Baudžiamoji byla Nr. 1-179-939/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42394-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1;1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei A. B.,
kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei A. L.-K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas,
2018 m. liepos 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų, 2018 m. rugsėjo 4 d.
2020 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi pripažintas Lenkijos Respublikos Mazovijos Ostruvos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis Nr. IIK 387/17 Lietuvos Respublikoje; nusikaltimą suderinus (prilyginus) su BK 281 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), palikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei suderinus (prilyginus) lygtinį nubaudimą su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu su BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams, 2022 m. kovo 18 d.;
2022 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, areštu 24 paroms;
2024 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 40 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
2025 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72-1 straipsniu, paskirta V. P. baudžiamojo poveikio priemonė – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu. 2025 m. lapkričio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi panaikintas V. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2025 m. gruodžio 15 d. pradėjo atlikti paskirtą bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. P. 2025 m. gruodžio 4 d. apie 16.15 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. gruodžio 4 d. 17.03 val. jam nustatytas 2.29 promilių neblaivumas, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje;
be to jis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis: žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriuje 2025 m. liepos 17 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2025 m. gruodžio 4 d. apie 16.15 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę Audi A6, valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini)kai teisė vairuoti jam yra atimta, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs alkoholio, jautėsi gerai, prie parduotuvės,,Aibė“ padarė įvykį, atsitrenkė į elektros skydinę. Buvo nustatytas neblaivumas. Važiavo su automobiliu Audi A6, kuris registruotas jo motinos vardu. Jis neturi teisės vairuoti, nes ją yra praradęs anksčiau. Vairuojantis neblaivus anksčiau buvo sustabdytas 3-4 kartus, buvo sustabdytas neblaivus ir Lenkijoje. Dėl savo elgesio gailisi. Jis prižiūri savo motiną, jai blogai su atmintim, jai reikia padėti apsipirkti, apmokėti sąskaitas, palydėti pas gydytojus. Paskutiniu metu nedirbo, tvarkėsi namuose, pragyveno iš motinos 700 Eur pensijos. Bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, nes atėjo į probacijos tarnybą neblaivus. Automobilis motinos, jam leisdavo naudotis automobiliu, ji nematė, kad jis automobilį paėmė būdamas neblaivus.
Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-60, 75-77).
Be kaltinamojo V. P. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. paaiškino, kad ji prieš keletą metų, yra nupirkusi lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mokėjo 1200 ar 1400 eurų. Nusipirkti automobilį jai padėjo ir sūnus V. P.. Automobilio pirkimo pardavimo sutartį ji rašė savo vardu. Šio automobilio ji neregistravo savo vardu, kadangi iki šiol galvojo, kad sūnus jį užregistravo jos vardu internetu ir jai daugiau nieko daryti nereikia. Kad automobilis neregistruotas jos vardu, ji sužinojo tik dabar iš policijos pareigūnų. Automobilį ji taip pat yra apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu savo vardu. Ji šiuo automobiliu naudojasi pati, su juo vasarą važiuoja grybauti ir uogauti, o kai prasti orai, tai automobiliu naudojasi rečiau, maždaug 2 kartus per mėnesį esant poreikiui. Sūnus V. taip pat kartais prašydavo jos automobilio, ji jį jam duodavo pavažiuoti. 2025 m. gruodžio 4 d. maždaug iki 12 val., ji šiuo automobiliu atvažiavo iki sūnaus V. namų, Alytaus kaime. Kai pasakė V., kad ji važiuos namo, jis jai pasakė, kad ją pavėžės, o su jos automobiliu nuvažiuos atvežti jai malkų. Jis dar pabuvo keletą valandų pas ją ir pasakė, kad važiuoja parvežti jai malkų. Kol sūnų matė visą dieną, ji nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholio, kitaip tikrai nebūtų davusi jam vairuoti savo automobilio. Kada tiksliai sūnus V. išvažiavo iš jos namų Alytuje, ji pasakyti negali, bet buvo šviesus paros metas. Nepraėjus nei valandai po jo išvažiavimo, jai paskambino sūnus V. ir pasakė, kad jis su jos automobiliu pateko į eismo įvykį, sakydamas jai: „mama, bėda, padariau avariją“. Kadangi eismo įvykis buvo netoli namų, ji pati greitai atėjo pėsčiomis iki įvykio vietos ir jai kažkas iš policijos pareigūnų pasakė, kad sūnus automobilį vairavo neblaivus ir be teisės vairuoti automobilius (t.1,b. l. 44-47).
2025 m. gruodžio 4 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio“ užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 4 d. apie 16.15 val. iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Alytuje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus. Atvykus į eismo įvykio vietą rado du apgadintus automobilius Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. P. ir S. R., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. M.. Skoda automobilio vairuotojas S. M. įvykio vietoje paaiškino, kad atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo A. Juozapavičiaus gatvės, norėdamas įvažiuoti į savo gyvenamojo namo kiemą atbulomis, kadangi kiemas siauras ir pavojinga iš jo išvažiuoti atbuline eiga į pagrindinę gatvę, įjungė avarinę šviesos signalizaciją, pasižiūrėjo, kad iš priešpriešos neatvažiuoja automobiliai, persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sustojo, kad įvažiuoti į kiemą atbuline eiga. Jam sustojus pamatė dideliu greičiu nuo Nemuno sodų pusės atvažiuojantį automobilį Audi, kuris netrukus net nestabdydamas atsitrenkė į jo stovinčio automobilio priekinę dešinės pusės dalį, kur priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jo žmona, kuri nukentėjo per eismo įvykį ir buvo greitosios medicinos darbuotojų išvežta į gydymo įstaigą. Iš Audi automobilio vairuotojo V. P. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pasiteiravus ar vartojąs alkoholio, šis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Alkotesteriu ARRF-0064 buvo patikrintas jo neblaivumas. Pirmu tikrinimu 16.45 vai. buvo nustatytas vidutinis 2,30 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 17.03 val. buvo nustatytas taip pat vidutinis 2,29 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais V. P. sutiko, dėl eismo įvykio aplinkybių aiškiai paaiškinti negalėjo. V. P. teisės vairuoti transporto priemones neturi, kadangi ši teisė iš jo atimta (t.1,b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur matomas žalios spalvos automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau - VIN) (DUOMENYS NESKELBTINI)). Automobilio apgadinta: priekinės dešinės pusės durelės, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės lempos, priekinis kairys sparnas bei apgadintas variklio skyrius. (t.1,b. l. 15-26).
Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas nurodytas A. P.. 2024 m. lapkričio 13 d. šį automobilį deklaravo V. P., pateikdama pirkimo pardavimo sutartį (t.1,b. l. 37).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė panašaus automobilio Audi A6, 2002 m. pagaminimo, kaina Lietuvoje yra 1560 eurų (t.1,b. l. 37).???
2025 m. gruodžio 4 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. P. nustatytas neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 2025 m. gruodžio 4 d. 16.45 val. pirmuoju patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARRF-0064, metrologinės patikros Nr. 2401956, vairuotojui nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu 17.03 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (t.1,b. l. 27, 28).
Vairuotojų registro įrašo peržiūroje nurodyta, kad V. P. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, Paskutinis jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. (t.1,b. l. 180).
Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus rašytinėje informacijoje nurodyta, kad V. P., 2025 m. birželio 20 d. Alytaus rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant asmenį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 m atstumu. Taip pat vykdoma Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę, priežiūra vykdoma nuo 2024 m. gruodžio 3 d. (baudžiamojo poveikio priemonės draudimo vairuoti motorinę transporto priemonę pabaiga 2028 m. gruodžio 3 d.. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2026 m. liepos 11 d. 2025 m. liepos 14 d. V. P. įrašytas į Probacijos tarnybos registrą. 2025 m. liepos 17 d. Probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir teismo skirtais įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonėmis bei atsakomybę už jų nevykdymą. Priežiūros metu asmeniui nustatyti 5 pažeidimai, dėl alkoholio vartojimo bei 2 pažeidimai dėl nepagarbaus elgesio su priežiūrą vykdančiais pareigūnais bei resocializacijos specialistais. 2025 m. spalio 3 d. Probacijos tarnyba dėl padarytų pažeidimų su teikimu kreipėsi į teismą dėl atidėto bausmės vykdymo panaikinimo. 2025 m. spalio 28 d. asmuo į posėdį atvyko neblaivus, asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2025 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu teismas tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir pasiuntė V. P. vykdyti realią 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t.1, b.l.106).
2024 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamasis įsakymas, patvirtina, jog V. P. pripažintas kaltu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktu ir BK 67 straipsniu V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (t.1,b. l. 132-137).
2025 m. liepos 17 d. individualiame probuojamojo V. P. priežiūros plane Nr. 11DN-5448 3.6 punkte nurodyta, kad 2025 m. liepos 17 d. probuojamasis supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis (t.1,b. l. 111-127).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Bylos duomenimis: paties kaltinamojo parodymais, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kur kaltinamasis įvykdė eismo įvykį; neblaivumo nustatymo aktu, kuriame fiksuotas V. P. neblaivumas, nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, Alkotesteriu 2025 m. gruodžio 4 d. 16 val. 45 min. jam buvo nustatytas 2,30 prom. girtumas ir 17 val. 03 min. buvo nustatytas 2.29 prom. girtumas; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. 2025 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos V. P. sukelto eismo įvykio, jo neblaivumo nustatymo ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo aplinkybės; liudytojos V. P. parodymais apie tai, kad ji leido sūnui V. P. naudotis jai priklausančia transporto priemone, tačiau neblaiviam nebūtų davusi automobilio.
Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. P. 2025 m. gruodžio 4 d. apie 16.15 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. gruodžio 4 d. 17.03 val. jam nustatytas 2.29 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir panašiai, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201-895/2020">2K-201-895/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam V. P. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, paskyrus arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams bei turto konfiskavimą, ir jis, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo eiga, tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, taip pat būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, 2025 m. gruodžio 4 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilės girtumas. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtOTQyLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-942/2021">2K-45-942/2021</a>). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Būtent tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-976/2022">2K-72-976/2022</a>). Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant V. P. nebūtų galėjęs laikytis jam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, jis žinojo, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta, t. y. skirtas teisės vairuoti atėmimas 4 metams, tačiau vairavo automobilį, ir netgi būdamas neblaivus.
Praeityje kaltinamasis tris kartus 2017 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. liepos 5 d., 2022 m. lapkričio 12 d., teismų procesiniais sprendimais teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat daugybė kartų baustas administracine tvarka, už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką, už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą (t.1, b.l.154-172). Šie duomenys patvirtina, jog analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus kaltinamasis darė sistemingai, jam skirtos bausmės ir nuobaudos nepadarė jokio reikšmingo poveikio, todėl teismas daro išvadą, jog V. P. elgesys pasižymi nuosekliu norminių aktų reikalavimų ignoravimu, bausmės nevykdymu ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymu, nihilistiniu požiūriu į visuomenėje priimtų normų ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog V. P. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. P. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis kaltinamasis nedirba, kaip pats nurodė, pragyvena iš motinos pensijos, išlaikytinų asmenų neturi. Kaltinamasis teisiamas jau šeštą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nesumokėjęs. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra, todėl ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Kaltinamasis anksčiau buvo teistas ir jau ketvirtą kartą teisiamas už visiškai analogiškos nusikalstamos veikos – automobilio vairavimą esant neblaiviam – padarymą, nagrinėjamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir transporto eismo saugumui ir kt., tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas V. P. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat jo atsakomybę dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo sunkina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, į sunkinančias ir lengvinančią atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu (vidutinis neblaivumo laipsnis), į tai, kad vien už vairavimą neblaiviam jis teisiamas jau ketvirtą kartą, ankstesnės arešto bausmės jam tinkamos įtakos nepadarė, teigiama linkme savo antivisuomeninio ir pavojingo elgesio jis nė kiek nekoregavo, vis tiek vairavo, netgi neturėdamas teisės to daryti, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje nurodytam jos vidurkiui. Teismo įsitikinimu, kita bausmės rūšis nepasieks savo tikslų, nes anksčiau jam skirtos bausmės – areštas jo nesulaikė nuo naujo analogiško tyčinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgdamas į minėtus motyvus, teismas sprendžia, kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę skirtina taip pat griežčiausia BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Abi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, todėl už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, iš jų tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. V. P. baustas administracinėmis nuobaudomis, Sodros duomenimis nedirba nuo 2019 m. liepos 19 d., o laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 24 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. vykdė individualią veiklą, nors pats kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad tik registravosi kaip vykdantis individualią veiklą, o realiai jos nevykdė (t.1, b.l.175-177). Taip pat teismas atsižvelgia, kad 2025 m. birželio 20 d. Alytaus apylinkės teismas nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėjo, tačiau 2025 m. lapkričio 6 d., buvo patenkintas probacijos tarnybos teikimas dėl to, kad V. P. pažeidė probacijos sąlygas dėl alkoholio vartojimo, dėl ko panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (t.1, b.l.147-153). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, patvirtina, kad taikoma probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, parodo jo požiūrį ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taikoma probacija teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.
Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė 2025 m. gruodžio 4 d., laisvės atėmimo bausmės, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Todėl dabartiniu teismo nuosprendžiu V. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžiu V. P. buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metamas su įpareigojimais. 2025 m. lapkričio 6 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi V. P. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuo 2025 m. gruodžio 15 d. kaltinamasis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Todėl šio sprendimo priėmimo dienai yra laikoma neatlikta 1 metų 4 mėnesių 25 d. bausmė.
Šiuo atveju teismas, nustatydama V. P. galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes sudeda iš dalies (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pridedama bausmės dalis atsižvelgiant į BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, bei į BK 50 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo minimalus dydis yra 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bei į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, taip pat įvertinus ir jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas bei sukėlė eismo įvykį. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2012">2K-122/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis V. P. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau jau tris kartus buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas maksimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, tai yra septyneriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Kaltinamasis V. P. abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – V. P. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, minėtas automobilis Audi A6, pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, šis automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis Audi A6 negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio Audi A6, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo vairuoto automobilio Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninėmis charakteristikomis, 2025 metų rugpjūčio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 560 Eur. Kitų šio automobilio vertę patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dydį, vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Taigi, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 560 Eur sumą.
Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
V. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam areštą trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. P. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos bausmės dalies, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. P. pripažinti recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2026 m. sausio 20 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 7 (septynerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 560 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios tiesės sustabdymą– panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja L. L.
