Administracinė byla Nr. eI2-2836-1114/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,
sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei,
dalyvaujant pareiškėjai D. L. ir jos atstovui advokatui Justui Viliui,
atsakovės atstovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės vyriausiajam specialistui Ž. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija), priteisti: 1) 1 490 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) su žalos įvertinimu susijusias išlaidas: 200 Eur už ekspertinį vertinimą ir 14,75 Eur už 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)0B8-3083; 3) 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. apie 19 val. važiavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu HONDA FR-V automobiliu, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) Verkių gatve Vilniaus mieste. Prieš Verkių ir Kareivių gatvių sankryžą, laukiant žalio šviesoforo signalo, ant Automobilio užkrito šalia gatvės važiuojamosios dalies augančio medžio kamieno dalis – atplyšusi medžio šaka, apgadindama Automobilio stogą, šoninio vaizdo veidrodėlius, Automobilio priekinę bei galinę dalis. Dėl įvykio pareiškėja bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietė policijos pareigūnus, kurie įvykį užfiksavo. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ekspertai nustatė, kad Automobilio vertė prieš apgadinimą buvo 2740 Eur (su PVM). Automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės, todėl jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas, o nuostolio dydis – 1490 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, taip pat poįstatyminiais teisės aktais bei teismų praktika, pareiškėja teigia, kad patirtą žalą privalo atlyginti atsakovė. Paaiškina, kad medis, kurio atplyšusi šaka apgadino Automobilį, auga Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, už Verkių gatvės (kelio) priežiūrą atsakinga yra atsakovė. Atsakovei kyla teisės aktuose nustatyta pareiga prižiūrėti ir tvarkyti jos teritorijoje augančius medžius, t. y. veikti aktyviai, siekiant, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė savo neteisėtu neveikimu neužtikrino, kad prie Verkių gatvės augantis medis nekeltų grėsmės žmonėms ir / ar jų turtui bei saugiam eismui.
Paaiškina, kad dėl automobilio apgadinimo patyrė 1490 Eur nuostolį. Taip pat turėjo 200 Eur išlaidų kreipdamasi į turto vertinimo ekspertus dėl nuostolio dydžio nustatymo ir 14,75 Eur išlaidų už 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)0B8-3083, siekdama įsitikinti, jog 2021 m. rugpjūčio 4 d. įvykio metu buvusios oro sąlygos atitinka / neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybes (kaip nurodo atsakovė atsakyme į pretenziją). Šias išlaidas pareiškėja prašo pripažinti dėl atsakovės neteisėto neveikimo patirtu nuostoliu ir jas priteisti.
Pareiškėja teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. teisės aktuose nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti jos teritorijoje augančius medžius nevykdymo buvo apgadintas Automobilis, dėl ko ji patyrė finansinių (ekonominių) nuostolių. Todėl visa pareiškėjos patirta žala turi būti priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Automobilio draudimo bendrovė įvykio nepripažino draudiminiu ir patirtos žalos neatlygino.
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė neneigia, kad turi pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius bei vietinės reikšmės viešuose keliuose ir gatvėse užtikrinti saugų eismą, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais želdiniais, tačiau nesutinka, kad teisės aktuose nustatytas pareigas vykdė netinkamai.
Teigia, kad pagal Vilniaus miesto želdinių inventorizavimo schemos duomenis, visi Verkių ir Kareivių gatvėse esantys želdynai ir želdiniai savivaldybės administracijos darbuotojų buvo inventorizuoti 2019 metais. Inventorizacijos metu buvo įvertinta šių želdinių fiziologinė būklė, kai kuriems rekomenduoti papildomi genėjimo, tvarkymo darbai, kai kurių būklė įvertinta kaip gera ar patenkinama ir jokie papildomi darbai nenumatyti. Savivaldybėje nėra duomenų apie tai, kad iki ieškovės nurodomo įvykio, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės administracijoje būtų buvę sulaukta kreipimųsi, skundų ar pranešimų dėl pavojų keliančių želdinių Verkių – Kareivių gatvių sankirtoje, prašymų šiuos želdinius pašalinti ar kitaip sutvarkyti. Verkių – Kareivių g. sankryžoje, prieš kurią pareiškėja buvo sustojusi įvykio metu, auga trys medžiai – dešimties metrų aukščio amerikiniai uosiai. Inventorizavus šiuos medžius 2019 m. spalio 22 d. visų jų fiziologinė būklė buvo įvertinta kaip patenkinama – šių medžių šalinimas (kirtimas) nebuvo numatytas kaip reikalingas ar tuo labiau būtinas. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, kad teisės aktuose įtvirtintą pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jos teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, juos inventorizuoti, nustatyti fiziologinę būklę ir imtis reikalingų tvarkymo darbų, ginčo vietoje yra įvykdžiusi.
Atsakovė pažymi, kad jokiu objektyviai racionaliu būdu negali užtikrinti, kad inventorizuoti sveiki medžiai (jų šakos) nenulūš, taip pat neturi nei teisės, nei įstatyminės pareigos sveikų medžių ar jų šakų šalinti „prevenciškai“. Vilniaus miesto savivaldybės tikslas ir teisės aktuose įtvirtinta vertybė, taip pat pačių gyventojų aktyviai reiškiamas pageidavimas – medžių išsaugojimas, todėl atsakovė iki šiol nevykdė ir ateityje neplanuoja vykdyti „prevencinio“ sveikų medžių ar jų šakų sostinėje šalinimo, kad būtų išvengta pavojaus gyventojų turtui – toks elgesys būtų neobjektyvus ir neproporcingas. Akcentuoja, kad pareigą rūpintis želdynais Vilniaus miesto savivaldybė vykdo – prioritetine tvarka inventorizuoja želdynus, inventorizacijos metu vertina želdinių fiziologinę būklę, nustato būtinybę atitinkamus želdinius šalinti arba genėti, esant nustatytai būtinybei imasi atitinkamų darbų arba išduoda leidimus rangovams. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, kad pareiškėja neįrodė jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Tai, kad inventorizuotų, patenkinamos būklės medžių šakos mieste vis tiek nulūžta, negali būti laikoma kokiais nors neteisėtais veiksmais ar neveikimu.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad 2022 m. birželio 7 d. į bylą pateikė šių metų pavasarį padarytas nuotraukas medžio, kurio šaka nulūžo ir apgadino pareiškėjos Automobilį; iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad medžio šaka, kuri nukrito ant Automobilio, buvo išsikišusi virš kelio važiuojamosios dalies, pats medis yra beveik be lapų, padžiūvęs, o aplink esantys medžiai yra su lapais, žali, todėl specialistams akivaizdžiai turėjo matytis, kad šis medis gali sukelti žalą. Akcentavo, kad jau 2019 m. buvo konstatuota, jog medžio būklė yra patenkinama. Paaiškino, kad nuotraukų, darytų iš karto po įvykio, neturi, policijos schemos, kur matytųsi medis, taip pat neturi. Pažymėjo, kad tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė vykdė su želdinių priežiūrą susijusias pareigas, įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme), nereiškia, kad galima nevykdyti įstatyme nustatytų pareigų.
Pareiškėja paaiškino, kad ji negalėjo pasirinkti sustoti kitoje vietoje, kai ant automobilio užkrito medžio šaka (smūgis buvo didžiulis), degė raudonas šviesoforo signalas, prieš pareiškėjos Automobilį stovėjo kitas automobilis. Įvykio metu įvykio vietoje buvo pradėję lyti. Kai ant Automobilio užkrito medžio šaka, pareiškėja paskambino policijai, policija užfiksavo įvykį. Keliu, kuriame įvyko įvykis, pareiškėja važiuoja į darbą ir mato, kad medis netvarkomas iki šiol, todėl jį nufotografavo maždaug prieš savaitę iki teismo posėdžio (posėdis įvyko 2022 m. birželio 7 d.). Pareiškėja paaiškino, kad norėjo realizuoti Automobilį prieš įvykį, bet po įvykio tai atlikti tapo sunku; kol vyksta bylos nagrinėjimas teisme, Automobiliu važinėja, Automobilis nėra realizuotas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, paaiškino, kad pareiškėjos skundas turi būti atmestas arba tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko neteisėtus veiksmus, turi būti sumažintas prašomos priteisti žalos dydis. Paaiškino, kad Vilniaus mieste yra tūkstančiai medžių, net fiziškai per 10 metų laikotarpį visų medžių inventorizuoti neįmanoma. Šiuo atveju inventorizacija atlikta 2019 m.; jos metu nurodyta, kad medžių būklė patenkinama (tai reiškė, kad su medžiu nereikia atlikti jokių veiksmų); jeigu tuo metu medis būtų buvęs be lapų, specialistai būtų nurodę, kad medžio būklė bloga; per visą laiką nuo inventorizacijos atlikimo skundų savivaldybė negavo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko neteisėtų veiksmų. Jeigu skundas būtų patenkintas, tai prašomos atlyginti žalos dydis turėtų būti mažinamas tokia dalimi, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis, nes automobilis nebuvo realizuotas, juo naudojamasi; atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, prašomos priteisti žalos dydis galėtų būti mažinamas vienu trečdaliu. Paaiškino, kad medžių būklė keičiasi kiekvieną sezoną, gali keistis kiekvieną pusmetį ar po žiemos; žiūrint medžio nuotraukas matyti, kad medžio būklė dabar tikrai yra bloga; tačiau įvykis įvyko beveik prieš metus (2021 metais), inventorizacija buvo atlikta 2019 metais, o nuotraukos darytos 2022 m. birželį, todėl nuotraukos negali būti tas rodiklis, kuriuo galima vadovautis vertinant, kokia medžio būklė buvo įvykio metu 2021 metų rugpjūčio mėnesį.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo turtinės žalos, atsiradusios dėl apgadintos transporto priemonės, atlyginimo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso automobilis HONDA FR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). 2021 m. rugpjūčio 4 d. apie 19.00 val. Vilniuje, Verkių-Kareivių gatvių sankryžoje įvyko įvykis, kurio metu, pareiškėjos teigimu, dėl nukritusios medžio šakos buvo apgadintas jos Automobilis: stogas, šoninio vaizdo veidrodėliai, priekinė bei galinė Automobilio dalys. Byloje ginčo dėl Automobilio apgadinimo priežasties (užkrito nulūžusi medžio šaka) ir apgadinimo masto, nėra.
Pareiškėja, siekdama nustatyti dėl apgadinto Automobilio patirtą nuostolį, kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“ turto vertintojus. Bendrovės turto vertintojas A. D. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikęs Automobilio apžiūrą parengė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2021NV209 (toliau – Ataskaita). Ataskaitos išvadoje nurodyta, kad Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 2 740 Eur (su PVM), remonto kaštų išlaidos sudaro 4 466,55 Eur, t. y. viršija 75 proc. transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo, todėl jos atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas. Automobilio likutinė vertė – 1 250 Eur (su PVM), o nuostolis (skirtumas tarp vertės prieš apgadinimą ir po jo) – 1 490 Eur (su PVM).
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 27 d. Administracijai pateikė pretenziją prašydama atlyginti 1 490 Eur žalą dėl apgadinto Automobilio ir 200 Eur patirtų išlaidų už eksperto vertinimą. Administracija 2021 m. gruodžio 3 d. raštu pretenziją tenkinti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog Automobilis buvo apgadintas dėl Administracijos veiksmų ar neveikimo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos.
Administracijai atsisakius atlyginti žalą pareiškėją su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė jai teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti želdinius, todėl jai tenka pareiga atlyginti pareiškėjos patirtą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys.
Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2016 m. gegužės 17 d.) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties straipsnio 7 dalies 7 punkte (redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Pareiga vykdyti ir (ar) organizuoti savivaldybės teritorijose esančių želdinių ir želdynų apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, būklės stebėseną, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, išliko ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio to paties straipsnio redakcijoje.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra, tvarkymas, būklės stebėsena, inventorizavimas, apskaita.
Savivaldybės atliekamas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, į kurias, be kita ko, taip pat patenka pareiga organizuoti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdyti jų būklės stebėseną, organizuoti želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų ir želdinių būklės, jų kūrimo, veisimo vidaus kontrolę, spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.
Savivaldybės, atlikdamos medžių ir krūmų priežiūrą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Priežiūros taisyklės).
Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1631/2014, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY3Mi00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1672-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1672-415/2020">eA-1672-415/2020</a> ir kt.).
Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausantį Automobilį 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniuje, Verkių-Kareivių gatvių sankryžoje apgadino nulūžusi medžio šaka, byloje nėra. Atsakovė taip pat neginčija fakto, kad lūžęs ir ant Automobilio užkritęs želdinys (jo dalis) auga savivaldybės teritorijoje, tačiau nesutinka su skundo argumentais, jog netinkamai vykdė želdinių priežiūrą. Teigia, kad įvykio vietoje augantys medžiai inventorizuoti 2019 m. spalio 22 d., jų būklė buvo įvertinta kaip patenkinama, šių medžių kirtimas nebuvo numatytas nei kaip reikalingas, nei kaip būtinas.
Teismas pažymi, kad savivaldybės, vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, privalo vadovautis Priežiūros taisyklėmis (3 punktas). Priežiūros taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi, pagal želdynų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, savivaldybė turi vykdyti jai priskirtas visas pareigas, susijusias su želdynų priežiūra, o ne tik želdinių inventorizacijos darbus, kaip teigiama skunde. Tai, kad savivaldybės atsakomybė už tinkamą želdynų priežiūrą neapsiriboja tik želdynų inventorizacija, pripažįstama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY3Mi00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1672-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1672-415/2020">eA-1672-415/2020</a>; 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDMyLTEwNjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-432-1062/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-432-1062/2021">eA-432-1062/2021</a> ir kt.). Be to, kaip pripažįsta pati atsakovė, Automobilį apgadinusio medžio būklė inventorizacijos metu (2019 m.) buvo patenkinama, todėl atsakovė turėjo pareigą organizuoti tokio pobūdžio medžio stebėseną ir priežiūrą, jog želdinys nekeltų grėsmės aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė kitų duomenų, išskyrus inventorizavimo schemą, apie bylai aktualios vietos želdinių priežiūrą, jos atlikimo dažnumą ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė po įvykio ėmėsi veiksmų kitų medžių būklei nustatyti, todėl tai taip pat patvirtina nepakankamai rūpestingą atsakovės elgesį, netinkamą teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų, siejamų su želdinių priežiūra, vykdymą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugpjūčio 4 d. pažyma dėl eismo įvykio, UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktas vertinimas ir jo pagrindu parengta Ataskaita.
Į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)0B8-3083 patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, 2021 m. rugpjūčio 4-5 d. iškritusių kritulių kiekis (21,1 mm) ir paros didžiausias vėjo greitis (8 m/s) nesiekė stichinių meteorologinių reiškinių rodiklių (1.1.1.1, 1.1.2 papunkčiai, 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad žala Automobiliui galėjo būti padaryta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2007">3K-3-197/2007</a>, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476/2008">3K-3-476/2008</a>). Byloje nustatyta, kad ant pareiškėjos Automobilio užkrito ir jį apgadino medžio, augančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (prie Verkių-Kareivių gatvių sankryžos, Vilniuje) šaka, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą ir genėjimą yra atsakinga atsakovė. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Jeigu atsakovė tinkamai vykdytų pareigą prižiūrėti ir genėti želdynus, medžio šaka nebūtų nukritusi ant Automobilio ir nebūtų jo apgadinusi.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose prieštaravimų dėl žalos dydžio nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ginčijo žalos dydį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad jeigu skundas būtų patenkintas, tai prašomos priteisti žalos dydis turėtų būti mažinamas tokia suma, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis (t. y. 21 procentu), taip pat, atsižvelgiant į bylos aplinkybes (medžių inventorizaciją, atliktą 2019 m., jos metu nustatytą faktą, kad medžio būklė yra patenkinama; jeigu tuo metu medis būtų buvęs be lapų, specialistai būtų nurodę, kad medžio būklė bloga; per visą laiką nuo inventorizacijos atlikimo skundų savivaldybė negavo) ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, žalos dydis galėtų būti mažinamas vienu trečdaliu. Atsakovės atstovas paaiškino, jeigu nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys faktines automobilio remonto išlaidas, faktinį pardavimą, neturi būti prašoma atlyginti žalą tokio dydžio, į kurį įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Atsakovės atstovas akcentavo, kad pareiškėja Automobilio nerealizavo, juo naudojasi.
Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad žalos dydis, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, priteisiamas juridiniams asmenims, kurie turi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo statusą, yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai; pareiškėja yra fizinis asmuo, ji nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, ji negali kokiais nors būdais susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio, todėl skunde nurodytas žalos dydis neturi būti mažinamas suma, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis. Pareiškėja patyrė tokio dydžio žalą, kokią nustatė kvalifikuoti ekspertai. Šioje byloje hidrometeorologinės sąlygos nėra aplinkybės, dėl kurių galėtų būti mažinama žala, šiuo atveju nebuvo to, ko nebuvo galima numatyti. Kad medžio, kurio šaka nulūžo, būklė yra patenkinama, buvo konstatuota jau 2019 metais, tačiau nieko nebuvo daroma, tai rodo savivaldybės neatsakingumą, neteisėtą neveikimą, turi būti labiau rūpinamasi visuomenės saugumu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Automobilis nebuvo remontuojamas, Ataskaitoje buvo nurodyta, kad remontuoti Automobilį yra netikslinga; Automobiliu pareiškėja važinėja iki šiol, t. y. ir praėjus 10 mėnesių nuo įvykio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2006">3K-3-381/2006</a> išaiškinta, kad kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Nagrinėjamoje byloje prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skunde prašomos priteisti žalos dydis – 1 490 Eur (su PVM), mažintinas ta suma, kurią sudaro PVM (21 procentas), t. y. 312,90 Eur suma iki 1177.10 Eur.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių atstovų išdėstytus argumentus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017, 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAzOC0xMDYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1038-1062/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1038-1062/2017">eA-1038-1062/2017</a> ir kt.), žalos atlyginimą, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu atveju mažina, vienu trečdaliu iki 784,65 Eur (1177,10 - 33,33% = 784,65 Eur). Taigi iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjai priteistina 784,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTItMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112-313/2015">3K-3-112-313/2015</a>). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja, siekdama nustatyti patirtos žalos (nuostolių) dydį, kreipėsi į turto vertinimo įmonę UAB „Nepriklausomas vertinimas“. Automobilio vertinimą atliko ir Ataskaitą parengė atestuotas kilnojamojo turto vertintojas, už kurią pareiškėja pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą faktūrą 2021 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 200 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjos turėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, atitinka protingumo, būtinumo ir realumo kriterijus, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės 200 Eur žalos vertinimo išlaidų tenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14,75 Eur išlaidų už 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (toliau – Tarnyba) pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)0B8-3083 (toliau – Pažyma). Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra susijusios su žalos dydžio nustatymu ir pagal savo pobūdį priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl dėl jų pagrįstumo klausimas spręstinas skirstant bylinėjimosi išlaidas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, o kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą Nr. AC-37-1). Pareiškėjos skundas teisme priimtas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, todėl pareiškėjai ir atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 984,65 Eur sumą, nuo 2022 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas iš dalies patenkintas, todėl sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Bylos duomenimis, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 14,75 Eur išlaidų už Pažymą ir 1022,45 Eur teisinių paslaugų išlaidų.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Į bylą pateikti duomenys pavirtina, kad pareiškėja už Tarnybos išduotą Pažymą apie ginčui aktualiu laikotarpiu buvusias meteorologines sąlygas sumokėjo 14,75 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsisakymą atlyginti žalą, be kita ko, grindė aplinkybe, jog Automobilį apgadinusio medžio šaka galėjo lūžti ir dėl nenugalimos jėgos (stipraus vėjo, sniego ir pan.), šios aplinkybės taip pat buvo vertintos ir nagrinėjant ginčą teisme, pareiškėjos už Pažymos parengimą turėtas išlaidas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja byloje patyrė 1022,45 Eur teisinių paslaugų (už advokato teisinę pagalbą) išlaidų (943,80 Eur už skundo teismui parengimą, 78,56 Eur už nuomonės dėl posėdžio byloje organizavimo nuotoliniu būdu rengimą). Prašymas pagrįstas sudaryta atstovavimo sutartimi, išrašytomis sąskaitomis faktūromis, apmokėjimo dokumentais.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, prašomos priteisti žalos dydį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas turėtų būti mažintina iki 900 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis, ginčytinu klausimu yra susiformavusi teismų praktika.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo atlyginimą proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai (apie 60 proc.), atsižvelgiant į tai, pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistina 548,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai D. L. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 784,65 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 65 ct) turtinės žalos atlyginimą, 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 984,65 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai ir 65 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 27 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjai D. L. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 548,85 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė
