Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI2-1769-426/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04345-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;

20.2.3.2; 26; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui M. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vyčiui Muliuoliui.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

nustatė:

Pareiškėjas M. K. skundu, vėliau patikslintu, prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-1040(2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovei Inspekcijai teikė skundą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. vykdyto neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu).

Paaiškina, kad atsakovės sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi pastaroji vienpusiškai rėmėsi tik Tarnybos teikiama informacija, nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjo, kad dėl dalies skunde pateiktų esminių aplinkybių nurodė, kad jos nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR), Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas.

Skunde paaiškina, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog tvarkant jo asmens duomenis, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, tačiau Inspekcija, priimdama sprendimą, nesivadovavo šia faktine aplinkybe bei savavališkai konstatavo, kad Tarnyba veikė remdamasi kitu BDAR 6 straipsnio punktu.

Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija nepasisakė dėl Tarnybos vykdyto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo neatitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktams, pateikė tik savo pačios nuomonę dėl duomenų rinkimo pagrindo. Atsakovė nevertino aplinkybės, kad T. V. R. 2019 m. vasario 22–23 d. duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybos laiku, aiškindama, kad šių faktų tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, bet tuo pačiu nurodė, kad T. V. R. šiomis dienomis pareiškėjo asmens duomenis rinko ir tvarkė teisėtai.

Pažymi, kad Tarnyba 2019 m. vasario 22 d. buvo informuota, jog jam išduotas laikinasis nedarbingumo pažymėjimas (toliau – ir LNP), todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad tą dieną buvo pareiškėjo darbo laikas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė, tvirtindama, jog T. V. R. teisėtai rinko jo asmens duomenis, nepagrįstai nesivadovavo BDAR 29 straipsniu, kuris imperatyviai nurodo, kad duomenų tvarkymui būtinas duomenų valdytojo nurodymas.

Mano, kad Inspekcija nepagrindė, kodėl neatsižvelgė į kitų valstybinių institucijų teiktus atsakymus. VDAI, nevertinusi šių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad šių duomenų rinkimas buvo teisėtas.

Aiškina, kad atsakovė nepagrįstai nevertino, ar Tarnyba ir T. V. R., tvarkydami asmens duomenis, nepažeidė BDAR 7 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai rėmėsi BDAR 14 straipsnio nuostatomis, spręsdama dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo. Inspekcijos pozicija pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto principą, kadangi BDAR 14 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą gavus asmens duomenis ne iš duomenų subjekto.

Pažymi, kad kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose paaiškinimuose Inspekcijai nurodo, kad pareiškėjo asmens duomenų nerinko ir negavo, todėl apie tai neinformavo ir tokios pareigos neturėjo, o visus asmens duomenis pareiškėjas buvo pateikęs pats. Tarnybos pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas niekada nebuvo nurodęs Tarnybai duomenų apie savo dalyvavimą kongrese 2019 m. vasario 22–23 d., numatomą apsistojimo vietą (viešbutį), todėl T. V. R. ir Tarnyba rinko ir tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, kuriuos tvarkyti draudžia BDAR 9 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė nesiaiškino trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų duomenų neatitikimų.

Aiškina, kad dėl Inspekcijos neveikimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą. Mano, kad valstybės institucija, kurios paskirtis – užkirsti kelią asmens teisės į jo duomenų apsaugą pažeidimams, pareiškėjo atžvilgiu veikė taip, kad jam būtų užkirstas kelias siekti teisingumo.

Atsakovės Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vertindama, ar teisėtai, buvo renkami duomenys skambinant ir kreipiantis į viešbutį, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso, vykusio 2019 m. vasario 22–23 d. Madride, dalyviai, rėmėsi skundo nagrinėjimu metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Pažymi, kad Inspekcija 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštais kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo. Pastaroji 2019 m. liepos 12 d. informavo, kad tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nerinko asmens duomenų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visus asmens duomenis Tarnybai pateikė tik jis pats ir pastarieji tvarkomi tik įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. liepos 12 d. rašte Nr. (1.4)S-467 nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. pareiškėjas išvyko iš Tarnybos ir iki darbo pabaigos negrįžo. Esant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio numatytų pareigų pažeidimo požymiams, 2019 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija). Pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo buvo gautas 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarnyba pažymėjo, kad atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Jį supažindino su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu nurodė, kad T. V. R. buvo pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsakingas už Lygių galimybių integravimo skyriaus uždavinių ir funkcijų vykdymą. Tarnyba pažymėjo, kad T. V. R., kaip duomenų valdytojui pavaldžiam asmeniui, nedavė nurodymų rinkti pareiškėjo asmens duomenų, t. y. 2019 m. vasario 22 bei 23 d. skambinti į viešbutį, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso nariai ir 2019 m. vasario 25 d. siųsti paklausimą (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu nurodė, kad T. V. R., 2019 m. vasario 25 d. ir kovo 1 d. išsiųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini), veikė kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas. Taip pat pažymėjo, kad Komisija jo asmens duomenų nerinko. Kadangi T. V. R. buvo įtraukas į Komisijos sudėtį, o pastaroji, vertindama pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, inter alia vertino ir T. V. R. pateiktus įrodymus. Asmens duomenis, susijusius su ketinimu dalyvauti (duomenys neskelbtini)kongrese Madride, pareiškėjas Tarnybai pats pateikė 2019 m. vasario 15 d.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė T. V. R. 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pats pranešė Tarnybai, kad 2019 m. vasario 21– 22 d. ketina dalyvauti (duomenys neskelbtini) rinkiminiame kongrese Madride, 2019 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Nemokamų atostogų jam nesuteikė, nes buvo pavesta 2019 m. vasario 22 d. Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdyje vykdyti komisijos sekretoriaus funkcijas. T. V. R. paaiškinime nurodė, kad nurodytą dieną 10 val. 32 min. iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką, kad jis prastai jaučiasi ir užsiregistravo konsultacijai pas gydytoją. Tą dieną pareiškėjas į darbą neatvyko ir komisijos sekretoriaus pareigų nevykdė. Pareiškėjas tiesioginio savo vadovo apie tai, kad gavo LNP, neinformavo, tokiu būdu nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkto.

T. V. R. paaiškinime nurodė, kad bandė susisiekti su pareiškėju, nes jo nebuvo darbo vietoje. Nepavykus pakalbėti, 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) T. V. R. skambino į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso dalyviai, registratūrą. Registratūros darbuotoja žodžiu patvirtino, kad pareiškėjas yra apsistojęs viešbutyje, peradresavo skambutį į jo viešbučio numerį. Nors į skambučius pareiškėjas neatsiliepė, tačiau nebuvo paneigta abejonė, kad jis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienį. T. V. R. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. paklausimai (duomenys neskelbtini)apie dalyvavimą kongrese buvo siųsti ne siekiant rinkti pareiškėjo asmens duomenis, o patvirtinti arba paneigti abejonę, jog jis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį. Paaiškinime taip pat nurodė, kad jis nerinko papildomų pareiškėjo asmens duomenų, kurie iki tol nebuvo žinomi Tarnybai.

Atsakovė aiškina, kad Tarnybai ir tiesioginiam vadovui buvo žinoma apie pareiškėjo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje ir pageidavimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) rinkiminiame kongrese. Įvertinus pateiktus Tarnybos atsakymus raštu, T. V. R. informaciją, paklausimų (duomenys neskelbtini) turinį, prieita prie išvados, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nesiekė (neturėjo tikslo) rinkti duomenų apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, tačiau siekė surinkti ir atitinkamai rinko ir naudojo informaciją apie jo buvimo vietą.

Atsakovė nurodo, kad Tarnyba paaiškino, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarkė remdamasi jo sutikimu ir vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu. Taip pat Tarnyba paaiškino, jog pareiškėjas nurodė, kad nedavė sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jei juos tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Atsakovė nurodo, jog T. V. R. surinktą informaciją pateikė trečiajam suinteresuotajam asmeniui. Atsiliepime akcentuoja, jog nenustatyta, kad jis rinko, naudojo šią informaciją kitais tikslais, nesusijusiais su darbo santykiais, todėl padarė išvadą, jog veikė išimtinai kaip tiesioginis vadovas ir informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą tvarkė teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

Inspekcija atsiliepime aiškina, kad padarė išvadą, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip pareiškėjo darbdaviui, ir T. V. R., kaip tiesioginiam vadovui, numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojas laikytųsi Vidaus tvarkos taisyklių, o gavus informaciją apie jų pažeidimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo.

Inspekcijos manymu, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. buvo išduotas LNP, ar ne, atsižvelgdama į Tarnybos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad buvo pagrindas rinkti pareiškėjo asmens duomenis. Pažymi, kad LNP neužkerta kelio asmeniui išvykti iš Lietuvos, nors tai ir gali būti įvertinta kaip teisės aktų pažeidimas. Atsakovė nurodo, kad T. V. R., remiantis pareigybės aprašymu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, turėjo teisę rinkti ir naudoti informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kilus įtarimams, jog pastarasis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

Atsakovė nurodo, kad įvertino, jog Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą tvarkė (rinko, naudojo) teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte, todėl nevertino BDAR 7 straipsnyje numatytų sutikimo sąlygų, nes jos būtų taikomos tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi kitu BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu pagrindu (asmens sutikimu).

Pažymi, kad pareiškėjas Tarnybai nenurodė renginio, į kurį ketino vykti, viešbučio, kuriame apsistos. T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam yra žinoma, jog renginio, kuriame planavo dalyvauti pareiškėjas, dalyviai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo įvardinta aplinkybė, jog jis pats neinformavo Tarnybos, kuriame viešbutyje bus apsistoję renginio dalyviai, nesudaro pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo rinko ir naudojo informaciją apie buvimo vietą neteisėtai ir pažeidžiant BDAR nuostatas. Inspekcija pastebi, kad Tarnyba informavo pareiškėją apie jo asmens duomenų rinkimą, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio nuostatomis.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti moralinę (neturtinę) žalą yra visiškai nepagristas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas skunde kelia nepagrįstą reikalavimą dėl Tarnybos ir jos darbuotojo T. V. R. atskiro veiksmų vertinimo.

Nurodo, kad apie išvykimą iš darbo vietos pas gydytoją pareiškėjas Tarnybą informavo tą pačią dieną el. paštu ir darbo vietoje nepasirodė, apie suteiktą laikiną nedarbingumą dėl ligos sužinojo iš „Sodros“ elektroninės duomenų bazės tos pačios dienos 17 val. 37 min., jau pasibaigus darbo laikui. Minėti faktai įrodo, jog pareiškėjas nepagrįstai kaltina trečiąjį suintersuotąjį asmenį galimu jo asmens duomenų tvarkymu, kuomet Tarnyba, veikdama kaip pareiškėjo darbdavys, privalėjo išsiaiškinti visas su jo nebuvimu darbe susijusias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nesutiko Tarnybai teikti ir nėra pateikęs savo mobiliojo telefono numerio. Mano, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo atžvilgiu atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, remdamasis jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas akcentavo, kad priimdama savo sprendimą atsakovė viršijo savo įgaliojimus, nepagrįstai pakeisdama pareiškėjo asmens duomenų rinkimo pagrindą, nebūdama duomenų valdytoju (Tarnyba nurodė, kad duomenis tvarkė vadovaudamasi BDAR 6 str, 1 d. a p., atsakovė skundą nagrinėjo pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikydama BDAR 6 str. 1 d. c p.). Pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nesilaikęs Vidaus tvarkos taisyklių. Komisija, ištyrusi pareiškėjo nebuvimo 2019 m. vasario 22 d. darbe aplinkybes, Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo nenustatė. Nurodo, kad atsakovės Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisykles, nors įgaliojimų tai spręsti neturima. Pabrėžė, kad informacija apie pareiškėjo nedarbingumą Tarnybai buvo prieinama nuo LNP įkėlimo į informacinę sistemą 2019 m. vasario 22 d., taigi Tarnybai buvo aiškios ir žinomos pareiškėjo nebuvimo darbe aplinkybės. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime T. V. R. nurodė, kad jam žinoma informacija apie LNP išdavimą pareiškėjui. Papildomai teismui paaiškino, kad 2019 m. vasario 22 d. atvyko į darbą 7 val., sunegalavęs parašė laišką T. V. R. apie suplanuotą gydytojo konsultaciją 11.15 val., vadovas pritarė, paprašė pateikti LNP. Pareiškėjas teigia, kad nurodė T. V. R. apie antrą planuojamą konsultaciją ir kad nespės atvykti į posėdžio pradžią. Gydytojui nustačius susirgimą, išduotas LNP. Pareiškėjas teigia bandęs prisikambinti T.V. R., tačiau galimai jis buvo posėdyje, prisiskambinti nepavyko. Teigia informavęs atsakingą už personalo valdymą darbuotoją apie suteiktą nedarbingumą. LNP buvo įkeltas į informacinę sistemą ir prieinamas Tarnybai. Nurodo, kad informavo darbdavį nedelsiant apie laikinąjį nedarbingumą (apytiksliai 13.30-13.42 buvo nustatytas nedarbingumas, apie 14 val. paskambino ir pranešė už personalo valdymą atsakingai darbuotojai D. M.).

Dėl patirtos neturtinės žalos, paaiškino kad kitoje LVAT nagrinėjamoje byloje buvo sumažintas žalos atlyginimas (nuo 1000 iki 500 eurų), teismas rėmėsi neįsiteisėjusiu atsakovės Sprendimu, priimtu šioje byloje. Nurodo, kad patyrė dvasines kančias, nes atsakovė nepagrįstai atsisakė užtikrinti jo teisę į asmens privatumą, kreipdamasis į teismą sugaišo laiką, patyrė stresą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentuss ir prašė skundą atmesti. Patvirtino, kad pareiškėjas darbdaviui 2019 m. vasario 25 d. priešpiet pranešė, kad išvyksta dėl negalavimo pas gydytojus (9.30-10.00 val.). Neigė, jog pareiškėjas informavo darbdavį apie nustatytą nedarbingumą. Pažymėjo, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas nebuvo įgaliotas prisijungti prie informacinės sistemos, duomenų apie nedarbingumą neturėjo, pareiškėjas jo neinformavo. Paaiškino, kad Komisijai buvo nustatytos 2 užduotys: dėl nebuvimo darbe ir nepranešimo apie nebuvimo priežastis, taip pat dėl galimo pareiškėjo išvykimo į užsienį, remiantis pareiškėjo tiesioginio vadovo informacija. Komisija pareiškėjo pažeidimų nenustatė, nustatė, kad pareiškėjas buvo nedarbingas, nebuvo gauta duomenų apie išvykimą į užsienį. Pabrėžė, kad pareiškėjas savo asmens duomenis pateikė Tarnybai pats (apie viešbutį, į kurį ketino vykti). Nurodė, kad T. V. R. sakmbino į viešbutį savo asmenine iniciatyva, Tarnybos neįgaliotas. T. V. R. nustačius, kad pareiškėjas registravosi viešbutyje, ir atlikus tarnybinį pataikrinimą, nustatyta, kad registracija nebūtinai susijusi su atvykimu į viešbutį. Teismui paaiškino, kad sutinka su atsakovės Sprendime nurodytu asens duomenų tvarkymo pagrindu (BDAR 6 str. 1 d. b p.), tačiau taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas yra davęs sutikimą tvarkyti asmens duomenis su tarnybine veikla susijusiais klausimais. Nurodė, kad pareiškėjo sutikimas yra bendro pobūdžio, mano, kad pakankamas, kadangi Tarnyba nerinko papildomų duomenų.

Dėl duomenų rinkimo po darbo laiko būtinumo teismui paaiškino, kad pareiškėjui nepranešus apie nustatytą nedarbingumą, tiesioginis vadovas bandė susisiekti su pareiškėju, atliko kitus veiksmus, išsiaiškinant, kur darbo metu yra pareiškėjas, tačiau atskiro pavedimo atlikti nebuvimo darbe patikrinimą neturėjo. T. V. R. pateikus informaciją apie pareiškėjo registraciją viešbutyje, vadovė nusprendė patikrinti šią informaciją. Paaiškino, kad informacinėje sistemoje Tarnybos darbuotoja, atsakingo už personalo valdymą matė tik po 17 val. Nežino, ar atsakinga darbuotoja, tikrino įrašus informacinėje sistemoje anksčiau. Dėl BDAR 5 str. nustatytų duomenų tvarkymo tikslų vertinimo Tarnyboje, nurodė, kad su pareiškėjo prašymu dėl nemokamų atostogų pateiktus duomenis tvarkė atostogų prašymo nagrinėjimo tikslu ir tikrinant nebuvimo tarnyboje aplinkybes, T. V. R. duomenis rinko atlikdamas tarnybines funkcijas, bet neturėdamas pavedimo rinkti duomenis. Paaiškino, kad apie duomenų tvarkymo pagrindą informaciją pareiškėjui Tarnyba pateikė informuodama apie tarnybinį patikrinimą. Paaiškino, kad Nedarbingumo komisija nebuvo sudaryta, o tik Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui. Teismo pakaustas, ar galima buvo pradėti tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo be duomenų, kurie buvo surinkti po darbo valandų, nurodė, jog T. V. R. buvo suklaidintas dėl pareiškėjo registracijos viešbutyje, ir tai sudarė pagrindą įtarti, kad pareiškėjas yra išvykęs į užsienį.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 3R-1040(2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo ir reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumas.

Remiantis proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu). Skunde Inspekcijai pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, T. V. R., 2019 m. vasario 25 d. Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-14 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) neturėjo jokių įgaliojimų rinkti asmens duomenis apie jo buvimo vietą, asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą (2019 m. vasario 22 d.) penktadienio vakare, pasibaigus darbo laikui ir 2019 m. vasario 23 d., šeštadienį, kai jis nedirbo ir jam nebuvo išduotas LNP), neklausė jo sutikimo dėl tokių asmens duomenų rinkimo ir jo negavo, o taip pat neinformavo jo apie tokį rinkimą.

Atsakovė 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2R-2953(2.13.) ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2R-4101(2.13.) kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl informacijos pateikimo.

Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.4)S-467 informavo, kad tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovavosi Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis (toliau – Taisyklės), su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nerinko pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visi asmens duomenys Tarnybai pateikti tik jo paties ir tvarkomi tik įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs.

Trečiasis suintersuotasis asmuo 2019 m. liepos 12 d. raštu nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. pareiškėjas išvyko iš Tarnybos ir negrįžo. Esant Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio numatytų pareigų pažeidimo požymiams, 2019 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti. Tarnybinis patikrinimas, kaip teisėta pareiškėjo darbdavio funkcija, tiesiogiai sietinas su teisės aktuose darbdaviui įtvirtintomis pareigomis, todėl pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo šiuo tikslu buvo gautas 2018 m. rugsėjo 11 d. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėją supažindino su visa tyrimo medžiaga.

Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu nurodė, kad T. V. R. yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsakingas už Lygių galimybių integravimo skyriaus uždavinių ir funkcijų vykdymą. Patvirtino, kad T. V. R., kaip duomenų valdytojui pavaldžiam asmeniui, nedavė nurodymų rinkti pareiškėjo asmens duomenis, t. y. skambinti į viešbutį ir siųsti paklausimą (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (19)PAK- 349)S-555 nurodė, kad T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. ir kovo 1 d., išsiųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini), veikė kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas, t. y. vykdydamas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme bei Vidaus tvarkos taisyklėse jam pavestas pareigas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (19)PAK-349)S-555 pažymėjo, kad Komisija pareiškėjo asmens duomenų nerinko. Kadangi T. V. R. buvo įtraukas į šios Komisijos sudėtį, o pastaroji, vertindama pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, inter alia vertino ir jo tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus. Papildomai trečiasis suinteresuotasis asmuo informavo, kad asmens duomenis, susijusius su ketinimu dalyvauti (duomenys neskelbtini) kongrese, Madride, pareiškėjas pats pateikė 2019 m. vasario 15 d.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu pateikė Inspekcijai T. V. R. 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimą apie tai, jog pareiškėjas pats pranešė, kad 2019 m. vasario 21–22 d. ketina dalyvauti (duomenys neskelbtini) rinkiminiame kongrese Madride, pateikė 2019 m. vasario 15 d. prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, informavo apie savo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje. Nemokamų atostogų pareiškėjui nesuteikė, nes 2019 m. vasario 22 d. jam buvo pavesta Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdyje vykdyti komisijos sekretoriaus funkcijas. T. V. R. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 32 min. iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jis prastai jaučiasi ir kreipsis į gydytoją. Tą dieną pareiškėjas darbe nebuvo, komisijos sekretoriaus pareigų nevykdė. Pareiškėjas savo tiesioginio vadovo apie suteiktą nedarbingumą neinformavo. Tokiu būdu, jis nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkto.

T. V. R. paaiškinime nurodė, kad bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau nepavyko. Jis 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) skambino į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso dalyviai, registratūrą. Registratūros darbuotoja peradresavo jo skambutį į viešbučio numerį, kuriame galimai buvo apsistojęs pareiškėjas. Pareiškėjas į skambučius neatsiliepė, tačiau nepaneigta abejonė, kad pastarasis darbo metu asmeniniais tikslais išvyko į renginį užsienio valstybėje. T. V. R. paaiškinime nurodė, kad paklausimus (duomenys neskelbtini)apie pareiškėjo dalyvavimą kongrese siuntė siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog jis vis tik išvyko į užsienyje vykstantį renginį. Paaiškinime taip pat nurodė, kad skambindamas į viešbučio registratūrą ir elektroniniu paštu siųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini), jis nerinko papildomų pareiškėjo asmens duomenų.

Atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“ nusprendė, kad Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą rinko, naudojo teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Pažymėjo, jog T. V. R., skambindamas į viešbučio registratūrą ir siųsdamas paklausimus (duomenys neskelbtini) veikė ir rinko informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kaip jo tiesioginis vadovas, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

Pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020 atmetė ir prašymo panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“ netenkino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTk3LTc4OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-997-789/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-997-789/2022">eA-997-789/2022</a> Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl skundžiamo sprendimo

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ).

Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 str. 1 d. c p.). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis).

Taigi, nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu. Duomenų tvarkymo teisėtumą turi pagrįsti duomenų valdytojas ar tvarkytojas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba galimai neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis apie buvimo vietą, asmeninį gyvenimą ir politines pažiūras, kadangi šiuos duomenis rinko pasibaigus pareiškėjo darbo valandoms, taip pat po Tarnybos darbo valandų, ir nesant pareiškėjo sutikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, ir ginčo šalys neginčija, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. atvyko į darbą, sunegalavęs informavo savo tiesioginį vadovą T. V. R. apie suplanuotą gydytojo konsultaciją ir išvyko, tą pačią dieną į darbą nebeatvyko. Pareiškėjui sveikatos priežiūros įstaiga tą pačią dieną išdavė LNP, kuris buvo patalpintas informacinėje sistemoje ir prieinamas Tarnybai. Pareiškėjo nustatytas individualus darbo laikas 2019 m. vasario 22 d. buvo nuo 7.00 iki 14.45 val. Tiesioginis vadovas skambino į viešbutį, kuriame buvo apsigyvenę (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso dalyviai, 2019 m. vasario 22 d. (penktadienį) 18 val. 30 min. ir vasario 23 d. (šeštadienį). Specialaus pavedimo ar įgaliojimo skambinti į viešbutį T. V. R. neturėjo. Tarnyba byloje neginčijo, kad T. V. R. tokiu būdu rinko pareiškėjo asmens duomenis savo iniviatyva. Taip pat Tarnyba byloje neginčijo, kad T. V. R. duomenis rinko nesant atlikto asmens duomenų rinkimo tikslų vertinimo, kaip tai numatyta BDAR 5 str. 1 d.

Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (akto redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), kurio 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Pirmiausia pažymėtina, kad Inspekcija nustatė klaidingas faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo prašymo tinkamam išnagrinėjimui. Skundžiamame sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad „Tarnyba (Komisija ir T. V. R., kaip tiesioginis vadovas ir Komsiijos narys) nesiekė (neturėjo tikslo) rinkti duomenų apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, tačiau siekė surinkti ir atitinkamai rinko ir naudojo informacią apie pareiškėjo buvimo vietą“. Šiuo atveju pagal Inspekciją buvo būtinas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas teisėtos prievolės vykdymo tikslu. Taip pat skundžiamame nutarime nurodė šiuo pagrindu tvarkomų asmens duomenų teisinį pagrindą: Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 6, 10 p., 32 str. 1 d. (dėl tarnybinės atsakomybės) ir su tuo susijęs teisės taikymo aktas, Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių 26-28 p., numatantys darbuotojų pareigas, T. V. R. pareigybės aprašymo nuostatos apie skyriaus vedėjo funkcijas dėl skyriaus uždavinių pasiekimo. Pažymėtina, kad nė viename teisės akte nėra nurodoma darbdavio ar Tarnybos prievolė rinkti duomenis apie darbuotojus (įskaitant jų buvimo vietą) po darbo valandų ar ne darbo laiku. Ir nepaisant to, kad būtent dėl šiuo metu rinktų duomenų pareiškėjas ir skundėsi Inspekcijai, Inspekcija skundžiamame sprendime, padariusi nurodytą išvadą, taip pat konstatavo, jog tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai dėl duomenų rinkimo po darbo valandų (sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma nenagrinėjama ar perduodama kitai institucijai skundo dalis). Taip pat, nepaisant to, kad Komisija dėl galimai padaryto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudaryta tik 2019 m. vasario 25 d., Inspekcija konstatavo, kad 2019 m. vasario 22-23 d. Komisija (kurios nebuvo sudaryta) ir tiesioginis vadovas (kuris neturėjo tam įgalinimų) teisėtai rinko ir naudojo aptariamus pareiškėjo asmens duomenis apie jo buvimo vietą.

Akcentuotina, kad pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą asmens duomenų tvarkymas laikytinas teisėtu, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Tarnybos atstovas nepaaiškino būtinybės rinkti duomenis apie pareiškėją 2019 m. vasario 22-23 d. po darbo valandų, kai 2019 m. vasario 25 d. buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija, kuri ir atliko tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos duomenų tvarkymui reikšmingos aplinkybės apie tai, ar pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. informavo darbdavį ar jo teisėtą atstovą apie jam išduotą laikiną nedarbingumo pažymėjimą, kadangi šia aplinkybe Tarnyba iš esmės grindė būtinybę rinkti duomlenis apie pareiškėją. Be to, Inspekcija neįvertino ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. prašyme dėl atostogų pateikta informacija, jog ketinama dalyvauti (duomenys neskelbtini) kongrese 2019 m. vasario 21 d. – 2019 m. vasario 23 d., sudarė teisėtą pagrindą prašyme nurodytus duomenis panaudoti kitu tikslu (ieškant darbuotojo po darbo laiko).

Kaip minėta, Inspekcija nagrinėjamu atveju asmens duomenų tvarkymą grindė duomenų valdytojui taikoma teisine prievole (darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, nustatyti, ar darbuotojas darbo laiką naudoja darbo tikslais, įvertinti, ar nepadarytas tarnybinis nusižengimas). Taigi Tarnybos teisinės prievolės įgyvendinimo objektu gali būti tik darbuotojo veiksmai darbuotojo darbo valandomis, be to, ši teisinė prievolė turėtų būti įgyvendinama viešojo administravimo subjekto darbo metu. Atsižvelgdama į tai, teismas vertina, kad T. V. R. veiksmai, 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) skambinant į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) rinkiminio kongreso dalyviai, registratūrą, po pareiškėjui nustatytų darbo valandų, peržengė teisinės prievolės taikymo ribas. Iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą vertintina, ar toks asmens duomenų tvarkymas nepažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad asmens duomenų tvarkymas galimas tik tokiu mastu, kokiu taikoma teisinė prievolė.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. (19)PAK-349)S-555 Inspekcijai nurodė, jog nedavė pavedimo T. V. R. rinkti duomenų apie pareiškėjo buvimo vietą skambinant 2019 m. vasario 22-23 d. į viešbutį ar siunčiant užklausą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad T. V. R. veikė Tarnybos interesais ir vardu, jo veiksmus pagal aplinkybes Tarnyba tuo metu priėmė, todėl pagrįstai Inspekcija jo veiksmus priskyrė Tarnybos veiksmams. Tuo labiau, kad Tarnyba pati paaiškinimuose nurodo tiesioginio vadovo veiksmų teisėtumą dėl rinktų apie pareiškėją duomenų ir jų apimties.

Taip pat skundžiamas sprendimas neatitinka išsamumo reikalavimo, kadangi duomenų valdytojas ir tvarkytojas nurodė, jog rinko ir naudojo duomenis ne BDAR 6 str. 1 d. c punkto pagrindu, o asmens duomenų subjekto sutikimo pagrindu. Aplinkybės dėl bendro pobūdžio pareiškėjo sutikimo supažindinant jį su Tarnybos Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis atitikties pagal BDAR numatytam „sutikimui“ nebuvo ištirtos. Pažymėtina, kad būtent asmens duomenų valdytojas/tvarkytojas apsprendžia tvarkomų duomenų teisinį pagrindą. Net ir teismo posėdyje Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis abiem teisiniais pagrindais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo skundas dėl Tarnybos veiksmų atitikties BDAR reikalavimams perduotinas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str.).

Tai, kad pareiškėjas pageidauja platesnio jo skundo tyrimo, savaime nesudarytų pagrindo naikinti Inspekcijos sprendimo, kadangi viešojo administravimo subjektas, įvertinęs skundo aplinkybes, pasirenka tyrimo kryptį ir apimtį tam, kad priimtas administracinis sprendimas atitiktų VAĮ įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (ginčui aktualios redakcijos VAĮ 8 str./dabartinės redakcijos 10 str.) bei viešojo administravio principus (VAĮ 3 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas aiškina, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą ir prašo priteisti iš atsakovės valstybės 300,00 eurų dydžio neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Inspekcija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skundo privalo vadovautis BDAR nuostatomis, taip pat kitais teisės aktais, reguliuojančiais ginčo santykius, VAĮ. Nagrinėjamu atveju Inspekcija netinkamai taikė BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl, neatlikusi visapusiško ir išsamaus tyrimo, nepagrįstai vertino, jog Tarnyba pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai. Vienkartinis skundžiamų viešojo administravimo subjekto administracinių sprendimų panaikinimas nėra pakankamas konstatuoti neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus žalos atlyginimo pagal CK 6.271 str. kontekste.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2007">3K-3-376/2007</a>).

Pareiškėjas teigia, kad dėl šališko ir neteisingo skundo tyrimo ir po tyrimo priimto sprendimo, kuriuo atsakovė siekė nepagrįstai pateisinti Tarnybos ir Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. neteisėtus veiksmus, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, turinčiomis ginti žmogaus teises, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su bejėgiškumo ir neteisybės jausmu, jautėsi pažemintas.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėjui žalą darantys Inspekcijos veiksmai ar veiksniai, būtų pakankamai intensyvūs, galėtų būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ar reputacijos pablogėjimas juntamas ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nenustačius valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Patenkinus skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to pareiškėjo už skundą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis ir už apeliacinį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis, iš viso 33,75 Eur priteistina iš atsakovės, kadangi sumokėtas žyminis mokestis išimtinai susijęs su patenkintu skundo reikalavimu (dėl sprendimo panaikinimo).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjo M. K. skundą.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-1040(2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą.

Atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį.

Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 33,75 Eur (risdešimt tris eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė