Teikimas Nr. TS-3-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00071-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. sausio 19 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. E. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
3. E. B. paskirtos bausmės pradžia: 2024 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga: 2027 m. gegužės 11 d., 1/3 paskirtos bausmės atliko: 2025 m. rugpjūčio 21 d.
4. Komisijos Nutarimu nuteistajam E. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
5. Alytaus apylinkės teisme gautas nuteistojo E. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą bei iš naujo spręsti lygtinio paleidimo klausimą. Skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas konstatuoti, kad egzistuoja pakankamas ir objektyvus pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas – neturi drausminių nuobaudų, yra perkeltas į lengvąją grupę, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri 2025 m. spalio 27 d. buvo oficialiai prilyginta darbinei veiklai. Yra teikęs prašymus dėl įsidarbinimo įkalinimo įstaigoje, tačiau dėl darbo vietų trūkumo darbo pasiūlyta nebuvo. E. B. yra nustatytas neįgalumas, dėl šios priežasties negali dirbti visų rūšių darbų. Laisvėje nuteistasis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Komisija nepagrįstai kritikavo nuteistojo darbinę motyvaciją, vartojo subjektyvią „lengvo darbo“ sąvoką. Darbo pobūdžio vertinimas neatsižvelgiant į neįgalumą prieštarauja teisingo ir individualizuoto bausmės vykdymo principui. Nors Komisija nurodė, kad kyla abejonės dėl būsimos darbinės veiklos, nes E. B. dirbs savo įsteigtoje įmonėje, o jo nusikalstamas elgesys susijęs su įmonių valdymu, tačiau šios išvados neatitinka tikrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistajam nepriklauso, jis nėra šios įmonės direktorius, o būtų įdarbintas dirbti samdomu darbuotoju – vadybininku. Komisija tik formaliai paminėjo, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo elgesio riziką, tačiau tam nesuteikė jokios realios reikšmės, sprendimą iš esmės grįsdama praeities teistumais. Pati Komisija nepateikė jokių naujų ar alternatyvių rizikos vertinimo duomenų, kurie paneigtų socialinio tyrimo išvadas. Komisija taip pat neigiamai įvertino finansinių įsipareigojimų vykdymą, nors nagrinėjamu atveju užfiksuotas nuoseklus ir didėjantis įsipareigojimų vykdymas. Be to, Komisija nustatė pakartotinį lygtinio paleidimo klausimo svarstymą po 6 mėnesių, neįvertinusi individualios teisinės situacijos ir taikytinų įstatymo nuostatų.
7. Teisme gautas sprendimas dėl skatinimo priemonės skyrimo nuteistajam E. B., iš kurio matyti, kad E. B. buvo skirti skatinimo priemonė: suteikta papildoma trumpalaikė išvyka į namus.
Skundas netenkintinas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Nuteistasis E. B. 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. rugpjūčio 21 d., taigi jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atliekami 2025 m. vasario 14 d., 2025 m. gegužės 16 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d. ir 2025 m. lapkričio 21 d., jų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Paskutinio vertinimo metu kaip taisytinos nustatytos lėšų valdymo, mąstymo ir elgesio sritys, nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs minimizuoti savo kaltę, visgi, įžvelgta prielaida formaliam akivaizdžios pažangos kriterijų atitikimui. Teismas teigiamai vertina tai, kad E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi polinkį mažėti, vis tik nagrinėjamu atveju vien prielaida formaliam akivaizdžios pažangos kriterijų mažėjimo atitikimui nėra pakankama išvadai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai jau yra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog jis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.
10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir skunde, teismui nekyla. Iš Socialinio tyrimo išvados, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti E. B. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, viso bausmės atlikimo metu buvo skatintas vieną kartą, drausmine tvarka nebaustas. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad E, B. nuo 2025 m. kovo 27 d. vykdo individualią veiklą, kuri 2025 m. spalio mėnesio buvo prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą. E. B. nuo 2025 m. gegužės 29 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo leidžiama trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus, pažeidimų nenustatyta. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam lygtinio paleidimo institutą.
11. Pastebėtina, kad didžiąją dalį E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio įkalinimo įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys E. B. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: lėšų valdymo sunkumai (nusikaltimas padarytas, siekiant neteisėtai praturtėti); gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemų sprendimo įgūdžių stoka; neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat apibendrinama, kad siekdamas finansinės naudos nuteistasis kartodavo tas pačias klaidas, pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe, net ir sąmoningai veikdamas, neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistojo elgesys gali būti impulsyvus, su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, siekis asmeninės naudos. Nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias situacijas. Nors nuteistajam nustatytas ir vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys (artimi socialiniai ryšiai), tačiau jis neatsveria įvardintų dinaminių veiksnių. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ryšio su artimaisiais palaikymas egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad vien tik minėta aplinkybė yra tokia reikšminga, jog gali paneigti aptartus apie galimą riziką bylojančius duomenis ir padėti užtikrinti, jog nuteistasis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. B. anksčiau teistas 8 kartus. Realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo ankstesni teistumai neturi įtakos lygtinio paleidimo taikymui, tačiau, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, neabejotinai atskleidžia netinkamą E. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia E. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas. Nuteistasis po įvykdytų nusikaltimų atsakomybės neprisiėmė, slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, jis sulaikytas užsienio valstybėje, kas taipogi patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs siekti išvengti atsakomybės.
13. Šiame kontekste, sprendžiant E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina ir tai kad nuteistasis turi nemažų finansinių įsipareigojimų – 2024 m. balandžio 5 d. teismo nuosprendžiu priteisti civiliniai ieškiniai 11 016,78 Eur sumai ir 300 MGL dydžio bauda, 2025 m. gegužės 20 d. teismo nuosprendžiu priteistas 25 995 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Alytaus kalėjimo Finansų skyriaus pateiktoje pažymoje nuteistojo skolos likutis yra 86 985,42 Eur, per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 310,34 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis iki 2025 m. liepos 29 d. į savo sąskaitą gavo 2044,41 Eur pajamų, savanoriškai žalai atlyginti per šį laikotarpį skyrė 75 Eur. Be to, siekdamas trumpalaikių išvykų į namus, nuteistasis 2025 m. birželio 19 d. sumokėjo 1235 Eur už 5 paskutinių metų administracinius nusižengimus, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje finansinį prioritetą teikia ne savo finansiniams įsipareigojimams, bet asmeninių poreikių tenkinimui. Tokie E. B. elgesio pokyčiai yra labiau susijęs ne su suvoktu poreikiu valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ją mažinant, o su tuo, kas jam asmeniškai bei teisiškai yra naudinga. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir teigiama E. B. motyvacija laisvėje įsidarbinti, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Nors nuteistasis dažniausiai buvo dirbantis, tačiau kurie nusikaltimai buvo tiesiogiai susiję su darbine veikla, kas rodo asmens polinkį nusikalsti naudojantis darbine padėtimi.
14. Teismo vertinimu, E. B. vis dar stokoja gebėjimų analizuoti savo neteisėtų veiksmų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, neigiamų pasekmių mastą, jam trūksta gilesnės esminių problemų, sąlygojusių nusikaltimą, analizės. Tai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės. Teismas pažymi ir tai, kad E. B. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. gegužės 11 d.), o šios aplinkybės vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
15. Teismas atkreipia E. B. dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo E. B. elgesio korekcijos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai apibūdiną nuteistąjį, neanalizuojant jam nepalankių duomenų, Nutarime padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, sprendimą.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
17. Tenkinti nuteistojo prašymą sutrumpinti kito lygtinio paleidimo svarstymo terminą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, pagrindo taip pat nėra. Kaip nustatyta BVK 85 straipsnio 5 dalyje, pakartotinis nuteistojo svarstymas Komisijoje svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. Komisijos nutarimu nuteistajam pakartotinis lygtinio paleidimo svarstymas numatytas 2026 m. birželio 11 d. Taigi, vadovaujantis BVK 85 straipsnio 5 dalimi, maksimalus pakartotinio E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo terminas yra 2026 m. birželio 15 d. Tokiu būdu, Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, nustatydama pakartotinį E. B. lygtinio paleidimo svarstymą 2026 m. birželio 11 d., įstatymo reikalavimų nepažeidė, keisti šios datos pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Agneta Bulakė
