S. M. pagal BK 260 str., 369 str., 368 str., 376 str., 60 str., 382 str.

Prašymo Nr. DOK-5594/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08571-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistosios S. M. ir jos gynėjo advokato Vaclovo Janušausko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, prašymu sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties vykdymą ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir S. M. išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir 60 straipsnį. Kratos ar teisminio proceso metu nebuvo gauta jokių įrodymų, kad S. M. žinojo apie jos ir jos vyro bute esantį amfetaminą. S. M. ir A. M. yra sutuoktiniai, todėl jiems galioja šeimos liudijimo imunitetas. Teismai netinkamai taikydami procesinės teisės normas, nepagrįstai patraukė baudžiamojon atsakomybėn ir nepagrįstai nuteisė šeimos narį, kuris nepranešė apie daromą nusikaltimą, todėl laikytina, kad teismai netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Vadovaujantis EŽTT praktika, galima teigti, kad teismų sprendimuose yra aiškus nukrypimas nuo įrodymų vertinimo, kai kaltinamas šeimos narys, įvykdęs nusikalstamas veikas ir jas pilnai pripažinęs. S. M. neprivalėjo duoti parodymų prieš savo vyrą ar prieš save. Teismų sprendimai priimti išsamiai neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių, netaikant liudijimo imuniteto prieš šeimos narius ir giminaičius bei neatsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. S. M. kaltė yra tik tame, kad ji yra nuteistojo A. M. žmona ir, kad žinodama, jog jis vartoja narkotines medžiagas, neužkirto kelio narkotinių medžiagų laikymui jų bendroje gyvenamojoje vietoje, atliko kai kuriuos veiksmus, jo nurodymu, tačiau niekada neturėjo tikslo laikyti narkotinių medžiagų ir jų platinti. Byloje nėra įrodymų apie S. M. susitarimą su nuteistaisiais A. M. ir S. K.. S. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje sudėties, nes ji realiai su niekuo nesitarė, jokioje nusikalstamoje grupėje nedalyvavo, narkotinėmis medžiagomis nedisponavo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su S. M. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai, prašydami S. M. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nuteistosios ir jos gynėjo nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 260 straipsnio 2 dalis) išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios S. M. ir jos gynėjo advokato Vaclovo Janušausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė - Zalieckienė

Sigita Jokimaitė