R. P. pagal BK 201 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-5851/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32927-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo R. P. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžius. R. P. veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 1 dalies į BK 201 straipsnio 3 dalį ir paskirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimą išdėstant per 6 mėnesius. Iš kaltinimo pašalinti kvalifikuojančias aplinkybes, kad R. P. laikė 44 litrus naminės degtinės, turėdamas tikslą realizuoti ir šią naminę degtinę realizavo G. K..

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvadas padarė nenustatęs visų aplinkybių, vertindamas įrodymus suklydo dėl jų turinio, suteikė nepagrįstą prioritetą įrodymams, kurie sunkina jo veikos kvalifikaciją, išsamiai ir nešališkai nepatikrino jo gynybos versijos, nepašalino esminių prieštaravimų, neįvertino įrodymų visumos. Teismai nuosprendžiuose išdėstė prieštaringus motyvus (BPK 331 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas), nuosprendžius grindė prielaidomis, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, klaidingai nustatė nusikalstamų veikų požymių turinį, nesivadovavo nešališkumo, objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principais, nesilaikė teismų praktikos ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia savo reikmėms įgijęs ir laikęs 44 litrus naminės degtinės, tačiau neigia, kad turėjo tikslą ją realizuoti ir faktiškai realizavo G. K.. G. K. nebuvo perėmęs savo žinion kasatoriui priklausančių 44 litrų naminės degtinės, todėl G. K. šio namų gamybos stipraus alkoholio iš kasatoriaus neįgijo ir nelaikė, o kasatorius jam šios naminės degtinės nerealizavo, t. y. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnyje, objektyviosios pusės požymio - neteisėto draudžiamų skysčių realizavimo. Teismai vadovavosi šališko liudytojo Tauragės AVPK policijos pareigūno parodymais, nors akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas kasatoriaus ir G. K. pripažinimu kaltais. Nenustačius tikslo realizuoti šiuos naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus turėjimą ir/ar naminės degtinės realizavimą, teismams nebuvo pagrindo pripažinti kasatorių kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 201 straipsnio 3 dalį. Teismai, skirdami kasatoriui bausmę, netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, todėl paskyrė neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Skiriant bausmę buvo nepakankamai įvertinta kasatoriaus asmenybė, nedidelis veikos pavojingumas, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, bausmės paskirtį, nevertinti kasatoriaus teigiami pokyčiai po nusikalstamos veikos padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, BPK 305 straipsnio 1 dalis), todėl jam paskirtos baudos dydis yra aiškiai per didelis, prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis kaltę dėl neteisėto 44 litrų naminės degtinės laikymo asmeniniams poreikiams visiškai pripažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Turi šeimą, dirba, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Po nusikaltimo padarymo kasatorius naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo jo asmenybės teigiamus pokyčius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad teismai neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, tačiau kasaciniame skunde įvardyti BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, kvalifikuojant R. P. veiką pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, kasaciniame skunde taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų, kasatoriaus nuomone, neteisingu vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei kasatoriaus nurodomus teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors R. P., skunde ginčydamas bausmės jam paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdamas švelnesnės bausmės teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.

Dėl kasaciniame skunde išdėstytiems analogiškų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu ir bausmės A. J. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė