Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-489-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04988-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.;

3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-349-1137/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – ir atsakovė) 68,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 21,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 60,00 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

2. Ieškovė, patikslinusi ieškinio pagrindą, nurodė, kad atsakovė 2020 m. spalio 19 d. telefonu kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti kanalizacijos valymo darbus (toliau – ir ginčo paslaugos) bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. spalio 19 d. atliko kanalizacijos valymo darbus minėtame bute, ką patvirtina atsakovės pasirašytas Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei pateikus apmokėti 2020 m. spalio 31 d. sąskaitą/serija Nr. (duomenys neskelbtini) 68,40 Eur, ji sąskaitos neapmokėjo, todėl liko skolinga ieškovei 68,40 Eur.

3. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. pasibaigus (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutarčiai dėl paslaugų teikimo, kanalizacijos valymo paslaugas ji atsakovei suteikė ne kaip namo administratorė, bet kaip įmonė, teikianti tokio pobūdžio paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad, nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė telefonu užsakė atlikti kanalizacijos valymo darbus, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

6. Pažymėjo, kad ieškovė tiek pradiniame, tiek ir patikslintame ieškinyje rėmėsi aplinkybe, jog ji teikė administravimo, o ne individualių užsakymų vykdymo paslaugas, ir kiekvieną mėnesį remdamasi administravimo nuostatais apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, kai gavo atsakovės atsiliepimą, šią savo poziciją ieškovė pakeitė. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji jokios kanalizacijos valymo paslaugos pas ieškovę neužsakinėjo ir tokių darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašė.

7. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) originalo ieškovė byloje nepateikė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punkte atliktu išaiškinimu, kad kai byloje nėra dokumento originalo, o yra tik jo kopija, ji teismo gali būti pripažįstama įrodymu tik atsižvelgiant į tai, ar kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje pateiktą Akto kopiją vertino kritiškai, nes nebuvo galimybės nustatyti šio dokumento autentiškumo. Teismas pažymėjo ir tai, kad šio dokumento data yra nurodoma ne darbų atlikimo diena (2020 m. spalio 19 d.), o daugiau nei prieš mėnesį buvusi diena (2020 m. rugsėjo 3 d.)

8. Teismas kaip nesuprantamą vertino ieškovės teiginį, kad atsakovė dėl kanalizacijos valymo darbų turėjo kreiptis į ieškovę, bet ne į tuo metu namą administruojančią akcinę bendrovę (toliau – AB),,Panevėžio butų ūkis“, kas tik sustiprino teismo poziciją dėl mažos raiškos neoriginalaus dokumento nuorašo kritiško įrodomosios vertės vertinimo.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į nuoseklią atsakovės poziciją, kad ieškovė jokių kanalizacijos valymo paslaugų jai nesuteikė, konstatavo, jog Akto kopija yra siejama ne su ieškovės teikiamomis individualiomis paslaugomis, o su ieškovės teikiamomis administravimo paslaugomis pagal 2014 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugų sutartį.

10. Nustatęs, kad ieškovė administravimo paslaugų, o tuo pačiu ir avarijos šalinimo paslaugų, atsakovei 2020 m. rugsėjo – spalio mėnesiais teikti nebeturėjo tiesės, nes ieškovės sutartis dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugų buvo nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., teismas nusprendė, kad ieškovės suteiktų paslaugų faktas atsakovei byloje yra neįrodytas, todėl ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė telefonu užsisakė kanalizacijos valymo paslaugas, nes byloje buvo pateikusi Išrašą iš registracijos sistemos, kuris patvirtino faktinę aplinkybę, jog atsakovė 2020 m. spalio 19 d. 10 val. 57 min. iš telefoninio numerio (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę dėl kanalizacijos problemų, užsikišusių nuotekų. Apeliantė teigia, jog teismas netyrė minėto įrodymo, nesiaiškino ar minėtas telefono numeris priklauso atsakovei.

13. Tvirtina, kad byloje pateikė ne tik išrašą apie gautą pranešimą iš sistemos, bet ir sąskaitą už atsakovei suteiktas paslaugas, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyti duomenys apie suteiktą paslaugą bei jos įkainį. Pažymi, kad Aktas yra pasirašytas pačios atsakovės, kuri teismo posėdžio metu neneigė, jog tai yra jos parašas. Todėl laikosi pozicijos, jog paslaugų suteikimo faktą nagrinėjant bylą ji pagrindė pakankamais ir tinkamais rašytiniais įrodymais, o atsakovė paslaugų suteikimo faktą neigė tik deklaratyviais ir nieko nepagrįstais paaiškinimais.

14. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo 19 punkte išdėstytais argumentais, kurių pagrindu teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. Akto kopiją vertino kritiškai. Apeliantė pripažįsta, kad byloje nepateikė Akto originalo, tačiau byloje pateikta Akto originalo kopija savaime nereiškia, kad ji negali būti pripažįstama kaip įrodymas CPK nustatyta tvarka. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika (LAT 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021, 53 punktas) ir nagrinėjamojoje byloje nepasisakė, ar Aktas yra pripažįstamas kaip įrodymas CPK nustatyta tvarka ar nepripažįstamas,ir tik formaliai nurodė, kad, nesant Akto originalo, jis yra vertinamas kritiškai.

15. Apeliantės vertinimu, Aktas turėjo būti pripažintas rašytiniu įroddymu, nes atsakovė, ginčydama jo autentiškumą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o tik formaliai neigė Akto pasirašymo aplinkybes, nors neginčijo, jog Akte yra jos parašas.

16. Atkreipė dėmesį, kad teismui nagrinėjant bylą nekilo klausimas, kodėl Akte yra įvardintos dvi skirtingos datos, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d. bei 2020 m. spalio 19 d. Paaiškino, jog pirmoji data – 2020 m. rugsėjo 3 d. - yra Akto sudarymo data. Aktas vėliau buvo pildomas paslaugų teikimo vietoje (įrašus darant ranka). Tuo tarpu antroji data – 2020 m. spalio 19 d. - yra atsakovės užsakytų ir jai suteiktų paslaugų suteikimo data. Mano, kad, jei teismui kilo neaiškumų dėl minimos aplinkybės, teismas, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalėjo įpareigoti / pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus / paaiškinimus, tačiau to teismas nepadarė.

17. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovė dėl kanalizacijos valymo darbų turėjo kreiptis į kitą įmonę (AB,,Panevėžio butų ūkis“), o ne į ieškovę, nes paslaugas, nesusijusias su namo administravimu, atsakovei ir / ar kitam namo savininkui gali suteikti bet koks juridinis ar fizinis asmuo.

18. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji administravo namą adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., kada sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovė ginčijo sutarties nutraukimo faktą bei iki 2021 m. balandžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-902/2021, de facto (faktiškai) teikė namui administravimo paslaugas.

19. Apeliantė nesutinka ir su teismo konstatuota aplinkybe, kad ieškovė atsakovei teikė avarijos šalinimo paslaugas. Tvirtina, kad ji atsakovei suteikė tik kanalizacijos valymo paslaugas atsakovės bute.

20. Atsakovė R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. e2-349-1137/2023.

22. Nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Su tokiu teiginiu trečiasis asmuo nesutinka. Mano, kad ieškovės elgesys proceso metu ir byloje esantys įrodymai prieštarauja vienas kitam, yra netikslūs ir nepagrįsti. Tvirtina, kad teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo paslauga atsakovei buvo suteikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas, buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė R. B. gyvena trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priklausančiame bute, kuriam administravimo paslaugas 2014 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. teikė ieškovė UAB „Mano būstas Aukštaitija“. Ieškovės teigimu, atsakovė 2020 m. spalio 19 d. telefonu kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti kanalizacijos valymo darbus bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip įmonė, teikianti kanalizacijos valymo paslaugas, atliko atsakovės prašomus darbus, tačiau už juos atsakovė tinkamai neatsiskaitė ir liko ieškovei skolinga 68,40 Eur. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad ji pas atsakovę kanalizacijos valymo darbų savo bute neužsakė, o ieškovė jokių kanalizacijos valymo paslaugų jai nesuteikė.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl kanalizacijos valymo paslaugų teikimo bei neįrodė, kad tokios paslaugos iš viso atsakovei buvo suteiktos, todėl ieškovės ieškinį dėl skolos priteismo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

28. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (LAT 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (LAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (pagal apeliacinio skundo ribas). Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl susitarimo suteikti paslaugas fakto buvimo

30. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė telefonu užsisakė kanalizacijos valymo paslaugas. Apeliantė tvirtina, kad byloje pateikė Išrašą iš registracijos sistemos, kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovė 2020 m. spalio 19 d. telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) skambino ieškovei dėl kanalizacijos problemų, užsikišusių nuotekų, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar šis minėtas telefono numeris priklauso atsakovei.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tyrė ir vertino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė telefonu iš ieškovės užsakė kanalizacijos valymo paslaugas, tačiau, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šią aplinkybę laikė neįrodyta. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo fakto, ar ieškovės pateiktame Išraše iš registracijos sistemos nurodytas telefono numeris priklausė atsakovei, tačiau ši nenustatyta aplinkybė neturėjo esminės įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo argumentui, jog atsakovė skambino ieškovei prašydama suteikti jos butui kanalizacijos valymo paslaugas, patvirtinti nepateikė jokių kitų patikimų įrodymų (pvz. pokalbio garso įrašo), iš kurių būtų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad telefoninio pokalbio turinį sudarė būtent atsakovės prašymas ieškovei suteikti buto kanalizacijos valymo paslaugas už šalių suderintą kainą. Šioje vietoje pažymėtina, kad Akte telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra nurodomas kaip (duomenys neskelbtini) namo kontaktinio asmens telefonas.

33. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, jog teismas išvadą, kad aktualiu bylai laiku joks susitarimas dėl paslaugų teikimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas, padarė įvertinęs ir ieškovės argumentų nenuoseklumą visos bylos nagrinėjimo metu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš procesinių dokumentų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje rėmėsi aplinkybe, jog ji teikė ne individualių užsakymų vykdymo paslaugas, o gyvenamojo namo, kuriame gyveno atsakovė, administravimo paslaugas, už kurias pagal pateiktą suvestinę ir prašė priteisti 68,40 skolą. Tik patikslintame ieškinyje, po atsakovės atsiliepimo gavimo ir tik teismo posėdžio metu ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir aplinkybę, jog ji ginčo paslaugą atsakovei teikė jau ne kaip namo administratorė, bet kaip įmonė, teikianti tokio pobūdžio paslaugas, ir ieškinio faktinį pagrindą pradėjo įrodinėti jau ne suvestinės už suteiktas administravimo paslaugas, bet Akto, sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis, nors pastarojoje nurodyta 84,73 Eur (66,83 Eur be PVM) suma nesutampa su ieškinio dalyko dydžiu.

34. Vertindamas ieškovės (apeliantės) nenuoseklią poziciją dėl ieškinio faktinio pagrindo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė šiuo aspektu yra nenuosekli ir pateiktame apeliaciniame skunde. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo 3 punkte apeliantė pabrėžtinai nurodo, kad atsakovei ginčo paslaugos buvo teikiamos kaip nesusijusios su namo administravimu, tačiau apeliacinio skundo 24 punkte jau teigiama, kad ginčo laikotarpiu apeliantė de facto (faktiškai) administravo ginčo namą (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. balandžio 2 d. (kada Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-84-902/2021, kuriame buvo ginčijamas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančią 2014 m. balandžio 30 d. Administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo faktą nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.).

35. Taigi, jeigu, kaip teigia apeliantė, ginčo paslaugos suteikimo laikotarpiu (2020 m. spalio 19 d.) ji de facto (faktiškai) teikė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal Administravimo paslaugų sutartį, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atsakovei galimai suteiktų kanalizacijos valymo paslaugų pagal Administravimo paslaugų sutarties 4.1.2.1.4, 5.1 punktų nuostatas neturėjo apmokestinti atskirai (išskirti į atskirą grafą), nes šie darbai yra priskiriami Eksploatavimo darbams, kurių atlikimo kaina įeina į kas mėnesį namo gyventojų mokomus mokesčius namo administratoriui. Iš ieškovės 2020 m. spalio 31 d. sąskaitos/ serija Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad joje nurodyti mokėjimai neabejotinai susiję su apmokėjimu už namo administratoriaus atliekamas funkcijas, ką įrodo tokios sąskaitoje esančios grafos kaip Administravimas, Eksploatavimas, Kaupiamos lėšos bendrijos reikmėms, Teritorijos tvarkymas.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nevienkartinis apeliantės pozicijos keitimas su kiekvienu atliktu procesiniu veiksmu dėl ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių laikytinas netinkamu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso dalyvio elgesys, kai dalyvis manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu arba atmetimu, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir negali būti tokio proceso dalyvio reikalavimų tenkinimo pagrindas (LAT 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 90 punktas).

Dėl dokumento kopijos vertinimo ir įrodomosios reikšmės

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2020 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos vertinimo ir jos įrodomosios reikšmės, tvirtindama, jog teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos vertinat dokumento originalo kopiją kaip įrodymą, nes nepasisakė ar Akto kopija yra pripažįstama kaip įrodymas CPK nustatyta tvarka, ar nepripažįstama.

38. Bylos duomenys rodo, jog ieškovė įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo paslaugos atsakovei buvo suteiktos, pateikė Akto kopiją, bet ne šio dokumento originalą. Teismų praktikoje konstatuota, kad kai byloje nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (LAT 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021, 52 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, teismas byloje ieškovės pateiktą Akto kopiją laikė įrodymu, jį tyrė, vertino vieną ir su kitais įrodymais, tačiau, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei kitus byloje pateiktus įrodymus, vertino kaip nepakankamą ieškinio pagrįstumui įrodyti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

40. Vertinant apeliantės argumentą, jog ji neišsaugojo Akto originalo, svarbu pabrėžti tą aplinkybę, kad apeliantė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai yra taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Byloje nustačius faktą, kad apeliantė neišsaugojo Akto originalo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga tvarkydama savo vykdomos veiklos dokumentaciją, todėl iš tokio jos elgesio kylantys neigiami padariniai yra vertinami kaip jos pačios prisiimta rizika.

41. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Aktas yra pasirašytas atsakovės, kas neginčijamai įrodo, kad ginčo paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog Akto kopijoje yra atsakovės parašas, to bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati atsakovė. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesant dokumento originalo, o atsakovei ginčijant faktą, jog kanalizacijos valymo paslaugos buvo jos užsakytos ir faktiškai suteiktos už aptartą kainą ir kad ji pasirašė būtent po tokio turinio aktu, nagrinėjamoje byloje nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar atsakovė tikrai pasirašė būtent aptarto turinio Atliktų darbų priėmimo – priėmimo aktą.

42. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino Akto sudarymo datos (2020 m. rugsėjo 3 d.) nesutapimą su darbų atlikimo diena (2020 m. spalio 19 d.). Vertinant šį apeliantės argumentą pažymėtina, kad Akto sudarymo datos nesutapimas su jame nurodytų darbų atlikimo data buvo akivaizdus, todėl ieškovei, o ne teismui, kilo pareiga įtikinamai argumentuoti ir motyvuoti šių datų neatitikimą, tai siejant su faktinį ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, įskaitant ir argumentus apie tai, kodėl Aktas sudarytas 2020 m. rugsėjo 3 d., nors, kaip įrodinėjo pati apeliantė, atsakovė dėl kanalizacijos valymo paslaugų į ją telefonu kreipėsi tik 2020 m. spalio 19 d.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė