Kasacinio skundo Nr. DOK-313/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19269-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama A. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Butkaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu A. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas J. Butkus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų pakankamumo ir leistinumo A. P. veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino, ar nukentėjusioji N. P. turėjo pagrindą apkalbėti A. P., siekdama pagerinti savo padėtį civiliniame procese, N. P. parodymus vertino šališkai, nukentėjusiosios naudai ir nesilaikė principo, kad kylančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taip pat nurodoma, kad teismas netenkino gynėjo prašymo apklausti liudytoją, taip neleidžiant gynėjui panaudoti visų teisėtų gynybos priemonių. Gynėjo vertinimu, teismo išvada, kad nukentėjusiosios į bylą pateiktos SMS žinutės yra A. P. parašytos nukentėjusiajai ir jos giminaičiams, nepagrįsta leistinais įrodymais, nes byloje nėra duomenų, iš kokių techninių įrenginių žinutės kopijuotos, ar nepakeistas jų turinys, kada jos surašytos, ar jos siejasi su įvykiu, todėl teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 punktą, SMS žinutes ištyrė neišsamiai ir šiuo įrodymu teismų nutartys grįstos neteisėtai. Teigiama, kad teismai kritiškai vertino A. P. parodymus, remdamiesi tuo, kad pradinės apklausos metu jis parodė, jog neprisimena, ar grasino nužudyti N. P., neatsižvelgdami į tai, kad pradinė apklausa buvo atlikta gynėjui nedalyvaujant, todėl ji negali būti laikoma patikima, surinkti byloje įrodymai neginčijamai nerodo, kad A. P. grasino nužudyti N. P.
Kasaciniame skunde gynėjas taip pat kelia klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. P. teisėtumo. Nurodoma, kad atliekant ekspertizę ekspertai neturėjo bylos medžiagos, o gynybai nebuvo pateikta ekspertinio tyrimo istorija, taip buvo pažeista gynėjo teisė gauti gynybai reikalingus dokumentus, šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nepašalino ir A. P. ekspertinio tyrimo istorijos neišreikalavo, o nesant šio medicinos dokumento gynyba neturėjo galimybės išsamiai apklausti ekspertą, taip pat neturėjo galimybės teikti teisinį argumentavimą dėl A. P. pavojingumo (nepavojingumo) visuomenei. Pasak gynėjo, A. P. pareiškimai ir pasisakymai apie civilinį procesą santuokos nutraukimo byloje turi realų pagrindą, todėl vertinant teismo psichiatrų išvadą dėl psichikos sutrikimo buvimo ir būtinumo A. P. priverstinai gydyti psichiatrijos ligoninėje, būtina žinoti, kaip ekspertinio tyrimo istorijoje yra fiksuota, kurie A. P. teiginiai yra pagrįsti, o kurie yra (duomenys neskelbtini) pobūdžio. Gynėjo įsitikinimu, ekspertinio tyrimo istorija buvo nepateikta dėl to, kad ekspertai psichiatrai iš viso nevertino A. P. teiginių, susiejant juos su santuokos nutraukimo procese fiksuotais faktais, neigiančiais A. P. pasisakymų (duomenys neskelbtini) pobūdį. Teigiama, kad šioje byloje teismas objektyvaus vertinimo neatliko ir negalėjo atlikti, nes neturėjo visų ekspertinio tyrimo dokumentų, taip nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant dėl psichikos sutrikimo ir jo sunkumo, padarytos veikos pobūdžio, pavojaus, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, atitinkamai teismai pažeidė A. P. teisę į gynybą. Taip pat nurodoma, kad sprendžiant dėl priverstinio hospitalizavimo teismai A. P. pavojingumo sau ar kitiems nepagrindė konkrečiais įrodytais faktais, teismai ignoravo tai, kad (duomenys neskelbtini) nėra sunki psichikos liga, ir neproporcingai apribojo A. P. laisvę, skirdami priverstinę hospitalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gydantis gydytojas konstatavo, kad A. P. pavojaus visuomenei nekelia. Gynėjo vertinimu, šioje byloje reikalinga išreikalauti papildomus įrodymus, atlikti papildomą įrodymų tyrimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Atrankos kolegija pažymi, kad nors kasaciniame skunde nurodomi, anot gynėjo, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės juo nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Keldamas prielaidą dėl galimo nukentėjusiosios N. P. parodymų nepatikimumo ir teismų šališkumo vertinant nukentėjusiosios parodymus, kasaciniame skunde gynėjas pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, pagal kurią abiejų instancijų teismų netinkamai įvertinti įrodymai nepagrindžia, kad A. P. padarė BK uždraustą ir pavojingą veiką. Vis dėlto, tiek nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, tiek ir jų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kasaciniame skunde turi būti pagrįstas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų egzistavimą patvirtinančiais teisiniais argumentais. Atrankos kolegija tokių argumentų kasaciniame skunde neįžvelgia.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, A. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (kurių dalis iš esmės atitinka ir kasacinio skundo argumentus), kuriais, be kita ko, buvo nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, buvo išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išsamūs argumentai dėl nukentėjusiosios N. P. parodymų patikimumo ir jų vertinimo, nurodant, kad šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai byloje: liudytojos M. R. parodymai, nukentėjusiosios pareiškimas apie padarytą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūno kūno kamera, specialisto išvada, alkotesterio rodmenų kvitas ir argumentai dėl šių įrodymų vertinimo ir pakankamumo byloje, nurodant, kad nėra pagrindo atlikti papildomus gynėjo prašomus procesinius veiksmus. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo aspektu teisiniais argumentais kasaciniu skundu nėra apskųstos.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat išdėstytos šio teismo išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie nurodomi ir kasaciniame skunde, t. y. dėl padarytų esminių proceso pažeidimų skiriant ir atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę A. P., pažymint, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas priverčiamąją medicinos priemonę vertino ne tik ekspertizės aktą, kuriuo A. P. buvo rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bet teismo posėdyje taip pat apklausė teismo psichiatrę, kuri patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad ekspertizei buvo pateikta ikiteisminio tyrimo byla, medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, atlikti psichologiniai įvertinimai, kas leido nustatyti psichikos sutrikimą. Šios išvados kasaciniame skunde teisiniais argumentais neskundžiamos, joms reiškiami bendri prieštaravimai neatskleidžiant, o tik deklaratyviai nurodant apie padarytus procesinius pažeidimus.
Kasacinio skundo argumentai dėl teismų šališkumo ir padarytų pažeidimų, abejones vertinant A. P. nenaudai, yra grindžiami išimtinai subjektyviu situacijos vertinimu, taigi nesudaro BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. A. P. gynėjo kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas. Įrodymų vertinimas ir jais nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrįstumas, nesant nustatytų esminių BPK pažeidimų, kaip buvo nurodyta pirmiau, galutinai patikrinamas ir įvertinamas apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti A. P., kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Jono Butkaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
