Š. L. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 28 str., 367 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-6051/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36564-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo Š. L. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo ir šių sprendimų vykdymo sustabdymo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą Š. L. nutraukti esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – pripažinti Š. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Taip pat prašoma sustabdyti šių sprendimų vykdymą.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai nustatė pavojingo kėsinimosi pabaigos momentą ir dėl to netinkamai taikė būtinąją gintį reglamentuojančias teisės normas. Kasatoriaus įsitikinimu, momentas, kai A. J. nenustatytą kiekį kartų pjūklo grandine smogė A. L. į galvos sritį, turėtų būti laikomas pavojingo kėsinimosi pradžia, o momentas, kai A. J. išėjo iš kiemo, turi būti laikomas pavojingo kėsinimosi pabaiga. Anot kasatoriaus, Š. L., gindamasis nuo A. J. smūgių pjūklo grandine, lazda atmušinėjo smūgius ir galimai pataikė jam į ranką dar A. J. būnant kieme, tuo tarpu teismai nepagrįstai konstatavo, kad Š. L. lazda gynėsi nuo A. J. po to, kai pavojingas kėsinimasis iš nukentėjusiojo jau buvo pasibaigęs. Tai, kad Š. L. neturėjo tyčios sužaloti A. J., o tik gynėsi patvirtina ir specialisto išvada apie A. J. nustatytus sužalojimus. Jeigu Š. L. būtų siekęs sužaloti A. J., jis būtų smūgiavęs ne vien į ranką, bet ir į kitas kūno vietas. Kasaciniame skunde, nesutinkant ir su nuteistajam paskirta bausme, pažymima, kad bausmė buvo paskirta atsižvelgiant vien į jo asmenybę (ankstesnius teistumus), nors byloje būtina atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys) ir padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl būtinosios ginties instituto taikymo iš esmės nukreipti į nuteistajam palankų įrodymų interpretavimą bei faktinių aplinkybių (įvykio vietos, jo pabaigos) nustatymą ir nors nurodoma, kad vertinant įrodymus padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau iš esmės yra ginčijamas konkrečių įrodymų vertinimas bei teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai ir teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 28 straipsnio 2 dalies) taikymą grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais kasacijos pagrindų buvimą.

Kiti kasaciniame skunde keliami klausimai dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ne)nustatymo nebuvo keliami ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat negali būti nagrinėjami kasacine tvarka, juolab, kad nėra pagrįsti ir teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo Š. L. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis