DĖL (duomenys neskelbiami)

VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA

SPRENDIMAS

DĖL (duomenys neskelbiami)

2024 m. gruodžio 11 d. Nr. KS-113

Vilnius

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Darijus Beinoravičius, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi buvusio Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) (duomenys neskelbiami) (toliau – (duomenys neskelbiami) elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir tyrimo metu surinktą medžiagą,

n u s t a t ė:

Tyrimo pagrindas ir dalykas

Komisija, 2024 m. rugsėjo 18 d. posėdyje susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 6 d. gautu pranešimu ir kartu pateikta medžiaga, nustatė, kad (duomenys neskelbiami) 2023 m. sausio 19 d., eidamas (duomenys neskelbiami) pareigas, pasirašė potvarkį Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (toliau – Potvarkis), kurio 1 punkte nurodė, kad 2023 m. sausio 26 d. įvyks Savivaldybės tarybos posėdis (toliau – Posėdis), o 2 punkte nurodė, kad tvirtina šio posėdžio darbotvarkę.

Be kita ko, Potvarkio 2.3 papunktyje buvo įtrauktas svarstyti klausimas „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“ (toliau – Sprendimo projektas), kurio pranešėjas – Savivaldybės mero pavaduotojas (duomenys neskelbiami). Sprendimo projekte buvo numatyta suteikti Panevėžio rajono Garbės piliečio vardą (duomenys neskelbiami).

Be to, nustatyta, kad Posėdyje (duomenys neskelbiami)kartu su visais Savivaldybės tarybos nariais balsavo už minėtą darbotvarkę, nors joje numatytas 3 klausimas buvo tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbiami) (2023 m. sausio 27 d. Savivaldybės tarybos posėdžio protokolas Nr. T1-1).

Vadovaujantis Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-266 (toliau – Tvarka), 15 punkto nuostatomis, „Tarybai priėmus sprendimą dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo, Panevėžio rajono garbės piliečio vardo pažymėjimas, ženklas ir vienkartinė piniginė 77 MGL išmoka įteikiami iškilmingame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje, skirtame Vasario 16-osios minėjimui“.

Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 45 punktu ir Garbės piliečio vardo suteikimo tvarka, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-266 „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo tvarkos, Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“, ir atsižvelgdama į Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos 2023 m. sausio 4 d. posėdžio protokolą Nr. T4-1, (duomenys neskelbiami) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“, kuriuo (duomenys neskelbiami) buvo suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.

Taip pat Komisijai pateiktame Pranešime teigiama, kad (duomenys neskelbiami), tvirtindamas Potvarkiu minėtą darbotvarkę, dalyvaudamas Posėdyje ir balsuodamas „pats sau neteisėtai prisiskyrė nuopelnus ir piniginę kompensaciją. Tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbiami) akivaizdžiai pažeidė Įstatymo nuostatas bei tuo metu galiojusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. KS-268 „Dėl rekomendacijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos patvirtinimo“ 4 p.“.

Komisijos sprendime nurodytų aplinkybių tyrimas pradėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Komisija vertina, ar (duomenys neskelbiami), 2023 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. M-3 tvirtindamas Savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. posėdžio darbotvarkę, dalyvaudamas šiame posėdyje balsuojant dėl darbotvarkės ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Pabrėžtina, kad Komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms. Be kita ko, valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo Komisijai pradėti tyrimą (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal VTEKĮ 22 straipsnio nuostatas, pranešimams pateikti ar tyrimui savo iniciatyva pradėti nustatomas 3 metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo dienos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

(duomenys neskelbiami) nuo 2004 m. iki 2023 m. balandžio 25 d. buvo Savivaldybės (duomenys neskelbiami) (2023 m. balandžio 25 d. įvyko 2023–2027 metų kadencijai išrinktos Savivaldybės tarybos pirmasis posėdis). Šiuo metu jis yra 2023–2027 metų kadencijos Savivaldybės tarybos narys.

Komisijos tyrimo metu nustatyta, kad Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimą reglamentuoja Tvarka ir nuostatai, patvirtinti Savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. T-266 (toliau – Nuostatai).

Tvarkos aprašas reglamentuoja Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo kriterijus, pasiūlymų dėl kandidatūrų vardui gauti pateikimą. Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui pagerbti už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo, krašto apsaugos ir kitas sritis, už Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje (Tvarkos 1–3 punktai). Siūlymus dėl kandidatūrų minėtam vardui gauti gali pateikti: rajono savivaldybės administracijos seniūnai; visuomeninės organizacijos, įstaigos, institucijos; gyventojų bendruomenės; pavieniai asmenys. Siūlymai dėl kandidatūrų Panevėžio rajono Garbės piliečio vardui gauti pateikiami raštu Savivaldybės sudarytai Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai (Tvarkos 7 ir 8 punktai). Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos teikimu Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas suteikiamas Savivaldybės tarybos sprendimu. Tarybos sprendimo projektą dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo rengia Savivaldybės administracijos Kanceliarijos tarnyba. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo, Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo pažymėjimas, ženklas ir vienkartinė piniginė 77 MGL išmoka įteikiami iškilmingame Savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame Vasario 16-osios minėjimui (Tvarkos 11–13 ir 15 punktai).

Nuostatai reglamentuoja Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos sudarymą, funkcijas, sprendimų priėmimą ir darbo organizavimą. Šią komisiją sudaro Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui. Ji sudaroma iš Savivaldybės tarybos narių ir 2 gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų. Kiekviena partija į minėtą komisiją gali siūlyti po vieną kandidatą. Komisija sudaroma iš 9 narių, kuriais gali būti Savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai. Minėtos komisijos pirmininko kandidatūrą iš komisijos narių Savivaldybės tarybai tvirtinti teikia Savivaldybės meras, komisijos sudėtis keičiama Savivaldybės tarybos sprendimu (Nuostatų 1–7 punktai). Komisijos funkcijos: nagrinėti siūlymus dėl kandidatūrų Garbės piliečio vardui suteikti ir spręsti, ar teikti pasiūlymus dėl kandidatūrų svarstyti Savivaldybės tarybai (Nuostatų 8 punktas). Komisijos pagrindinė veikos forma – posėdis, kurį šaukia šios komisijos pirmininkas arba, jo nesant, jo pavaduotojas. Posėdis šaukiamas 1 kartą per metus sausio mėnesį, jam pirmininkauja šios komisijos pirmininkas arba, jo nesant, pirmininko pavaduotojas. Jei nėra nei pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, komisijos narių sutarimu posėdžiui pirmininkauja šios komisijos narys. Minėtos komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių, posėdžiai protokoluojami, o protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdį protokolavęs asmuo (Nuostatų 9–15 punktai). Komisija gali teikti Savivaldybės tarybai pasiūlymus ne daugiau kaip dėl dviejų kandidatūrų Garbės piliečio vardui suteikti (Nuostatų 20 punktas).

Savivaldybė 2024 m. spalio 10 d. Komisijai pateikė prašomą informaciją ir dokumentus, iš kurių nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-218 „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos sudarymo“ Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui buvo sudaryta Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija, kurią sudarė septyni nariai.

Komisijos tyrimo metu gautais duomenimis:

1) 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbiami) Savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai pateikė raštą Nr. 33 „Dėl kandidato pateikimo Panevėžio rajono Garbės piliečio vardui gauti“ (šis raštas Savivaldybėje registruotas 2022-11-29 d., reg. Nr. (duomenys neskelbiami)), pasirašytą minėtos (duomenys neskelbiami) pirmininkės (duomenys neskelbiami). Šiame rašte nurodoma, kad, vadovaujantis Savivaldybes Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos kvietimu, teikiama (duomenys neskelbiami) kandidatūra minėtam vardui gauti (pridedamas teikimas su (duomenys neskelbiami)veiklos ir nuopelnų Panevėžio rajonui aprašymu). Iš Savivaldybės pateiktų dokumentų matyti, kad minėtas (duomenys neskelbiami) raštas dokumentų sistemoje 2022 m. gruodžio 2 d. buvo paskirtas Savivaldybės mero pavaduotojui (duomenys skelbiami). 2022 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbiami) raštu Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl kandidato Panevėžio rajono Garbės piliečio vardui gauti“ informavo (duomenys neskelbiami), kad atsižvelgdama į Savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pranešimą pritaria (duomenys neskelbiami) siūlomai (duomenys neskelbiami) kandidatūrai Garbės piliečio vardui gauti.

2) 2022 m. lapkričio 29 d. Savivaldybėje buvo gautas piliečių (senjorų) raštas (reg. Nr. (duomenys neskelbiami)), kuriuo jie pateikė tuo metu (duomenys neskelbiami) vadovės pareigas ėjusios (duomenys neskelbiami) kandidatūrą Panevėžio rajono Garbės piliečio vardui gauti.

3) 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbiami) pateikė Savivaldybei raštą (reg. Nr. (duomenys neskelbiami)), kuriame kandidatu Panevėžio rajono Garbės piliečio vardui gauti pasiūlė (duomenys neskelbiami). Iš Savivaldybės pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbiami) raštas dokumentų sistemoje 2022 m. gruodžio 2 d. buvo paskirtas Savivaldybės mero pavaduotojui (duomenys neskelbiami). Tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. sausio 4 d. vyko Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos posėdis (2023 m. sausio 4 d. protokolas Nr. T4-1), kurio darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti du klausimai: dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo 2023 m. ir dėl minėto vardo suteikimo šventės organizavimo. Šios komisijos pirmininkas (duomenys neskelbiami) pirmu darbotvarkės klausimu pristatė komisijos nariams du kandidatus ir kvietė komisijos narius išsakyti savo nuomonę apie kiekvieną siūlomą kandidatą. Pasisakius nariams, (duomenys neskelbiami) kvietė juos išreikšti savo nuomonę balsuojant ir informavo, kad „balsavimas skelbiamas už kiekvieną kandidatą, daugiausia balsų surinkęs kandidatas teikiamas svarstyti Savivaldybės tarybai“: už (duomenys neskelbiami) kandidatūrą – susilaikė 6, už P(duomenys neskelbiami) kandidatūrą – 4 balsavo už, 2 susilaikė. Posėdžio metu buvo nutarta Savivaldybės tarybai teikti sprendimo projektą dėl 2023 m. Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo (duomenys neskelbiami). Be to, (duomenys neskelbiami) informavo, kad „yra pageidavimų, jog iškilminga ir vieša šventė vyktų liepos 6 dieną“, komisijos nariai tokiam siūlymui pritarė.

2023 m. sausio 10 d. Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbiami) skyrius Savivaldybės tarybai pateikė Sprendimo projektą ir aiškinamąjį raštą. Aiškinamajame rašte nurodė Sprendimo projekto tikslus ir uždavinius, siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas, laukiamus rezultatus, kitus sprendimui priimti reikalingus pagrindimus, skaičiavimus ir paaiškinimus bei lėšų poreikį ir šaltinius.

2023 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbiami) pasirašė Potvarkį, kuriuo, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 52 ir 58 punktais, sušaukė Posėdį (ketvirtadienį) 10.00 val. didžiojoje posėdžių salėje (Potvarkio 1 punktas) ir patvirtino Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę (Potvarkio 2 punktas), kurios 2.3 klausimu buvo numatytas svarstyti Sprendimo projektas (pranešėjas – Savivaldybės mero pavaduotojas (duomenys neskelbiami)).

2023 m. sausio 26 d. įvyko Posėdis, kuriam pirmininkavo (duomenys neskelbiami). Posėdyje dalyvavo 23 Savivaldybės tarybos nariai iš 25 išrinktų narių. Minėto posėdžio darbotvarkei (kurioje buvo numatyti svarstyti 35 klausimai) buvo pritarta bendru sutarimu. Nustatyta, kad šiame posėdyje (duomenys neskelbiami) kartu su kitais Savivaldybės tarybos nariais balsavo už Posėdžio darbotvarkę ir nenusišalino nuo šio veiksmo (nors darbotvarkėje numatytas 3 klausimas buvo tiesiogiai susijęs su juo pačiu).

Posėdžio darbotvarkės 3 klausimu buvo numatytas svarstyti klausimas „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“. Posėdžio metu Savivaldybės mero pavaduotojas (duomenys neskelbiami) informavo, kad yra gautas rašytinis tarybos nario (duomenys neskelbiami) pareiškimas dėl nusišalinimo nuo 3 darbotvarkės klausimo, nes jo kandidatūra yra teikiama šiai nominacijai gauti. Iš Savivaldybės pateiktų dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) raštu pateikė Savivaldybės tarybai raštą „Dėl nusišalinimo“ (reg. Nr. (duomenys neskelbiami)), kuriame nurodė: „Reiškiu nusišalinimą svarstant Tarybos sprendimo „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“ projektą ir priimant dėl jo sprendimą, kadangi mano kandidatūra teikiama šiai nominacijai gauti.“ Minėto posėdžio metu (duomenys neskelbiami) kvietė Savivaldybės tarybos narius balsuoti dėl (duomenys neskelbiami) nusišalinimo. Nustatyta, kad balsavo už – 22, susilaikė – 1. Buvo nutarta leisti (duomenys neskelbiami) nusišalinti nuo 3 darbotvarkės klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo. (duomenys neskelbiami) išėjo iš posėdžio salės. Vyko tarybos narių diskusijos, po kurių (duomenys neskelbiami) kvietė balsuoti. Balsavo už – 19, susilaikė – 3, nusišalino – 1. (duomenys neskelbiami) grįžo į posėdžių salę. Susipažinus su Posėdžio vaizdo ir garso įrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) nusišalinimas nuo 3 darbotvarkės klausimo fiksuojamas ir nagrinėjamo Posėdžio vaizdo įraše (Posėdžio vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbiami); klausimo nagrinėjimas nuo 22:47 iki 30:36 min.).

Savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“, kuriuo (duomenys neskelbiami)buvo suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.

(duomenys neskelbiami) paaiškinimas

Apie pradėtą tyrimą (duomenys neskelbiami)buvo informuotas Komisijos 2024 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2024/1256-(1.2 E) „Dėl pradėto tyrimo ir paaiškinimo pateikimo“ ir jo paprašyta pateikti tyrimo aplinkybių paaiškinimą. 2024 m. rugsėjo 27 d. gautas (duomenys neskelbiami) paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad vadovaujantis Posėdžio metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi savivaldybės meras atsako už savivaldybės tarybos posėdžių organizavimą ir darbotvarkės sudarymą. Be to, pagal galiojusius teisės aktus, meras ne vėliau kaip prieš keturias darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio potvarkiu sušaukia posėdį ir patvirtina parengtų sprendimų projektų darbotvarkę. Potvarkio dėl darbotvarkės pasirašymas yra privalomas procedūrinis veiksmas prieš bet kurį savivaldybės tarybos posėdį.

Atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad vadovavosi tuomet galiojusiomis Vietos savivaldos įstatymo bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatomis, pasirašė Potvarkį, kuriuo, kaip (duomenys neskelbiami) tvirtindamas darbotvarkę, vykdė tik administracinę funkciją, skirtą užtikrinti sklandžią Savivaldybės tarybos veiklą, o ne daryti įtaką konkretaus sprendimo projekto turiniui.

Teigia, kad kiekvieno Savivaldybės tarybos posėdžio pradžioje tarybos nariai tvirtina darbotvarkę, arba kitais atvejais, – ją tvirtina įtraukdami arba išbraukdami tam tikrus klausimus, ir tik po to pereina prie nagrinėjimo konkrečių sprendimų projektų, dėl kurių sprendimus priima balsuodami. Pritarimas darbotvarkei yra techninis ir formalus veiksmas, užtikrinantis sklandžią posėdžio eigą, todėl mano, kad tokia buvo jo, kaip (duomenys neskelbiami) ir posėdžio pirmininko, privalomoji pareiga.

Pabrėžia, kad Savivaldybės tarybos darbotvarkės tvirtinimas nėra galutinis ar konkretus sprendimo priėmimas dėl tam tikro klausimo, kuris taryboje svarstomas vėliau, pagal darbotvarkėje

numatytą eiliškumą. (duomenys neskelbiami) pareiga – posėdžio darbotvarkės pasirašymas – nustatytas Vietos savivaldos įstatyme, įpareigojančiame merą organizuoti ir užtikrinti tarybos posėdžių eigą.

Teigia manantis, kad tvirtindamas darbotvarkę tik užtikrino, kad Posėdis vyktų tvarkingai ir sklandžiai, bet pats nedalyvavo sprendžiant konkretų klausimą, susijusį su juo pačiu, nes nuo tokio klausimo, svarstyto vėliau, tinkamai nusišalino.

Manantis, kad pritarimo darbotvarkei negalima tapatinti su dalyvavimu priimant sprendimus, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą, nes jo balsavimas tvirtinant posėdžio darbotvarkę nėra susijęs su sprendimų projektų rengimu, svarstymu ar galutiniu sprendimų priėmimu, todėl nesą pagrindo manyti, kad šioje situacijoje galėtų kilti privačių interesų konfliktas.

Yra įsitikinęs, kad Posėdžio metu, prieš svarstant klausimą dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo, nusišalindamas nuo šio klausimo svarstymo tinkamai ir laiku atliko savo pareigą vengti interesų konflikto. Be to, minėtą klausimą pristatė Savivaldybės mero pavaduotojas, kuris ir kvietė Savivaldybės tarybos narius balsuoti dėl (duomenys neskelbiami) nusišalinimo. Savivaldybės tarybos nariai vienbalsiai pritarė dėl (duomenys neskelbiami) nusišalinimo (tai atsispindi viešai skelbiamame Posėdžio vaizdo ir garso įraše (duomenys neskelbiami) ir Protokole).

Nurodo, kad vadovaudamasis teisės aktais iškart po pareikšto ir priimto nusišalinimo 10.19 val. paliko posėdžių salę ir nedalyvavo Sprendimo projekto svarstymo ir priėmimo procedūrose. Po Sprendimo projekto svarstymo ir balsavimo (iš 23 posėdyje dalyvavusių Savivaldybės tarybos narių 19 balsavo už sprendimo priėmimą) (duomenys neskelbiami)buvo pakviestas grįžti į posėdžių salę (10.27 val.), todėl mano, kad griežtai laikydamasis Įstatymo 11 straipsnio nuostatų, t. y. vengdamas galimo interesų konflikto, laiku ir tinkamai nusišalino nuo minėto sprendimo priėmimo, kad niekam nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl tarnybinių ir privačių interesų supainiojimo.

Atkreipia Komisijos dėmesį, kad minėto sprendimo nepasirašė, jį pasirašė Savivaldybės (duomenys neskelbiami) pavaduotojas. Todėl mano, kad jokiais savo veiksmais nedalyvavo Sprendimo projekto rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose, tokiu būdu užtikrindamas teisės aktų laikymąsi ir vengdamas bet kokio galimo interesų konflikto.

Nurodo, kad Komisijai pateiktame pranešime teigiama, jog „pats sau neteisėtai pasiskyrė nuopelnus ir piniginę kompensaciją“, – nesutinka su šiuo teiginiu, neatitinkančiu tikrovės, kaltinančiu ir žeminančiu jį kaip politiką bei asmenį. Teigia manantis, kad jokiais savo veiksmais nedarė įtakos dėl nuopelnų priskyrimo ((duomenys neskelbiami) kandidatūrą pateikė juridiniai asmenys, o piniginė kompensacija yra numatyta Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatuose).

Pažymi, kad Potvarkiu sušaukė tarybos posėdį, kaip to reikalauja jo, kaip tarybos pirmininko, pareigos viešojo administravimo srityje, ir kartu su kitais tarybos nariais patvirtino darbotvarkę kaip formalų procedūrinį veiksmą. Mano, kad atsižvelgęs į galimą interesų konfliktą laiku ir sąmoningai nusišalino nuo klausimo, galimai kėlusio jam interesų konfliktą, ir tokiu būdu, siekdamas išvengti bet kokių interesų konflikto apraiškų, veikė visiškai teisėtai pagal įstatymus. Yra įsitikinęs, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad siekė paveikti sprendimą, nes sprendimo rengime, svarstyme ir priėmime nedalyvavo.

Be to, nesutinka ir su kitu pranešimo teiginiu, kad „<...> tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbiami) akivaizdžiai pažeidė LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, bei tuo metu galiojusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019-10-30 sprendimo Nr. KS-268 4 punktą“, nes teiginyje nurodomas tariamas Įstatymo pažeidimas, bet nepateikiama nei konkretaus straipsnio, nei nuostatos, kuriuos jis galimai pažeidė vykdydamas (duomenys neskelbiami) pareigas.

Mano, kad taip pat nepažeidė ir 2023 m. sausio mėn. galiojusių Komisijos rekomendacijų dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos, patvirtintų 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-268 (toliau – Rekomendacijos), 4 punkto nuostatų, pagal kurias tarp savivaldybės posėdžių priimant tvarkomojo pobūdžio sprendimus, susijusius su savivaldybės tarybos veikla, nusišalinti ne reikia, o galima esant neatidėliotinai būtinybei.

Pagal Rekomendacijų 6 punktą, prieš pradedant tarybos posėdyje svarstyti merui galbūt interesų konfliktą keliantį klausimą, meras nuo jo turi nusišalinti, tai (duomenys neskelbiami) minėtu atveju teigia ir įvykdęs. Darbotvarkės tvirtinimas kaip procedūrinis ir techninis veiksmas nebuvo laikomas tiesioginiu klausimo svarstymu ar sprendimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šiuo veiksmu jis pažeidė įstatymus ar etikos reikalavimus.

Nurodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir Rekomendacijas dėl nusišalinimo nuo klausimų, keliančių interesų konfliktą, kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje prieš sprendimų projektų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, tvirtinant savivaldybių darbotvarkes, Lietuvos Respublikoje nėra

susiformavusi praktika nusišalinti ir nuo darbotvarkės tvirtinimo. Kaip nustato teisės aktai, nusišalinama nuo konkretaus tarybos sprendimo rengimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, bet ne nuo darbotvarkės tvirtinimo.

Pabrėžia, kad tarybos posėdžio darbotvarkė yra visų toje taryboje svarstytinų sprendimų projektų sąrašas, neskaidomas į dalis, sudarytas pagal eiliškumą ir skirtas nuosekliai svarstyti. Nusišalinimas nuo darbotvarkės tvirtinimo būtų ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir praktiškai neįmanomas. Teigia, kad jam nėra žinoma tokia praktika nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei savivaldos lygmeniu. Nusišalindamas nuo darbotvarkės tvirtinimo, tarybos narys (ar meras) prarastų teisę dalyvauti visame posėdyje, nes darbotvarkė apima visus posėdžio klausimus, o tai reikštų, kad narys negalėtų dalyvauti net ir sprendžiant klausimus, kurie jam interesų konflikto nekelia, dėl to būtų užkirstas kelias jam tinkamai atlikti tarybos nario ar mero funkcijas.

Be to, jo manymu, susiformavusi praktika rodo, kad darbotvarkę tvirtina posėdyje dalyvaujanti tarybos narių dauguma, o nusišalinimas vykdomas tik nuo konkrečių darbotvarkės klausimų, sukeliančių interesų konfliktą, ir nei teisės aktuose, nei Rekomendacijose nėra įtvirtinto reikalavimo nusišalinti nuo tarybos darbotvarkės tvirtinimo ar nuo (duomenys neskelbiami) potvarkio, kuriuo šaukiamas tarybos posėdis ir tvirtinama darbotvarkė.

Nurodo, kad laikėsi Įstatymo nuostatų ir jokiais savo veiksmais jų nepažeidė, prašo tyrimą nutraukti bei informuoti apie planuojamo posėdžio vietą ir laiką, nes vadovaudamasis VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktu pageidauja dalyvauti posėdyje ir atsakyti į Komisijos nariams kilusius klausimus.

Komisijos 2024 m. gruodžio 11 d. posėdyje dalyvavęs (duomenys neskelbiami) iš esmės patvirtino Komisijai pateikto paaiškinimo teiginius.

Teisinis veikos vertinimas ir motyvai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiai nuostatai užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialųjį įstatymą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybės politikai laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis. Taigi nagrinėjamuoju laikotarpiu buvusiam tarybos nariui ir (duomenys neskelbiami), ėjusiam valstybės politiko pareigas, (duomenys neskelbiami) Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visos apimties. Įstatyme taip pat nurodyta, jog deklaruojantys asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (1 straipsnis).

Komisija, kaip Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atliekanti institucija, atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo, įgyvendindamas savo teises ir eidamas tarnybines pareigas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų.

Deklaruojančius asmenis Įstatymas įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančio asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatomas draudimas deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.

Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad sprendimas, kurį svarstant ir dėl jo balsuojant turi dalyvauti deklaruojantis asmuo, yra susijęs su privačiais deklaruojančio asmens interesais, sukuria jam pareigą laikytis tam tikro Įstatyme nustatyto elgesio modelio. Prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvaus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti apie nusišalinimą; 3) jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Šios elgesio taisyklės tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti privačių ir viešųjų interesų konflikto kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi Komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).

Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ir su jo privačiais interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas. Nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Įstatymas yra formalusis ir vertinant asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, susijusius su jų privačiais interesais ir dėl to galinčius sukelti interesų konfliktą.

LVAT yra pasisakęs, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT . lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; . rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; . spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; . vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).

Taigi, vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT . birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; . spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; . kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; . lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).

Nagrinėjamuoju atveju (duomenys neskelbiami) Potvarkiu (kurio 2.3 papunktyje buvo įtrauktas svarstyti Sprendimo projektas, kuriuo buvo siūloma suteikti Panevėžio rajono Garbės piliečio vardą (duomenys neskelbiami), tuo metu ėjusiam (duomenys neskelbiami) pareigas) patvirtino Savivaldybės tarybos Posėdžio darbotvarkę ir dalyvaudamas Posėdyje balsavo dėl šios darbotvarkės, nors joje numatytas 3 klausimas buvo tiesiogiai susijęs su juo pačiu.

Nustatyta, kad Sprendimo projektu buvo siūloma suteikti Panevėžio rajono Garbės piliečio vardą (duomenys neskelbiami). Vadovaujantis Tvarkos 15 punkto nuostatomis, Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo, asmeniui bus įteikiamas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo pažymėjimas ir ženklas bei vienkartinė piniginė 77 MGL (minimalus gyvenimo lygis) (pastaba: iki 2009 m. – MGL, vėliau – BSI, t. y. bazinė socialinė išmoka) išmoka.

Sprendimo projektas buvo susijęs su (duomenys neskelbiami) asmeniu, t. y. Sprendimo projektu buvo siūloma suteikti šiam asmeniui Panevėžio rajono Garbės piliečio vardą. Todėl Komisija sprendžia, kad į Posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas (Sprendimo projektas) tiesiogiai ir akivaizdžiai buvo susijęs ir su (duomenys neskelbiami) privačiu interesu, lemiančiu prielaidas interesų konfliktui kilti, o kartu atlikti tarnybinės veiklos veiksmai, nagrinėjamu atveju Savivaldybės tarybos Posėdžio darbotvarkės patvirtinimas Potvarkiu ir dalyvavimas Posėdyje balsuojant dėl šios darbotvarkės, Komisijos vertinimu, sukėlė interesų konfliktą.

Iš minėtosios aktualios LVAT praktikos matyti, kad Įstatymu įtvirtintos elgesio taisyklės deklaruojančiam asmeniui tampa privalomos ir turi būti vykdomos visais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, apibrėžtį.

(duomenys neskelbiami) Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad tvirtindamas Potvarkiu Posėdžio darbotvarkę kaip (duomenys neskelbiami) vykdė tik administracinę funkciją, skirtą užtikrinti sklandžią Savivaldybės tarybos veiklą, o ne daryti įtaką konkretaus sprendimo projekto turiniui, taip pat siekė užtikrinti, kad Posėdis vyktų tvarkingai ir sklandžiai, bet pats nedalyvavo sprendžiant konkretų klausimą, susijusį su juo pačiu, todėl mano, kad jo, kaip (duomenys neskelbiami), nusišalinimas nuo darbotvarkės tvirtinimo būtų ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir praktiškai neįmanomas, nes nusišalinęs nuo darbotvarkės tvirtinimo tarybos narys (duomenys neskelbiami) prarastų teisę dalyvauti visame posėdyje, o darbotvarkė apima visus posėdžio klausimus ir pan.

Komisijos nuomone, šie (duomenys neskelbiami) argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant jo elgesį Įstatymo nuostatų kontekste (nagrinėjamuoju atveju Komisija atkreipia dėmesį į LVAT praktiką dėl tiriamojo pateiktų motyvų). Šis teismas yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas (šiuo atveju vykdyti (duomenys neskelbiami) pareigas), kita vertus, jis privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Taigi, siekdamas išvengti pagrįstų abejonių dėl galimo interesų konflikto, (duomenys neskelbiami) privalėjo vykdyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą teisės aktų (būtent Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių) nustatyta tvarka vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, t. y. nusišalinti nuo aptartų veiksmų, bet to nepadarė.

Be to, (duomenys neskelbiami) paaiškinime teigia, kad nepažeidė ir Rekomendacijų 4 punkto nuostatų, pagal kurias tarp savivaldybės posėdžių priimant tvarkomojo pobūdžio sprendimus, susijusius su savivaldybės tarybos veikla, nusišalinti ne reikia, o galima esant neatidėliotinai būtinybei.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas yra formalusis ir valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomas be išlygų, tiesiogiai ir visos apimties. Asmenims, einantiems (duomenys neskelbiami) (valstybės politiko) pareigas, jokių išlygų Įstatyme nėra nustatyta. Vadinasi, visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, taip pat ir turintiems savivaldybės mero statusą, privalu būti susipažinusiems ir laikytis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus – nusišalinti. Taip pat pažymėtina, kad Rekomendacijų 4 punkte nenustatoma, jog (duomenys neskelbiami) neturi pareigos tarp savivaldybės tarybos posėdžių nusišalinti nuo jam interesų konfliktą keliančio klausimo, bet šiame punkte pateiktos Komisijos rekomendacijos, kaip tai gali būti padaryta.

Taip pat (duomenys neskelbiami) paaiškinime nurodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir Rekomendacijas dėl nusišalinimo nuo klausimų, keliančių interesų konfliktą, kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje prieš sprendimų projektų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, tvirtinant savivaldybių darbotvarkes, Lietuvos Respublikoje nėra susiformavusi praktika nusišalinti ir nuo darbotvarkės tvirtinimo, t. y., kaip nustatoma teisės aktuose, nusišalinama nuo konkretaus tarybos sprendimo rengimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, bet nenusišalinama nuo darbotvarkės tvirtinimo. Pabrėžia, kad tarybos posėdžio darbotvarkė yra visų toje taryboje svarstytinų sprendimų projektų sąrašas, neskaidomas į dalis, sudarytas pagal eiliškumą ir skirtas nuosekliai svarstyti. Nusišalinimas nuo darbotvarkės tvirtinimo būtų ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir praktiškai neįmanomas. Teigia, kad jam nėra žinoma tokia praktika nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei savivaldos lygmeniu. Nusišalindamas nuo darbotvarkės tvirtinimo, tarybos narys (ar (duomenys neskelbiami)) prarastų teisę dalyvauti visame posėdyje, nes darbotvarkė apima visus posėdžio klausimus, o tai reikštų, kad narys negalėtų dalyvauti net ir sprendžiant klausimus, kurie jam interesų konflikto nekelia, tokiu būdu jam būtų užkirstas kelias tinkamai atlikti tarybos nario ar mero funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbiami), 2023 m. sausio 19 d. pasirašęs Potvarkį, 2023 m. sausio 23 d. raštu pateikė Savivaldybės tarybai raštą „Dėl nusišalinimo“, kuriame nurodė, kad „Reiškiu nusišalinimą svarstant Tarybos sprendimo „Dėl Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo“ projektą ir priimant dėl jo sprendimą, kadangi mano kandidatūra teikiama šiai nominacijai gauti“, bet vėl 2023 m. sausio 26 d. dalyvavo Posėdyje balsuojant dėl darbotvarkės ir nuo šių veiksmų nenusišalino. Komisijos vertinimu, (duomenys neskelbiami)elgėsi nenuosekliai. Visų pirma apie nusišalinimą (duomenys neskelbiami) turėjo pareikšti dar prieš Potvarkio pasirašymą, o vėliau, prasidėjus Tarybos posėdžiui, pareikšti apie nusišalinimą prieš tvirtinant Posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju pakartotinai atkreiptinas dėmesys į LVAT formuojamą praktiką, kad kilus interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą, o nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais.

Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, galėtų neinformuoti kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenų, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Komisijos vertinimu, (duomenys neskelbiami), vykdydamas jam pavestas pareigas, Įstatyme nustatytų elgesio taisyklių nesilaikė ir neveikė taip, kaip jį įpareigoja Įstatymo 11 straipsnis. Kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtąsias įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodžius, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, išnagrinėjusi Sprendimo projektą, įvertinusi teisės aktų, galiojančios LVAT praktikos ir visų žinomų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad (duomenys neskelbiami) veikla, kai jis Potvarkiu patvirtino Savivaldybės tarybos Posėdžio darbotvarkę, dalyvavo Posėdyje balsuojant dėl šios darbotvarkės ir nuo šių veiksmų nenusišalino, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką, nes Sprendimo projektas buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs ir su jo privačiais interesais.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbiami) veika gali būti vertinama kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė:

1. Pripažinti, kad (duomenys neskelbiami), eidamas Panevėžio rajono savivaldybės (duomenys neskelbiami) pareigas, 2023 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbiami) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ patvirtindamas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. posėdžio darbotvarkę ir dalyvaudamas šiame posėdyje balsuojant dėl šios darbotvarkės, veikė interesų konflikto situacijoje ir nenusišalindamas nuo šių veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Siūlyti Panevėžio rajono savivaldybės merui atkreipti šios savivaldybės tarybos narių dėmesį į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą pareigą vengti interesų konflikto ir nusišalinti, jei siūlomi svarstyti klausimai yra susiję su jų privačiais interesais.

3. Sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbiami) ir Panevėžio rajono savivaldybės merui.

4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.

Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas