šimto tūkstančių) eurų sudarymo; nutarimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve; kitus Įstatuose ar Susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus nutarimus (7.5 papunktis). Bendrovei vadovauja Bendrovės valdybos pirmininkas (8.1 papunktis); Bendrovės valdybos pirmininkas organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą, sudaro darbo sutartis ir nutraukia jas. Bendrovės valdybos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrovės Įstatais, Susirinkimo ir valdybos nutarimais (8.2 papunktis); Bendrovės valdybos pirmininkas Bendrovės vardu sudarinėja sandorius, atstovauja Bendrovei teisme, arbitraže, valdžios ir valdymo organuose, kitose oficialiose institucijose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis, atidaro ir uždaro Bendrovės sąskaitas bankuose, užtikrina Bendrovės turto apsaugą bei gausinimą, komercinių paslapčių apsaugą, vykdo visas kitas Bendrovės valdybos pavestas užduotis, vadovauja kasdieninei Bendrovės veiklai ir t. t. (8.3 papunktis); Bendrovės valdybos pirmininkas atsako už: Bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; metinės finansinės atskaitomybės sudarymą; informacijos ir dokumentų pateikimą Susirinkimui bei Bendrovės valdybai; nustatytos informacijos viešą skelbimą Įstatuose nurodytu būdu ir tvarka; kitų teisės aktuose bei Bendrovės Įstatuose nustatytų pareigų vykdymą (8.5 papunktis). Bendrovės nariai turi teisę rinkti Bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinkti, gauti dalį bendrovės pelno (dividendus) (9.4 papunktis); Pajininkai turi teisę gauti dalį Bendrovės pelno (dividendų) Bendrovės Įstatuose nustatyta tvarka ir dydžiais ir, jeigu pageidauja, dalyvauti Susirinkimuose, kituose renginiuose (9.14 papunktis).

11. 2024-10-01 Savivaldybė teikdama atsakymą nurodė šiuos tyrimui reikšmingus faktus:

11.1. Remiantis Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo (duomenys neskelbiami) paaiškinimu, „prioritetinėje eilėje papildomi balai paskirstyti savivaldybės specialistų, vadovų, kelių priežiūros Raseinių kelių tarnybos vadovo bendru sutarimu po įvykusios diskusijos. Pasitarimas vyko neformalus, nebuvo protokoluojamas. Skiriant papildomus balus buvo atsižvelgiama į realų kelių ruožų eismo intensyvumą, darnią kelių remonto plėtrą ir pan.“;

11.2. Paaiškino, kad pirmumo tvarka pagal minimą sprendimo projektą būtų asfaltuota Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklė g. st. nuo 0,000 iki 6,150 km ruožas, to paties Kelio ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km minimo sprendimo projekte yra 4 vietoje, todėl nebūtų asfaltuojamas prioritetine tvarka;

11.3. Iki Savivaldybės galimų prioritetinių balų suteikimo šie ruožai buvo įvertinti taip: ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km – 34 balai; ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km – 21 balas (tai balai, skirti ruožams pagal AB „Via Lietuva“ nustatytus kriterijus);

11.4. Savivaldybės administracija kreipėsi į Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėją (duomenys neskelbiami) dėl paaiškinimo pateikimo. (duomenys neskelbiami) nurodo: „<...> Sakydamas, kad paskutinis žodis mero, turėjau omenyje, kad būtent meras teikia sprendimo projektą tarybai, ne kas kitas, pavyzdžiui mes, rengėjai“; „<...> kaip jau buvo minėta, susitikimai nebuvo oficialūs, todėl nebuvo protokoluojami. Tikslios datos taip pat negaliu pasakyti. Susitikimų metu vyko diskusija, konkrečių mero veiksmų ar sprendimų išskirti negaliu, nes jie nebuvo lemiami“. Tokių susitikimų organizatorius buvo (duomenys neskelbiami), buvęs atsakingas ir už AB „Via Lietuva“ rašto įgyvendinimą.

11.5. 2024-10-16 Savivaldybė, teikdama atsakymą, nurodė, kad Savivaldybėje vyko vienas dalykinis susitikimas (datos nenurodo, nes niekas neprisimena, kada jis tiksliai vyko), suderintas žodžiu ir telefonu, kuriame dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė, Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas, Savivaldybės meras ir AB „Kelių priežiūra“ Raseinių kelių tarnybos vadovas. Susitikime „Kelių priežiūros“ atstovas pateikė pasiūlymą didesnius prioritetinius balus skirti tiems kelių ruožams, kurie nurodyti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto priede. Šiam pasiūlymui prieštaraujančių nebuvo.

12. Pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija), eilės Nr. 393, Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. bendras ilgis – 17,077 km.

13. Lietuvos savivaldybių asociacija VTEK pateikė informaciją ir nurodė, kad 2024-03-15 vyko nuotolinis išplėstinis LSA valdybos posėdis, kuriuo metu buvo svarstomas klausimas dėl rengiamos 2024–2028 metų Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos. Minėto posėdžio metu buvo pristatyta Programa ir kriterijai, pagal kuriuos vertinami valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Atskirų savivaldybių kelių ruožai posėdžio metu aptariami nebuvo, kalbėta tik bendrai. LSA valdybos posėdyje Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) dalyvavo, bet svarstomu klausimu nepasisakė.

(duomenys neviešinami) paaiškinimas

Dėl Savivaldybės mero statuso

Mero nuomone, nagrinėjamai situacijai yra reikšminga įvertinti tam tikras sąvokas ir teisinį reguliavimą, kiek jis yra susijęs su sprendimų rengimu, derinimu, priėmimu ir nusišalinimu.

VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas mero sąvokos apibrėžimas: „Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.“ Taigi, savivaldybės meras yra savivaldybės vadovas. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta: „Savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai.“

Taigi, priešingai nei anksčiau galiojusioje VSĮ redakcijoje, meras nėra savivaldybės tarybos narys. VSĮ nusišalinimo pareigą nustato savivaldybės tarybos nariams, t. y. VSĮ 10 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys privalo: „reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) savivaldybės tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;“.

Taip pat (duomenys neviešinami) nurodo, jog savivaldybės tarybos nario nusišalinimo tvarka detalizuota VSĮ 17 straipsnio 16 dalyje: „Savivaldybės tarybos narys prieš pradedant savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba dėl sprendimo dėl tarybos nario pareikšto nusišalinimo nepriėmimo balsuoja prieš pradėdama svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.“ Analogiškos nuostatos yra ir Savivaldybės tarybos patvirtintame Savivaldybės tarybos veiklos reglamente (25.4 ir 67 punktai).

Kaip matyti iš VSĮ nuostatų, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą nustatoma tik savivaldybės tarybos nariams. Meras teigia, kad VSĮ nėra nuostatos (-ų), kuri (kurios) analogišką pareigą nustatytų ir savivaldybės merui. Tačiau Komisija 2023-05-10 sprendimu Nr. KS-84 yra patvirtinusi rekomendaciją dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos (toliau – Rekomendacija). Esamomis aplinkybėmis jis vertinantis, kad Rekomendacijų laikėsi, t. y. pateikė savo nusišalinimą nuo darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“.

Taip pat pažymėjo, jog savivaldybės meras pagal jam suteiktus įstatymo įgaliojimus sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, savivaldybės meras net neturi balsavimo teisės tarybos posėdyje svarstytinais klausimais (VSĮ 17 straipsnio 15 dalis). Savivaldybės meras, kaip tarybos posėdžio pirmininkas, tik pristato darbotvarkės klausimus, moderuoja posėdį, užtikrina, kad būtų laikomasi posėdžio tvarkos, nustatytos Savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šių aplinkybių kontekste mano, kad mero, kaip posėdžio pirmininko, dalyvavimas posėdyje nėra tapatus dalyvavimui tarybos sprendimo projekto svarstyme.

Dėl 2024-03-21 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio

Tiriamojo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti ir 2024-03-21vykusį Savivaldybės tarybos posėdį, kuris fiksuotas garso ir vaizdu įrašu „YouTube“ kanale https://www.youtube.com/watch?v=VXZ2AzTAC9A.

Visų pirma (duomenys neviešinami) atkreipia dėmesį, kad dar prieš pradedant Savivaldybės tarybos nariams svarstyti Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus Savivaldybės Etikos komisijos pirmininkas pateikė rekomendaciją – siūlymą įvardytiems Tarybos nariams nusišalinti nuo konkrečių klausimų svarstymo ir balsavimo už juos. Pažymėtina, kad jokių rekomendacijų nusišalinti svarstant ir (ar) priimant sprendimą dėl darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ jam teikta nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina Posėdžio transliacija (6:10–8:27 min.).

Nors jokios rekomendacijos dėl nusišalinimo jam nebuvo teikta, vis dėlto jis priėmė asmeninį sprendimą nusišalinti nuo darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“. Pažymėjo, kad Etikos komisijos pirmininkas pritarė jo išdėstytai pozicijai dėl nusišalinimo ir informavo, kad Meras dėl to neturi palikti salės, priešingai, esant poreikiui galės atsakyti į klausimus, nes yra įstaigos vadovas. Šias aplinkybes patvirtina Posėdžio transliacija (20:20–22:46 min.). Etikos komisijos pirmininkui paaiškinus, kad jis galintis likti posėdžių salėje ir priešingų nuomonių nebus, Meras iš posėdžių salės neišėjęs.

Toliau dėl darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ Tarybos posėdį vedė tarybos narys (duomenys neskelbiami), kuris informavo, jog Tarybos nariams nereikia balsuoti dėl mero nusišalinimo, nes jo atžvilgiu nėra taikoma ta pati procedūra kaip Tarybos nariams ir nėra pagrindo teikti Tarybos nariams balsuoti dėl šio klausimo (dėl Mero nusišalinimo). Šias aplinkybes patvirtina Posėdžio transliacija (22:46–23:20 min.).

Pažymėjo, kad pats nusišalino nuo minėto darbotvarkės klausimo, o už nusišalinimo procedūros įforminimą nesąs atsakingas.

Kilus diskusijai dėl Posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 6, jis, kaip Savivaldybės vadovas, Tarybos nariams pateikė bendrojo pobūdžio informaciją apie bendrą Savivaldybės kelių būklę, buvo pateikiami palyginamieji su Pakruojo rajono savivaldybe variantai, paaiškinta, kaip prioritetus nustatė AB „Via Lietuva“, ir kt. Šias aplinkybes patvirtina Posėdžio transliacija (35:19–38:20 min.). Nesutinkantis, kad tokios informacijos pateikimas galėtų būti traktuojamas kaip jo nuomonė. Taip pat nurodė, kad nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teiginiai, ar kaip pasiūlymas, dvejonės, abejonės ar dar kitokia forma. Iš Posėdžio transliacijos (jo pasisakymo) galima aiškiai suprasti, kad jis pateikė faktus, o ne savo nuomonę ar bandymą įtikinti dėl Tarybos sprendimo projekte pateiktos prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje eilės. Pateikdamas faktus, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos ar paveikti Tarybos narius. Priešingai, labai aiškiai komunikavęs, kad pasirinkimus ir strategiją dėl kelių prioriteto atliks (sprendimą priims) Savivaldybės taryba.

Taip pat svarbi faktinė aplinkybė, Tiriamojo nuomone, yra ta, kad sprendimo dėl darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ nebuvo priimta. Iš balsavime dalyvavusių 25 Tarybos narių už balsavo 11 Tarybos narių, prieš – 12 Tarybos narių, susilaikė 2 Tarybos nariai. Taigi, nesant posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumos, sprendimas nepriimtas. Jo nuomone, tai tik patvirtina, kad jo pasisakymas Tarybos posėdžio metu Tarybos nariams nepadarė visiškai jokios įtakos.

Akcentavo, kad Meras pirmininkaudamas Tarybos posėdžiui bendrąja prasme tik moderuoja, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo jam nusišalinti nuo darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“. Taip pat pažymėjo, jog priėmė priešingą sprendimą, kurį pagarsino Tarybos posėdžio metu. Posėdžių salėje pasiliko tik dėl to, kad jam, kaip Savivaldybės vadovui, galėjo būti pateikiama klausimų, susijusių su nagrinėjamu reikalu. Prieštaravimų dėl to, ar jis gali likti posėdžių salėje, nebuvo, todėl manantis, kad situacija turėtų būti vertinama faktinių aplinkybių kontekste, o ne formaliuoju požiūriu.

Dėl Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo pasirašymo

VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad meras pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

VSĮ yra nustatyti atvejai, kada VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus įgaliojimus vykdo laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, t. y. kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų (VSĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Manytina, kad minėta įstatymo nuostata, kiek tai susiję su posėdžių protokolų pasirašymu, taikytina ne vienkartinio nusišalinimo atveju, o kai meras savo pareigų negali eiti dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių, kitaip tariant, kai negalėjimas eiti mero pareigų laiko prasme užtrunka, ir tai nėra susiję su vienkartinio veiksmo atlikimu.

Tiriamasis teigia nesutinkantis, kad Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdžio protokolo Nr. TP-3 pasirašymas gali jam sukelti interesų konfliktą. Įstatyme pabrėžiama, jog tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Tai reiškia, kad tarybos posėdžio protokolas, kuriuo yra įforminami savivaldybės tarybos sprendimai, yra oficialus dokumentas, protokolo paskirtis – atspindėti tarybos posėdžio eigą, jame priimtus sprendimus, tarybos narių balsavimą dėl pateiktų svarstyti klausimų. Tokia informacija padėtų spręsti tik galimus ginčus, kylančius dėl tarybos posėdžio eigos ar priimtų sprendimų. Todėl nesuprantantis, kaip protokolo, kuriame yra įforminti jau priimti sprendimai, pasirašymas gali sukelti interesų konfliktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manantis, jog pasirašydamas Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdžio protokolą Nr. TP-3 nepadarė jokio pažeidimo. Kaip minėta, posėdžio protokolas yra oficialus dokumentas, todėl jį pasirašyti gali tik tam įgaliojimus turintis asmuo. Šiuo atveju tokie įgaliojimai įstatymų yra suteikti jam kaip merui (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Nemanantis, kad esamoje situacijoje turėjo nusišalinti nuo Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdžio protokolo Nr. TP-3 pasirašymo tik dėl to, kad jame buvo įformintas Tarybos narių svarstytas klausimas dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje eilės patvirtinimo. Meras mano, jog dokumento (posėdžio protokolo) patvirtinimas parašu nedaro ir negali daryti jokios įtakos ar pakeisti jau priimtą sprendimą. Pagal tokią logiką, meras turėtų nusišalinti ne tik nuo tarybos posėdžių protokolų pasirašymo, bet ir nuo posėdžio darbotvarkių sudarymo, dėl to įstatyme įtvirtintų merų funkcijų įgyvendinimas būtų arba neįmanomas, arba neproporcingai apribotas.

Dėl teikiamo Tarybos sprendimo projekto Nr. T1-43

Savivaldybei buvo adresuotas AB „Via Lietuva“ 2024-01-19 raštas Nr. 2-896 „Dėl kelių su žvyro danga asfaltavimo programos vertinimo savivaldybėje“ (toliau – Raštas). Rašte buvo nurodyta, kad savivaldybė gali daryti įtaką asfaltuotinų ruožų atrankai ir nurodydama prioritetus pridėti projektams iki 25 balų. Buvo prašoma programos Excel formatu parengtos rinkmenos lentelės stulpelyje „6. Savivaldybės vertinimas, Prioritetiniai ruožai“ nurodyti 5 ruožų prioritetus mažėjančia tvarka: I prioritetas bus vertinamas 25 papildomais balais, II prioritetas – 20 papildomų balų, III prioritetas – 15 papildomų balų, IV prioritetas – 10 papildomų balų, V prioritetas – 5 papildomais balais.

AB „Via Lietuva“ nurodė, kad parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas sąrašas jai turėtų būti pateiktas iki 2024-03-31, o negavusi patvirtinto sąrašo AB „Via Lietuva“ Savivaldybės balus pridės prie pradinės atrankos metu Savivaldybės teritorijoje daugiausia balų surinkusių ruožų.

Šis AB „Via Lietuva“ raštas buvo pagrindas rengti ir Savivaldybės tarybai teikti Tarybos sprendimo dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo projektą. Pagal VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, meras teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus.

Esamoje situacijoje dėmesio sulaukė siūlytinas prioritetų išdėstymas. Atsižvelgiant į AB „Via Lietuva“ raštą, Tarybos sprendimo projekte buvo siūloma tokia prioritetų eilė: I prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (ruožo ilgis 1,804 km); II prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (ruožo ilgis 6,150 km); III prioritetas – Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai (ruožo ilgis 9,066 km); IV prioritetas – Kušeliškė–Lyduvėnai–Maironiai (ruožo ilgis 1,733 km); V prioritetas – Šaukėnai–Vaiguva–Kalniškiai (ruožo ilgis 5,467 km).

Be kita ko, Tiriamasis nurodė, kad Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. ruožas (6,960 iki 8,764 km) jau nemažai metų yra įtrauktas į reikalingų asfaltuoti (kapitaliai remontuoti) rajoninių kelių su žvyro danga sąrašą, bet vis nepatekdavo į remontuotinų žvyrkelių Programą. Šią aplinkybę patvirtina AB „Via Lietuva“ 2020 m. raštas „Dėl valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 2118, Nr. 2121 ir Nr. 112“. Būtinybę (poreikį) išasfaltuoti kelio ruožus Griniai–Žalpiai dar 2017 m. raštu yra pareiškusi ir Žalpių kaimo bendruomenė. Rašte buvo išdėstyti argumentai ir motyvai, kodėl būtina asfaltuoti minėtą kelio ruožą. Pritarimą savo parašais išreiškė vietos bendruomenės gyventojai. Šias aplinkybes patvirtina AB „Via Lietuva“ ir Žalpių kaimo bendruomenės raštai.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Žalpių kaimo bendruomenės raštas, be kitų adresatų, buvo nukreiptas ir tuometiniam Savivaldybės merui. Taigi, vietos bendruomenė jau 2017 m. yra išreiškusi poziciją dėl būtinybės asfaltuoti kelio ruožą Griniai–Žalpiai. Vien tai, kad sutampa aplinkybė, jog jis gyventis (duomenys neskelbiami) miestelyje ir jame veiklą (žemės ūkio bendrovė) vykdo jo sūnus (duomenys neskelbiami), neturėtų būti laikytina mero (duomenys neviešinami) privačiu suinteresuotumu išasfaltuoti kelią Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st.

Prieš rengiant Tarybos sprendimo projektą dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje eilės patvirtinimo buvo surengtas Savivaldybės vadovų (Mero, Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo ir Kelių direkcijos atstovo) susitikimas, kuriame buvo preliminariai diskutuojama dėl prioritetinės eilės išdėstymo. Pažymėtina, kad šį susitikimą organizavo Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami).

Susitikimo metu AB „Via Lietuva“ atstovas pateikė pasiūlymą skirti didesnius prioritetinius balus būtent tiems kelių ruožams, kurie buvo nurodyti parengtame Tarybos sprendimo projekto priede. Toks pasiūlymas buvo paaiškintas tuo, kad minimų kelių ruožų būklė yra labai bloga. AB „Via Lietuva“ dėl to gauna daug ūkininkų, verslininkų ir bendruomenių gyventojų skundų. Kelias Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. yra strategiškai svarbus, – ūkininkai šiuo keliu veža trąšas ir derlių, taip pat moksleiviai autobusais vežami į mokyklas, važiuoja maršrutiniai autobusai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog tuo momentu, kai buvo tvarkoma geležinkelio pervaža, visas transporto srautas buvo nukreiptas į kelią Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st., dėl to kelio būklė dar labiau pablogėjo. Visi susitikime dalyvavę Savivaldybės atstovai AB „Via Lietuva“ atstovo pozicijai pritarė. Taigi, kad keliui Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. turėjo būti skiriama daugiau prioritetinių balų, prieštaraujančių nebuvo.

Be kita ko, Tiriamasis pabrėžė, kad organizuojant kasdienį Savivaldybės darbą nėra privaloma kiekvienu klausimu sudaryti komisiją ar darbo grupę, gali būti rengiami susirinkimai ar susitikimai, kurių metu diskutuojama vienu ar kitu klausimu. Paprastai susirinkimams nėra taikoma tokia tvarka kaip, pvz., darbo grupei, kurios posėdžiai turi būti protokoluojami, todėl susitikimas su AB „Via Lietuva“ atstovu protokoluojamas nebuvo. Vyko dalykinis susitikimas, kurio tikslas buvo pasitarti dėl prioritetinių balų skyrimo. Šis dalykinis susitikimas nėra Tarybos sprendimo projekto stadija, todėl nemanantis, kad jis negalėjo susitikime dalyvauti ir diskutuoti dėl galimo prioritetinio balų skyrimo. Be to, šiame susitikime dalyvavo ir daugiau Savivaldybės atstovų, taigi nebūtų galima teigti, kad jis vienasmeniškai paskirstė prioritetinius balus. Priešingai, buvo atsižvelgta į AB „Via Lietuva“ atstovo pateiktus pasiūlymus ir šiam pasiūlymui prieštaraujančių nebuvo. Vėliau buvo parengtas Tarybos sprendimo „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ projektas Nr. T1-43. Sprendimo projekto rengėjas – Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami), o jį teikė Savivaldybės meras. Šią informaciją patvirtina Tarybos sprendimo projekto aiškinamasis raštas.

(duomenys neviešinami) teigia, kad jam nėra žinoma, kodėl Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami), pristatydamas šį Sprendimo projektą Investicijų, ūkio ir kaimo reikalų komitete bei Kelmės rajono savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2024-03-21, metu išsireiškė, kad „Mero žodis buvo galutinis“. Jo nuomone, tai yra specialisto subjektyvus vertinimas (nuomonė). Asmeniškai vertinantis, kad buvo turima minty, jog Mero sprendimas yra „galutinis“ dėl to, ar teikti Savivaldybės tarybai tokį sprendimo projektą, ar ne. Kita vertus, tas pats specialistas pasakė, kad „Sprendimą dėl balų skyrimo priėmėme kolegialiai“, o tai atitinka faktinę aplinkybę, jog buvo sprendžiama vadovų lygmeniu, kai dalyvavo ir pats Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami).

Tiriamasis taip pat pažymėjo, kad nors jis ir gyvenantis (duomenys neskelbiami) miestelyje, bet kelio ruožas Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. nėra pagrindinis kelias, kuriuo kasdien važinėja. Savo maršrutams renkasi ir kitus kelius, pvz., Žalpiai–Griniai arba per Baldegius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kelio ruožas Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. eina šalia Žalpių.

Tai, kad neturintis jokio privataus intereso dėl kelio ruožo Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st., Tiriamojo nuomone, patvirtina ir kita informacija, – gauti organizacijų, švietimo įstaigos raštai: 2024-03-01 Kelmės rajono ūkininkų sąjungos prašymas Nr. 20240320-01 „Dėl galimybės išasfaltuoti kelią, jungiantį Grinių ir Žalpių gyvenvietes“; 2024-03-20 Kelmės rajono verslininkų asociacijos raštas Nr. SD-19 „Dėl kelio asfaltavimo darbų“; 2024-03-20 Kelmės specialiosios mokyklos raštas Nr. S-85 „Dėl maksimalių prioritetinių balų skyrimo keliui Lioliai–Kerkasiai–Žalpiai“.

Ši informacija patvirtina, kad daugybė subjektų, t. y. bendruomenių gyventojai, ūkininkai, verslo atstovai, turi poreikį gerinti aplinką, kurioje gyvena ir būna kiekvieną dieną, siekį užtikrinti eismo saugumą, nes šiuo kelio ruožu vyksta ne tik privatūs asmenys, bet ir viešasis transportas, moksleiviai vežami į ugdymo įstaigas. Šio kelio sutvarkymas yra visos bendruomenės interesas, o ne (duomenys neviešinami) asmeninis.

Be visų kitų aplinkybių, kurios pateiktos šiame paaiškinime, atliekant tyrimą jo atžvilgiu prašantis atsižvelgti į aplinkybę, kad Savivaldybės taryba sprendimo „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ nepriėmė, kitaip tariant, jokia prioritetinė žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje eilė patvirtinta nebuvo.

2024-12-04 Tiriamasis dalyvaudamas Komisijos posėdyje papildomų paaiškinimų, susijusių su atliktu tyrimu nenurodė, tik atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Savivaldybėje buvo imtasi veiksmų, susijusių su posėdžio protokolo pasirašymu, t. y. Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą pasirašo tik atitinkamam klausimui pirmininkavęs asmuo.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį Įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Bylos medžiaga patvirtina, jog Tiriamasis (duomenys neviešinami) tyrimui aktualiu laikotarpiu ėjo valstybės politiko (Savivaldybės mero) pareigas, todėl jam Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).

Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiems asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Artimi asmenys – tai deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus deklaruojantis asmuo, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad Komisija, pripažindama, jog valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškus ir tiesioginis, o Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų būtų neįmanoma jo vykdyti.

Pagal LVAT praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Meras (duomenys neviešinami) padarė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 1 dalies pažeidimus, būtina:

1) nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje (duomenys neviešinami) buvo kilęs interesų konfliktas, t. y. ar jis turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jo artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje turėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą;

2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad 2024-03-21 (duomenys neviešinami), kaip Savivaldybės meras, pagal jam suteiktus įgaliojimus, kurie apibrėžti VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punkte (sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja), kaip posėdžio pirmininkas dalyvavo Savivaldybės tarybos 2024-03-21 posėdyje Savivaldybės tarybai svarstant ir balsuojant dėl posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ (Sprendimo projektas Nr. T1-43). Šias aplinkybes patvirtina 2024-03-21 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio viešai skelbiamas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota (įrašo laikas nuo 35.09 iki 38.22 min.; nuo 45.05 iki 46.58 min.), kaip Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) būdamas posėdžių salėje pasisako ir diskutuoja svarstomu klausimu. Taip pat šias aplinkybes dėl Mero pasisakymų klausimo svarstymo metu liudija ir parengtas Savivaldybės tarybos posėdžio protokolas (2024-03-21 Nr. TP-3).

Nagrinėjamoje situacijoje nustatant, ar Sprendimo projektas Nr. T1-43 Savivaldybės merui (duomenys neviešinami), atliekančiam tarnybines pareigas, kėlė interesų konfliktą, paminėtina, kad AB „Via Lietuva“, formuodama planuojamą kelių su žvyro danga asfaltavimo programą ir vykdydama asfaltuotinų kelių su žvyro danga atranką bei norėdama į planavimo procesą įtraukti ir savivaldybes, 2024-01-19 Savivaldybei išsiuntė raštą. Šiame rašte buvo nurodoma, kad savivaldybės gali daryti įtaką asfaltuotinų ruožų atrankai, t. y. nurodydamos prioritetus pridėti iki 25 balų. Taip pat rekomendavo skiriant balus asfaltuotiniems žvyrkelių ruožams įvertinti, kaip projektas atitinka savivaldybės ir gretimų savivaldybių regioninės plėtros planus, patvirtintus strateginius ir teritorijų planavimo dokumentus, ar projektas padarys svarios teigiamos įtakos vietos gyventojams, savivaldybės teritorijoje esančioms institucijoms ir įmonėms, bendrovėms, švietimo įstaigoms, medicinos centrams. Be kita ko, nurodė, jog minimalus asfaltuojamų valstybinės reikšmės kelių ruožų su žvyro danga ilgis savivaldybėje turi būti 10 km. Prie AB „Via Lietuva“ rašto buvo pridėtas Excel formatu parengtas priedas su lentele. Lentelėje eilės tvarka buvo nurodytas 12-kos Savivaldybės asfaltuotinų rajoninių kelių sąrašas. AB „Via Lietuva“ raštu Savivaldybės paprašė Excel formatu parengtos lentelės stulpelyje „6. Savivaldybės vertinimas, Prioritetiniai ruožai“ nurodyti 5 ruožų prioritetus mažėjančia tvarka: I prioritetą vertinant 25-iais papildomais balais, II prioritetą – 20 papildomų balų, III prioritetą – 15 papildomų balų, IV prioritetą – 10 papildomų balų, V prioritetą – 5 papildomais balais. AB „Via Lietuva“ rašte nurodė, kad parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas sąrašas jai turėtų būti pateiktas iki 2024-03-31, o negavusi šio sąrašo AB „Via Lietuva“ Savivaldybės balus pridės prie pradinės atrankos metu Savivaldybės teritorijoje daugiausia balų surinkusių ruožų ir tik tada, surinkusi ir įvertinusi informaciją iš visų Lietuvos savivaldybių, sudarys galutinį asfaltuotinų kelių ruožų su žvyro danga prioritetinį sąrašą.

Pažymėtina ir tai, kad pradinės atrankos, kurią atliko AB „Via Lietuva“ ir Excel formatu parengė Savivaldybėje asfaltuotinų kelių sąrašą, metu Kelio Nr. 2121 Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. ruožui nuo 6,960 iki 8,764 km (1,804 km) skyrė 21 balą (bendrame kelių ruožų sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas užėmė 8 vietą), o to paties kelio ruožui nuo 0,000 iki 6,150 km (6,150 km) skyrė 34 balus (bendrame kelių ruožų sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas užėmė 3 vietą).

Už AB „Via Lietuva“ 2024-01-19 Savivaldybei atsiųsto rašto įgyvendinimą buvo atsakingas Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami). Sprendimą šiuo atveju turėjo priimti Savivaldybės taryba. (duomenys neskelbiami) Savivaldybės tarybai svarstyti parengė sprendimo „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės savivaldybėje eilės patvirtinimo“ projektą Nr. T1-43. Sprendimo projektas Nr. T1-43 parengtas vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 32 punktu, taip pat atsižvelgiant į AB „Via Lietuva“ raštą (2024-01-19 Nr. 2-909 „Dėl kelių su žvyro danga asfaltavimo programos vertinimo savivaldybėje“). Sprendimo projekto Nr. T1-43 aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – patvirtinti prioritetinę žvyrkelių ruožų asfaltavimo Savivaldybėje Eilę. Pagal patvirtintą Eilę, Kelmės rajone būtų asfaltuojami valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti 5 prioritetus atitinkamai kelio ruožams suteikiant papildomus 25, 20, 15, 10 ir 5 balus. Pagal Eilę savivaldybėje turėtų būti išasfaltuota ne mažiau kaip 10 km kelių. Savivaldybės tarybai nustačius prioritetus, AB „Via Lietuva“ pirmiausia asfaltuos svarbiausius, daugiausia balų surinkusius kelius. Prie parengto Sprendimo projekto Nr. T1-43 buvo pridėtas Sprendimo projekto Nr. T1-43 priedas, kuriame Savivaldybės buvo siūloma tokia Eilė (žr. Sprendimo projekto priedo stulpelį „6. Savivaldybės vertinimas, Prioritetiniai ruožai“): I prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (bendras ruožo ilgis 1,804 km); II prioritetas – Lioliai–Žalpiai–Viduklės g. st. (ruožo ilgis 6,150 km); III prioritetas – Varlakojai–Karklėnai–Kolainiai (ruožo ilgis 9,066 km); IV prioritetas – Kušeliškė–Lyduvėnai–Maironiai (ruožo ilgis 1,733 km); V prioritetas – Šaukėnai–Vaiguva–Kalniškiai (ruožo ilgis 5,467 km).

Savivaldybės sudarius Eilę ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km (1,804 km) gavo 56 prioritetinius balus (bendrame kelių sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas atsidūrė 4 vietoje (pagal AB „Via Lietuva“ vertinimą buvo 8 vietoje)), o ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km (6,150 km) gavo 64 prioritetinius balus (bendrame kelių sąraše pagal surinktų balų skaičių šis ruožas pateko į 1 vietą (pagal AB „Via Lietuva“ vertinimą buvo 3 vietoje)). Atitinkamai 2 vietoje atsidūrė Kelias Nr. 2112 Šaukėnai–Vaiguva–Kalniškiai (bendras ruožo ilgis 5,467 km), o 3 vietoje – Kelias Nr. 2137 Jauniškė–Kražiai–Junkiai (bendras ruožo ilgis 1,895 km) (VTEK pastaba: bendras 1, 2 ir 3 vietas užėmusių ruožų ilgis sudarytų 6,150 km + 5,467 km + 1,895 km = 13,512 km, t. y. reikalingą išasfaltuoti minimalų kilometražą – 10 km).

Kaip nurodė AB „Via Lietuva“, sudarydama Programą vertino visus valstybinės reikšmės rajoninius kelius su žvyro danga, bet į Programą įtraukė tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkančius kelių su žvyro danga ruožus. Atsiperkamumo skaičiavimai buvo vykdomi vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika. Atlikus ruožų atranką Kelmės rajone nustatyta, kad Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km ir ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km yra atsiperkantys socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl Savivaldybė turėjo galimybę suteikti prioritetus šiems kelio ruožams. Ruožai po galutinio vertinimo surinko atitinkamai 59 ir 31 balą. Galutinis į Programą patenkančių kilometrų skaičius savivaldybei buvo skaičiuojamas valstybinių kelių su žvyro danga dalį procentais kiekvienoje savivaldybėje palyginus su valstybinių kelių su žvyro danga procentu šalies mastu. Į galutinę Programą Kelmės rajone pateko pirmąsias penkias vietas užėmę kelių su žvyro danga ruožai ir vienas ruožas įtrauktas pagal Programos sudarymo veiklos vadovo 6.2.2 papunktį. Taigi į Programą pateko tik vienas Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km, užėmęs 3 vietą Kelmės rajone.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Sprendimo projekto Nr. T1-43 patvirtinimas yra svarbus žingsnis, lemiantis, kurios Savivaldybės rajoninių kelių atkarpos bus asfaltuojamos pirmumo tvarka, nes, kaip minėta, AB „Via Lietuva“ leido Savivaldybei pačiai daryti įtaką neasfaltuotų rajoninių kelių atrankai suteikiant penkis prioritetus ir gavusi iš Savivaldybės sprendimą dėl rezultatų šiuo klausimu sudarytų galutinę Savivaldybėje asfaltuotinų ruožų Eilę. Vadinasi, Savivaldybės skirti prioritetiniai balai juos paskirstant planuojamiems asfaltuoti rajoniniams keliams su žvyro danga yra reikšmingi AB „Via Lietuva“ atliekant galutinį Eilės formavimo etapą. Taip pat svarbu, kad Savivaldybės Sprendimo projekte Nr. T1-43 Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 6,960 iki 8,764 km Eilėje pakilo į 4 vietą (pagal AB „Via Lietuva“ vertinimą buvo 8 vietoje), o ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km – į 1 vietą (pagal AB „Via Lietuva“ vertinimą buvo 3 vietoje), palyginti su AB „Via Lietuva“ atliktu pirminiu vertinimu.

Aiškinantis, ar Sprendimo projektas Nr. T1-43, kurį Savivaldybės taryba svarstė 2024-03-21 Tarybos posėdyje, buvo susijęs su Tiriamojo privačiais interesais, yra svarbios yra šios aplinkybės:

- (duomenys neskelbiami) Įstatymo nuostatų prasme yra Tiriamajam (duomenys neviešinami) artimas asmuo (sūnus). Artimo asmens privatūs interesai prilyginami deklaruojančio asmens, šiuo atveju (duomenys neviešinami), privatiems interesams.

- Tyrimui aktualiu laikotarpiu Tiriamasis (duomenys neviešinami) buvo Bendrovės narys (vienas iš Bendrovės savininkų) ir valdybos narys. Šį ryšį su Bendrove (kad yra narys) Tiriamasis (duomenys neviešinami) yra deklaravęs ir savo viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje.

- Tiriamojo sūnus (duomenys neskelbiami) buvo Bendrovės narys (vienas iš Bendrovės savininkų) ir valdybos pirmininkas (Bendrovės vadovas).

Bendrovė yra gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė (Bendrovės įstatų 1.3 papunktis). Jos veiklos tikslas yra privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią gamybinę ir komercinę veiklą (Bendrovės įstatų 2.1 papunktis). Vadinasi, tiek pats Tiriamasis, būdamas vienu iš Bendrovės savininkų ir valdymo organų nariu (valdyba vadovauja Bendrovės gamybinei ir komercinei veiklai; Bendrovės įstatų 7.1 papunktis), tiek jam artimas asmuo – sūnus (duomenys neskelbiami), būdamas vienu iš Bendrovės savininkų, valdybos pirmininku (vadovu) (Bendrovės valdybos pirmininkas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą; Bendrovės įstatų 8.5 papunktis), yra suinteresuoti sėkminga Bendrovės veikla, Savivaldybėje rengiamais projektais, susijusiais su Bendrovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagerinimu, ir pan.

Tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina ir tai, kad į Sprendimo projektą Nr. T1-43 (jo priedą) įtrauktas Kelio Nr. 2121 ruožas nuo 0,000 iki 6,150 km ribojosi su Tiriamajam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), Tiriamojo sūnui (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami)), taip pat Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)). Faktus dėl Tiriamajam ir Bendrovei nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos su minėtais Kelio Nr. 2121 ruožais patvirtino ir Savivaldybės administracija, 2024-10-16 raštu Nr. (12.5 Mr) S-2897 teikdama informaciją VTEK.

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad su Kelio Nr. 2121 ruožais, minimais Sprendimo projekte Nr. T1-43, tiesiogiai ribojasi Savivaldybės merui (duomenys neviešinami), jo sūnui bei jų nuosavybės teise valdomai Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai su statiniais ar be jų), Komisijos vertinimu, Sprendimo projektas Nr. T1-43, kurį svarstė ir dėl kurio balsavo Savivaldybės taryba, pagrįstai laikytinas tiesiogiai susijusiu su mero (duomenys neviešinami) ir jam artimo asmens (sūnaus) privačiais interesais (kitaip tariant, Meras turėjo asmeninį suinteresuotumą Sprendimo projektu), dėl to Meras, atlikdamas tarnybines pareigas Savivaldybėje, negalėjo likti objektyvus ir nešališkas, turėjo pareikšti apie nusišalinimą ir toliau nedalyvauti tokio sprendimo priėmimo procedūrose. Svarbu ir tai, kad (duomenys neviešinami) ne tik turi keletą sklypų, tiesiogiai besiribojančių su minėto Kelio Nr. 2121 ruožais, bet ir galimai naudojasi Kelio Nr. 2121 ruožu nuo 6,960 iki 8,764 km važiuodamas į savo gyvenamąją vietą (adresu (duomenys neskelbiami)), nes šis ruožas nuo (duomenys neviešinami) deklaruotos gyvenamosios vietos yra vos ~740 m atstumu. Taip pat šis kelio ruožas yra pagrindinis privažiavimas prie Bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – nurodytų žemės sklypų, o Tiriamojo ryšys su Bendrove taip pat akivaizdus. Ši surinkta informacija paneigia Mero paaiškinime Komisijai pateiktus teiginius, esą jis jokio asmeninio intereso dėl Sprendimo projekto Nr. T1-43 neturėjo, ir patvirtina, kad Meras vis dėlto buvo akivaizdžiai suinteresuotas Sprendimo projekte minimais Kelio Nr. 2121 ruožais, kurie ribojosi su jo paties ar jam artimo asmens nuosavybėje esančios Bendrovės nekilnojamuoju turtu, ir jų pagerinimu.

Kaip minėta, ryšys su Bendrove yra laikytinas tiriamojo (duomenys neviešinami) privačiu interesu. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neviešinami) savo privačių interesų deklaracijoje deklaravo egzistuojantį ryšį su Bendrove, – nurodo, kad yra jos savininkas. VTEK surinktais duomenimis, jis yra ir Bendrovės valdybos narys, bet šie duomenys Tiriamojo privačių interesų deklaracijoje nenurodyti. Pažymėtina, kad (duomenys neviešinami) iš esmės vykdo pareigą ir deklaruoja savo ryšius su Bendrove, bet, atsižvelgiant į tai, kad Tiriamąjį su Bendrovę saisto ir jo einamos valdybos nario pareigos, o ryšiai su šia bendrove yra laikytini (duomenys neviešinami) privačiu interesu, dėl kurių, kaip matyti iš tyrimo duomenų, jis pateko į interesų konfliktą, Tiriamajam nurodytina papildyti savo privačių interesų deklaraciją duomenimis apie Bendrovėje einamas valdybos nario pareigas. Tokia pareiga deklaruojančiam asmeniui savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas, yra nustatyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo privačiais interesais, veikia interesų konflikto situacijoje. Komisijos manymu, nėra pagrindo abejoti, jog asmenys yra suinteresuoti savo gyvenamosios aplinkos arba aplinkos, kurioje turi nekilnojamojo turto, būkle ir gerove, vertės padidėjimu sutvarkant susisiekimo infrastruktūrą ir ją modernizuojant, nes tai didina gyventojų gerovę, gyvenamosios aplinkos patrauklumą, susisiekimo pagerinimą, eismo saugumą, mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę ir pan. Apie Kelio Nr. 2121 asfaltuotinų ruožų svarbą Bendrovei (kai Tiriamasis – jos narys ir valdybos narys, Tiriamojo sūnus – narys ir vadovas) ir jos vykdomai veiklai pasisakė ir pats Bendrovės vadovas – Tiriamojo sūnus (duomenys neskelbiami) 2024-03-21 vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje (įrašo laikas nuo 58.55 min. iki 1.03.08 min.). Jis aiškino, kad yra trys privažiavimai prie Bendrovės teritorijos, bet nė vienas iš jų nėra asfaltuotas. Neasfaltuoti keliai sukuria sunkumų ieškant darbuotojų, norinčių dirbti Bendrovėje, nes į Bendrovę nėra gero kelio. Paaiškino, kad gaunama grūdų vežėjų skundų, reiškiamas nepasitenkinimas dėl to, kad transportuojant grūdus į Europą tenka juos vežti dulkėtomis mašinomis, o mašinų plauti negalima, nes drėgmė gali pakenkti kroviniui (grūdams), ir pan. Ši informacija tik sustiprina įtarimą dėl Tiriamojo šališkumo dėl Sprendimo projekto Nr. T1-43, kuris buvo svarstomas Savivaldybės tarybos posėdyje. Tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad Tiriamasis turėjo tiesioginį asmeninį suinteresuotumą dėl Sprendimo projekto Nr. T1-43, t. y. dėl šiame Sprendimo projekte minimo Kelio Nr. 2121 ruožų, kuriuos buvo planuojama asfaltuoti sudarius Eilę. Todėl manytina, kad Meras jokia forma negalėjo dalyvauti Savivaldybės tarybai svarstant ir balsuojant dėl šio Sprendimo projekto.

Paminėtina, kad 2024-03-21 Savivaldybės tarybos posėdyje po ilgų diskusijų buvo nuspręsta Sprendimo projektui T1-43 nepritarti, sprendimo nepriimti. Balsuojant dalyvavo 25 Savivaldybės tarybos narai (balsavo už – 11, prieš – 12, susilaikė – 2). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, meras nedalyvauja balsuojant dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų. VSĮ 17 straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Savivaldybės Meras (duomenys neviešinami) balsavime dėl Sprendimo projekto nedalyvavo, bet balsavimo metu sėdėjo posėdžių salėje.

Iš atliekant tyrimą surinktų duomenų akivaizdu, kad Sprendimo projektas Nr. T1-43 Tiriamajam kėlė interesų konfliktą, bet pilnam teisiniam jo veikos kvalifikavimui būtina įrodyti, jog jis, būdamas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, nagrinėjamoje situacijoje nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių kilusiam interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Šiuo aspektu svarbus yra Savivaldybės mero statusas, apibrėžtas VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje: „Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.“ Taigi, savivaldybės meras yra savivaldybės (įstaigos) vadovas. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta: „Savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai.“ Taigi, meras yra tiesiogiai renkamas ir, vadovaujantis VSĮ nuostatomis, už savo veiklą atsiskaito savivaldybės bendruomenei (VSĮ 27 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, institucijos ar įstaigos vadovas pareiškimą apie nusišalinimą pateikia jį į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui; duomenys apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbiami viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje ir pateikiami VTEK. Meras yra tiesiogiai išrinktas valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka. Vadinasi, atsižvelgiant į institucinę sąrangą, savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės mero statusą bei Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, manytina, kad savivaldybės meras, patekęs į interesų konflikto situaciją, turi nusišalinti jį į pareigas išrinkusiems gyventojams, paskelbdamas apie nusišalinimą savivaldybės interneto puslapyje ir informuodamas merą pavaduojantį vicemerą arba savivaldybės tarybos paskirtą tarybos narį ar savivaldybės tarybą. Analogiška tvarka yra nustatyta ir Komisijos 2023-05-10 sprendimu Nr. KS-84 patvirtintose rekomendacijose „Dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos“ (toliau – Rekomendacijos), kuriose išdėstyta, kokie yra reikalingi veiksmai merui patekus į situaciją, kai jam atliekant tarnybines pareigas reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Rekomendacijose nurodyta, kad pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu, būtina: 1) nusišalinti bendruomenei nuo tokių sprendimų, paskelbiant apie nusišalinimą savivaldybės interneto puslapyje, ir informuoti merą pavaduojantį vicemerą arba savivaldybės tarybos paskirtą tarybos narį ar savivaldybės tarybą (Rekomendacijų 1.1 papunktis); 2) nusišalinant nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias interesų konfliktą (Rekomendacijų 1.2 papunktis); 3) pareiškus apie nusišalinimą, išeiti iš posėdžių salės (patalpos), kurioje svarstomas klausimas, ir nedalyvauti toliau svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą (Rekomendacijų 1.3 papunktis). Merui nusišalinus nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, jam interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimą, svarstymą ar priėmimą pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgaliojimų paskirstymą turėtų vykdyti arba merą pavaduojantis vicemeras, arba savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, arba savivaldybės taryba (Rekomendacijų 2 punktas). Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, pareigos nusišalinti meras neturi, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Duomenys apie mero nusišalinimą turi būti pateikiami VTEK elektroninėmis priemonėmis per Privačių interesų registrą (PINREG) (Rekomendacijų 6 punktas).

Komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Savivaldybės meras būtų tinkamai atlikęs jam Įstatyme nustatytą pareigą nusišalinti nuo jam interesų konfliktą keliančio klausimo (Sprendimo projekto Nr. T1-43) nagrinėjimo procedūrų. 2024-03-21 Savivaldybės tarybos posėdžio viešai skelbiamame vaizdo ir garso įraše užfiksuota (nuo 20.39 iki 21.53 min.), kad prieš Savivaldybės tarybai pradedant Sprendimo projekto Nr. T1-43 svarstymą Savivaldybės meras (duomenys neviešinami) nurodė, jog faktiškai pagal praktiką galėtų nenusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir naudos iš projekto neturintis, kad asfaltuojamas kelias faktiškai einantis ne pro jo gyvenamąją vietą, kad jis gyvenantis (duomenys neskelbiami), o asfaltuojamas kelias eina šalia Žalpių, todėl, jo nuomone, jam nereikėtų nusišalinti, ir pasiūlė klausimą toliau vesti jį pavaduojančiam ir greta sėdinčiam Savivaldybės tarybos nariui (duomenys neskelbiami), o pats nurodė, jog bus kaip stebėtojas, nes balsavimo teisės neturintis. Iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad Meras svarstant minėtą klausimą pasiliko sėdėti posėdžių salėje. Toliau Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas (duomenys neskelbiami) pristatė Sprendimo projektą Nr. T1-43. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir šio posėdžio protokole (2024-03-21 Nr. TP-3).

Taigi šis 2024-03-21 posėdžio vaizdo ir garso įrašas bei posėdžio protokolas įrodo, kad Meras pareigos nusišalinti tinkamai neįvykdė, nes liko sėdėti posėdžių salėje, vėliau porą kartų pasisakė (įrašo laikas nuo 35.09 iki 38.22 min. ir nuo 45.05 iki 46.58 min.), Savivaldybės tarybai svarstant jam interesų konfliktą keliantį klausimą.

Komisija nesutinka su Tiriamojo paaiškinime išdėstytais motyvais, kad VSĮ ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamente nusišalinimo pareiga nustatoma tik Savivaldybės tarybos nariams, o ne merui, nes meras nėra savivaldybės tarybos narys. Be to, Meras teigia, kad Komisijos Rekomendacijose dėl nusišalinimo tvarkos nenumatyta mero pareigos nusišalinti nuo posėdžių vedimo, o šio teisės akto 1 punkte rekomenduojama savivaldybės merui, patekusiam į situaciją, kai atliekant pareigas reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais, prieš pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu nusišalinti.

Komisijos vertinimu, šie Tiriamojo argumentai atmestini. Pažymėtina, jog VTEK Rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas ir neapima visų galimų tarnybinių pareigų atlikimo situacijų. Todėl, nors jose nepateikta konkrečių pareigų vykdymo aptarimo Įstatymo kontekste, atliekant deklaruojančio asmens pareigas visada privaloma vadovautis aukštesnės galios teisės aktu – Įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymas yra formalusis ir valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomas be išlygų, tiesiogiai ir visos apimties. Asmenims, einantiems mero (politiko) pareigas, jokių išlygų Įstatyme nenustatyta. Vadinasi, visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat ir turintiems mero statusą, privalu būti susipažinusiems ir laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti.

Tiriamasis VTEK pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad jokių rekomendacijų, siūlymų jam nusišalinti svarstant ir (ar) priimant sprendimą dėl darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“, teikta nebuvo, anot jo, ir Etikos komisijos pirmininkas informavo, kad Meras nagrinėjamu atveju neturėtų palikti salės, priešingai, esant poreikiui galėtų atsakyti į klausimus, nes yra įstaigos vadovas, – todėl Tiriamasis ir pasilikęs salėje.

Komisija nesutinka ir su šiais Tiriamojo argumentais ir mano, kad Meras, kaip įstaigos vadovas ir sąmoningas žmogus, kitų asmenų patarimus turėtų vertinti kritiškai, o kilus abejonių – elgtis tik taip, kaip nustatyta Įstatyme. Kiekvienas žmogus asmeniškai atsako už savo elgesį pagal Įstatymą. Be to, pažymėtina, kad į interesų konflikto situaciją patekusio valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens nusišalinimo pareiga aiškiai apibrėžta Įstatymo 11 straipsnyje, kurio nuostatas (duomenys neviešinami), kaip valstybinėje tarnyboje dirbančiam ir aukštas pareigas einančiam asmeniui, žinoti ir vykdyti yra privaloma.

LVAT yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, taip pat nesudaryti jokių prielaidų konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimui, kartu ir konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimui asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018). Būdamas interesų konflikto situacijoje deklaruojantis asmuo privalo pareikšti nusišalinimą, tai yra jo individuali pareiga (Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kiekvieno asmens reiškiamo nusišalinimo pagrindas irgi yra individualus ir turi būti aiškiai išreikštas (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Tyrimo metu Komisija negavo duomenų, kad dėl minėto Sprendimo projekto Nr. T1-43 būtų pateiktas Savivaldybės mero nusišalinimas ir jis būtų nepriimtas, ar apie tai nustatyta tvarka būtų informuota VTEK. Taip pat iš Sprendimo projekto Nr. T1-43 turinio nustatyta, kad tai nebuvo sprendimas dėl su juo pačiu (Meru) susijusių einamųjų vidaus administravimo klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, vidaus administravimas – tai veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Analizuojamoje situacijoje šiame tyrime vertinami Savivaldybės mero veiksmai, VTEK nuomone, nepatenka į vidaus administravimo sritį.

Taigi, atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Savivaldybės mero nusišalinimo tvarką reglamentuojantį teisinį reguliavimą, Komisijos vertinimu, (duomenys neviešinami) visgi tinkamai neįvykdė savo pareigos nusišalinti nuo klausimo, jam sukėlusio interesų konfliktą, t. y. neišėjo iš posėdžių salės, liko sėdėti ir diskutavo Savivaldybės tarybai svarstant minėtą klausimą ir už jį balsuojant, todėl, Komisijos nuomone, jo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys Įstatymo nuostatas.

Be kita ko, Meras (duomenys neviešinami) VTEK pateiktame paaiškinime teigia, jog jis pagal jam VSĮ suteiktus įgaliojimus sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, savivaldybės meras net neturi balsavimo teisės tarybos posėdyje svarstytinais klausimais (VSĮ 17 straipsnio 15 dalis). Savivaldybės meras, kaip tarybos posėdžio pirmininkas, tik pristato darbotvarkės klausimus, moderuoja posėdį, užtikrina, kad būtų laikomasi posėdžio tvarkos, nustatytos Savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Šių aplinkybių kontekste manantis, jog mero, kaip posėdžio pirmininko, dalyvavimas posėdyje, kai jis pateikia tik bendrojo pobūdžio informaciją ir faktus, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos ar paveikti Tarybos narius šiems svarstant Sprendimo projektą. Meras nurodo, jog posėdžių salėje pasiliko tik dėl to, kad jam, kaip Savivaldybės vadovui, galėjo būti pateikta klausimų, susijusių su svarstomu Sprendimo projektu Nr. T1-43. Jo nuomone, taip pat svarbi aplinkybė, jog sprendimas dėl darbotvarkės klausimo Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ posėdyje nebuvo priimtas.

Nagrinėjamu atveju surinkta tyrimo medžiaga liudija, kad Tiriamasis dalyvavo 2024-03-21 Savivaldybės tarybos posėdyje būdamas suinteresuotas su savo ir jam artimo asmens privačiais interesais susijusio klausimo svarstymo procedūra. Toks elgesys nėra tinkamas interesų konflikto valdymą reglamentuojančių Įstatymo nuostatų požiūriu ir negali būti pateisinamas Tiriamojo paaiškinime vardijamais argumentais. Turėdamas privatų interesą ir siekdamas išvengti jo pagrindu galimo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo, Tiriamasis turėjo jokia forma nedalyvauti minėtame posėdyje, t. y. pareiškęs apie nusišalinimą turėjo palikti posėdžių salę ir susilaikyti nuo bet kokios savo nuomonės ir savo poziciją atspindinčių komentarų pateikimo svarstant klausimą, susijusį su jo privačiais interesais. Pažymėtina, kad Komisija neginčija Mero pareigos šaukti tarybos posėdžius, jiems pirmininkauti.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas deklaruojančiam asmeniui ne tik dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant su jo privačiais interesais susijusius sprendimus, bet ir kitaip juos paveikti arba bandyti paveikti. Komisijos vertinimu, šio teisinio reguliavimo kontekste yra draudžiami ne tik savivaldybės mero siūlymai ir nuomonės reiškimas (kad ir teikiant bendrojo pobūdžio informaciją, faktus) svarstant klausimą, susijusį su jo privačiu interesu; netoleruotinas net pats mero fizinis buvimas posėdžių salėje. Įstatymų leidėjas nustatė, kad suinteresuoto asmens dalyvavimas svarstyme gali daryti įtaką teisingų sprendimų priėmimui (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945/2008).

VTEK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką pateiktų Tiriamojo motyvų kontekste. Šis teismas yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas (šiuo atveju vykdyti mero pareigas), kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). VTEK mano, kad nors analizuojamoje situacijoje (duomenys neviešinami), būdamas Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininku, turėjo teisę dalyvauti Tarybos posėdyje ir jam pirmininkauti, visgi tai nesuteikia jam teisės, įgyvendinant VSĮ ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, nevykdyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nusišalinti. Įstatymo nuostatų kontekste svarbu ir tai, kad interesų konfliktas gali kilti bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo stadijoje. Nė vienos iš minėtųjų procedūrų Įstatymo nuostatų prasme negalima laikyti „formalia“, nereikšminga ir pan. (LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o norint konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Taip pat svarbu ir tai, kad VTEK nevertina Savivaldybės taryboje svarstyto Sprendimo projekto Nr. T1-43, susijusio su Mero privačiais interesais, teisėtumo, svarbos vietos bendruomenei, tikslingumo ir atitikties šiuos procesus reglamentuojantiems teisės aktams. Komisija vertina išskirtinai tik Savivaldybės mero elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Tiriamojo paaiškinime teigiama, kad jis šiuo atveju neturėjo jokio privataus intereso dėl 2024-03-21 Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyto Sprendimo projekto Nr. T1-43, nes poreikį asfaltuoti Kelio Nr. 2121 ruožus Savivaldybėje (buvo gauti raštai) išsakė įvairios organizacijos. Kelio Nr. 2121 ruožai buvo svarbūs ne vien Merui, o įvairioms Savivaldybėje veikiančioms ir tais Kelio ruožais besinaudojančioms organizacijoms, švietimo įstaigoms ir kitiems subjektas, t. y. bendruomenių gyventojams, ūkininkams, verslo atstovams, kurie turėjo poreikį pagerinti aplinką, kurioje gyvena, siekį užtikrinti eismo saugumą, taigi šio kelio sutvarkymas yra visos Savivaldybės bendruomenės interesas, o ne (duomenys neviešinami) asmeninis. Komisija šiuos argumentus atmeta, nes akivaizdžiai yra įrodyta, kad Sprendimo projektas Nr. T1-43 buvo susijęs ir su Mero (duomenys neviešinami) ir jam artimo asmens (sūnaus) privačiais interesais. Komisija, kaip minėta, nekvestionuoja, kad Sprendimo projekto priėmimas Savivaldybės taryboje buvo būtinas procesinis veiksmas, bet Meras šio klausimo, keliančio jam interesų konfliktą, svarstyme dalyvauti negalėjo, nes tai draudžia Įstatymo nuostatos.

VSĮ yra nustatyti atvejai, kai VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytus įgaliojimus vykdo laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, – kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų (VSĮ 30 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024-03-22 14:16:12 (duomenys neviešinami), kaip Savivaldybės komisijos (posėdžių) pirmininkas, elektroniniu parašu pasirašė 2024-03-21 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą (2024-03-21 Nr. TP-3). Duomenų apie mero nusišalinimą nuo šio Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo pasirašymo Komisijai nepateikta. Kaip minėta, vienas iš protokole užfiksuotų svarstytų klausimų buvo dėl Sprendimo projekto Nr. T1-43 (Protokole – Nr. 6). Kaip įvertino Komisija, šis klausimas buvo susijęs su Tiriamojo ir jam artimo asmens (sūnaus) privačiais interesais, todėl Meras privalėjo nusišalinti taip pat ir nuo šio protokolo pasirašymo procedūros. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ir spręsdamas klausimus, susijusius su savo privačiais interesais, veikia interesų konflikto situacijoje ir negali išlikti objektyvus ir nešališkas.

Komisija atkreipia dėmesį, kad interesų konfliktas Tiriamajam (duomenys neviešinami) kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą arba kitaip jį paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, susijusias su Sprendimo projektu Nr. T1-43. Atlikdamas šiuos veiksmus Savivaldybės Meras jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias normas.

Tiriamasis (duomenys neviešinami) savo pateiktame paaiškinime teigia, jog minėta įstatymo nuostata, kiek tai susiję su posėdžių protokolų pasirašymu, taikytina ne vienkartinio nusišalinimo atveju, o kai meras savo pareigų negali eiti dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių. Kitaip tariant, kai negalėjimas eiti mero pareigų laiko prasme užtrunka ir tai nėra susiję su vienkartinio veiksmo atlikimu. Taip pat (duomenys neviešinami) nurodė, jog 2024-03-21 posėdžio protokolo pasirašymas negali sukelti jam interesų konflikto. Pabrėžia, jog pagal VSĮ tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami ir posėdžio protokolas, kuriuo yra įforminami savivaldybės tarybos sprendimai, yra oficialus dokumentas, kurio paskirtis – atspindėti tarybos posėdžio eigą, jame priimtus sprendimus, tarybos narių balsavimą dėl pateiktų svarstyti klausimų. Tokia informacija padėtų spręsti tik galimus ginčus, kylančius dėl tarybos posėdžio eigos ar priimtų sprendimų. Todėl nesuprantantis, kaip protokolo, kuriame yra įforminti jau priimti sprendimai, pasirašymas gali sukelti interesų konfliktą. Meras mano, jog dokumento (posėdžio protokolo) patvirtinimas parašu nedaro ir negali nei daryti įtakos, nei pakeisti jau priimtą sprendimą, todėl, Mero nuomone, jis nepadarė jokio pažeidimo. Šiuo atveju tokie įgaliojimai pagal įstatymą jam yra suteikti kaip merui (VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Šiuo aspektu pažymėtinas tyrimui aktualiu laikotarpiui galiojęs teisinis reguliavimas, pagal kurį VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus įgaliojimus vykdo laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, kai meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų (VSĮ 30 straipsnio 2 dalis). VTEK nuomone, „kitos pateisinamos priežastys“ apima situaciją, kai merui atliekant tarybines pareigas kyla interesų konflikto situacija, visai nesvarbu, ar ji vienkartinio, ar nuolatinio pobūdžio (nesvarbi trukmė laiko prasme), – meras turi nusišalinti, o jo įgaliojimus turi vykdyti laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Be to, VTEK nuomone, vertinant Savivaldybės mero elgesį jam pasirašant Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą, kuriuo yra įforminamas Tarybos sprendimas, Įstatymo nuostatų kontekste pabrėžtina, kad interesų konfliktas gali kilti bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo stadijoje. Nė vienos iš minėtųjų procedūrų Įstatymo nuostatų prasme negalima laikyti „formalia“, nereikšminga ir pan. (LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o norint konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Vertinant šiuo požiūriu neturi lemiamos reikšmės ir priimtojo sprendimo naudingumas asmeniui, nes „net ir nenaudingas sprendimas gali sukelti interesų konfliktą. Konfliktą kelią asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą“ (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011). Įstatymo nuostatų prasme, „pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar atitinkamą sprendimą ruošia ir (ar) priima vienas asmuo, ar asmenų kolektyvas. Atsakomybė atsiranda kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu kyla interesų konfliktas, prisidėjusiam prie tokio sprendimo priėmimo“ (LVAT 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą. Komisijos vertinimu, (duomenys neviešinami) dalyvavimas (2024-03-21 vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo pasirašymas) akivaizdžiai sukėlė jam (Merui) interesų konflikto situaciją.

Dar kartą paminėtina, kad VTEK nevertina Savivaldybės taryboje svarstytų klausimų, susijusių su Mero privačiais interesais, teisėtumo, svarbos vietos bendruomenei, tikslingumo ir atitikties šiuos procesus reglamentuojantiems teisės aktams. VTEK vertina tik Savivaldybės Mero elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. VTEK atkreipia dėmesį į LVAT praktiką. Šis teismas yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas (šiuo atveju – vykdyti mero pareigą pasirašyti posėdžio protokolą), kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010). VTEK mano, kad nors analizuojamoje situacijoje (duomenys neviešinami), kaip Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, nustatyta pareiga pasirašyti šio posėdžio protokolą, visgi šiuo atveju pirmenybė turėjo būti teikiama Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo nusišalinti vykdymui.

Komisijos vertinimu, analizuojamoje situacijoje Savivaldybės tarybos posėdžio protokolas yra ne tik dokumentas, kuriame fiksuojami posėdžio įvykiai, t. y. svarstyti, priimti sprendimai, buvę nusišalinimai ir pan., – jie yra prilyginami sprendimams. Vadinasi, pasirašydamas protokolą posėdžio pirmininkas patvirtino, kad jis surašytas teisingai (tiksliai atspindi realiai buvusius įvykius). Jo parašas reiškia, kad posėdžio protokolas yra teisėtas, liudija, kad tikrai buvo nagrinėjami tam tikri klausimai, ir pan.

Komisija atkreipia dėmesį, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad Savivaldybės Meras (duomenys neviešinami) būtų nusišalinęs nuo 2024-03-21 Savivaldybės tarybos posėdžio protokolo pasirašymo procedūros. Pagal VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 5 punktą, meras pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Be to, pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalį, merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Atsižvelgdama į tai, VTEK sprendžia, kad Savivaldybės tarybos posėdžio protokolą, kiek jis susijęs su darbotvarkės klausimu Nr. 6, turėjo pasirašyti šio klausimo svarstymui pirmininkavęs tarybos narys (duomenys neskelbiami), o ne pats Meras.

Svarbu, kad savivaldybių merams yra keliami aukštesni veiklos, atsakomybės, etikos ir profesionalumo standartai. Iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso kylantys reikalavimai sąžiningai eiti pareigas ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonių, priėmimą, reiškia, jog savivaldybės tarybos narys (meras) turi būti gerai informuotas ir priimdamas sprendimus žinoti visą sprendžiamo klausimo kontekstą, neapsiriboti vien selektyviais, vienpusiškais duomenimis (LVAT 2018 m. lapkričio 26 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-29-415/2018).

Įgytas savivaldybės mero statusas suponuoja tikslą tinkamai ir sąžiningai atlikti šias pareigas. Toks politikas yra saistomas pagarbos Konstitucijai, įstatymams, taip pat iš priesaikos kylančio įpareigojimo susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Savivaldybės mero statusas neribojamas vien tik suteiktų įgaliojimų vykdymu, – jo įgijimas sietinas su šiam politikui keliamais elgesio standartais bei visuomenės pasitikėjimu ir lūkesčiais, kurie Įstatymo nuostatų taikymo kontekste visų pirma suponuoja pareigą elgtis taip, kad visuomenei dėl jo elgesio nekiltų nė menkiausių abejonių.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės meras (duomenys neviešinami), šios savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 21 d. posėdyje pareiškęs apie nusišalinimą, bet likdamas posėdžių salėje ir teikdamas savo nuomonę (bandydamas paveikti) Savivaldybės tarybai svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 6 „Dėl prioritetinės žvyrkelių ruožų asfaltavimo Kelmės rajono savivaldybėje eilės patvirtinimo“ (Projektas Nr. T1-43), susijusį su jo paties (Tiriamojo) ir jam artimo asmens privačiais interesais, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Pripažinti, kad Kelmės rajono savivaldybės meras (duomenys neviešinami), pasirašydamas Savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 21 d. posėdžio protokolą Nr. TP-3, kiek jis susijęs su darbotvarkės klausimu Nr. 6, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

3. Nurodyti Kelmės rajono savivaldybės merui (duomenys neviešinami) papildyti privačių interesų deklaraciją duomenimis apie savo žemės ūkio bendrovėje „Kerkasiai“ einamas valdybos nario pareigas.

4. Siūlyti Kelmės rajono savivaldybės tarybai užtikrinti, kad Savivaldybės meras, pareiškęs nusišalinimą, toliau nedalyvautų svarstant klausimus, kurie yra susiję su Mero ar jam artimų asmenų privačiais interesais, ir pasirašant atitinkamus protokolus, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimų.

5. Sprendimo kopiją išsiųsti Kelmės rajono savivaldybės merui (duomenys neviešinami) ir Kelmės rajono savivaldybės tarybai.

6. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas