Bylos Nr. 1S-141-334/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06758-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant
prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,
gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė A. U.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. U. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. U. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi A. U., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
3. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2023 m. rugsėjo 11 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama A. U. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
4. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. U. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
5. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas gynėjo advokato A. Leonavičiaus skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir A. U. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat prašoma suorganizuoti pil. A. U. dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant šį skundą.
6. Anot gynėjo advokato, priešingai nei teigiama teismo sprendime, A. U. savo psichinę ligą pripažįsta, jis iki patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninę gydėsi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre (duomenys neskelbtini), šiame mieste turi gyvenamąją vietą, gyvena kartu su senyvo amžiaus motina T. U., kuriai taip pat reikalinga pagalba namuose. A. U. sutinka toliau gydytis ir lankytis pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, vartoti vaistus, klausyti gydytojo ir medicinos personalo nurodymų. Be to, iki patalpinimo į ligoninę jis dirbo, todėl nori ir toliau dirbti, o to daryti šiuo metu negali, nes yra patalpintas į stacionarą. Skunde nurodoma, kad A. U. nesutinka su teismo nutartimi, todėl paprašė, jog advokatas padėtų ir parengtų skundą, kad aukštesnės instancijos teismas pakeistų pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo toliau jam būtų taikoma priverčiama medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis. Be to, A. U. pageidauja pats pasisakyti aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant šį skundą, todėl nori arba būti pristatytas į teismo posėdį, arba jame dalyvauti nuotoliniu būdu ir pats paaiškinti, kodėl nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismo posėdyje A. U. gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
8. Skundas atmetamas.
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. spalio 6 d. nutartimi pagrįstai A. U. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti A. U. gynėjo advokato A. Leonavičiaus skundą nėra pagrindo.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
11. Iš kartu su 2023 m. rugsėjo 11 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2023 m. rugsėjo 1 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti A. U.priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, jog paciento psichikos būklė gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Gydymo pradžioje jis nerimastingas, dirglus, išsakė kliedėjimo idėjas, kad policija nori užimti jo butą. Skyriuje jo agresijos, konfliktų nebuvo. Jis nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo, gydomas pakartotinai. Komisijos metu jis skundų neišsako, jo emocijos paviršutiniškos, nuotaika lygi, mąstymas klampus. Jis smulkmeniškas, jo dėmesio koncentracija, atmintis susilpninti, nekritiškas, jo aktyvios psichoprodukcijos šiuo metu neišklausta. Teigia, kad ateityje dirbs darbą, kokį pasiūlys. Teigia, kad gyvens pas mamą, kuriai pačiai reikia pagalbos, ją lanko socialinė darbuotoja.
12. Teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė palaikė teikimą ir papildomai nurodė, kad A. U. gydomas priverstinai pirmą pusmetį, tačiau priverstinis gydymas jam taikomas jau antrą kartą, kadangi jis nesilaikė skirto ambulatorinio gydymo sąlygų. Atstovė nurodė, kad pacientui buvo atliktas psichologinis tyrimas ir dar nustatyta papildoma ligos diagnozė-demencija. Pacientas teigia, kad bendrauja su mama, sūnumi bei seserimi, tačiau mama yra ligota ir prižiūrima socialinių darbuotojų, todėl nepajėgi pasirūpinti sūnumi. Šiuo metu kreiptasi į Neįgalumo nustatymo tarnybą, siekiant nustatyti ar asmuo negalėtų gauti specialiųjų poreikių, tuomet jam būtų galimybė kreiptis dėl siuntimo gavimo į globos namus.
13. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. U.vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per stebimą laikotarpį A. U.būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį stebėjimą – ji dar nėra pakankamai stabili. A. U. diagnozuota organinis kliedesinis sutrikimas, o atlikus papildomą psichologinį tyrimas nustatyta ir dar viena papildoma ligos diagnozė-demencija, kas akivaizdžiai atsispindi ir jo psichinėje būsenoje - jo emocijos paviršutiniškos, nuotaika lygi, mąstymas klampus, jis smulkmeniškas, jo dėmesio koncentracija, atmintis susilpninti, jis nekritiškas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas A. U.vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad A. U.socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Jam gydymas taikomas tik pirmą pusmetį, o stacionare gydomas pakartotinai, nes nesilaikė ambulatorinio gydymo sąlygų.
14. Papildomai pabrėžtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi A. U.buvo bandyta taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau tai teigiamo poveikio jo būklei nedavė. Jis nesilaikė priverstinio ambulatorinio gydymo sąlygų, nereguliariai lankėsi psichikos sveikatos centre, kviečiamas neatvykdavo, sesers teigimu, jis piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neadekvatus. Aukštesnysis teismas nemano, jog šiuo atveju situacija būtų kitokia, juo labiau, kad, kaip minėta, A. U.būklė dar nėra tokia stabili. Vien tik tai, kad A. U.nurodo turintis gyvenamąją vietą, kurioje gyventų kartu su mama, ir žada šį kartą lankytis pas psichiatrą, vartoti vaistus bei klausyti gydytojo ir medicinos personalo nurodymų, minėtų teismo išvadų nekeičia.
15. A. U. yra nekritiškas savo būklei bei įvykdytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, o iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jo gydymo tęstinumo ambulatorinėmis sąlygomis nebuvo ir nėra galimybės užtikrinti, kadangi byloje nėra duomenų, jog artimieji sutiktų juo rūpintis (mama pati ligota, ją prižiūri socialiniai darbuotojai), o atsakymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir galimybės kreiptis siuntimu į globos namus, dar nėra gautas. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą A. U. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta/pakeista minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė.
16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. U. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. U. gynėjo advokato skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. U. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė
