Dėl sutuoktinių kaltės ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. V.

Civilinė byla Nr. e2-49-393/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02139-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6;

3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

sekretoriaujant Rytei Kunigonei,

dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei Aušrai Pilionei,

atsakovui V. K., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. V.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui. Santuokos metu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pripažinti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip: 1/2 žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas transporto priemones - HONDA ACCORD SEDAN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris: --), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už atitekusį santuokos metu įgytą turtą ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensaciją 13460,00 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt eurų), išmokant ją per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteisiamas. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui pavardę – K. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašo: santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės R. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. K., palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o atsakovui V. K. pavardę „K.“. Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo V. K. naudai išlaikymą (rentą), mokamą po 100,00 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Santuokos metu įgytą turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise padalinti tokiu būdu: atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį 0,6526 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1650,00 eurų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 9625,00 eurai; 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 100,00 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 300,00 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 25,00 eurai;

ieškovei R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalį 0.6526 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 1650,00 eurų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 9625,00 eurai; 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 100, eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 300,00 eurų; 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 0 eurų (sunaikintas); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė yra 50,00 eurų.

Atsakovui V. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI A6 WW, AUDI S6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1450,00 Eur ir savadarbę automobilinę priekabą valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50,00 Eur.

Ieškovei R. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį HONDA ACCORD SEDAN. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1500,00 Eur.

Priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo V. K., naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. kovo 27 d. patikslintą ieškinį palaiko. Su priešieškiniu nesutinka. Ieškinys grindžiamas ir ieškovė paaiškino, kad susituokė su atsakovu (duomenys neskelbtini), pragyveno santuokoje keturiasdešimt metų. Norėtų, kad turtas būtų padalintas taip kaip nurodyta ieškinyje. Santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos kaltė pasireiškia tuo, kad nebuvo gera žmona, neatsakinga. O iš atsakovo pusės ir daug kaltės yra, neatsakingumas, neištikimybė, vaikų vaikymas iš namų. Santuokoje sugyveno penkis vaikus. Gavo kaip daugiavaikė šeima iš Alytaus miesto savivaldybės 36000 litų kreditą įsigyti turtui ir taip nusipirko (duomenys neskelbtini) kaime sodybą. Bankas pinigus pervedė iš karto būsto savininkui. Didysis žemės sklypas buvo įtrauktas į pirkimo – pardavimo sutartį, nes savininkui dar buvo neatstatyta žemės nuosavybė. Kai atstatė Ž. nuosavybės teises tas žemės sklypas turėjo pereiti jiems. Kaip buvo dovanojimo sutartis sudaryta jai nėra žinoma. Dar anksčiau Ž. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs ir siūlė, kad žemės sklypas būtų perrašytas, tačiau atsakovas nesitvarkė perrašymo. Nuosavybės teisės buvo Ž. atstatytos (duomenys neskelbtini), vyras turėjo įgaliojimą dalyvauti atstatyme ir jame dalyvavo. Nors dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti tuo žemės sklypu jie jau naudojosi nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Žemė buvo dirbama, sėjo, augino daržoves, sodino bulves, laikė gyvulius. Prašo pasilikti santuokinę pavardę. Norėtų, kad transporto priemonės būtų paliktos atsakovui, nes ji nevairuoja, visos transporto priemonės registruotos atsakovo vardu, bet viena transporto priemone automobiliu Honda naudojasi dukra. Už nekilnojamąjį turtą prašo priteisti kompensaciją. Jos dydis paskaičiuotas pagal turto vertinimus. Nori, kad nekilnojamas turtas, išskyrus didįjį žemės sklypą būtų perduotas natūra atsakovui, nes su atsakovu nebus įmanoma gyventi kartu dėl konfliktiškų santykių, atsakovas visko reikalauja, neatsižvelgia į kito norus ir jis yra agresyvus, jis naudoja prieš ją fizinį smurtą. Reikės įsirengti vonią, tualetą naujai, atsivesti vandentiekį ir pasidaryti kūrenimo sistemą atskirą. Tai didelė investicija, o tiek pinigų ji neturi. Nuo (duomenys neskelbtini) ji iš kaimo išėjo, nes vyras prisipirko papūgų, jas visas suleido į namą, pradėjo veistis blusos, grįžo dukra E. pasigimdžiusi, pradėjo kandžioti vaiką, todėl ji sutiko išsikraustyti ir padėti auginti anūkę. Nuo 2021 metų jie jau gyvena atskirai, kai atsakovas grįžo iš gydymo įstaigos po ligos. Atsakovas norėjo gyventi kaime atskirai vienas. Ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą su dukra (duomenys neskelbtini). Automobilį Honda vairuoja dukra E., jį nupirko jai brolis, o užregistravo tėvo vardu, nes jie taip sutarė. Vyras dirbo vairuotoju. Kartais ir nedirbdavo. Ji dirbo šaldytuvų gamykloje šešiolika metų. Su priešieškiniu nesutinka. Atsakovas kaltina, kad ji COVID pandemijos metu užkrėtė Covid 19 virusu, tačiau tuo metu ne tik ji sirgo, sirgo daug žmonių. Ji saugojosi, tyčia jo neužkrėtė. Nesutinka, kad ji turi išlaikyti atsakovą. Su atsakovo nurodytu turto padalinimu nesutinka. Nesutinka, kad didysis žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir prašo jį padalinti po vieną antrąją abiem.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, palaiko priešieškinį. Priešieškinys grindžiamas ir atsakovas nurodė, kad santuokos metu ieškovės mama ją bardavo, kad ji nieko nedarydavo. Kai dirbo K., skambindavo sūnui ir klausdavo ką mama daro, o sūnus atsakydavo, kad mama girta miega. Jis visą laiką dirbo vairuotoju. Ieškovė išėjo ir paliko jį, jau vienuolika metų negyvena kartu. Kai jis prarasdavo darbą tai ieškovė išeidavo, kai jis vėl susiranda darbą ieškovė grįžta. Jis dirbo vairuotoju ir tikrai negėrė. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Vėliau įsidarbino Lietuvoje vairuotoju. Darbas buvo sezoninis. Kai ieškovė susirgo Covid 19, ją veždavo į ligoninę, pasiimdavo iš ligoninės, pirko vaistus jai, o ji paliko jį kai susirgo. 2021 metais ieškovė iš jo sąskaitos nuėmė 1700 eurų. Tų pinigų jis neatgavo. Slėpė savo atlyginimą ir sakė, kad gauna minimumą. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia neištikimybe. Ieškovė buvo tinginė, jam reikėjo rauti iš šiltnamio žoles. Sutvarkius namų ruošos darbus vėl važiuodavo į darbą. Ieškovė kalta, nes paliko šeimą. Prasirgus Covid 19, išėjus jam iš ligoninės, sekančią dieną įvyko insultas. Tuo metu jie gyveno kartu buvo susitaikę. Po insulto kai parsivežė iš ligoninės dukra su ieškove, tai jį laikė kaip kalinį uždarytą bute. Kai išeidavo į parduotuvę, tai duris užrakindavo, jis negalėjo išeiti iš šešto aukšto. Pasakė, kad pinigai baigiasi už ką gyvens. Jis pagalvojo, kad geriau bus kaime, nei šitam bute. Todėl nusprendė palikt ieškovę ir išvažiuot gyvent į kaimą. Paprašė brolio, kad jis nuvežtų į kaimą. Ieškovė turėtų mokėti išlaikymą jam, nes invalidumas nėra pakankamo dydžio, kad galėtų išgyventi, gauna du šimtus devyniasdešimt eurų, kartais padeda sūnus, dukra, brolis, valgyt atveža. Ieškovė tai dirba, tai nedirba, todėl prašo iš jos priteisti po 100 eurų išlaikymo. Kad ieškovė nešiotų jo pavardę nesutinka, nes visi jo giminės pasisakė prieš, kad ji neverta šios pavardės. Dėl didelio žemės sklypo yra melagystės. Jis nebuvo įtrauktas į pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teisė į žemę dar buvo neatstatyta. Šis sklypas bankui nebuvo užstatytas. Bankui buvo užstatytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas po namu. Honda automobilis yra dukros. Ieškovė teisės vairuoti transporto priemones neturi. Žemės sklypas buvo perrašytas kai Ž. galėjo. Žemės sklypas buvo dirbamas. Sodindavo kviečius, miežius. Žemės sklypu naudojosi kai buvo perrašytas (duomenys neskelbtini). Jam buvo Ž. parašytas įgaliojimas ir jis rūpinosi nuosavybės teisių atstatymu. Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu apie didįjį žemės sklypą buvo kalbama pas notarę. Sutartyje apie šį žemės sklypą nurodyta 7 punkte. Jis sutartį pasirašė. Sutinka, kad Audi automobilis ir savadarbė priekaba būtų paskirta jam. Honda automobilis atitektų ieškovei. Lengvatiniam kreditui gauti buvo svarbu kiek vaikų jie turi. Tolimųjų reisų vairuotoju dirbo iki (duomenys neskelbtini), kiek tiksliai laiko negali nurodyti.

k o n s t a t u o j a :

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (iki santuokos – J.) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos metu atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įregistruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punkte yra nurodyta, kad pardavėjas Ž. T. K. įsipareigoja iki (duomenys neskelbtini), atstačius jam nuosavybės teises į 7,18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perleisti šį sklypą neatlygintinai pirkėjui K. V. Pardavimo metu buvo sutarta viso nekilnojamojo turto bendra kaina 159508 Lt, įskaitant ir nesutvarkytą žemės sklypą, sutvarkius šio sklypo dokumentus, nereikėtų papildomai forminti pirkimo ir atskirai mokėti pinigus, todėl dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo V. K. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotos transporto priemonės - Honda Accord Sedan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini)), AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekaba, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris: --).

Santuokos nutraukimo motyvai

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2012">3K-3-545/2012</a>; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-625/2012">3K-3-625/2012</a>).

Šiuo atveju nei viena iš šalių neįrodinėja, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad gražiuoju sutarti ir išsiskirti su atsakovu neįmanoma, o įrodymų dėl priklausomybės alkoholiui, agresijos bei lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos nebuvimo, nepateikia, todėl teismui ieškinį teikia dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, neigia, kad jis nesaikingai vartoja alkoholį. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, dėl tingėjimo, neištikimybės, visiško atsakovo nevertinimo, atsitikus nelaimei ji paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Šalių nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl abiejų kaltės, abu sutuoktiniai nedėjo jokių pastangų santykiams atkurti, nebandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Šalių nurodytos aplinkybės paremtos tik jų pačių paaiškinimais, šios faktinės aplinkybės nepagrįstos jokiais kitais įrodymais, teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas teigdamas, kad ieškovė kalta dėl šeimos iširimo, turėdamas pareigą įrodyti ieškovės kaltę ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus to nepadarė, įrodymų nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo ir daro išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinant ieškinio reikalavimą, o priešieškinio reikalavimą atmetant.

Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

Atsakovas nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, nes jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl jai paliktina pavardė turėta iki santuokos „J.“

CK 3.69 straipsnis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Atsakovas nesutinka, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau teismui pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovui nepateikiant jokių savo poziciją patvirtinančių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodant, kad jis nesutinka, nes ieškovė kalta, kad šeima iširo, teismas dėl ieškovės pavardės, nutraukus santuoką, daro išvadą, jog ieškovei paliekama santuokinė pavardė, tenkinant ieškinio reikalavimą, o priešieškinio reikalavimą atmetant.

Dėl turto balanso, bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtino turto, jo padalijimo

Nutraukiant santuoką, tarp šalių padalintinas turtas, kuris yra bendroji jungtinė (sutuoktinių) nuosavybė (CK 3.116 straipsnis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teisminėje praktikoje laikoma, kad dalijant tarp sutuoktinių turtą, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, tame tarpe į sutuoktinių socialinę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę, jų elgesį kitų šeimos narių atžvilgiu, į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai turtu naudojasi ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004 ir kt.).

Šalys turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie jų turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kokio pobūdžio turtas turėtų būti padalintas šioje byloje – šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis nekilnojamas turtas, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Aukščiau išvardinto turto vertė pagal atliktą J. P. IĮ nekilnojamojo turto Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą yra - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 300 Eur, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 19250 Eur, garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 Eur, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 Eur, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 200 Eur, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 600 Eur, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 Eur, šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 Eur, šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 0 Eur, kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 50 Eur, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Viso šiame punkte nurodyto turto vertė 23400 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šio turto vertės nėra, tiek patikslintame 2025-03-17 ieškinyje ieškovė, tiek ir atsakovas priešieškinyje šio aukščiau paminėto turto vertes nurodė vienodas. Teismas šiomis pateiktomis vertėmis vadovaujasi atsižvelgdamas į šalių poziciją ir į pateiktą aukščiau sprendime minėtą turto vertinimo ataskaitą.

Ginčas yra dėl to kokiu būdu šis turtas turėtų būti padalintas tarp šalių. Ieškovė teigia, kad turtas turėtų būti paliktas atsakovo nuosavybėje, o jai išmokėta pusės nekilnojamojo turto vertės piniginė kompensacija. O atsakovo pozicija yra ta, kad visas nekilnojamasis turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis.

Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B.. bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus - šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254-969/2016">3K-3-254-969/2016</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 225-686/2015; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2008">3K-3-139/2008</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008: 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2011">3K-3-82/2011</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; kt.).

Atsakovas nurodo, kad jis neturi kito gyvenamojo būsto, neturi galimybės išmokėti ieškovei piniginės kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, nes jo pajamos yra 403 eurai, (netekto darbingumo pensija), todėl mano, kad turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam.

Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir nurodo, kad taip turto padalinti nėra galimybės, nes santykiai tarp šalių itin konfliktiški dėl atsakovo agresyvaus elgesio bei smurtavimo ir su atsakovu naudotis bendrai turtu jokios galimybės nėra. Nors atsakovas teigia, kad namas yra didelis, jis yra dalus, tačiau jis skirtas gyventi vienai šeimai ir norint gyventi jame ieškovei reikėtų įsirengti atskirai virtuvę, tualetą vonią, įsivesti šildymą, tokios galimybės ieškovė neturi.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad turtas, atsižvelgus į itin konfliktiškus šalių santykius, paliktinas vienam atsakovui, padalinus namą nepavyktų išvengti nuolatinio šalių sąveikavimo, nepavyktų užtikrinti, kad ateityje nekiltų nesibaigiančių ginčų dėl naudojimosi patalpomis ar jų išlaikymo, už atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį ieškovei išmokėtina (23400 : 2) 11700 eurų kompensacija.

Atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotos transporto priemonės - Honda Accord Sedan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekaba, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris: --). Ieškovė nurodo, kad automobilis HONDA ACCORD SEDAN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 1500 eurų. automobilis AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 2000 eurų ir savos gamybos automobilinė priekaba, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra apie 20 eurų. Po santuokos nutraukimo visą šį turtą (transporto priemones), kurio bendra rinkos vertė yra 3520 eurų ieškovė prašo palikti atsakovui.

Atsakovas nesutinka, kad automobilis Honda Accord Sedan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur, būtų priteistas jam ir nurodo, kad jis turėtų būti priteistas ieškovei, nes ji gyvena su dukra, o šiuo automobiliu ir naudojasi dukra. Sutinka, kad AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio vertė yra 2000 Eur ir savadarbė priekaba būtų priteista jam. Ieškovė pasisakydama nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jai automobiliai nereikalingi. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neturi teisės vairuoti transporto priemones bei į tai, kad atsakovas tarėsi dėl automobilio Honda Accord Sedan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini) įregistravimo jo vardu su dukra, kad automobiliu ir naudojasi dukra, daro išvadą, kad automobilis AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2000 Eur ir savadarbė priekaba, kurios vertė 20 eurų priteistinos atsakovui, ieškovei priteistinas automobilis Honda Accord Sedan, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija 520 Eur už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (automobilius).

Atsakovas ieškovei bendrai turi sumokėti 12220 (11700 eurų už nekilnojamąjį turtą ir 520 eurų už automobilį ir priekabą) eurų kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Tarp šalių kyla ginčas dėl 6,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo V. K. vardu įregistruotas, vertės ir padalinimo.

Iš byloje esančių rašytinių rodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punkte yra nurodyta, kad pardavėjas Ž. T. K. įsipareigoja iki (duomenys neskelbtini), atstačius jam nuosavybės teises į 6,34 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perleisti šį sklypą neatlygintinai pirkėjui K. V. Kadangi pardavimo metu buvo sutarta viso nekilnojamojo turto bendra kaina 159508 Lt, įskaitant ir 6,34 ha žemės sklypą, sutvarkius šio sklypo dokumentus – atstačius nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, nereikėtų papildomai forminti pirkimo ir atskirai mokėti pinigų, todėl dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo V. K. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje minimu laiku nuosavybės teisės nebuvo atstatytos, jos buvo atstatytos vėliau, todėl ir dovanojimo sandoris buvo sudarytas vėliau. Pirkimo–pardavimo sutartis kurioje buvo įtrauktas 6,34 ha žemės sklypas, buvo pasirašyta kai šalys jau gyveno santuokoje, taip pat šis visas turtas buvo įkeistas bankui, kad būtų kaip daugiavaikei šeimai suteiktas lengvatinis kreditas. Nors atsakovas nurodė, kad žemė nebuvo dirbama iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pasirašymo, tačiau ieškovė pateikė UAB „Inventora“ sudarytas Ortofonuotraukas, rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad žemės sklypas tuo laikotarpiu buvo dirbamas, iš paminėtų įrodymų matyti dirbamos lysvės, kaip keitėsi tam tikrais laikotarpiais dirbamas žemės plotas ir visa tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 6,34 ha žemės sklypas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pripažinus nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo padalintinas lygiomis po 1/2 taip: 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), t. y. tenkintinas ieškinio reikalavimas ir atmestinas priešieškinio reikalavimas.

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl 6,34 ha žemės sklypo vertės. Byloje yra pateikta IĮ J. P. vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo sklypo vertė yra 53500 eurų. Įrodymus teikia taip pat ir ieškovė nurodydama, kad atsakovas teikia turto vertinimą, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, atsakovo pateiktame vertinime pateikti kitų verčių zonų objektai. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai kokios vertės yra sklypas, ieškovė pateikė duomenis apie 25 naujausius sandorius, kurie buvo sudaryti iki 2025-02-01, iš kurių matyti, kad atsakovo pateiktame vertinime nurodytų kainų faktiškai (duomenys neskelbtini) nėra. Ieškovė pateikė analizę iš kurios matyti, kad ginčo objekto kaina yra 34870–36772 Eur. Teismas sutinka su ieškovės pateiktais įrodymais ir pritaria jos nurodytai pozicijai, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 34870–36772 Eur, teismas išveda vidurkį iš nurodytų sumų ir laiko, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 35821 (34870 + 36772 : 2).

Nors atsakovas teigia ir šiam teiginiui pagrįsti pateikia įrodymus, kad jo pajamos yra mažos ir jis neturės galimybės išmokėti kompensacijos, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam tenka pusė 6,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 35821 Eur, atsakovas galės gauti pajamas iš šio sklypo nuomodamas jį, ar parduodamas žemės sklypo dalį ir taip atsiskaityti su ieškove.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės R. K. atsakovo V. K. naudai išlaikymą (rentą), mokamą po 100,00 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo dienos iki jo gyvos galvos, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad 2020-12-26 man buvo nustatytas Covid-19 virusas ir jis buvo paguldytas į Alytaus ligoninę ir gydomas nuo Covid-19 virusinės pneumonijos. Tačiau gydymas komplikavosi ir patyrė insultą, buvo ilgai gydomas Kauno klinikose ir dėl to tapo invalidu, nustatytas neįgalumas ir nustatytas 40 % darbingumo lygis, o taip pat yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Todėl norint pilnai save apsirūpinti, reikalinga rūpintojo ar socialinio darbuotojo pagalba. Vienintelis atsakovo pajamų šaltinis yra netekto darbingumo/negalios pensija, kuri šiuo metu sudaro 403,64 eurus. Nedarbingu ir neįgaliu tapo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl ji gali ir privalo teikti išlaikymą. Tačiau jokių įrodymų ieškovės kaltei pagrįsti nepateikė, natūralu, kad esant paskelbtai pandemijai užsikrečiama Covid – 19 virusu, juolab, kad atsakovas dirbo, lankėsi prekybos centruose, todėl teigti, kad ieškovė užkrėtė virusu ir dėl to turi atsakyti jokio pagrindo nėra.

CK 3.72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis dėl kurio kaltės santuoka nutraukiama, neturi teisės į išlaikymą.

Teismui padarius išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesuteikia atsakovui teisinio pagrindo prašyti išlaikymo iš ieškovės, todėl šio reikalavimo dalyje priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas pagal tą patį principą – jos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei neatleista, bylą vedė per pasirinktą atstovę – advokatę. Ieškovės atstovė advokatė Aušra Pilionė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 794 Eur (už teisines konsultacijas, už ieškinio parengimą, už atstovavimą teisme pagal pateiktas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio – 933 Eur, mokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovas V. K. nuo dalies žyminio mokesčio – 306 Eur, mokėjimo atleistas, leidžiant per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio.

Tenkinant ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetant iš atsakovo V. K. priteistinos visos ieškovės R. K. turėtos atstovavimo išlaidos 1794 Eur bei žyminis mokestis valstybei 1239 (933 Eur + 393 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 22,50 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas tai 22,50 Eur išlaidų priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Santuoką tarp ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Santuokos metu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). vardu įregistruotas transporto priemones - AUDI A6 WW, AUDI S6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), 2000 Eur verrtės, savos gamybos priekabą, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris: --) 20 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Automobilį HONDA ACCORD SEDAN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už atitekusį santuokos metu įgytą turtą ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensaciją 12220 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus dvidešimt eurų), išmokant ją per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui pavardę – K.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1794 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1239 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 22,50 (dvidešimt du eurus 50 ct) išlaidų valstybei už dokumentų siuntimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė