Byla Nr. TS-12-448/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68405-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
2.5.15.2; 2.5.21
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. įgaliotojo atstovo advokato V. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-413 dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo S. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. sausio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. Nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija (toliau ir – Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. LK-N-413 dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam S. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2025 m. spalio 15 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis S. Š. bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse elgesio korekcijos programose, buvo įsitraukęs į resocializacijos procesą, tačiau jis teistas 8 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą. Jo įvykdytiems nusikaltimams būdingas modelis, nes juos įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nusikaltimams būdingos smurto apraiškos, jo nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygos irgi buvo pažeistos. Šiuo metu nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, jis turi žymių finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti. Stebima nuteistojo išsilavinimo stoka, nedidelė bei nestabili darbo patirtis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo linkęs laikytis nustatytos tvarkos, dėl kurios nesilaikymo buvo dešimt kartų nubaustas drausmine tvarka. Paskutinės nuobaudos jam skirtos 2024 m. birželio 7 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. už nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų turėjimą. 2024 metų balandžio – birželio mėnesiais nuteistasis dalyvavo ir baigė individualią elgesio korekcijos programą „Tik tu ir aš“, tačiau ir po to jis vykdė pažeidimus. Nuteistajam patekus į mažiau struktūruotą aplinką, jam nepakako motyvacijos keisti savo elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis iš lengvosios grupės buvo grąžintas į paprastosios grupės tipo atlikimo grupę ir tik nuo 2025 metų sausio mėnesio jis ir vėl perkeltas į lengvąją grupę. Nuteistojo savęs vertinimas ne visada yra adekvatus, jis stokoja pasitikėjimo savimi, gerai save vertina tik kompanijose, kuriose remiamasi panašiomis vertybėmis. Iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš nuteistojo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, bendra skolos suma – 78 758,01 Eur. Per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. išmokėta 1 381,45 Eur (išskaitymai atlikti iš darbo užmokesčio). Savanoriškai jis sumokėjęs tik 96 Eur. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis bei agresyvus elgesys, jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis būtų naudojęs fizinį ar psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Nuo 2023 metų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Dar išlieka ir daugybė nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi gyvenamosios vietos; didelės skolos su menka galimybe jas apmokėti; alkoholio vartojimas). Dabartinės bausmės vykdymo metu perkėlus nuteistąjį į mažiau struktūruotą aplinką, fiksuotas alkoholio vartojimas, kas parodo, jog taikytos priemonės buvo nesėkmingos, o nusikalstamos veikos, įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, todėl išlieka didelė rizika pakartotinai nusikalsti. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga nuteistąjį S. Š. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam S. Š. dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistojo S. Š. įgaliotas atstovas advokatas V. J. pateikė teismui skundą dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nurodyta, jog nuteistojo S. Š. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo sistemą nuosekliai sumažėjo nuo aukštos (2021 metai) iki vidutinės (nuo 2023 metų). Nors šio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, bet negalima paneigti to, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis S. Š. dalyvavo psichokorekcinėje programoje „Tik tu ir aš“ dirbdamas su nusikalstamo elgesio prevencijos moduliu. Ši programa apėmė 12 individualių kas savaitinių po 2 val. trunkančių užsiėmimų su programos vadovu – specialistu. Programos vykdymo metu buvo sprendžiama negatyvių pakartotinį nusikalstamumą skatinančių veiksnių problemos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos bei impulsyvaus ir agresyvaus elgesio (pykčio) suvaldymas bei keitimas į teigiamą elgesį. Šiuos užsiėmimus nuteistasis lankė punktualiai ir disciplinuotai, jis atlikinėjo namų darbus, užduotis bei stengėsi koreguoti savo elgesį bei mažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Programos vykdymo metu buvo stebimi teigiami nuteistojo pokyčiai. Laisvėje nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, tačiau jis yra susitaręs su Carito organizacija, kad jam būtų suteikta galimybė apsigyventi. 2021 m. birželio 3 d. nuteistajam patyrus traumą, tą pačią dieną jis buvo hospitalizuotas Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriuje, kur diagnozuotas kairės blauzdos šeivikaulio apatinės dalies ir blauzdikaulio medialinės kulkšnies lūžimas. 2021 m. liepos 21 d. nuteistajam nustatyta kojos (duomenys neskelbtini). Šios komplikacijos buvo pastebėtos laiku, tačiau laiku nebuvo imtasi reikiamų gydymo priemonių ir metodų, dėl ko kilo komplikacijos bei išsivystė kojos odos (duomenys neskelbtini), čiurna ir pėda, kitų sąnarių potrauminė artrozė, čiurna ir pėda, sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda. Po šios ligos nuteistasis iš esmės tapo neįgalus, nors neįgalumas dar nėra nustatytas, bet tai apsunkino jam galimybes susirasti fizinį darbą, nes jis negali priminti kaire koja dėl artrozės, kadangi išpūliavo kaulas. Todėl jis dirba tiek, kiek išgali ir moka skolas pagal vykdomuosius raštus, taip pat moka ir savanoriškai. Nuteistajam iš esmės liko pusė metų iki bausmės atlikimo pabaigos. Todėl leidimas jam atlikti likusią bausmės dalį ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje būtų viena iš prisitaikymo gyventi visuomenėje priemonė bei tai atitiktų probacijos sampratą – sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Taip pat pateiktame skunde aptarta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto samprata bei paskirtis, jo taikymo pavyzdžiai. Skundu prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą bei taikyti nuteistojo S. Š. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas dėl nuteistojo S. Š. įgaliotojo atstovo advokato V. J. skundo negautas.
Nuteistojo S. Š. įgaliotojo atstovo advokato V. J. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis S. Š. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo S. Š. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė. Verta pažymėti, jog viso dabartinės bausmės, kuri vykdoma nuo 2016 metų, atlikimo metu šiam nuteistajam nepavyko savo nusikalstamo elgesio riziką sumažinti iki žemos ir šiuo metu ši rizika dar išlieka vidutinė. Vertinant aplinkybę, jog pakankamai ilgo bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika reikšmingai nepasikeitė, spendžiama, kad dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis dar nepadarė žymios bei akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jos vertinimas iš esmės nepasikeitė -rizika dar išlieka vidutinė. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis S. Š. mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei užsiima darbine veikla. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau šioje nutartyje nurodytų motyvų.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog S. Š. Lietuvos Respublikoje teistas 8 kartus, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo (nužudymas) įvykdymą. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo vykdyti sulaukęs vos 15 metų amžiaus. Nuteistojo įvykdytiems nusikaltimams būdingas modelis – nusikaltimus vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykdytiems nusikaltimams būdingos smurto apraiškos, vykdomi nusikaltimai vis sunkėjo. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau penktą kartą. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas – labai sunkus, smurtinis, įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jis buvo pažeidęs jam nustatytas bausmės vykdymo sąlygas. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, kad praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – net ir realus laisvės atėmimas, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis vėliau įvykdė labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, už kurio padarymą dabar ir atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo gyvenamojo būsto, jis planuoja apsigyventi (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje, nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis turėjo sveikatos sutrikimų ir negalėjo mokytis, be to, pripažįsta, kad į mokslus žiūrėjo aplaidžiai, mokyklą lankė nereguliariai, dažnai praleidinėjo pamokas. Šiuo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybes. Nuteistojo turima darbo patirtis yra menka – iki metų laiko. Nuteistasis yra dirbęs keliose įmonėse, tačiau jo darbiniai laikotarpiai trumpi – po kelias dienas ar mėnesį. Pokalbio metu pats nuteistasis pripažinęs, kad turi nedaug legalaus darbo stažo, nes dažniausiai jis dirbdavo nelegaliai statybų sektoriuje, kadangi turi įsiskolinimų. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima aktyvia darbine veikla – dirba nuteistųjų valgykloje. Po paleidimo iš įkalinimo įstaigos nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbuotojo pareigose, yra pateikęs šios bendrovės išduotą pažymą apie galimybę įsidarbinti laisvėje. Vertinant pirmiau paminėtas aplinkybes dėl nuteistojo turimo išsilavinimo, itin menkos oficialaus darbo patirties, jo turimų finansinių įsiskolinimų, abejotina, kad, būdamas laisvėje, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Juolab, kad, būdamas laisvėje, jis vykdė nusikalstamas veikas ir siekdamas finansinės naudos. To niekaip nepaneigia nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje, kadangi toks dokumentas yra neįpareigojančio pobūdžio, nesuteikiantis jokių garantijų dėl asmens oficialios darbinės veiklos.
Nuteistasis nurodė, kad, būdamas laisvėje, jis pragyvendavo iš nelegalaus darbo uždirbtų pajamų. Jis dirbdavo nelegaliai siekdamas, kad antstoliai neišskaičiuotų lėšų pagal vykdomuosius raštus, nes jo skolos buvo didelės. Kartais jis gaudavo ir pašalpas. Laisvėje jo pajamos nebuvo pakankamos bei stabilios. Gautus pinigus jis išleisdavo pragyvenimui, dažnai vartodavo alkoholį, todėl pinigus išleisdavo ir alkoholio įsigijimui. Nuteistasis turi skolų, kurios galimai yra jo prastų piniginių lėšų skirstymo įgūdžių rezultatas. Jis pats teigia, kad turimos skolos susidarę dėl ankstesnių nusikaltimų bei jam paskirtų administracinių baudų, tačiau didesnę skolų dalį sudaro įsiskolinimas už periodines išmokas vaikų išlaikymui. Alytaus kalėjimo Finansų skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, jog šio nuteistojo vardu iš antstolių gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš jo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Ankstesni nuteistojo įvykdyti nusikaltimai – vagystės - rodo, kad nusikaltimus jis vykdė galimai ir dėl papildomų pajamų. Nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, jis turi žymių skolinių įsipareigojimų, kurių apmokėjimui yra maža tikimybė. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti sau stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu nuteistasis dar turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos šiuo metu jis sprendžia pagal turimas galimybes. Taigi visos paminėtos aplinkybės dėl nuteistojo įsiskolinimų leidžia teigti, jog jis tebeturi žymių neįvykdytų finansinių prievolių, kurių egzistavimas laisvėje gali vėl paskatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.
Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo tėvai yra mirę. Šiuo metu jis teigia artimiausiai bendraujantis su pussesere ir dėde, tačiau pasimatymų metu nėra lankomas. Nuteistojo socialiniai ryšiai nėra tvirti ir negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys. Pats nuteistasis teigia, jog dalis nusikaltimų buvo įvykdyti su bendrininkais, teigia, kad buvo pasirinkta netinkama draugų kompanija, kai buvo nepilnametis ir tai turėjo didelę įtaką nusikaltimų įvykdymui. Nors šios bausmės vykdymo metu nuteistasis dalyvavo tikslinėse elgesio korekcijos programose, buvo įsitraukęs į resocializacijos procesą, tačiau patekus į mažiau struktūruotą aplinką, jam nepakako motyvacijos keisti savo elgesį. Nuo pat jaunystės nuteistasis gyveno nesilaikydamas visuomenės normų ir įstatymų, bausmės atlikimo metu jis taip pat nesilaikė elgesio taisyklių. Pats nuteistasis pripažįsta, kad laisvėje jis dažnai vartojo alkoholį, turėjo tam priklausomybę. Teigia, kad alkoholį pradėjo vartoti dar būdamas nepilnametis, po tėvo žūties ir alkoholis buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojusių įvykdytus nusikaltimus, kadangi dauguma nusikaltimų ir administracinių nusižengimų įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Paskutinis jo smurtinis nusikaltimas įvykdytas irgi būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis supranta, jog alkoholis turėjo įtakos jo nusikaltimams. Nors dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendė alkoholio vartojimo problemas, tačiau net ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (2024 m. birželio 6 d. pažeidimas). Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš kertinių veiksnių, kuris turėjo įtakos nuteistojo įvykdytų nusikaltimų padarymui. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi spręsti alkoholio vartojimo problemas, tačiau šios problemos reikalauja nuolatinių intervencinių priemonių ir maksimalių nuteistojo pastangų sprendžiant šias problemas. Nors dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo tam tikras pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, tačiau tai dar nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad laisvėje jis sugebės atsispirti tokių medžiagų potraukiui.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nesiekia socialinės izoliacijos tarp aplinkinių asmenų, tačiau pripažįsta išlaikantis distanciją, apsiribojantis paviršiniu tarpasmeniniu santykiu. Nuteistojo teigimu, laisvėje jis turėjo ne vieną tikrą draugą, tačiau šiuo metu jam esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jų ryšiai yra apriboti, jis jaučiasi socialiai izoliuotas, stokojantis palaikymo. Nuteistojo savęs vertinimas ne visada yra adekvatus, jis stokoja pasitikėjimo savimi, gerai save vertina tik kompanijose, kuriose remiamasi panašiomis vertybėmis, tačiau, būdamas visuomeninėse erdvėse, jaučiasi nejaukiai. Nuteistasis turi autoagresyvaus bei suicidinio elgesio patirties. Nuteistasis yra ganėtinai spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Jis pripažįsta, jog negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki vien tik savo tiesioginiu patyrimu, todėl imdavosi veiksmų neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali atnešti. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis ir agresyvus elgesys, nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis būtų naudojęs fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Be to, stebima, jog nuteistajam būdinga nepakankama tolerancija frustracijai, nes jis gana nesunkiai praranda savikontrolę. Vertinimo metu nuteistasis geba įvardinti kelis ateities tikslus, žino, kokiu būdu jų sieks, tačiau ir praeityje jis turėjo planų, bet negebėjo kryptingai ir nuosekliai jų siekti. Jis pats pripažįsta, jog jam dažnai būdavo per sunku įgyvendinti savo planus. Stebima, jog nuteistajam kildavo sunkumų pritaikant įsisavintą informaciją, nes dažnai pasikliaudavo vien sėkme. Nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai bei išskirtinė nusikaltimų motyvacija sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Praeityje nuteistasis nuosekliai vykdydamas nusižengimus ir nusikaltimus nepaisė visuotinai priimtų elgesio normų ir siekdamas savų tikslų, iškilusias problemas ar sunkumus sprendė nusikalsdamas.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 5 kartus paskatintas ir 10 kartų baustas drausmine tvarka. Verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, neleistinų daiktų turėjimas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir kt. Nors nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas, skaičius bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi penkis paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištinga,. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo S. Š. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nepastovi gyvenamoji vieta; menka bei nestabili darbo patirtis; skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės; asocialios grupės įtaka; ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; ankstesnio psichiatrinio gydymo bei suicidinės patirties istorija; impulsyvumo, agresyvumo ir savitvardos problemos; netinkamas savo elgesio pasekmių vertinimas; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis S. Š., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo S. Š. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo S. Š. įgaliotojo atstovo advokato V. J. skundas dėl Komisijos Nutarimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. Š. įgaliotojo atstovo advokato V. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-413 dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. Š. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
