A. D. pagal BK 140 str., 260 str., 21 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-409/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34663-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjo advokato Sauliaus Žentelio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas S. Žentelis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 28 d. nutartį – nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę ne didesnę kaip penkeri metai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti ne didesnę kaip laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl A. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, be pagrindo konstatavus baigtą nusikaltimą, padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl ko buvo suvaržytos nuteistojo teisės į veiksmingą gynybą ir sukliudyta priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl narkotinės medžiagos kiekio padarytos pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. A. D. iki 2020 m. spalio 27 d. įgytos narkotinės medžiagos grynojo kiekio nustatymas tėra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida, ją būtų galima vertinti tik kaip hipotetinę galimybę, kad nerastuose A. D. įgytuose milteliuose grynojo kokaino kiekis toks pat kaip ir likusioje (kokaino) partijoje. Besąlygiškai vadovautis 2020 m. lapkričio 6 d. kratos metu pas E. G. rastų narkotinių medžiagų grynosios medžiagos koncentracija, nustatant iki 2020 m. spalio 27 d. A. D. įgytų medžiagų kiekį, nėra pateisinama ir dėl to, kad pas E. G. rastų medžiagų koncentracija skiriasi, net jei daroma prielaida, jog tai vienos partijos draudžiamos medžiagos.

A. D. pareikšto kaltinimo formuluotės sudaro pagrindo teigti, kad abiejų instancijų teismai padarė teisės taikymo klaidą, nes, nesant teisinio pagrindo, A. D. veiksmus – prašymą E. G. už atlygį įgyti draudžiamas medžiagas – nepagrįstai pripažino ne rengimusi, o pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką. Abiejų instancijų teismai taip pat padarė teisės taikymo klaidą, nepagrįstai dvi nusikalstamas veikas kvalifikuodami kaip vieną tęstinę. A. D. nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kaip reali dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų sutaptis. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka proceso įstatymo keliamų reikalavimų, nes yra prieštaringa tiek dėl byloje ištirtų įrodymų, tiek dėl teisinės argumentacijos.

Apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas nešališkai. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai iš esmės tėra pirmosios instancijos teismo išvadų pakartojimas, esminiai nuteistojo A. D. gynėjo argumentai dėl A. D. kaltės disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų atmesti iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais grįstos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados, o baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepašalintos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juolab grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis dėl A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nesutikimą grįsdamas savu susiklosčiusios situacijos vertinimu. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius daug dėmesio skiria kito nuteistojo E. G. parodymų turinio analizei, nesutikdamas su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų viseto vertinimu.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas, atsakydamas į nuteistojo A. D. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, daug dėmesio skyrė tiek E. G. parodymų, kitų bylos įrodymų vertinimui, tiek keliamų gynybinių versijų paneigimui, taip pat ir grynajam narkotinės medžiagos kiekio nustatymui. Ir tai fakto klausimas, kurio vertinimą teikia pirmosios ir apeliacinės innstancijos teismai.

Be kita ko, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nuteistojo A. D. gynėjas advokatas K. Betingis apeliaciniu skundu prašė A. D. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Klausimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. D. gynėjo advokato S. Žentelio kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjo advokato Sauliaus Žentelio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas