Civilinė byla Nr. e2-170-887/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01724-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.1.3.7; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
sekretoriaujant Rytei Kunigonei, Jurgitai Rasymienei, Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant ieškovo, ginančio viešąjį interesą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei V. M., atsakovei A. M., jos atstovei advokatei E. M., trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei A. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracija.
Teismas
nustatė:
Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras (toliau – Ieškovas), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – Atsakovė) 4 544,66 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – Trečiasis asmuo) naudai. Bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė 2025-05-02, teikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kaip priedą pridėjo 2025-04-30 lėšų pervedimo nurodymą Nr. 1025 dėl 147,93 Eur grąžinimo Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (2025-05-02 Nr. DOK 17525). Bylos nagrinėjimo metu Atsakovei atlikus papildomą lėšų grąžinimą, Ieškovo atstovė 2025-05-06 teismo posėdžio metu patikslino, jog iš viso Atsakovė grąžino Lazdijų rajono savivaldybės administracijai 5 057,47 Eur, todėl iš Atsakovės prašo priteisti mažesnę sumą negu prašoma patikslintu ieškiniu – 4 396,74 Eur (2025-05-06 informacinė pažyma 13:48:12).
Ieškovas patikslintame ieškinyje (2025-04-14 Nr. DOK 15012) nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Lazdijų rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir pateikė Ieškovui 2024-06-05 audito ataskaitą Nr. AR 3.8-7 (toliau - Ataskaita). Ataskaitoje buvo vertinami laikotarpiu nuo 2019-04-15 iki 2023-04-17 tarybos narių patirtų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kompensavimo pagrįstumas. Ataskaitoje Atsakovei suteiktas kodas TN 26. Atsakovė nuo 2019-04-15 iki 2023-04-17 vykdė tarybos narės pareigas. Gyventojų registro duomenimis Atsakovė nuo 2019-09-16 gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nuo 2020-10-01 išsituokusi. Pagal www.maps.lt duomenis atstumas nuo Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos iki Lazdijų rajono savivaldybės apie 24,6 km, į abi puses 49,2 km. Atokiausias Lazdijų rajono savivaldybės V. kaimas nuo Lazdijų miesto nutolęs 47 km. Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapio informacijos matyti, kad Atsakovė nuo 2019-04-15 vykdė Lazdijų rajono savivaldybės merės pareigas, nuo 2020-12-10 yra Alytaus regiono plėtros tarybos (reg. (duomenys neskelbtini)) narė, nuo 2022-01-29 yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (reg. (duomenys neskelbtini)) pirmininkė ar pavaduotoja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Atsakovė drausta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos socialiniu draudimu nuo 2019-04-15 iki 2023-04-18, šiuo laikotarpiu Atsakovė turėjo nedarbingumą dėl ligos nuo 2022-02-23 iki 2022-02-28. Kadencijos laikotarpiu savivaldybėje vyko 47 tarybos posėdžiai, iš jų 18 nuotoliniu būdu. Atsakovė, kaip merė, dalyvavo ir pirmininkavo visuose tarybos posėdžiuose. Atsakovė buvo Strateginio planavimo komisijos narė (Lazdijų rajono savivaldybės Tarybos 2019-06-29 sprendimas Nr. 5TS-47) bei Jaunimo reikalų tarybos narė (Lazdijų rajono savivaldybės Tarybos 2020-04-30 sprendimas Nr. 5TS-297). Ji dalyvavo Strateginio planavimo komisijoje 9 kartus nuotoliniu būdu ir 3 kartus kontaktiniu būdu bei Jaunimo reikalų taryboje 10 kartų nuotoliniu būdu ir 1 kartą kontaktiniu būdu. Pagal Savivaldybės pateiktus dokumentus Atsakovė kadencijos laikotarpiu vyko į tarnybines komandiruotes: 2019-06-14 į Vilnių tarnybiniu automobiliu Volvo XC90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 9-17 d. į Afrikos Respubliką lėktuvu; 2020-02-25 ir 2021-06-03 į Vilnių tarnybiniu automobiliu Volvo XC90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2021-09-04 į Rusnę Šilutės r. sav. tarnybiniu automobiliu Volvo XC90, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 24-28 d. į Prancūzijos Respubliką lėktuvu; 2022-02-14 į Alytų tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2022-05-12 į Kauną tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2022-05-15 į Simną Alytaus r. tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 29-31 d. į T. L. Respublikoje tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2022-08-23 į Varėną tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Kadencijos laikotarpiu Atsakovė pateikė dokumentus Lazdijų rajono savivaldybės administracijai apmokėti patirtas 12 281,23 Eur išlaidas vykdant tarybos nario veiklą, iš kurių 12 272,64 Eur už kurą ir 8,59 Eur už transporto priemonės prekių įsigijimą. Iš avanso apyskaitų lentelės matyti, kad tarybos narė kadencijos laikotarpiu pateikė 253 mokėjimo kvitus už degalų įsigijimą, iš kurių 87 kartus buvo atsiskaityta 50 mokėjimo kortelių už 5 100,76 Eur bei 166 kartus atsiskaityta grynais pinigais už 7 171,88 Eur. Iš tarybos narės avanso apyskaitose esančių mokėjimo kvitų matyti, kad kadencijos laikotarpiu iš viso įsigyta 9 486,40 litrų degalų už 12 272,64 Eur. Audito metu nustatyta, jog Atsakovei išmokėta 1 255,76 Eur suma nesusijusi su tarybos nario veikla, kadangi už degalus buvo atsiskaityta Routex (verslo klientų - juridinių asmenų) mokėjimo kortelėmis. Pasibaigus kadencijai bei bylos nagrinėjimo metu Atsakovė 4 909,57 Eur, gautų tarybos nario veiklai vykdyti, grąžino į savivaldybės biudžetą. Tarybos narė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai 2023-11-09 pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, jog ji laikotarpyje nuo 2019-04-15 iki 2022-08-24 vairavo sutuoktinio automobilį S. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpyje nuo 2022-08-27 iki 2023-04-18 vairavo broliui priklausantį automobilį T. H., valst. nr. (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai varomi dyzeliniu kuru, todėl tik tokį kurą pylėsi ir atsiskaitinėjo grynais pinigais arba savo bankine kortele ***4527. Iš kur Audito ataskaitoje atsirado kitos mokėjimo kortelės, nežino. Mano, kad padavus savo mokėjimo kvitus buhalterei, pastaroji visų tarybos narių mokėjimo kvitus sumaišė. Šį įsitikinimą pagrindžia tai, jog jos mokėjimo kvitais yra grindžiamos tarybos narių J. S. ir Č. Š. avansinės apyskaitos. Pati pasirašinėjo ant jau buhalterės surašytų avansinių apyskaitų, kurių netikrino, nes pasitikėjo jų teisingumu. Iš savo bankinių sąskaitų išrašų mato, jog laikotarpyje nuo 2019-04-18 iki 2023-02-02 savo bankine kortele ***4527 įsigijo kuro už 3 902,25 Eur, o sutuoktinis jo mokėjimo kortelėmis dar buvo nupirkęs kuro už 1 598,32 Eur. Automobiliu S. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) pati nuvažiavo 107 784 km. Automobiliu T. H., valst. nr. (duomenys neskelbtini) pati nuvažiavo per mėnesį vidutiniškai 1 540 km. Tokiu būdu kiekvienais metais vidutiniškai nuvažiavo 30 000 km, iš kurių didžioji dalis susijusi su tiesioginėmis tarybos nario pareigų vykdymu. Pagal Atsakovės pateiktus duomenis automobilio S. S. kuro bakas yra 60 litrų talpos, automobilio T. H. - 80 litrų. Dėl sunaudojamo degalų kiekio atsakovė pateikia skirtingus duomenis: 2024-09-02 atsiliepime nurodyta, kad S. S. kuro norma 1/100 km 8 litrai, automobilio T. H. 12 litrų; 2024-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad automobilio T. H. kuro sąnaudos vidutiniškai 14 1/100 km; 2024-12-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad automobilio T. H. kuro sąnaudos - 15,2 1/100 km; 2024-12-16 pateiktų rašytinių paaiškinimų priede nurodyta, kad automobilio S. S. kuro norma 1/100 km 5,2 litro, automobilio T. H. – 15 litrų; 2025-02-17 atsiliepimo 1-3 priede skaičiuojama, kad S. S. kuro norma 1/100 km yra 8 litrai, automobilio T. H. - 12 litrų. Iš automobilių techninių duomenų svetainės https://bind.lt/techniniai-duomenvs matyti, jog automobilio S. S. (2013-2015 m. laidos) varomo dyzeliniu kuru, vidutinės kuro sąnaudos nuo 4,5 iki 5,9 1/100 km (vidurkis 5,2 1/100 km), automobilio T. H. (2008-2017 m. laidų) varomo dyzeliniu kuru vidutinės kuro sąnaudos nuo 7,3 iki 8,9 1/100 km (vidurkis 8,1 1/100 km). 2025 m. kovo 13 ir 21 d. Atsakovei pateikus papildomus duomenis byloje paaiškėjo, kad kadencijos laikotarpiu tarybos narė naudojosi šešiomis bankinėmis kortelėmis, kurių paskutiniai skaičiai: 7100, 3729, 3027, 4527, 0489, 9330, o buvęs sutuoktinis T. M. naudojosi penkiomis bankinėmis kortelėmis, kurių paskutiniai skaičiai: 6368, 6914, 5130, 4186, 8011. Visomis šiomis kortelėmis galėjo būti atsiskaityta Atsakovės avanso apyskaitose. Ieškovas 2 818,41 Eur (1 721,37+1 097,04) kuro kompensavimo išlaidas, patirtas dalyvaujant Atsakovės nurodytuose renginiuose ir susitikimuose, objektų apžiūroms ir pasiruošimui posėdžiams, laiko pagrįstai išmokėtomis ir panaudotomis tarybos nario veiklai vykdyti. Tačiau nesutinka su Atsakovės patirtomis kuro išlaidomis vykstant kasdien (733 kartus) į darbą vykdyti tarybos narės veiklą. Atsakovė, kaip merė, į savivaldybę vyko kiekvieną darbo dieną, todėl pakartotinai ten pat vykti tarybos narės pareigų vykdymui neracionalu. Kontaktiniai tarybos posėdžiai (29) ar komisijos, tarybos susirinkimai (4) vyko tame pačiame savivaldybės pastate, todėl akivaizdu, kad Atsakovė nepatyrė kuro išlaidų vykdama į tarybos posėdžius ir komisijas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad 3 967,03 Eur išlaidos Atsakovės vykimui į savivaldybę buvo naudojamos tarybos narės veiklai vykdyti. Tokiu būdu iš Atsakovei išmokėtų 7 363,07 Eur už kurą, panaudotą tarybos narės veiklai vykdyti, išlaidoms kompensuoti pagrįstai išmokėta 2 818,41 Eur už 2 202,16 litrų (14 349,87+852,29) kuro, o 4 544,66 Eur suma (7 363,07-2 818,41) laikytina nepagrįstai išmokėta. Vertinant Atsakovei išmokėtą 7 363,07 Eur dydžio kompensaciją matyti, kad per kadenciją buvo kompensuotos išlaidos už kurą, įsigytą tarybos posėdžio metu (1 kartą), ne Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos teritorijoje (35 kartus), įsigytą Karantino laikotarpiu (2 kartus), tarnybinių komandiruočių metu (2 kartus), atostogų metu (6 kartus), ligos - nedarbingumo metu (2 kartus), įsigytą du kartus per vieną dieną (2 kartus), padieniui ar kas kelias dienas (46 kartus), didesnį kiekį nei telpa kuro bake (5 kartus), įsigytą nežinomų asmenų mokėjimo kortelėmis (3 kartus), ne tos rūšies degalai (benzinas), kuriuo varomi Atsakovės automobiliai (2 kartus). Atsakovė buvo tarybos narė ir merė, kurios funkcijoms vykdyti patiriamos išlaidos tiesiogiai administruojamos savivaldybės. Teisės aktai aiškiai numato kompensaciją tik už tarybos nario, o ne mero veiklą ir tiek kiek jų nesuteikia ar neapmoka savivaldybės administracija. Kaip nurodė pati tarybos narė, jai nebuvo priskirtas tarnybinis transportas, bet savivaldybės administracija galėjo suteikti galimybę naudotis tarnybiniais automobiliais pagal nustatytą tvarką. Taigi, tarybos nariams skiriamų išmokų Atsakovė negalėjo naudoti savo, kaip merės patiriamoms išlaidoms kompensuoti ar merės patiriamomis išlaidomis grįsti tarybos narės išlaidas. Atsakovė karantino laikotarpiu negalėjo patirti išlaidų degalams įsigyti, kadangi posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, o susitikimai su rinkėjais ar gyventojais buvo draudžiami ar ribojami. Taip pat, Atsakovė neįrodė, kokią tarybos narės veiklą vykdė už Lazdijų rajono savivaldybės ribų. Tarybos nariai yra išrenkami atstovauti tik konkrečioje savivaldybėje, todėl visos jų patiriamos išlaidos ne toje savivaldybėje yra nesusiję su jų, kaip tarybos narių veikla. Atsižvelgiant į tai, Atsakovės kuro išlaidos, patirtos ne Lazdijų rajono savivaldybėje, išmokėtos nepagrįstai. Nesant kitų objektyvių duomenų apie kitą Atsakovės, kaip tarybos narės veiklą, kuriai buvo būtinas transportas ir (ar) pagrįstos išlaidos kurui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir racionalumo principais vertintina, kad Atsakovės pagrįstas išlaidas kurui sudaro 2 818,41 Eur išlaidos už 2 202,16 litrų kuro, patirtos dalyvaujant Atsakovės nurodytuose (2025-02-17 atsiliepimas su priedais) renginiuose ir susitikimuose bei objektų apžiūroms ir pasiruošimams posėdžiams. Tuo tarpu 4 544,66 Eur suma (7 363,07-2 818,41) laikytina išmokėta nepagrįstai, kadangi Atsakovė neįrodė, jog už šią sumą įgytas kuras buvo panaudotas tarybos nario veiklai vykdyti. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas, tačiau gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Atsakovė, prašydama kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, pavyzdingumo, padorumo ir efektyvumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 1.137 straipsnių, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023-03-31), Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (patvirtinto 2006-09-19 įstatymu Nr. X-816) 4 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė A. M. atsiliepime (2025-05-02 Nr. DOK 17525) į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Patikslintame ieškinyje nurodomi pavieniai kuro pylimo atvejai, tačiau taip ir lieka neaiški koreliacija tarp pavienių ieškinyje nurodytų kuro pylimo atvejų ir reikalaujamos priteisti konkrečios 4 544,66 Eur sumos. Ieškovė nurodo pavienius kuro įsigijimo atvejus, kurie, jos vertinimu, yra neteisėti, tačiau nenustato, kokią realią piniginę išraišką kiekvienas šių atvejų sudaro. Antrą kartą patikslintas ieškinys lieka deklaratyvus - iš jo nėra aišku, ar nurodomi kuro pylimo atvejai sudaro reikalaujamą priteisti sumą, kuri laikytina nepagrįstu praturtėjimu, dėl ko Atsakovės teisė tinkamai gintis iš esmės yra apribota. Karantino laikotarpis, komandiruotės, kuro pirkimo vieta savaime neįrodo, kad kuras nebuvo naudojamas tarybos nario veiklai vykdyti. Turi būti vertinami objektyvūs duomenys - tarybos nario darbotvarkė, dokumentai apie maršrutus ir kt. Ieškinyje formaliai nurodyta reikalaujama priteisti suma - 4 544,66 Eur, kaip skirtumas tarp bendrai kompensuotų 7 363,07 Eur išlaidų ir Ieškovo vertinimu pagrįstų 2 818,41 Eur išlaidų, reikalaujama priteisti suma grindžiama ne konkrečiais ir objektyviais duomenimis apie netinkamus kuro įsigijimo atvejus, o tik bendro pobūdžio vertinimais bei matematinio atėmimo būdu, kas savaime nėra įrodymas, pagrindžiantis nepagrįsto praturtėjimo faktą. Atsakovė gindamasi savarankiškai išanalizavo savo darbotvarkes, posėdžių datas, susitikimus, kelionių maršrutus, suskaičiavo kiek mažiausiai patyrė išlaidų dėl sunaudoto kuro, vykdydama tarybos nario pareigas ir teikė apie tai duomenis į bylą. Atsakovė, savo iniciatyva peržiūrėjusi avanso apyskaitas, išbraukė kvitus, kurie buvo klaidingai įtraukti į šias apyskaitas ir apskaičiavusi, kad išbrauktų kvitų sumą sudaro 4 582,38 Eur, grąžino šią sumą į biudžetą. Paaiškėjus neatitikimui, Atsakovė teikia į bylą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ir 147,93 Eur sumą grąžino. Ieškovei subjektyviai nusprendus, kad iš 7 363,07 Eur ginčo sumos pagrįstai išmokėta 2 818,41 Eur, ieškinio reikalavimas taip ir liko nepagrįstas. Ieškovė nenurodo aiškaus ir pagrįsto ryšio tarp tariamai netinkamų kuro pirkimo aplinkybių ir nepagrįsto praturtėjimo sumos - t. y. kokie konkrečiai kuro įsigijimo atvejai sudaro 4 544,66 Eur sumą, kuri, jos vertinimu, turėtų būti laikoma nepagrįstai įgyta. Net jeigu būtų nustatyta, kad Atsakovės elgesys neatitiko politiko elgesio standartų, su kuo Atsakovė nesutinka, tuomet kyla tarnybinė ar politinė atsakomybė. Etikos pažeidimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą. Net jeigu būtų nustatyta, kad Atsakovė nesilaikė karantino laikotarpiu nustatytų ribojimų, ji nebuvo atleista nuo tarybos nario pareigų vykdymo. Jeigu vykdydama šias pareigas pažeidė ribojimus, ji patyrė su tuo susijusių kuro išlaidų, todėl patirtos išlaidos karantino laikotarpiu savaime nereiškia, kad ji nepagrįstai praturtėjo. Kompensacijos tikslas - atlyginti su tarybos nario pareigų vykdymu susijusias išlaidas ir šis tikslas nesikeičia dėl karantino aplinkybių. Todėl karantino laikotarpis pats savaime nėra teisiškai reikšmingas vertinant kompensacijos pagrįstumą. Vien tai, kad Atsakovės elgesys, Ieškovo subjektyviu vertinimu, neatitiko politiko elgesiui keliamų standartų ir kad Atsakovė neužtikrino teisingo duomenų nurodymo avanso apyskaitose, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovė nepagrįstai įgijo Ieškovo reikalaujamą priteisti sumą, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovė elgėsi sąžiningai, atsakingai ir racionaliai, siekdama sutaupyti savivaldybės biudžeto lėšas. Naudodama asmeninį automobilį tarybos nario funkcijoms vykdyti, ji padengė ne tik dalį kuro sąnaudų, bet ir visas automobilio eksploatavimo išlaidas, už kurias kompensacijos neprašė. Ieškovas teigia, kad Atsakovės kelionės į savivaldybę nėra tarybos nario veikla dėl to, kad ji tuo pačiu metu ėjo merės pareigas ir visas Atsakovės keliones į savivaldybę priskiria mero pareigų vykdymui, net jei Atsakovė vykdė ir tarybos narės funkcijas. Tokia Ieškovo pozicija nepagrįsta, nes Atsakovė ėjo ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės, ir merės pareigas. Ieškovė nepateikia jokių paaiškinimų ar įrodymų, kodėl Atsakovės vykimas į savivaldybę turėtų būti siejamas su merės pareigomis, o ne tarybos narės pareigomis ir kokiu pagrindu konstatuojama, jog ji vyko kaip merė į savivaldybę, o ne kaip tarybos narė. Iki 2023-04-01 mero veikla negalėjo būti atskirta nuo tarybos nario veiklos, nes įstatymas numatė mero kaip tarybos nario statusą. Meras pagal įstatymą ne tik vadovavo tarybai, bet ir turėjo visas tarybos nario teises bei pareigas. Kadangi tarybos narių veiklai skiriamos kompensacijos už jų veiklos išlaidas, meras, kaip tarybos narys, turėjo tokią pačią teisę į kompensaciją už tarybos veikloje patiriamas išlaidas. Atsakovė, būdama Lazdijų rajono savivaldybės administracijos patalpose vykdė tarybos narės veiklą - rengėsi sprendimų svarstymui, bendravo su kitais tarybos nariais, rinko informaciją, dalyvavo įvairiuose renginiuose ir pasitarimuose. Atsakovė posėdžių metu balsavo kaip tarybos narė, atitinkamai turėjo pasirengti visiems svarstomiems klausimams - rinkti ir vertinti informaciją, bendrauti su kitais tarybos nariais, nagrinėti sprendimų projektus ir formuoti poziciją svarstomais klausimais. Toks darbas vyksta savivaldybės administracijos patalpose, kur tarybos narys turi prieigą prie reikiamų dokumentų, gali tiesiogiai bendrauti su specialistais bei kitais politikais. Todėl faktas, kad Atsakovė buvo savivaldybėje, savaime nereiškia, kad ji vyko į savivaldybę kaip merė. Ieškovo bandymas atriboti veiklas pagal pareigas, nepateikiant konkrečių įrodymų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas bei nepatvirtina Atsakovės gautos kompensacijos už kurą nepagrįstumo. Merui, kaip tarybos nariui, taikomos tos pačios teisės dėl išlaidų, patirtų vykdant tarybos nario funkcijas, kompensacijų. Ieškovo bandymas paneigti Atsakovės teisę į kompensacijas dėl išlaidų, patirtų vykstant į savivaldybę vykdyti tarybos narės funkcijų vien tuo pagrindu, kad ji tuo pačiu metu ėjo ir merės pareigas, neturi jokio teisinio pagrindo. Tokia pozicija ne tik prieštarauja tuo metu galiojusiai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, kurioje meras buvo aiškiai įvardytas kaip tarybos narys, bet ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą savivaldybių tarybos narių lygiateisiškumo principą, kaip jį yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Taip pat Ieškovas nepagrįstai teigia, kad kuro įsigijimas ne savivaldybės teritorijoje negali būti laikomas išlaidomis, patirtomis vykdant tarybos nario veiklą. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys tarybos nario veiklos išlaidų kompensavimą, nenustato teritorinių apribojimų kuro įsigijimui. Todėl argumentas, kad degalai turėjo būti perkami tik tam tikroje teritorijoje neturi teisinio pagrindo. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei ir įstatymu tarybos nario veikla nėra apribota savivaldybės teritorija. Tai reiškia, kad jeigu tarybos narys atstovauja konkrečiai savivaldybės bendruomenei, jis atstovauja jai visur, nepriklausomai nuo geografinės vietos. Jokia įstatymo nuostata neapriboja atstovavimo tik savivaldybės teritorijoje, todėl tarybos nario veikla gali būti vykdoma tiek savivaldybės ribose, tiek už jos ribų, jei tai susiję su tarybos nario funkcijomis ir bendruomenės interesų atstovavimu. Tarybos nario veikla gali būti vykdoma ir už savivaldybės ribų - dalyvaujant susitikimuose, renginiuose, konferencijose ar vykdant kitą su tarybos funkcijomis susijusią veiklą. Dėl to vien faktas, kad kuras buvo įsigytas ne savivaldybės teritorijoje, savaime nereiškia, jog jis nebuvo naudojamas tarybos nario pareigoms vykdyti. Ieškovas taip pat teigia, kad karantino metu įsigytas kuras negali būti laikomas tarybos nario veiklos išlaidomis. Tačiau karantino laikotarpiu savivaldybių tarybos nariai nebuvo atleisti nuo pareigų ir tarybos veikla nebuvo sustabdyta. Tarybos nariai privalėjo atlikti savo funkcijas, todėl kuro įsigijimas karantino metu ir jo naudojimas tarybos nario veiklai yra visiškai pagrįstas. Formalus degalų įsigijimo vietos ar datos paminėjimas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad kuras nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Ieškovas, nurodydamas teismų praktiką analogiškose bylose, neatsižvelgia į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurios nėra tokios pačios kaip Ieškovo cituojamose teismų nutartyse. Atsakovė pateikė Buhalterinės apskaitos skyriui visus būtinus dokumentus, patvirtinančius kuro įsigijimo išlaidas, šie dokumentai nebuvo pripažinti netinkamais. Išmokėtos kompensacijos buvo teisėtos ir neviršijo teisės aktuose nustatyto dydžio. Aplinkybė, kad Atsakovė nepildė išlaidų apyskaitų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Atsakovė neteisėtai įgijo 4 544,66 Eur. Ieškovas, prašydamas priteisti tariamai nepagrįstai išmokėtas lėšas, savo reikalavimą grindžia ne nepagrįsto praturtėjimo sąlygomis, o subjektyviu Atsakovės elgesio vertinimu, ar jis atitiko politiko elgesio standartus. Kadangi Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų visumos, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Ieškovo atstovė prokurorė V. M. 2025-05-06 teismo posėdžio metu paaiškino, kad byla turi būti nagrinėjama pagal 2025-04-14 Ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį. Ieškovas prašo vadovautis patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais bei argumentais. Nėra ginčo, kad Atsakovei dėl patirtų išlaidų vykdant tarybos narės veiklą buvo išmokėta 12 272,64 Eur kompensacija už sunaudotą kurą. Atsakovei grąžinus tam tikras pinigines sumas, galutinė grąžinta suma yra 5 057,49 Eur, todėl vertina, kad Atsakovei išmokėta kompensacija 7 215,15 Eur. Šiandieną Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės 4 396,74 Eur Lazdijų rajono savivaldybės administracijos naudai, taip pat palaiko kitus ieškinio reikalavimus dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė 2025-02-17 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal detalius paskaičiavimus ji patyrė 6 785,44 Eur išlaidų, kurias sudarė 1 721,37 Eur kurui dėl dalyvavimo susitikimuose, renginiuose, taip pat 1 097,04 Eur kurui objektų apžiūroms bei pasiruošimams tarybos posėdžiams. Bei nurodė, kad 3 967,03 Eur kurui buvo sunaudoti vykstant į Lazdijų rajono savivaldybę vykdyti tarybos narės pareigas. Ieškovas 2 818,41 Eur (1 721,37 + 1 097,04) išlaidų kurui, kurias Atsakovė patyrė vykstant į susitikimus, renginius, objektų apžiūras ir pasiruošimui tarybos posėdžiams, vertina, kaip pagrįstas, dėl to ginčo nėra. Ieškovas nesutinka su Atsakovės nurodytomis 3 967,03 Eur išlaidomis, patirtomis kasdien – 733 kartus vykstant į savivaldybę vykdyti tarybos narės veiklą, vertina, kad ši suma Atsakovei išmokėta nepagrįstai. Atsakovė į Lazdijų rajono savivaldybę vyko kiekvieną darbo dieną kaip merė, todėl pakartotinai vykti kaip tarybos narei būtų neracionalu. Kontaktiniai 29 tarybos posėdžiai bei 4 komisijos tarybų susirinkimai vyko tame pačiame savivaldybės pastate, todėl vertina, kad Atsakovė dėl to nepatyrė išlaidų. Likusi 429,71 Eur suma taip pat Atsakovei už tarybos narės veiklos vykdymą išmokėta nepagrįstai. Šią sumą sudaro akivaizdūs atvejai kuomet: 2022-12-05 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2023-01-24 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele 56,05 Eur; 2023-01-27 nežinomo asmens kortele įgyti degalai už 34,21 Eur; 2019-11-10 degalai įgyti Atsakovės komandiruotės į Afrikos respubliką metu už 24,38 Eur; 2020-08-11 buvo įsigytas didesnis kiekis negu telpa automobilio bake už 70,87 Eur; 2020-08-14 įgytas didesnis kiekis degalų nei telpa bake už 66,40 Eur; 2021-09-04 įgytas didesnis kiekis degalų nei telpa bake už 86,71 Eur; 2021-11-01 įgytas didesnis kiekis degalų nei telpa bake už 93,61 Eur; 2022-02-23 įgytas kuras nedarbingumo laikotarpiu už 38,80 Eur; 2022-02-26 įgytas kuras nedarbingumo laikotarpiu už 48,94 Eur; 2022-07-30 pilti degalai Atsakovės komandiruotės metu į Lenkijos respubliką už 99,73 Eur. Viso užsipilta degalų už 669,53 Eur. Šiais savo nurodytais atvejais Ieškovas viršija 429,71 Eur sumą, tačiau vertina, kad atvejų yra dar daugiau ir prašo teismo įvertinti Ieškovo nurodytus.
Atsakovė A. M. 2025-05-06 ir 2025-06-11 teismo posėdžių metu nurodė, jog negali atsakyti, ar sutinka su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad tuose pačiuose rinkimuose, tą pačią dieną buvo išrinkti 25 tarybos nariai, tame tarpe ir ji bei jai papildomai patikėta vykdyti merės pareigas. Tuo metu meras privalėjo būti tarybos nariu. Pirmojo tarybos posėdžio metu tarybos nariai prisiekė ir pagal tuometinį reglamentavimą davė priesaiką vykdyti tarybos nario, ji atitinkamai tarybos narės – merės pareigas. Maksimaliai bendradarbiaudama ji pateikė visus įmanomus įrodymus dėl ginčo laikotarpio. Tarybos nario veikla yra svarbi ir plati, byloje kalbama apie 2019-2023 metus, todėl neįmanoma prisiminti visų smulkmenų. Tačiau tiek kiek jai pavyko prisiminti iš pasižymėtų veiklų ir darbų, pagrindžia ieškinio reikalavimą 100 procentų. Praėjusioje kadencijoje savivaldos reguliavimas buvo labai aiškus ir konkretus, ji prisiekė vykdyti visų pirma tarybos narės ir tik po to merės funkcijas. Tarybos posėdžių metu balsuojant ir balsams pasiskirsčius po lygiai, tarybos nario – mero balsas lemiamas. Pagal praeitos kadencijos teisinį reguliavimą, tarybos nario darbą sudarė: pasirengimas tarybos posėdžiams, rengimas tarybos posėdžių sprendimų, tai reiškia, kad ji turi išgirsti, surinkti, susisteminti informaciją, išklausyti gyventojus, bendruomenes, rengti tarybos sprendimus, dirbti tarybos posėdžių metu, priiminėti sprendimus ir sekantis etapas – priimtų tarybos sprendimų įgyvendinimas, kuris yra nemažiau svarbus, reikalingas ir žinotinas kiekvienam tarybos nariui, nežiūrint į tai, kad turėjo papildomas merės funkcijas. Tarybos posėdžiai pagal Tarybos veiklos reglamentą vykdavo vieną kartą per mėnesį. Ji turėjo lygiai tokius pačius įgaliojimus kaip visi kiti tarybos nariai tik dar turėjo eilę papildomų atsakomybių barą, taip yra atžymėta jos pažymėjime ir visuose dokumentuose. Šiuo atveju Lazdijų rajono savivaldybė yra kiekvieno tarybos nario taip pat ir jos darbovietė. Ieškinyje nurodoma kiek daugiau negu 770 dienų, kurias kiek įmanoma ji bandė prisiminti ir nurodyti kur, kurią dieną buvo ir kokias funkcijas vykdė. Metuose yra 365 dienos, todėl už visą laikotarpį ji galėjo kalbėti apie daugiau negu 1000 dienų. Dėl jos kiekvienos dienos vykimo į savivaldybę patirtos kuro išlaidos, turėjo teisę būti kompensuotos. Apie du metus kadencijos kas mėnesį jai galėjo būti kompensuota po 150,00 Eur, likęs laikotarpis pusę minimalios algos, kas sudarė šiek tiek daugiau kaip 300,00 Eur. Pripažįsta savo neatidumą ir kad nei vienos ataskaitos ji pati nepildė, akivaizdžiai matyti, kad asmenys pildę ataskaitas padarė klaidų, sumaišyti tarybos narių išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ji negali atsukti laiko atgal, tačiau prieš du metus viešoje erdvėje išgirdus faktus apie jos užsipilto kuro kiekius, panaudotų atsiskaitymų kortelių kiekius, jai sukėlė pagrįstas abejones, kad neteisingai užpildyti dokumentai. Tuomet ji savanoriškai, neraginama grąžino tam tikras lėšas. Visada žinojo, kad papildomos išlaidos vykdant tarybos narės veiklą, buvo gerokai didesnės negu buvo nustatytos ir leistos kompensuotis. Tai žinodama, ji niekada neteikė kompensavimui automobilio aptarnavimo, remonto ir kitų išlaidų, kurios atsispindi jos banko sąskaitos išrašuose ir kurias kompensuoti ji turėjo teisę prašyti. Kasdien nuvykusi į savivaldybę ji vykdė tarybos narės ir merės veiklą. Tarybos nariai turėjo teisę prašyti atlyginti išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, kurių nekompensavo administracija. Todėl ji būdama atsakinga, siekiant išvengti dvigubo finansavimo, stengėsi nesinaudoti savivaldybės transporto priemonėmis, niekada neprašė kompensuoti mobiliojo ryšio, interneto ar kanceliarinių išlaidų. Jos kompensuojamos išlaidos buvo susijusios tik su sunaudotu kuru vykdant tarybos narės veiklą. Ji automobilį vairuodavo pati, važiuodavo daug kilometrų, nors numatyta 150,00 Eur suma mėnesiui nepakankama kompensuoti visoms išlaidoms, tačiau ji siekė nebūti finansine našta savivaldybei. Tuo metu tarybos narių niekas neribojo pilti kuro kitoje savivaldybėje, visuomet buvo vadovaujamasi protingumo principu. Nebuvo jokio įpareigojimo tą dieną užsipiltą kurą išvažinėti savivaldybės ribose vykdant tarybos nario veiklą. Taip pat nebuvo pareigos pateikti ataskaitas kurią dieną, kur, kokiu automobiliu tarybos narys važiavo, ką veikė ir kokia kortele atsiskaitė už užsipiltą kurą. Kalbant apie karantino laikotarpį, tai buvo labai trumpas laikotarpis kuomet buvo visiškai draudžiami susitikimai ir darbas savivaldybėje. Susitikimai buvo galimi, tik buvo ribojamas žmonių skaičius ir atstumai tarp žmonių, tačiau niekada nebuvo draudžiama judėti savivaldybės ribose, kuri yra didelė. Tarybos nario darbo dienos laikas neapskaitomas, jie neturi atostogų, tokia yra išrinktų ir prisiekusių tarybos narių pareiga. Per keturių metų kadenciją nedarbingumą ji turėjo keturias dienas ir įstatymas nedraudė užsipilti kuro vykstant pas gydytoją, kad po ligos galėtų vykdyti tarybos narės veiklą bei kitą papildomą veiklą. Iš keturių kadencijos metų tik metus laiko ji gyveno santuokoje ir turėjo galimybę pasitelkti pagalbą iš sutuoktinio, jai taip pat padėjo brolis. Kuomet reikėjo pagalbos, jai padėjo aptarnauti automobilį, išsispręsti kitus klausimus, susijusius su automobilio techniniu aptarnavimu buvęs sutuoktinis, brolis ir kiti artimi žmonės. Reglamentas nedraudė pasitelkti artimų žmonių pagalbos – nuvaryti automobilį į autoservisą remontui bei užpilti kuro, kompensuojant tokias išlaidas. Jos, kaip merės, darbas retai kada prasidėdavo 8.00 val. ir pasibaigdavo 17.00 val. Gyventojų išklausymas vykdavo praktiškai kiekvieną dieną, kuomet ji būdavo Lazdijų rajono savivaldybės pastate ar kuriame nors mieste. Ji atsakingai vykdė tarybos narės funkcijas, prašytos kompensuoti išlaidos buvo pagrįstos, atitiko reglamento nuostatas, niekada nėra gavusi klausimų ar pastabų iš savivaldybės buhalterijos ar kitų kontroliuojančių institucijų. Visus keturis metus teikta informacija buvo priimta, pripažinta kaip teisinga. Ji vyko dirbti į savivaldybę, nes jos gyvenamojoje vietoje interneto ryšys buvo per silpnas, kad kokybiškai dalyvauti nuotoliniuose tarybos posėdžiuose. Visi tarybos nariai turėjo teisę atvykti dirbti į savivaldybę, gauti darbo vietą, naudotis internetu bei kitomis darbo priemonėmis. Dėl 2025-05-06 teismo posėdyje Ieškovo atstovo įvardintų 11 kuro pylimo atvejų gali pasakyti, kad ji vairavo automobilį S. S., kuomet šis sugesdavo ir nespėdavo laiku pataisyti, ji naudojosi brolio automobiliu T. H., važiuojantį dyzelinu, buvo atvejų kuomet pasiskolindavo mamos automobilį M. C., važiuojantį benzinu. Iki 2020 m. automobilį S. S. prižiūrėjo ir kurą pylė buvęs sutuoktinis, po 2020 m. įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo, jai padėdavo ir kuro užpildavo brolis. Nedarbingumo laikotarpiu užsipiltas kuras buvo naudojamas tarybos narės veiklai po nedarbingumo. Kadangi ji gyvena ant Lazdijų rajono ir Alytaus rajono ribos, Druskininkų rajonas visai šalia, tai natūralu, kad kuro užsipildavo ir ne Lazdijų rajono savivaldybėje. 2019-11-10 jai būnant komandiruotėje, automobiliu rūpinosi, naudojosi jos sutuoktinis, jis užpylė kuro, niekas nedraudė automobilio naudoti ir asmeniniais tikslais. Kompensaciją gaudavo už nuvažiuotus kilometrus ir dėl to išleistus pinigus. Ieškovo nurodytų 11 kartų užsipilto kuro panaudojimas detaliai nurodytas jos 2025-05-20 pateiktų rašytinių paaiškinimų prieduose. Tie atvejai, kuriuos Ieškovas nurodęs, kad pilamas ne tos rūšies kuras ar daugiau nei telpa į automobilio S. S. kuro baką, reiškia, kad ji naudojosi brolio automobiliu T. H., kurio kuro bakas atitinka užsipiltą kuro kiekį. Atvejai, kuomet nurodoma, kad užsipilta benzino, reiškia, kad naudojosi mamos automobiliu. Kuomet brolis negalėdavo paskolinti automobilio, paskolindavo mama. Komandiruočių metu kitų asmenų užpiltą kurą naudodavo sugrįžusi, tarybos narės veiklai vykdyti. Kur tiksliai buvo važiuota užsipylus kurą 2022-07-30 ir 2022-08-01 pasakyti negali, galėjo būti ruošiamasi tarybos posėdžiui, paprastai dideli atstumai nuvažiuojami apžiūrint kelius arba objektus. Ieškovas patirtas išlaidas kurui vykstant į objektus ruošiantis tarybos posėdžiui vertino, kaip pagrįstai išmokėtas. Be to, automobilio T. H. kuro bakas didelis, tačiau ir sąnaudos reikšmingai didelės. Nors ji nuo 2022-08-01 iki 08-08 turėjo atostogas, tačiau tarybos narės veikloje atostogos nenumatytos, ji atostogavo kaip merė, tuo tarpu kaip tarybos narė vyko į renginius, į susitikimus, ruošėsi tarybos posėdžiams.
Atsakovės A. M. atstovė advokatė E. M. 2025-06-11 teismo posėdžio metu nurodė, jog tuometinis teisinis reguliavimas nenumatė pareigos tarybos nariams kurą piltis konkrečioje vietoje ar konkrečiu laiku. Sprendžiant dėl kompensacijos buvo svarbu kuro panaudojimo tikslas, t. y. ar tarybos narys prašydamas kompensacijos už kurą, jį panaudojo tarybos nario veiklai. Atsakovė išsamiai paaiškino, kokiai veiklai kurą panaudojo, kokiu tikslu, kur važiavo ir akivaizdžiai matosi, kad nepagrįstai nepraturtėjo. Susiklostė situacija, kad atsakovė tuo pačiu metu ėjo merės pareigas, tačiau teisinis reglamentavimas nenumatė, kad tarybos narys vykdantis ir mero pareigas neturi teisės į kompensaciją. Visi tarybos nariai yra lygūs vykdydami savo pareigas ir turi teisę prašyti kompensuoti išlaidas jeigu jas patyrė vykdydami tarybos nario veiklą.
Trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovė advokatė L. M. 2025-06-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 23 straipsnyje numatyta, kad tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno, be Kontrolės komiteto, komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Lazdijų rajono savivaldybės 9-osios tarybos veikla prasidėjo 2019-04-15 ir baigėsi 2023-04-17. Laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2020-12-31, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 12 ir 26 straipsniais, tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2020-06-19 sprendimu Nr. 5TS-412, patvirtintame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente buvo numatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 150,00 Eur išmoka atsiskaitytinai. Pagal reglamento 36.3 punktą tarybos narys savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus, taip pat patirtų išlaidų apyskaitą, formą, kurioje taip pat privalo nurodyti, kokias paslaugas ir prekes per praėjusį ketvirtį suteikė ar tiesiogiai apmokėjo savivaldybės administracija. Tarybos narys atsakingas už tikslios ir teisingos informacijos, susijusios su išmokos gavimu, pateikimą. Reglamente nustatytas išmokos dydis keitėsi ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2021-03-26 sprendimu Nr. 5TS-670, patvirtinto reglamento 34 punkte, buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) patvirtintos atitinkamo laikotarpio 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka atsiskaitytinai. Kadangi savivaldybė tarybos nariams nesuteikė ir tiesiogiai neapmokėjo interneto ryšio, transporto ir kitų panašių reglamente aptartų paslaugų, tarybos nariai, eidami tarybos nario pareigas, įgijo teisę į tokių išlaidų kompensaciją. Už išmokas kiekvienas tarybos narys atsiskaitė vieną kartą per tris mėnesius reglamento nustatyta tvarka, užpildydamas išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitą. Reglamente nebuvo įtvirtintas reikalavimas tarybos nariui nurodyti valdomą transporto priemonę, jos valstybinį numerį ir technines charakteristikas. Išlaidų limitai atskiroms išlaidų rūšims - degalams, telefoniniams pokalbiams, interneto ryšiui, kanceliarinėms prekėms, transporto remontui nebuvo nustatyti. Reglamente nebuvo įtvirtintas reikalavimas tarybos nariui už patiriamas išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele, kurios rekvizitai pateikti Savivaldybės administracijai. Savivaldybės teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kaip turi būti pagrindžiama, kad konkrečios išlaidos buvo panaudotos tarybos nario veiklai. Nebuvo reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad kompensuojamos išlaidos yra susijusios su tarybos nario funkcijų atlikimu. Reglamente nebuvo reikalavimo pagrįsti kelionių būtinumą, pateikti ataskaitas/informaciją, kad buvo vykdoma tarybos nario veikla. Kitaip tariant, reglamente nebuvo jokių reikalavimų, kad tarybos narys įrodytų tarybos nario veiklos pagrįstumą, kas reiškia, kad tarybos narys sprendė ir buvo atsakingas už pateiktus dokumentus ir išlaidas, kurios buvo patirtos su jo, kaip tarybos nario, veikla. Jokių papildomų dokumentų, remiantis reglamentu, tarybos nariai savivaldybei neturėjo pateikti, todėl jų ir neteikė. Savivaldybės Centralizuotos buhalterinės apskaitos skyrius vertino, kad išmokų savivaldybės tarybos nariams skyrimas ir atsiskaitymas už lėšų panaudojimą atitinka reglamentą, jeigu yra pateikti visi išlaidas patvirtinantys, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys, dokumentai, pateiktos ir išmokų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitos. Savivaldybės biudžeto lėšomis kompensuotos savivaldybės tarybos narių išlaidos atitinka teisės aktuose nustatytas išlaidų rūšis. Išmokų sumos už mėnesį atitinka pateiktais dokumentais pagrįstų išlaidų sumas ir yra ne didesnės nei reglamente patvirtintas maksimalus išmokų dydis. 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė, merė A. M. reglamento nustatyta tvarka teikė avanso apyskaitas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Minėtos kadencijos laikotarpiu administracija nebuvo gavusi administracijos Vidaus audito skyrius ir (ar) Lazdijų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pastabų ar pastebėjimų dėl netinkamai pildomų avanso apyskaitų ar netinkamai kompensuotų patirtų išlaidų. 2024-06-05 buvo gauta Ataskaita, kurioje nurodyta, kad Atsakovės nekompensuojamų išlaidų suma yra 1 255,76 Eur. Atsakovė į Lazdijų rajono savivaldybės biudžetą grąžino: 2023-06-29 - 333,20 Eur, 2023-06-30 – 4 249,18 Eur, 2025-02-15 - 82,35 Eur, 2025-02-14 - 244,83 Eur, 2025-04-30 - 147,93 Eur, viso 5 057,49 Eur. Lazdijų rajono savivaldybės administracija papildomai dėl išlaidų grąžinimo ir (ar) jų priteisimo į tarybos narę nesikreipė, kadangi grąžinta suma ženkliai viršijo Ataskaitoje nurodytą sumą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, susidariusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Liudytoja S. L., atsakovės patarėja 2025-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. dirbo mere ir tarybos nare, važinėjo pas gyventojas, į įvairius susitikimus. Prieš kiekvieną tarybos posėdį ruošėsi, į susitikimus Atsakovė važiuodavo savo automobiliu Skoda ir dar kitu didesniu automobiliu, kurio markės neprisimena. Buvo atvejis kai merė buvo nedarbingume, tačiau sugrįžusi po nedarbingumo, iš karto pradėjo darbus, kuriems atlikti, automobilis buvo būtinas. Ji koordinuoja susitikimus su gyventojais, vyksta vadovų pasitarimai, merės darbotvarkė labai skirtinga ir intensyvi, merė dirba daug. Merė vykdė tarybos narės pareigas, tačiau nieko detaliau paaiškinti negali.
Liudytojas D. M., Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras, 2025-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam iš viešos erdvės žinoma, kad merei pareikšti kaltinimai, tačiau lėšos panaudotos teisėtai. 2019-2023 m. meras buvo ir tarybos narys, todėl be merės pareigų A. M. vykdė tarybos narės funkcijas kiekvieną dieną, kadangi buvo sprendžiami įvairūs klausimai. Merė, kaip tarybos narė, ruošėsi tarybos posėdžiams, bendravo su gyventojais, renginiuose dalyvavo praktiškai kiekvieną dieną. Kartais atrodydavo, kad tarybos narės veiklai A. M. skyrė daugiau laiko negu merės. Vykdydama tarybos narės funkcijas, merė naudojosi automobiliais S. S. ir Toyota visureigiu, rečiau Mitsubishi. Apie 3-4 m. savivaldybėje yra paruoštas vienas kabinetas tarybos nariams dirbti. Jis matė, kad tarybos nariai tam skirtame kabinete per pora savaičių buvo atvykę dirbti keliolika kartų, dėl asmens duomenų apsaugos įvardinti tarybos narius atsisakė.
Liudytojas T. M., Atsakovės buvęs sutuoktinis, 2025-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. S. buvo jų šeimos automobilis, įgytas lygtai 2019 m., į kurį jam teko pilti kurą. Jo su Atsakove santuoka nutraukta 2020 m., automobilis S. S. priteistas jo nuosavybei, bet buvo susitarta, kad Atsakovė naudosis automobiliu lygtai iki 2022 m. Ar rūpinosi automobiliu po santuokos nutraukimo neprisimena. Jam buvo žinoma, kad Atsakovė šiuo automobiliu važinėjo darbo reikalais. Atsakovė taip pat vyko į komandiruotes, kuomet jos nebūdavo, jis automobiliu naudojosi savo poreikiams, rūpinosi jo technine būkle bei švara. Atsimena, jog karantino metu Atsakovė dirbo darbe, nes jų namai medžių apsuptyje dėl ko prastas interneto ryšys ir iš namų dirbti neįmanoma. Kuomet Atsakovė negalėjo naudotis automobiliu S. S., lygtai naudojosi brolio ir mamos automobiliais, tačiau tiksliai neprisimena. Didelių automobilio gedimų neprisimena, tačiau kas 15 000 km reikalinga apžiūra. Atsakovė dirbo daug, savaitės bėgyje daugiau laiko praleisdavo darbe negu namuose.
Liudytojas R. S., Atsakovės brolis, 2025-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki santuokos nutraukimo Atsakovė turėjo automobilį S. S., tačiau nutraukus santuoką automobilį pasiėmė Atsakovės buvęs vyras. Kadangi atsakovė neturėjo automobilio, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, maždaug 6 mėnesiams paskolino jai naudotis savo automobilį T. H.. Iki 2022 m. kai sugesdavo automobilis S. S., Atsakovė taip pat pasiskolindavo jo automobilį. Atsakovė prašydavo jo pasirūpinti automobiliu, užpilti kuro, kai būdavo labai užimta ar išvykdavo į komandiruotes. Negali pasakyti, kaip dažnai pylė kurą Atsakovės prašymu, pildavo pagal poreikį. Jis niekuomet nesiteiravo, kur Atsakovė važiuos jo automobiliu, negali pasakyti kiek kilometrų nuvažiuodavo.
Liudytoja V. S., atsakovės mama, 2025-06-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji Atsakovei darbui paskolindavo savo automobilį M. C. varomą benzinu, nes po santuokos nutraukimo šeimos automobilį S. S. pasiėmė buvęs sutuoktinis. Atsakovė pagrinde skolinosi brolio automobilį, tačiau kuomet reikėjo ir ji paskolindavo, nes pati nedirba, važiuoja nedaug. Ar Atsakovė skolinosi iš jos automobilį iki santuokos nutraukimo neprisimena. Paskolinusi automobilį Atsakovei, kuro užpildavo ji, nes Atsakovė dėl užimtumo tam neturėjo laiko.
k o n s t a t u o j a :
Byloje nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2019-04-15 iki 2023-04-17 buvo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė ir merė. Nurodytu laikotarpiu su Atsakovės, kaip tarybos narės, veikla susijusios išlaidos avansinėse apyskaitose sudarė 12 281,23 Eur, iš kurių degalų įsigijimui skirta 12 272,64 Eur, transporto priemonės prekių įsigijimui – 8,59 Eur. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą dėl lėšų - 12 272,64 Eur, skirtų kompensuoti kuro įsigijimo išlaidas, ieškinį tikslino du kartus, kiekvieną kartą sumažindamas ieškinio sumą. Lazdijų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje atlikus auditą, parengta Ataskaita, tikslu įvertinti biudžeto lėšų naudojimo 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumą ir tinkamumą. Nustatyti atvejai kai į patirtų išlaidų apyskaitas įtrauktos išlaidos, kurios negalėjo būti kompensuotos, konkrečiai Atsakovės – 1 255, 56 Eur - apmokėjimas atliktas Routex mokėjimo kortele (verslo kortele skirta tik juridiniams asmenims).
Prie 2025-01-16 patikslinto ieškinio pridėtame priede - Lentelėje Nr. 1 nurodyti visi Atsakovės kuro pylimo atvejai už 12 272,64 Eur (2025-01-16 Nr. DOK 2198). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Atsakovė iš Lazdijų rajono savivaldybės gavo 12 272,64 Eur kuro išlaidoms, susijusioms su tarybos narės veikla, apmokėti bei teikė savivaldybės apskaitos skyriui išlaidas pateisinančius dokumentus (kuro įsigijimo čekius), taip grįsdama jai pervestų pinigų tarybos narės veiklai vykdyti panaudojimą.
Ieškovo atstovė 2025-05-06 teismo posėdžio metu galutinai nurodė, jog Atsakovė į savivaldybės biudžetą grąžino 5 057,31 Eur sumą (4249,18 + 327,00 + 147,93 + 333,20) (2024-07-08 Nr. CBP 4885, 2024-09-02 Nr. DOK 33734, 2025-02-18 Nr. DOK 6458, 2025-05-02 Nr. DOK 17525). Išlaidų avansų apyskaitose Atsakovė pažymėjo už kuriuos kuro pylimo atvejus išmokėtas sumas grąžino į savivaldybės biudžetą (2024-12-13 Nr. DOK 49273) bei dėl grąžintų sumų nurodė papildomus paaiškinimus 2025-02-17 atsiliepime į patikslintą ieškinį (2025-02-18 Nr. DOK 6458). Ieškovo atstovė Atsakovės grąžintą pinigų sumą minusavo iš prašomos priteisti ieškinio sumos, todėl teismas Atsakovės pateiktus duomenis vertina kaip teisingus bei vertina, kad dėl Atsakovės grąžintos 5 057,31 Eur sumos byloje ginčo nėra.
Be to, ieškovas 2025-04-14 patikslintame ieškinyje (7 lapas) nurodė, kad Atsakovės 2025-02-17 atsiliepime (2025-02-18 Nr. DOK 6458) nurodytą ir prieduose detaliai apskaičiuotą 2 818,41 Eur sumą (1 721,37+1 097,04), sunaudotą konkrečiomis datomis dalyvaujant renginiuose, susitikimuose, vykstant į objektus ruošiantis tarybos posėdžiams, vertina, kaip pagrįstai kompensuotą, kurią taip pat minusavo iš prašomos priteisti ieškinio sumos. Šią faktinę aplinkybę Ieškovo atstovė patvirtino 2025-05-06 teismo posėdžio metu, ginčo byloje dėl šios sumos nėra.
Byloje kilo ginčas dėl 4 396,92 Eur (12 272,64 - 5 057,31 - 2 818,41) sumos, t. y. ar Atsakovė jai pervestas lėšas tarybos narės veiklai vykdyti panaudojo tikslingai, ar Lazdijų rajono savivaldybei teikė teisingus duomenis, ar teikė išlaidas patvirtinančius dokumentus pridėdama ne tik savo, kaip tarybos narės patirtas išlaidas, bet ir kuro išlaidas panaudotas asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atkreiptinas dėmesys, jog tikslindamas ieškinį, Ieškovas mažino reikalavimo dydį, tačiau pagrindimo apimtis (kuro pylimo atvejų kiekį) palikdavo tokias pačias. Tik 2025-05-06 teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė nurodė, kad ginčo sumą - 4 396,92 Eur sudaro 3 967,03 Eur kompensuotos išlaidos kurui, patirtos Atsakovei važiuojant dirbti iš namų į Lazdijų rajono savivaldybę ir likusią prašomą priteisti 429,89 Eur sumą Ieškovas teismo posėdžio metu grindė 11 kuro pylimo atvejų: 2019-11-10 degalai įgyti Atsakovės komandiruotės į Afrikos Respubliką metu už 24,38 Eur; 2020-08-11 buvo įsigytas didesnis kiekis negu telpa automobilio bake už 70,87 Eur; 2020-08-14 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 66,40 Eur; 2022-12-05 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2021-09-04 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 86,71 Eur; 2021-11-01 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 93,61 Eur; 2022-02-23 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 38,80 Eur; 2022-02-26 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 48,94 Eur; 2022-07-30 pilti degalai Atsakovės komandiruotės metu į Lenkijos respubliką už 99,73 Eur; 2022-12-05 ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2023-01-24 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 56,05 Eur; 2023-01-27 atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 34,21 Eur – viso už 669,53 Eur. Šiais savo nurodytais atvejais Ieškovas viršijo 429,89 Eur sumą, tačiau prašė teismo įvertinti Ieškovo nurodytus 11 atvejų.
Dėl 3 967,03 Eur priteisimo.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
CK 6.237
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
Nagrinėjamu atveju Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio pagrindu, įrodinėdamas, jog Atsakovei kompensuotos išlaidos ne visos buvo panaudotos tarybos narės veiklai vykdyti.
Ieškovas 2025-04-14 patikslintame ieškinyje (7 lapas) nurodė, jog Atsakovės 2025-02-17 atsiliepime (2025-02-18 Nr. DOK 6458) nurodyta bei prieduose detaliai apskaičiuota, kad ji patyrė 3 967,03 Eur išlaidas kurui dėl vykimo dirbti iš namų į Lazdijų rajono savivaldybę. Dėl pastarosios sumos dydžio ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas vertina, kad 3 967,03 Eur suma, išleista per ginčo laikotarpį 733 kartus vykstant iš namų į Lazdijų rajono savivaldybę dirbti, Atsakovei kompensuota nepagrįstai. Vertina, kad Atsakovė iš namų į savivaldybę kiekvieną darbo dieną vyko dirbti kaip merė, todėl pakartotinai vykti į savivaldybę kaip tarybos narei nereikėjo ir Atsakovė išlaidų nepatyrė.
Atsakovės tvirtinimu, ji visų pirma prisiekė vykdyti tarybos narės ir tik po to merės funkcijas. Ji turėjo lygiai tokius pačius įgaliojimus kaip visi kiti tarybos nariai, tik dar turėjo papildomų merės atsakomybių. Vertina, kad dėl jos kiekvienos dienos vykimo iš namų į savivaldybę patirtos kuro išlaidos kompensuotos pagrįstai
Vietos savivaldos įstatymas (aktuali redakcija galiojusi iki 2023-03-31) reglamentuoja, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ir privalo būti tarybos nariu. Todėl Atsakovė 2019-2023 metų kadencijos laikotarpiu vykdė tarybos narės ir merės funkcijas.
Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas.
Savivaldybės tarybos narys privalo: dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymas 12 straipsnis, 14 straipsnis, 23 straipsnis). Savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
Meras vietos savivaldoje pripažįstamas svarbiausia politine figūra, kuris yra vadovas, turintis jam įstatymuose nustatytus vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nustato, kad merui netaikomos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas (Vietos savivaldos įstatymas 19 straipsnio 14 dalis). Kas reiškia, kad meras dirba laikydamasis Darbo kodekse reglamentuotų darbo laiko normų (112 straipsnis), darbo laiko režimo (113 straipsnis), darbo laiko apskaitos (120 straipsnis) reikalavimų, t. y. meras kiekvieną darbo dieną privalo atvykti į darbą vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas, ko įstatymas nenustato tarybos nariui. Šias faktines aplinkybes patvirtina pačios Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai
Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytu įstatyminiu reglamentavimu bei išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad Atsakovė kasdieną iš namų į Lazdijų rajono savivaldybę vyko vykdyti merės funkcijas, o būdama darbo vietoje, pagal suplanuotas darbotvarkes atliko tai, kas jai priklausė atlikti kaip tarybos narei, papildomai nepatirdama išlaidų kurui dėl vykimo į savivaldybę. Kadangi tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek Lazdijų rajono savivaldybės tarybos (2017-09-22 sprendimo Nr. 5TS-1026, 2020-06-19 sprendimo Nr. 5TS-412 2021-03-26 sprendimo Nr. 5TS-670) patvirtintas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau - Reglamentas) numato galimybę tik tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, teismas konstatuoja, kad Ieškovo reikalavimas dėl 3 967,03 Eur priteisimo iš Atsakovės pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl 429,71 Eur priteisimo.
Kaip jau minėta Ieškovas taip pat prašo priteisti iš Atsakovės, kaip be pagrindo kompensuotą 429,71 Eur sumą, kurią grindžia 11 kuro pylimo atvejų: 2019-11-10 degalai įgyti Atsakovės komandiruotės į Afrikos Respubliką metu už 24,38 Eur; 2020-08-11 buvo įsigytas didesnis kiekis negu telpa automobilio bake už 70,87 Eur; 2020-08-14 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 66,40 Eur; 2022-12-05 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2021-09-04 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 86,71 Eur; 2021-11-01 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 93,61 Eur; 2022-02-23 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 38,80 Eur; 2022-02-26 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 48,94 Eur; 2022-07-30 pilti degalai Atsakovės komandiruotės metu į Lenkijos respubliką už 99,73 Eur; 2022-12-05 ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2023-01-24 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 56,05 Eur; 2023-01-27 atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 34,21 Eur. Viso įsigyta degalų už 669,53 Eur. Teismas atkreipė Ieškovo dėmesį, jog nurodytais atvejais viršija prašomą priteisti 429,71 Eur sumą, tačiau Ieškovo atstovė prašė teismo įvertinti nurodytus 11 atvejų.
Iš atsakovės pateiktų duomenų (2024-12-13 Nr. DOK 49273, 2025-02-18 Nr. DOK 6458) nustatyta, kad už pirmiau nurodytus 11 kuro pylimo ginčo atvejų lėšos į savivaldybės biudžetą negrąžintos.
Kaip jau minėta, Ieškovas 2025-04-14 patikslintame ieškinyje (7 lapas) nurodė, kad Atsakovės 2025-02-17 atsiliepime (2025-02-18 Nr. DOK 6458) nurodyta bei prieduose detaliai apskaičiuota, kad ji patyrė 2 818,41 Eur išlaidas kurui, kaip tarybos narė, dalyvaujant renginiuose, susitikimuose, vykstant į objektus ruošiantis tarybos posėdžiams. Ieškovas pripažino, jog Atsakovės išlaidoms kompensuoti 2 818,41 Eur suma išmokėta pagrįstai, šį faktą patvirtino teismo posėdžio metu bei šia dalimi mažino ieškinio sumą. Tačiau Ieškovas, grįsdamas reikalavimą dėl 429,71 Eur priteisimo, tarp 11 kuro pylimo ginčo atvejų nurodė 5 atvejus: 2019-11-10, 2020-08-11, 2020-08,14, 2021-09-04, 2022-07-30, kurie patenka į 2 818,41 Eur (2025-02-18 Nr. DOK 6458, 2025-05-20 Nr. DOK 20184) sumą, kurią pats Ieškovas pripažino, kaip pagrįstai kompensuotą, t. y. Atsakovei patyrus išlaidas kurui, kaip tarybos narei, dalyvaujant renginiuose, susitikimuose, vykstant į objektus ruošiantis tarybos posėdžiams. Teismo vertinimu, Ieškovas negali Atsakovės išlaidų kurui kompensavimą, kuomet kuras buvo sunaudotas Atsakovei, kaip tarybos narei, dalyvaujant renginiuose, susitikimuose, vykstant į objektus ruošiantis tarybos posėdžiams, pripažinti pagrįstais ir už tuos pačius atvejus vis dėlto reikalauti priteisti iš Atsakovės išmokėtą kompensaciją tik dėl kitų priežasčių, t. y. kad kuras buvo užpiltas atsakovei būnant komandiruotėje, kad užpiltas didesnis kuro kiekis negu telpa į automobilio kuro baką ir panašiai. Jau vien dėl šios priežasties ieškinys dalyje dėl Atsakovei kompensuotų 348,09 Eur išlaidų: 2019-11-10 už 24,38 Eur; 2020-08-11 už 70,87 Eur; 2020-08-14 už 66,40 Eur; 2021-09-04 už 86,71 Eur; 2022-07-30 už 99,73 Eur, priteisimo netenkintinas.
Tačiau plačiau pasisakytina, jog dėl Ieškovo nurodytų 11 kuro pylimo atvejų Atsakovė savo argumentus nurodžiusi rašytiniuose paaiškinimuose (2025-02-18 Nr. DOK 6458, 2025-05-20 Nr. DOK 20184). Atsakovė nurodė, kad pagrindinis automobilis, kuriuo naudojosi – S. S., tačiau šiam esant techniškai netvarkingam, epizodiškai naudojosi brolio R. S. automobiliu T. H., varomu dyzelinu, kurio degalų bako talpa 80 litrų ir kartais naudojosi mamos automobiliu M. C., varomu benzinu (2025-05-20 Nr. DOK 20123, 2024-12-13 Nr. DOK 49273). Liudytojai R. S. bei V. S. teismo posėdžio metu patvirtino Atsakovės nurodytas aplinkybes. Ieškovas pastarųjų Atsakovės bei liudytojų parodymų objektyviais įrodymais nenuginčijo.
Pirmiau paminėtais 5 atvejais už kurą sumokėta grynais pinigais, įvertinus užpilto kuro kiekius, Atsakovės, kaip tarybos narės, nurodytus nuvažiuotus atstumus (2025-02-18 Nr. DOK 6458, 2025-05-20 Nr. DOK 20123), automobilių S. S. ir T. H. techninius duomenis (2024-12-13 Nr. DOK 49273), teismui nekyla abejonių dėl patirtų išlaidų pagrįstumo: 2019-11-10, 2020-08-11, 2020-08-14, 2021-09-04, 2022-07-30. Pažymėtina, jog Reglamente nebuvo įtvirtintas reikalavimas tarybos nariui nurodyti valdomą transporto priemonę, jos valstybinį numerį ir technines charakteristikas, nebuvo įtvirtintas reikalavimas tarybos nariui už patiriamas išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele, kurios rekvizitai pateikti raštu Savivaldybės administracijai ar, kad kurą į transporto priemonę gali pilti tik pats tarybos narys.
Dėl Atsakovės išlaidų kurui kompensavimo likusiais 6 atvejais Ieškovas nurodė: 2021-11-01 įgytas didesnis kiekis degalų negu telpa automobilio bake už 93,61 Eur; 2022-02-23 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 38,80 Eur; 2022-02-26 įgytas kuras Atsakovės nedarbingumo laikotarpiu už 48,94 Eur; 2022-12-05 ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 49,83 Eur; 2023-01-24 pirktas ne tos rūšies kuras ir atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 56,05 Eur; 2023-01-27 atsiskaityta nežinomo asmens kortele už 34,21 Eur, viso už 321,44 Eur.
Dėl įsigijimo didesnio kiekio degalų negu telpa Atsakovės automobilio S. S. bake, dėl kitos rūšies kuro - benzino įsigijimo, dėl to, kad Atsakovė ne pati pylėsi kurą, teismas pasisakė aukščiau ir dėl šių faktinių aplinkybių pakartotinai nepasisako. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, kad: 2021-11-01, 2022-02-23, 2022-02-26, 2022-12-05, 2023-01-24, 2023-01-27 užpiltas kuras buvo sunaudotas tarybos narės veiklai. Atsakovė savo pateiktuose įrodymuose arba nieko nepasisakė dėl pastarųjų atvejų, arba nurodė abstraktų, deklaratyvų išsireiškimą – įsigytas kuras sunaudotas vykstant į susitikimus su rinkėjais jai apžiūrint Lazdijų ir gretimose savivaldybėse esančius objektus ir teritorijas, kurias pamatyti ir įvertinti buvo būtina rengiantis savivaldybės tarybos posėdžiams (2025-02-18 Nr. DOK 6458, 2025-05-20 Nr. DOK 20184). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, vertintina, jog Atsakovė neįrodė, kad 2021-11-01, 2022-02-23, 2022-02-26, 2022-12-05, 2023-01-24, 2023-01-27 užpiltas kuras už 321,44 Eur buvo panaudotas tarybos narės veiklai ir Atsakovė turėjo teisę į šios sumos kompensaciją. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 321,44 Eur priteisimo tenkintinas.
Savivaldybės teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kaip turi būti pagrindžiama, kad konkrečios išlaidos buvo panaudotos tarybos nario veiklai, nebuvo reikalavimo pagrįsti kelionių būtinumą, pateikti ataskaitas/informaciją, kad buvo vykdoma tarybos nario veikla. Kitaip tariant, Reglamente nebuvo jokių reikalavimų, kad tarybos narys įrodytų tarybos nario veiklos pagrįstumą.
T. K. Teismas, aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, jog Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (2004 m. liepos 1 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Šis principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (2012 m. spalio 26 d. išvada, 2014 m. liepos 11 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Be to, Valstybės politikų elgesio principai, įtvirtinti Valstybės politikų elgesio kodekse, įpareigoja valstybės politikus elgtis sąžiningai, skaidriai ir viešai, nesavanaudiškai, pavyzdingai bei atsakingai. Atsakovė, pradėdama eiti tarybos narės pareigas, prisiekė sąžiningai atlikti savivaldybės tarybos narės pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tarybos narys jam skirtas išmokas turi naudoti tikslingai, pagrįstai bei atitinkamai atsiskaityti, pateikti duomenis apie jų panaudojimą, jog niekam nekiltų abejonių dėl išmokų panaudojimo.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinus byloje pateiktą rašytinę medžiagą bei teismo posėdžių metu išsakytus šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažintina, kad Ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o Atsakovė neįrodė, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos jai išmokėtą 4 288,47 Eur (3 967,03+321,44) sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Atsakovė neįrodė, kad visos ginčo išlaidos buvo patirtos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės veiklai vykdyti. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad Atsakovė praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, todėl Ieškovo reikalavimas iš dalies tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovo reikalavimas priteisti įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vertintinas, kaip pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas – Kauno apygardos prokuratūra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje mokėtinas žyminis mokestis 164,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys). Ieškinį tenkinus 98 procentus, iš atsakovės priteistina 160,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai.
CPK 96¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, taigi jų valdytojas yra generalinis prokuroras, todėl, taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTItNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-52-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-52-403/2023">e3K-3-52-403/2023</a>).
Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 6 594,18 Eur (2024-11-07 Nr. DOK 43580, 2025-06-18 Nr. DOK 24669) išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos. Teismui tenkinus 98 procentus patikslinto ieškinio, atsakovei priteistina 131,88 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, į. k. 188714992, naudai 4 288,47 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-07-18 iki sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, j. a. k. 288603320, atsakovei A. M. 131,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. M.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
