VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)
2022 m. balandžio 13 d. Nr. KS-42 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Virginijus Kanapinskas, Evelina Matulaitienė, Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nario (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis) elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo prašymą įvertinti Tiriamojo Pasvalio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nario elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Prašyme nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Taryba svarstė sprendimo ,,Dėl Pasvalio rajono savivaldybės 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-270 ,,Dėl Viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Šiuo sprendimu numatyta uždaryti du Pasvalio ligoninės (toliau – Ligoninė) skyrius. Sprendimas esą susijęs su Ligoninės darbuotojų turtiniais interesais, nes uždarius atitinkamus skyrius bus galimybė padidinti kitiems darbuotojams atlyginimus arba bent jau juos išlaikyti esamo dydžio, tai neva ne kartą, taip pat ir Tarybos posėdyje, buvo patvirtinęs Ligoninės vadovas. Kadangi Tiriamojo artimas asmuo dirba Ligoninėje, Tarybos Etikos komisija rekomendavo šiam Tarybos nariui nusišalinti nuo minėtojo klausimo svarstymo. Vis dėlto savivaldybės meras, vadovaudamasis VTEK patvirtintos Rekomendacijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos 8.3 punktu, Tarybai pasiūlė balsuoti už nusišalinimo nepriėmimą. Visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, įskaitant ir Tiriamąjį, balsavo dėl atitinkamo sprendimo (nusišalinimas nepriimtas).
Komisija vertina, ar Tiriamasis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, 2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdyje balsavęs dėl savo paties nusišalinimo nuo Sprendimo, galbūt susijusio su jo artimo asmens privačiais interesais, nepriėmimo, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Tiriamasis yra 2019 – 2023 m. kadencijos Tarybos narys.
2. Tiriamojo 2021 m. balandžio 21 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jam artimas asmuo dirba Ligoninėje.
3. Taryba 2021 m. gruodžio 22 d. nuotoliniame posėdyje svarstė sprendimo ,,Dėl Pasvalio rajono savivaldybės 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-270 ,,Dėl Viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) projektą (projekto reg. Nr. T-224, posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 6). Šiuo sprendimu numatyta nuo 2022 m. gegužės 1 d. uždaryti du Ligoninės skyrius: Vaikų ligų skyrių ir Akušerijos - ginekologijos skyrių.
Sprendimo projekto iniciatorius – Ligoninė, projektą parengė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ir Valstybinė ligonių kasa Panevėžio regiono posėdyje pristatė savo viziją, kurioje įvertinti esami Lietuvos sveikatos apsaugos rodikliai (mirtingumas, sergamumas, išvengiama hospitalizacija ir kt.) ES kontekste, esamas neefektingas ligoninių tinklas Lietuvoje, pasiūlyti asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymo tikslai ir kryptys. Viena iš pateiktų krypčių – optimizuoti stacionariąsias aktyvaus gydymo paslaugas, nes kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos dėl mažo pacientų skaičiaus ir gydytojų trūkumo tampa nesaugios ir ekonomiškai neveiksmingos.
Pagal SAM pateiktą Panevėžio regiono stacionariųjų paslaugų tinklo planą, Ligoninei siūloma atsisakyti stacionarių pediatrijos lovų (dėl mažo pacientų skaičiaus) ir akušerijos paslaugų (dėl mažo gimdyvių skaičiaus).
Ligoninėje nedirba nė vienas Pasvalio pediatras, visi pediatrai atvyksta budėti iš Panevėžio. Dėl mažėjančio gimstamumo sumažėjo gimdyvių Ligoninės Akušerijos skyriuje. Kadangi gimdymų skaičius yra labai mažas (mažiau negu 100 per metus), negali būti užtikrinama saugi paslauga. Įvertinus mažą gimdyvių skaičių ir reikalingą visą parą budinčio personalo skaičių matyti, kad patiriamos išlaidos gerokai viršija gaunamas pajamas. Neigiamas Akušerijos - ginekologijos skyriaus finansinis balansas daro neigiamą įtaką visos ligoninės finansiniams rodikliams. Tenka mokėti atlyginimus visiems darbuotojams pagal darbo sutartis, dėl to nukenčia kitų skyrių darbuotojų atlyginimai, nes reikia padengti Akušerijos - ginekologijos skyriaus patiriamus nuostolius. Kyla būtinybė uždaryti Ligoninės Vaikų ligų ir Akušerijos - ginekologijos skyrius, priešingu atveju Ligoninė „grims dar giliau į skolas, negalės užtikrinti kitų skyrių veiklos, sutriks tiek terapinė, tiek chirurginė pagalba. Be to, nedalyvaujant sveikatos įstaigų tinklo reformoje, Pasvalio ligoninė prarastų finansinę paramą iš ES fondų“ (citata).
Įvykdžius struktūrines permainas Ligoninėje pagerėtų finansinė būklė, nes neliktų nuostolingų Vaikų ligų ir Akušerijos - ginekologijos skyrių. Dalyvaudama sveikatos įstaigų tinklo reformoje, Ligoninė galėtų gauti finansinę paramą palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui medicininei įrangai įsigyti, kondicionavimo sistemos įrengimui, remonto darbams.
Uždarius Vaikų ligų ir Akušerijos-ginekologijos skyrius, teks atleisti pediatrus, gydytojus akušerius ginekologus, akušeres. Lėšų išeitinėms pašalpoms tikimasi gauti iš PSDF biudžeto. Kai kurių darbuotojų perkvalifikavimui numatoma lėšų gauti iš ES fondų.
4. Ligoninės pateiktais duomenimis, Tiriamojo artimas asmuo dirba Ligoninės Akušerijos - ginekologijos skyriuje. Tarybos Sprendimas yra nepalankus Tiriamojo artimam asmeniui ir darys tiesioginės įtakos, – šiam asmeniui bus įteiktas įspėjimo dėl atleidimo nuo 2022 m. gegužės 1 d. raštas, nes uždaromas Akušerijos - ginekologijos skyrius. Tiriamojo artimam asmeniui planuojama siūlyti kitą darbo vietą Ligoninėje.
5. Prieš svarstant Sprendimo projektą Tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje vienas Tarybos narių pareiškė nusišalinimą nuo šio klausimo (posėdžio 2021 m. gruodžio 30 d. protokolas Nr. T2-10; posėdžio vaizdo įrašas). Tarybos Etikos komisijos pirmininkas pasisakė, kad ši komisija rekomendavo nuo klausimo nusišalinti ir dar dviem Tarybos nariams, vienas jų – Tiriamasis.
Savivaldybės meras, vadovaudamasis VTEK patvirtintos Rekomendacijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos 8.3 punktu, Tarybai pasiūlė balsuoti už nusišalinimo nepriėmimą. Visi 24 posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, įskaitant ir patį Tiriamąjį, balsavo šiuo klausimu: už nusišalinimo priėmimą – 10 balsų, prieš nusišalinimo priėmimą – 14 balsų (individualūs Tarybos narių balsavimo rezultatai neužfiksuoti). Nuspręsta pareikšto nusišalinimo nepriimti.
Tiriamojo paaiškinimas
Tiriamasis pateikė Komisijai paaiškinimą raštu, kuriame nurodė nesutinkantis, kad Sprendimo projektas yra susijęs su jam artimo asmens privačiais interesais ir kad balsuodamas dėl atitinkamo klausimo jis pažeidė Įstatymo nuostatas.
Taip pat Tiriamasis nurodė, kad Tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. nuotoliniame posėdyje prieš pradedant svarstyti Sprendimo projektą, vadovaujantis VTEK patvirtinta Rekomendacija dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos 8.3 punktu, buvo skelbiamas balsavimas dėl trijų Tarybos narių (taip pat ir Tiriamojo) nusišalinimo. Taryba nusišalinimo nepriėmė. Tiriamasis teigia neprisimenantis, kaip jis balsavo dėl savo paties nusišalinimo.
Sprendimo projektas, pasak Tiriamojo, yra „ne savarankiškas Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimas“ (citata). Sprendimo priėmimą inicijuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dėl siūlomos ligoninių pertvarkos. Ligoninių pertvarkos darbo grupės suformulavo šiuos ligoninių pertvarkos kriterijus: ne mažiau 300 gimdymų skaičius per metus, ne mažiau 1 100 didžiųjų operacijų, mažųjų ir naktinių operacijų skaičius, geografinis atstumas iki regiono ligoninės ne didesnis nei 50 kilometrų (šiuo atveju atstumas nuo Ligoninės iki Panevėžio ligoninės yra apie 40 km). Taip pat nustatyti papildomi kriterijai: žmogiškieji ištekliai, ar gydytojai daugiausia atvyksta, ar dirba konkrečioje ligoninėje, padalinių ekonominis efektyvumas. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Komisijos 2022 m. balandžio 13 d. posėdyje Tiriamasis nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Tiriamasis yra Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys – valstybės politikas, šios pareigos priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jam taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte deklaruojantys asmenys įpareigojami teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Pagal pirmiau minėtąsias Įstatymo nuostatas vertintina, kad nusišalinęs asmuo negali spręsti klausimo dėl savo paties pareikšto nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo, nes tokiu atveju jis yra saistomas atitinkamo privataus intereso bei negali išlikti objektyvus ir nešališkas, taigi tai turi padaryti kiti Įstatyme nurodyti subjektai (nagrinėjamuoju atveju – kiti Tarybos nariai). Atitinkama VTEK pozicija dėl Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų detalizuojama Komisijos 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-268 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos (toliau – Rekomendacija), kurios 1.1 ir 2.1 punktuose nurodyta, kad savivaldybės tarybos nario nusišalinimas tarybos posėdžio metu pareiškiamas savivaldybės tarybai: informuojama apie esamą interesų konfliktą ir nurodomos jį keliančios aplinkybės (nusišalinimo priežastys), o taryba, atitinkamai, balsuoja dėl nusišalinimo priėmimo arba nepriėmimo. Pabrėžtina, kad nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimas sprendžiamas nusišalinusiam tarybos nariui nedalyvaujant, – pareiškęs apie nusišalinimą jis turėtų išeiti iš posėdžių salės (Rekomendacijos 1.3 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad prieš svarstant klausimą dėl Sprendimo priėmimo Tarybos Etikos komisijos pirmininkas pasisakė, kad, šios komisijos vertinimu, trys Tarybos nariai, įskaitant Tiriamąjį, turėtų nuo atitinkamo klausimo nusišalinti. Vis dėlto savivaldybės meras pareiškė, kad nurodytųjų Tarybos narių nusišalinimas, vadovaujantis VTEK nustatytais kriterijais – Rekomendacijos 8.3 punktu, turėtų būti nepriimtas, ir pasiūlė balsuoti dėl nusišalinimo nepriėmimo. Visi 24 posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, taip pat ir Tiriamasis, balsavo (balsų dauguma nuspręsta nusišalinimo nepriimti), t. y. Tiriamasis sprendė savo paties nusišalinimo klausimą.
Komisijos nuomone, šiuo atveju turėtų būti išanalizuota, ar vien dėl tokių veiksmų minėtasis Tarybos narys laikytinas pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų reikalavimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į naujausią teismų praktiką, pagal kurią prieš konstatuojant atitinkamą procedūrinį pažeidimą VTEK turi įvertinti, ar klausimas, nuo kurio tarybos narys galbūt turėtų būti nušalintas, yra susijęs su jo privačiais interesais ir kelia jam interesų konfliktą. Neįvertinus šio aspekto būtų neįvykdytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkte nustatytas reikalavimas, nes būtų pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-02-08 sprendimas admin. byloje Nr. eI2-1023-983/2022).
Teikdamas rašytinius paaiškinimus VTEK Tiriamasis nurodė, kad Tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl Ligoninės interesų konflikto jam nekėlė, nes nebuvo susijęs su Tiriamajam artimo asmens privačiais interesais: Sprendimo priėmimo tikslas nėra susijęs su Ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, Sprendimo projektas rengtas ne Tarybos iniciatyva, bet atsižvelgiant į atitinkamus SAM pasiūlymus.
Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).
Pagal Lietuvos administracinių teismų suformuotą praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Įvertinus Komisijai pateiktus dokumentus nustatyta, kad, viena vertus, Sprendimas yra reikšmingas platesniam vietos bendruomenės ratui, dviejų Ligoninės skyrių uždarymo klausimas sulaukė visuomenės susidomėjimo, gyventojai prieštaravo tokiems pokyčiams, rinko dėl to parašus. Ligoninė pateikė Tarybai Sprendimo projekto iniciatyvą reaguodama į atitinkamus SAM pasiūlymus dėl gydymo paslaugų optimizavimo ir saugių paslaugų teikimo užtikrinimo bei atsižvelgdama į faktinius savo veiklos rodiklius (sumažėjęs gimstamumas Pasvalio rajone, neigiamas nurodytųjų Ligoninės skyrių finansinis balansas). Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodytos pasekmės, kurių tikimasi priėmus Sprendimą, – įvykdžius struktūrines permainas (uždarius nuostolingus skyrius) pagerėtų Ligoninės finansinė būklė, dalyvaudama sveikatos įstaigų tinklo reformoje Ligoninė galėtų gauti finansinę paramą palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui medicininei įrangai įsigyti, kondicionavimo sistemos įrengimui, remonto darbams, o nedalyvaudama reformoje atitinkamai prarastų finansinę ES fondų paramą.
Kita vertus, Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Tiriamajam artimo asmens, taigi ir jo paties, privačiais interesais, nes buvo svarstomas Ligoninės skyriaus, kuriame dirba minėtasis asmuo, uždarymo klausimas (ir kaip informavo Ligoninės vadovas, šiam asmeniui įteiktas įspėjimo dėl atleidimo iš einamų pareigų raštas). Taigi šiuo atveju Tiriamasis, vengdamas abejonių dėl nešališkumo, vykdydamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, privalėjo ne tik pareikšti nusišalinimą nuo Sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūrų, bet ir nedalyvauti Tarybai sprendžiant jo nusišalinimo nepriėmimo klausimą.
Ligoninės vyriausiasis gydytojas atkreipė dėmesį, kad Tiriamasis (Tarybai nusprendus nepriimti nusišalinimo), pritardamas Sprendimui, balsavo už savo artimam asmeniui „nepalankų“ Sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju tai neturi teisinės reikšmės Tiriamojo elgesio kvalifikavimui, nes pagal teismų formuojamą praktiką nėra reikšminga, ar priimtas sprendimas yra naudingas vertinamojo asmens artimiems asmenims, kita vertus, net ir „nenaudingas sprendimas“ gali sukelti interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 518/2013).
Apibendrinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir teismo formuojama praktika, darytina išvada, jog nustačius, kad Tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje svarstytas Sprendimas buvo, be kita ko, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs ir su Tiriamajam artimo asmens, taigi ir jo paties, privačiais interesais, galima teigti, kad Tarybos narys dėl to pateko į tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją. Tiriamasis, dalyvaudamas sprendžiant dėl savo paties nusišalinimo šiuo klausimu nepriėmimo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atitinkamai Pasvalio rajono savivaldybės merui rekomenduotina imtis prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas, ir užtikrinti, kad tarybos nariai nedalyvautų sprendžiant savo pačių nusišalinimo klausimus. Taip pat atkreiptinas mero dėmesys, kad duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo būti pateikti Komisijai Įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, šios savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje balsuodamas dėl savo paties nusišalinimo nuo sprendimo, kuris buvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jam artimo asmens privačiais interesais, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Rekomenduoti Pasvalio rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, ir užtikrinti, kad tarybos nariai nedalyvautų sprendžiant savo pačių nusišalinimo klausimus.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Tirtajam ir Pasvalio rajono savivaldybės merui.
4. Apie priimtą Komisijos sprendimą informuoti pareiškėjus ir Pasvalio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
