VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS ,,PAŽANGIOS INOVACIJOS“
2023 m. rugsėjo 27 d. Nr. KS-134
Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Evelina Matulaitienė, Tomas Blinstrubis ir Martinas Žaltauskas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovui (duomenys neviešinami), uždarosios akcinės bendrovės ,,Pažangios inovacijos“ direktoriui (duomenys neviešinami), išnagrinėjusi aplinkybes dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Pažangios inovacijos“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) nuostatoms ir įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė :
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija tyrimą pradėjo gavusi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – Ministerija) pranešimą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Pažangios inovacijos“ (toliau – Bendrovė) galbūt įvykdytų lobistinių veiksmų.
Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos ,,Skaidris“ (toliau – „Skaidris“) duomenimis ir iš Ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. SD11/23 (toliau – Raštas Nr. 1) ir 2023 m. birželio 22 d. raštu Nr. SD14/23 (toliau – Raštas Nr. 2) kreipėsi į Ministeriją parengdama konkrečius pasiūlymus dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-lvpa-k-857 „Skaitmeninių inovacijų centrai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 4-708, pakeitimo, t. y. pakeisti Aprašo 73 punktą, pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisija nusprendė atlikti tyrimą ir įvertinti Bendrovės veiksmų atitiktį LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Atliekant tyrimą buvo vertinama, ar Bendrovė, siųsdama Ministerijai Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 su pasiūlymais dėl Aprašo nuostatų pakeitimo ir prašydama inicijuoti šio teisės akto nuostatų pakeitimą, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą vykdė lobistinę veiklą ir ar tokiais veiksmais nepažeidė LVĮ 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Bendrovės veiksmai atlikti 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 22 d. (toliau – aktualus tyrimui laikotarpis), todėl Komisija vertina juos pagal tuo metu galiojusias LVĮ nuostatas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. Bendrovė pagal savo įstatus (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2020 m. vasario 5 d., patvirtinti 2020 m. sausio 23 d.) (toliau – Įstatai) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, turinti ūkinį-komercinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą (Įstatų 1.2 punktas); Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė (Įstatų 1.4 punktas); Bendrovė gali užsiimti bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, gamyba, prekyba, paslaugų teikimu (Įstatų 2.1 punktas); Bendrovės veiklos tikslai: užsiimti tokia komercine-ūkine veikla, kad būtų efektyviai įgyvendinami Bendrovės akcininkų ir klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną bei ekonominę naudą iš savo veiklos (Įstatų 2.2 punktas); Bendrovės organai: Visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės vadovas – direktorius (Įstatų 5.1 punktas); aukščiausias bendrovės organas yra Visuotinis susirinkimas (5.2 punktas). Administracijos darbui vadovauja Bendrovės vadovas – direktorius (Įstatų 7.3 punktas); Direktorius veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus šių Bendrovės įstatų bei Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais (Įstatų 7.4 punktas). Direktorius vienasmeniškai atstovauja Bendrovei teisme, arbitraže, kitose institucijose bei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis (Įstatų 7.5 punkto 6 papunktis).
2. Bendrovė ir jos vadovas (direktorius) (duomenys neviešinami) veiksmų atlikimo metu, t. y. aktualiu tyrimui laikotarpiu, „Skaidris“ duomenimis, nebuvo įrašyti į lobistų sąrašą.
3. Bendrovė tyrimui reikšmingu laikotarpiu įgyvendino 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-lvpa-k-857 „Skaitmeninių inovacijų centrai“ projektą Nr. 01.2.1-LVPA-K-857-01-0006 „SIC veiklos ir paslaugų plėtra“ (toliau – Projektas). Bendrovė yra šio projekto vykdytojas. Projekto vertė – 9 875 994,76 Eur, prašoma finansavimo suma – 5 997 675,90 Eur.
4. Pagal Ministerijos nuostatus (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 291 redakcija) (toliau – Nuostatai), Ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, biudžetinė įstaiga. Ministerijos savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nurodytas funkcijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslai yra:
- formuoti valstybės ekonomikos politiką – bendrąją ekonominę (makroekonominę), konkurencijos, Europos Sąjungos vidaus rinkos, žmogiškųjų išteklių plėtros, viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau kartu – viešieji pirkimai), koncesijų, vidaus prekybos (įskaitant alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolę), mokėjimų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos, prekių ir paslaugų reklamos, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, metrologijos, standartizacijos, akreditacijos, reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo (Nuostatų 7.1 papunktis);
- formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – verslui palankios aplinkos kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, verslumo skatinimo, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, savivaldybių valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų, eksporto skatinimo, technologijų, inovacijų, kosmoso, pramonės, paslaugų plėtros, turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą (Nuostatų 7.2. papunktis).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama nustatytų veiklos tikslų:
- rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą (Nuostatų 8.1 papunktis);
- koordinuoja Europos Sąjungos (toliau – ES), o bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis – ir Lietuvos geresnio reglamentavimo iniciatyvų, skirtų ūkio subjektų administracinei ir kitai reguliavimo naštai mažinti, teisės aktams supaprastinti, teisinio reguliavimo kokybei ir verslo sąlygoms gerinti, įgyvendinimą (Nuostatų 10.9 papunktis);
- perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina ES teisę (acquis communautaire), vykdo kitus Lietuvos narystės ES įsipareigojimus ir ES teisės aktų nustatyta tvarka informuoja apie tai ES institucijas (Nuostatų 12.3 papunktis);
- planuoja ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų panaudojimą, koordinuoja investicinių ir techninės paramos programų, projektų rengimą ir įgyvendinimą, atlieka ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo tarpinės institucijos funkcijas, rengia skatinamąsias finansines priemones, įgyvendinamas iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų lėšų (Nuostatų 12.4 papunktis).
5. Bendrovė raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2 kreipėsi į Ministeriją su pasiūlymais dėl Aprašo 73 punkto pakeitimo pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius.
Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 Bendrovė prašo ministerijos imtis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje nustatyto administracinio reglamentavimo veiklos ir pakeisti Aprašo 73 punktą taip, kad jis atitiktų VAĮ. Bendrovė motyvuoja tuo, kad VAĮ 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų. Bendrovė savo raštuose taip pat teigia, kad VAĮ 3 straipsnio 13 punkte yra įtvirtintas vieno langelio principas, kuris yra universalus visiems viešojo administravimo santykiams. Šis principas, be kita ko, nustato, kad prašymą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas to atlikti prašymą padavusio asmens, prašymą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus, ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, gauna pats.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pasak Bendrovės, Ministerija teisiškai nepagrįstai ir pažeisdama VAĮ 12 straipsnio 2 dalies normas Aprašo 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčiais įpareigojo Projekto administratorių – VšĮ Inovacijų agentūrą bei ją, kaip Projekto vykdytoją, kartu su mokėjimo prašymais rinkti valstybės institucijų jau turimą informaciją teikiant Aprašo 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Kitaip tariant, pasak Bendrovės, Projekto administratorius – VšĮ Inovacijų agentūra pagal Aprašo 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius reikalauja, kad Bendrovė pateiktų informaciją, kurią susirinkti iš registrų gali ir pati.
6. Aprašo 73 punkte yra nustatyta, kad kartu su mokėjimo prašymu, kai deklaruojamos išlaidos, nurodytos Aprašo 5 lentelėje, pareiškėjas turi pateikti šiuos priedus:
- informaciją dėl įmonių tarpusavio santykių, nurodytų de minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, reikalingą vienos įmonės, kaip nurodyta de minimis reglamente, apimčiai nustatyti (pildoma „Vienos įmonės“ deklaracija pagal Ministerijos parengtą ir interneto svetainėse
http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/vienos-imones-deklaracijos-pagal-komisijos reglamenta-es-nr-1407-2013 ir http://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/es-fondu-investicijos/2014-2020-m-programavimo-laikotarpis/skaitmeniniu-inovaciju-centrai-lt paskelbtą rekomenduojamą formą) (tik vykdant Aprašo 10.3 papunktyje nurodytą veiklą) (Aprašo 7.3 papunktis);
vykdant Aprašo 10.3 papunktyje nurodytą veiklą kiekvienam galutiniam naudos gavėjui – projektų atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą (Aprašo 3 priedas) (Aprašo 73.2 papunktis);
- kai galutinis naudos gavėjas yra MVI (mažoji arba vidutinė įmonė), Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (jei galutinis naudos gavėjas priskirtinas didelei įmonei, jis gali pateikti laisvos formos deklaraciją) (Aprašo 73.4 papunktis).
7. Ministerija 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. 3-2802 „Dėl galbūt vykdytos neteisėtos lobistinės veiklos ir papildomos informacijos pateikimo“ (toliau – Ministerijos atsakymas) (VTEK gauto dokumento registracijos duomenys 2023-07-28 Nr. G-1830) Komisiją informavo, kad Bendrovė į ją kreipėsi savo iniciatyva siųsdama Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2. Ministerija pasiūlymų teikti neprašė. Be kita ko, Ministerija nurodė, kad tyrimui reikšmingu laikotarpiu (2023 m. gegužės mėnesį, taip pat atsakymo teikimo metu) teisės akto (Aprašo) keitimų rengti nebuvo numatyta, todėl nebuvo skelbiamas konsultavimasis su visuomene.
Uždarosios akcinės bendrovės „Pažangios inovacijos“ paaiškinimas
Bendrovė savo paaiškinime nurodė, jog LVĮ 7 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad „Lobistine veikla nelaikoma <…> juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas“.
Bendrovė Rašte Nr. 1 ir rašte Nr. 2 Ministerijai nurodė, kad Aprašo 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčių sąlygos prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatoms, ir, remdamasi nurodytais teisiniais vertinimais, paprašė Ministerijos imtis VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyto administracinio reglamentavimo veiklos – pakeisti Aprašo 73 punktą, pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius.
2018 m. gruodžio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte įstatymų leidėjas nurodė, kad priimamomis LVĮ 7 straipsnio 6 punkto normomis „<…> nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą“. Įstatymo leidėjo ketinimai yra teisės aiškinimo pagrindas.
Bendrovė teikdama paaiškinimą taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), taikydamas LVĮ 7 straipsnio 6 punkto normas, 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-992-1047/2023 nustatė, kad „<...> jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros <…>“.
Be kita ko, Bendrovė savo paaiškinime teigia, kad 2023 m. gegužės 24 d. LVAT sprendimo faktinės aplinkybės idealiai sutampa su šio Komisijos vykdomo tyrimo aplinkybėmis, o LVAT panaikino VTEK 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. KS-301 „Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos“, kuriuo ši komisija buvo nusprendusi „pripažinti, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo įsakymo nuostatų pakeitimo“ Nr. 21-01/012 kreipdamasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui pateikusi konkretų pasiūlymą pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. Dl- 755/3D-844 redakcija) nuostatas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio l dalies nuostatas“. LVAT nurodė, kad pareiškėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos prašymas žemės ūkio ministrui, aplinkos ministrui ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui pakeisti Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-755/3D-844, nuostatas atitinka LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros.
Savo paaiškiname, be kita ko, Bendrovė nurodo, kad Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 neparengė konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka. Pati Bendrovė yra juridinis asmuo, kuris neatstovauja ir (ar) nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų. Bendrovės tikslai yra užsiimti tokia komercine ar ūkine veikla, kad būtų efektyviai įgyvendinami jos akcininkų ir klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną bei ekonominę naudą iš savo veiklos (Įstatų 2.2 punktas).
Remiantis LVĮ 7 straipsnio 6 punktu, įstatymo leidėjo ketinimais dėl nustatyto teisinio reguliavimo, LVAT praktika ir nurodytomis aplinkybėmis, vertintina, kad Bendrovė pareiškė nuomonę apie netinkamą ir ydingą teisinį reguliavimą, o tai, pagal LVĮ esmę ir paskirtį, nėra lobistinė veikla. Dėl šios priežasties Bendrovė neturėjo būti įsirašiusi į lobistų sąrašą ar deklaruoti tokios veiklos, todėl Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 išdėstydama prašymus Ministerijai įstatymų nuostatų nepažeidė. Bendrovė lobistinės veiklos nevykdė, todėl jos elgesys neatitinka LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatytos neteisėtos lobistinės veiklos apibrėžimo ir nepažeidžia LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Remdamasi nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, Bendrovė prašo Komisiją pripažinti, kad Raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2 kreipdamasi į Ministeriją nepažeidė LVĮ nuostatų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) ir įstatymai asmenims laiduoja teisę skųsti valdžios ar valdymo institucijų sprendimus, veiksmus ar neveikimą, reikšti joms savo nuomonę ir kritikuoti jų darbą. Valdžios institucijos privalo tarnauti žmonėms.
Ministerijai privalo būti žinomi įstatymų leidėjo ketinimai, susiję su lobistinės veiklos reguliavimu, ir suprantama, kad Bendrovė, Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 išdėstydama prašymus, nevykdė lobistinės veiklos – siekė ne pakeisti ar priimti kokias nors naujas teisės normas, o tik ištaisyti Ministerijos veiklos trūkumą – padarytus įstatymo pažeidimus.
Bendrovė savo paaiškinime teigia, kad Ministerijos kreipimasis į Komisiją yra aiškus piktnaudžiavimas teise kreiptis į Komisiją ir vengimas atlikti savo pareigas, biurokratija ar nekompetencija, t. y. veiksmai, kurie yra draudžiami įstatymu. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir VAĮ 3 straipsnio 13 punkto nuostatomis, Komisijos prašoma kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas su prašymais ištirti, ar Ministerijos tarnautojai ir politikai, kreipdamiesi į Komisiją su akivaizdžiai nepagrįstu prašymu tirti asmens, kuris reiškia nuomonę dėl neteisėtų ir neatitinkančių įstatymo šios ministerijos teisės aktų, nesiekė apriboti Bendrovės konstitucinės teisės reikšti nuomonę, nepiktnaudžiavo ministerijos tarnautojams ir politikams suteiktomis teisėmis, nevengė vykdyti jiems Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų pareigų, taip pat su prašymu patikrinti, ar su kreipimusi į Komisiją susiję Ministerijos tarnautojai geba tinkamai ir kokybiškai atlikti jiems pavestas funkcijas. Prašo padėti suprasti Ministerijos tarnautojams ir politikams, kad asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą, negalima riboti jokiomis priemonėmis, taip pat ir inicijuojant Komisijos tyrimus.
Komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje Bendrovės atstovas (duomenys neviešinami) dalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai. (duomenys neviešinami) Komisijos posėdyje iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kaip ir pateiktame Bendrovės paaiškinime.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
Lobistinė veikla LVĮ apibrėžta kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 straipsnio 3 dalis).
LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lobistinė veikla neteisėta, kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Pagal LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Pabrėžtina, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla – ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialieji išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Šiuo specialiuoju įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų arba kitos organizacijos ar jų padalinio siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei tam tikra LVĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad pagrindiniai LVĮ tikslai yra du: kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas, o vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Pabrėžtina, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus.
2017 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendacijas „Dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešųjų sprendimų priėmimo kontekste“, kurių preambulėje pabrėžiama, kad „teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas visų Europos Tarybos narių demokratinių principų; augantis lobistinės veiklos skaidrumas ir atskaitingumas gali stiprinti visuomenės pasitikėjimą politinėmis sistemomis; lobistinė veikla gali teisėtais būdais prisidėti prie atviros valdžios ir gerai informuoto viešųjų sprendimų priėmimo; lobistinės veiklos reguliavimas gali suteikti skaidrias prielaidas visiems dalyviams prisidėti prie viešųjų sprendimų priėmimo“.
LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp LVĮ 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).
Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos matyti, kad Bendrovė savo iniciatyva Raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2 kreipėsi į Ministeriją teikdama pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo pakeitimo, t. y. pakeisti Aprašo 73 punktą, pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius.
„Skaidris“ duomenimis, Bendrovė ir jos vadovas (direktorius) (duomenys neviešinami), siųsdami Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2, t. y. kreipdamiesi į Ministeriją su pasiūlymais, nebuvo įrašyti į lobistų sąrašą.
Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad Komisija nekvestionuoja Bendrovės pateiktuose pasiūlymuose keltų problemų reikšmingumo, būtinumo, o argumentai, dėl kurių prašoma keisti atitinkamą teisės aktą, nėra LVĮ reguliavimo dalykas.
Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar Bendrovės atlikta veikla nepatenka į sąrašą veiklų, kurios nelaikomos lobistine veikla. LVĮ 7 straipsnyje pateikiamas sąrašas išimčių, kada veikla, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese (pasiūlymų dėl teisės aktų ar jų projektų teikimas), nelaikoma lobistine veikla, tarp jų yra ir nagrinėjamu klausimu aktualūs LVĮ 7 straipsnio 2, 4 ir 6 punktuose nustatyti atvejai.
LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) nėra laikoma lobistine veikla.
Bendrovė neneigia fakto ir savo paaiškinime Komisijai patvirtina, kad savo iniciatyva išsiųsdama Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 kreipėsi į Ministeriją ir nurodė, kad Aprašo 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčių sąlygos prieštarauja VAĮ nuostatoms, ir paprašė Ministerijos imtis VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyto administracinio reglamentavimo veiklos – pakeisti Aprašo 73 punktą, pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius.
Šį faktą patvirtina ir gautas Ministerijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė į Ministeriją Raštu Nr. 1 ir Raštu Nr. 2 kreipėsi ir pateikė jai pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatų pakeitimo savo iniciatyva. Duomenų, kad Bendrovės atstovai Ministerijos kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvavo susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, skirtuose Aprašo projektui rengti, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, negauta, todėl vertintina, kad Bendrovės veiklai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta išimtis.
LVĮ 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nėra laikomi įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai.
Teisėkūros pagrindų įstatymo (suvestinė redakcija, galiojanti tyrimui reikšmingu laikotarpiu – nuo 2022-12-23 iki 2023-06-30) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konsultavimasis su visuomene – teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama. Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio (Konsultavimasis su visuomene) 1 dalyje nustatyta, kad konsultavimosi su visuomene tikslas yra ir teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų bei teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.
Iš Ministerijos atsakymo matyti, kad tyrimui reikšmingu laikotarpiu pasiūlymų, kvietimų teikti pastabas dėl Aprašo nuostatų keitimo Ministerija niekam nesiuntė ir konsultavimosi su visuomene neskelbė, nes šio teisės akto keitimų rengti nebuvo numatyta. Bendrovė savo paaiškinime taip pat nenurodė, kad pasiūlymus keisti Aprašo nuostatas būtų siuntusi konsultavimosi su visuomene metu. Taigi duomenų, kad Ministerija būtų prašiusi Bendrovės pateikti siūlymus dėl teisės akto (Aprašo) tobulinimo, tyrimo medžiagoje negauta. Kaip minėta, Bendrovė Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 Ministerijai teikė savo iniciatyva. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą vertintina, kad Bendrovės veiksmams netaikytina LVĮ 7 straipsnio 4 punkte nustatyta išimtis.
LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nėra laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės aktų projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.
Bendrovė savo paaiškinime nurodė, kad neparengė konkretaus teisės akto projekto ir nesiūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymo teisės aktų nustatyta tvarka, o siųsdama Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 dėl Aprašo 73 punkto pakeitimo, t. y. kad būtų pripažinti netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčiai, tik pareiškė nuomonę apie netinkamą ir ydingą teisinį reguliavimą, kuris, pasak Bendrovės, nustatytas Apraše.
Taip pat Bendrovė paaiškinime teigia, kad ji yra juridinis asmuo, kuris neatstovauja ir (ar) nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų. Bendrovės tikslai yra užsiimti tokia komercine ar ūkine veikla, kad būtų efektyviai įgyvendinami jos akcininkų ir klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną bei ekonominę naudą iš savo veiklos.
Šiuo atveju Komisija atkreipia dėmesį, jog Bendrovės argumentas, kad ji yra juridinis asmuo, kuris neatstovauja ir (ar) nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų, yra atmestinas, nes LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata, kad „Lobistine veikla nelaikoma <…> juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai <…> nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas;“, taikoma asociacijos teisinę formą turintiems juridiniams asmenims, o ne uždarosioms akcinėms bendrovėms.
Nagrinėjamuoju atveju taip pat pabrėžtina, kad sąvoka ,,teisės akto projektas“ yra reglamentuota įstatyme. Teisės akto projekto rengimo reikalavimai reglamentuoti Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnyje (Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui) ir kt. Įvertinusi tyrimo metu gautus dokumentus ir informaciją Komisija vertina, kad jai nėra pateikta duomenų, jog Bendrovė, kaip juridinis asmuo, būtų parengusi konkretų teisės akto projektą, kuris atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, ir būtų siūliusi iniciuoti jo svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, pažeidimui dėl Bendrovės veiklos konstatuoti turi būti dvi minėtosios sąlygos, t. y. turi būti parengtas konkretus teisės akto projektas ir inicijuotas šio teisės akto projekto svarstymas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal tyrimo medžiagą, šito nebuvo, todėl Komisija sutinka su Bendrovės argumentu, kad Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 pateikti pasiūlymai pakeisti Įsakymu patvirtinto Aprašo 73 punkto nuostatas, pripažįstant netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius, turėtų būti laikomi Bendrovės pareikšta nuomone dėl teisėkūros, o tai, pagal LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, nėra lobistinė veikla.
Lietuvos teismai yra pasisakę, kad plečiamasis viešosios teisės normų aiškinimas, kuris suponuoja asmens nubaudimą, yra negalimas. Įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo teisės aktų nuostatas: išimtį, kas nelaikoma lobistine veikla (juridinio asmens pareikšta nuomonė), ir šios išimties dvi išimtis (kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas), kurios Bendrovei šiuo atveju netaikytinos. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju Bendrovės veiklai taikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta išimtis dėl lobistinės veiklos, o tai Bendrovės atliktus veiksmus leidžia kvalifikuoti kaip nepažeidžiančius LVĮ nuostatų.
LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad LVĮ nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas ar atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, tai toks kreipimasis būtų laikytinas ne lobistine veikla, o fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl neturėtų būti deklaruojamas (LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-992-1047/2023).
Be kita ko, Bendrovė teigia, kad Ministerijos kreipimasis į Komisiją yra aiškus piktnaudžiavimas teise kreiptis į Komisiją ir vengimas atlikti savo pareigas, biurokratija ar nekompetencija, t. y. veiksmai, kurie yra draudžiami įstatymu. Remdamasi šiomis aplinkybėmis ir VAĮ 3 straipsnio 13 punkto nuostatomis, Bendrovė Komisijos prašo kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas su prašymais ištirti, ar Ministerijos tarnautojai ir politikai, kreipdamiesi į Komisiją su akivaizdžiai nepagrįstu prašymu tirti asmens, kuris reiškia nuomonę dėl neteisėtų ir neatitinkančių įstatymo šios ministerijos teisės aktų, nesiekė apriboti Bendrovės konstitucinės teisės reikšti nuomonę, nepiktnaudžiavo ministerijos tarnautojams ir politikams suteiktomis teisėmis, nevengė vykdyti jiems Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų pareigų, taip pat prašo patikrinti, ar su kreipimusi į Komisiją susiję Ministerijos tarnautojai geba tinkamai ir kokybiškai atlikti jiems pavestas funkcijas, ir padėti Ministerijos tarnautojams ir politikams suprasti, kad asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą, negalima riboti jokiomis priemonėmis.
Informuojame, kad Komisija, vadovaudamasi Komisijos statusą, uždavinius ir veiklos principus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio, apibrėžiančio Komisijos įgaliojimus, nuostatomis, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms bei dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, taip pat atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra Vyriausybės nariai, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka.
Nurodytasis Bendrovės prašymas kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Komisija šiuo metu vertina Bendrovės elgesį ir nėra įgaliota vertinti pareiškėjo nekompetencijos ar piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis, vengimo vykdyti pareigas, gebėjimo tinkamai ir kokybiškai atlikti pavestas funkcijas. VTEKĮ 21 straipsnyje nustatomi reikalavimai Komisijai teikiamiems pranešimams, t. y. pranešime turi būti nurodyti skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės. Komisijos vertinimu, Bendrovės prašyme visai tai nenurodyta. Komisija taip pat sprendžia, kad dėl nurodytų pateiktos informacijos trūkumų neturi teisinio pagrindo kreiptis į atitinkamas institucijas ir perduoti joms Bendrovės nurodytus prašymus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad Bendrovės Ministerijai siųsti Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 2 atitinka LVĮ 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintą išimtį, todėl tokia Bendrovės veika nelaikytina lobistine. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendžia, kad Bendrovė, atlikdama šiame VTEK tyrime vertintus veiksmus, neturėjo pareigos būti įrašyta į lobistų sąrašą.
Komisija, vadovaudamasi VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalies 5 punktu, LVĮ 11 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė :
1. Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Pažangios inovacijos“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai išsiųsdama 2023 m. gegužės 25 d. raštą Nr. SD11/23 ir 2023 m. birželio 22 d. raštą Nr. SD14/23 dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-lvpa-k-857 „Skaitmeninių inovacijų centrai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 4-708, 73 punkto pakeitimo, prašydama pripažinti netekusiais galios šio punkto 73.1, 73.2 ir 73.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatų nepažeidė.
2. Sprendimo kopiją išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei „Pažangios inovacijos“.
3. Apie Sprendimą informuoti pareiškėją.
4. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas
