A. L. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 260 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-427/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06481-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko irDaivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėja prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimas nebuvo nulemtas savanaudiškų paskatų, taip pat kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertinti nuteistojo sunkią sveikatos būklę, skirti didesnę reikšmę pirmosios instancijos teismo nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorių teigimu, žemesnės instancijos teismai nevisapusiškai, neišsamiai ištyrė ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė neteisingas faktinių aplinkybių ir įstatymo neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus. Nuteistajam A. L. paskirta bausmė laikytina tinkamai neindividualizuota ir neteisinga.

Nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepakankamą reikšmę suteikė nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nustatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, ir be pagrindo nenustatė kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasaciniame skunde aprašomos aplinkybės, pagrindžiančios nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste teigiama, kad žemesnės instancijos teismai BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei turėjo suteikti didžiausią galimą reikšmę, nes nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ją išaiškinti, žala nebuvo padaryta. Taip pat akcentuojama, kad nuteistasis augino kanapes ir gamino iš jų sviestą bei saldainius išskirtinai medicininiais tikslais ir juos naudojo tikslu padėti (duomenys neskelbtini) liga sunkiai sergančiai motinai, tačiau teismai tinkamai neįvertino susidariusios tokios beviltiškos nuteistojo padėties ir nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, padarė išvadą, kad A. L. platino narkotines medžiagas kitiems asmenims, nors ši aplinkybė teisme nebuvo tirta. Akcentuojant BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigiama, kad teismai turėjo atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas nebuvo nulemtas savanaudiškų paskatų ar siekio pasipelnyti, nes narkotinės medžiagos nebuvo niekam parduotos, o tai mažina nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be kita ko, atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir itin sunki nuteistojo sveikatos būklė, dėl kurios nuteistajam būtų sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo A. L. asmenybę ir individualią beviltišką situaciją, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes ji yra mažiau pavojinga nei tipinė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-489/2019">2K-302-489/2019</a>, 2K-157-976/2022).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės siekiama, jog kasacinės instancijos teismas pakartotinai vertintų bylos aplinkybes bei nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, susijusias su sveikatos būkle ir kt. Tačiau, kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos ir dėl jų išdėstytos motyvuotos išvados pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei pakartotinai įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nuteistajam paskirtos bausmės aspektu, apeliacinės instancijos teismas atsakė į nuteistojo A. L. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kurie iš esmės atkartojami ir kasaciniame skunde, ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, susijusių su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, skiriant nuteistajam bausmę. Be to, nenurodyti ir jokie teisiniai argumentai dėl kasaciniame skunde esančios deklaratyvios nuorodos į teismų padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, atliekant byloje surinktų įrodymų vertinimą. Todėl konstatuotina, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. L. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė