Kasacinio skundo Nr. DOK-453/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36285-2021-2
(N)(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiosios G. A. ir jos atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties išteisintojo R. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, R. K. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Pasak kasatorių, teismai, išteisindami R. K., netinkamai pritaikė BK 149 straipsnio 3 dalies, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat padarė esminius BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes įrodymus vertino selektyviai, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis.
Pasak kasatorių, teismai prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, tačiau kartu tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, teismo ambulatorinės psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvadų dėl bejėgiškos nukentėjusiosios būklės bei sukeltų jos sveikatai padarinių. Be to, kasatoriai nesutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad lytinis aktas tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo įvyko ne prieš jos valią, ir kartu analizuoja bei vertina byloje surinktus įrodymus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-453/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36285-2021-2
(N)(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nukentėjusiosios G. A. ir jos atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties išteisintojo R. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, R. K. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Pasak kasatorių, teismai, išteisindami R. K., netinkamai pritaikė BK 149 straipsnio 3 dalies, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat padarė esminius BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes įrodymus vertino selektyviai, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis.
Pasak kasatorių, teismai prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, tačiau kartu tinkamai neįvertino liudytojų parodymų, teismo ambulatorinės psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvadų dėl bejėgiškos nukentėjusiosios būklės bei sukeltų jos sveikatai padarinių. Be to, kasatoriai nesutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad lytinis aktas tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo įvyko ne prieš jos valią, ir kartu analizuoja bei vertina byloje surinktus įrodymus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasacinis skundas nėra grindžiamas teisiniais argumentais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkma su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, kartu pateikiamas savas įrodymų vertinimas. Skunde itin didelis dėmesys skiriamas nukentėjusiosios, liudytojų, išteisintojo R. K. parodymų bei byloje atliktos ekspertizės analizei bei jų vertinimui, nepateikiant teisinių argumentų dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kartu atkreiptintas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde yra kartojami apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos atsakė apeliacinis teismas, pateikdamas dėl jų motyvuotas išvadas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Todėl kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami ne teisiniais argumentais, o įrodymais nepagrįstomis versijomis, savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas - R. K. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nepatenka į BPK 382 straipsnyje nurodytą baigtinį, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, priimamų procesinių sprendimų sąrašą ir kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios G. A. ir jos atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
