A. B. pagal BK 22 str., 182 str., 220 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinis skundas Nr. DOK-5959/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00004-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. B. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, šią veiką perkvalifikuojant į BK 220 straipsnio 1 dalį bei, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nors ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo kriterijus, dėl to A. B. veiką kvalifikuodami kaip pasikėsinimą sukčiauti netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai, anot kasatoriaus, neatskleidė tyčios turinio nuteistojo veiksmuose, nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl MB „T“ atlikto mokestinio patikrinimo, dėl kurio A. B. ryžosi padaryti nusikalstamas veikas, taip pat nevertino paties nuteistojo parodymų, kurie yra reikšmingi vertinant kaltės turinį. Proceso metu jis paaiškino, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo pastrigęs PVM grąžinimo klausimas pagal realias MB „T“ išrašytas sąskaitas, tai galėjo lemti bendrijos nemokumą, dėl to reikėjo imtis skubių veiksmų, taigi A. B. siekė ne grobti valstybės lėšas, o tęsti MB „T“ veiklą, kol mokesčių administratorius priims sprendimą dėl PVM grąžinimo. Suklastotų dokumentų pagrindu įvykę sandoriai formaliai turtinę teisę sukūrė ne UAB „R“, o MB „T“, kol mokesčių administratorius priims sprendimą dėl PVM grąžinimo, po ko A. B. atsisakė teisės į netikrų sąskaitų faktūrų pagrindu įgytą PVM grąžinimą, tą patį ketino padaryti ir dėl UAB „R“. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad UAB „R“ aktualiu laikotarpiu jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė,, todėl teisė į PVM susigrąžinimą negalėjo būti realizuota, o tai patvirtina nuteistajam inkriminuotos veikos nepavojingumą ir už šią veiką taikytos atsakomybės neproporcingumą. Be to, pasak kasatoriaus, netinkamas veikos kvalifikavimas lėmė ir teisiškai nepagrįstos teismo išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a> ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo BK 182 straipsnio taikymo, nėra teisiškai argumentuotas, nors cituojama daug ištraukų iš kasacinio teismo praktikos, susijusios su BK 182 ir 220 straipsnių taikymu, tačiau iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas (teismai, kasatoriaus įsitikinimu, neatsižvelgė į nuteistojo parodymus ir jo pateikiamą versiją dėl tyčios nebuvimo jo veiksmuose). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės neigiama kasatoriaus kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo, kitokių faktinių bylos aplinkybių nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai nustatymo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė