Dėl vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo

Civilinė byla Nr. 3K-3-594-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00019-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.8; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo K. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; padalyti tarp šalių santuokos metu įgytą turtą: ieškovei paskirti natūra 39/100 dalis gyvenamojo namo, garažą-ūkio pastatą, malkinę, 39/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui už šią turto dalį priteisti 1109,03 Eur (3826,16 Lt) piniginę kompensaciją; ieškovei paskirti natūra 3 žemės sklypus (749,56, 243,76 ir 45,21 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovui paskirti natūra žemės sklypą (1175,94 Eur vertės), esantį (duomenys neskelbtini); padalyti santuokos metu įgytus 9822,07 Eur (33 886,16 Lt), esančius atsakovo sąskaitoje, ieškovei priteisti 1/2 dalį šių lėšų – 4911,03 Eur (16 943,08 Lt); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5797,10 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę T. pavardę.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės; bendrų vaikų su atsakovu neturi. Atsakovas gyvena su kita moterimi, todėl nėra jokių galimybių susitaikyti. Dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė neturtinę žalą: prarado pasitikėjimą, buvo įskaudinta ir pažeminta.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės; į dalytiną turtą įtraukti 2853,33 Eur vertės turtą: 0,1293 ha kitos paskirties žemės sklypą 0,4741 ha žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini), 20 kub. m malkų bei metalo laužą; priteisti 4295,65 Eur vertės bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, registruotą ieškovės vardu: žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1175,94 Eur vertės); 1/2 dalį 39/100 dalių gyvenamojo namo (791,13 Eur vertės), 1/2 dalį pastato – malkinės (523,33 Eur vertės), 1/2 dalį pastato – ūkio pastato (264,34 Eur vertės); 1/2 dalį 39/100 dalių kiemo statinių (114,22 Eur vertės), 0,1293 ha kitos paskirties žemės sklypą (383,18 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini); 10 kub. m malkų (318,84 Eur vertės); 2,5 t metalo laužo (724,63 Eur vertės). Atsakovas taip pat prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovės vardu iki santuokos įgytą turtą: 61/100 dalį gyvenamojo namo, pastatą – tvartą, 61/100 dalį kiemo statinių, 0,3448 ha kitos paskirties žemės sklypo 0,4741 ha žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui paskirti 39/100 dalis gyvenamojo namo (antras butas, 2797,10 Eur vertės); ieškovei paskirti 61/100 dalį gyvenamojo namo, (pirmas butas, 4840,57 Eur vertės); atsakovui iš ieškovės priteisti kompensaciją už mažesnę tenkančią turto dalį – 1021,73 Eur; ūkinius pastatus bei kiemo įrenginius šalims padalyti lygiomis dalimis; priteisti iš ieškovės 1449,27 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas nurodė, kad nuo 2008 metų sausio mėnesio šalys drauge nebegyvena, netvarko bendro ūkio, todėl santuoka yra faktiškai iširusi, išsaugoti ją nėra galimybių ir prasmės. Ieškovė savo veiksmais pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, ištikimybės, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nurodytas pareigas. 1997 m. gruodžio 1 d. šalys ieškovės vardu bendrais pinigais už 4886,37 Eur (16 858 Lt) nusipirko 61/100 dalį žiogrinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, mūrinį tvartą su palėpe, priestatu, medinį ūkio pastatą su dalimi kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskeltini); ta pačia sutartimi pardavėjas perleido ieškovei (buvusi pavardė K.) 59,24 Eur (204,38 Lt), sumokėtus už 3448 kv. m ploto namų valdos žemės sklypą. Turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu, tačiau atsakovas manė, kad pusė šio bendrais šalių pinigais perkamo turto nuosavybės teise priklausys jam. Santuokos metu 1999 m. birželio 3 d. ieškovės vardu šalys bendrais pinigais už 1159,42 Eur (4000 Lt) nusipirko 39/100 dalis žiogrinio gyvenamojo namo su dviem priestatais ir visą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šalys atliko namo bei tvarto rekonstrukciją, nes nusipirkto turto būklė buvo prasta. Santuokos metu turtas buvo pagerintas iš esmės atsakovo lėšomis ir darbu. Atsakovas pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausančią paveldėtą sodybą, visus gautus pinigus skyrė namui rekonstruoti, naujiems ūkiniams pastatams pastatyti ir esamiems ūkiniams pastatams gerinti. Santuokos metu pagerinus gyvenamąjį namą, prie tvarto pristačius priestatus, pastačius malkinę, ūkio pastatą, sutvarkius aplinką, padidėjo visa namų valdos vertė. Gyvenamajam namui buvo išlieti pamatai, pakeistas stogas, namas apmūrytas iš išorės, pakeistos grindys.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – T., atsakovui – T.; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 3 žemės sklypus (bendra vertė 1038,53 Eur), atsakovui – žemės sklypą (1175,94 Eur vertės); priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 39/100 dalis gyvenamojo namo, garažą-ūkio pastatą, malkinę, 39/100 dalis kiemo statinių; iš ieškovės atsakovui priteisė 1/2 dalį santuokoje įgyto turto vertės – 1533,33 Eur (5290 Lt) bei 3449,27 Eur (11 900 Lt) kompensacijos už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 4911,03 Eur (16 943,08 Lt) lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 4911,03 Eur (16 943,08 Lt) lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 20 kub. m malkų, kurių vertė 637,68 Eur (2200 Lt); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1449,27 Eur (5000 Lt) vertės metalo laužą. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, tvartą, malkinę, ūkio pastatą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė „Audi 80“. Teismas, įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė šalių reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad dėl žemės sklypų, 20 kub. m malkų ir metalo laužo padalijimo ginčo tarp šalių nėra. Kadangi atsakovas jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos negyvena ginčo name, teismas sprendė, jog šalių santuokoje įgytas turtas – 39/100 dalys gyvenamojo namo, garažas-ūkio pastatas, malkinė bei 39/100 dalys kiemo statinių – po santuokos nutraukimo priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija. Teismas vadovavosi ekspertizės aktu ir nustatė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo sutuoktinių turto vertė 2013 m. balandžio 25 d. (ekspertizės atlikimo dieną) yra 3064 Eur (10 580 Lt). Teismas nurodė, kad turtas negali būti padalytas natūra, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Iš byloje esančių duomenų ir ekspertizės akto išvados teismas nustatė, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė dėl šalių padarytų pagerinimų padidėjo ir rinkos vertė yra 6898,55 Eur (23 800 Lt). Atsižvelgdamas į atliktus pagerinimus, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1/2 šio turto vertės. Atsižvelgęs į ekspertizės akte nustatytą 61/100 dalies gyvenamojo namo rinkos vertę, kuri yra 4840,57 Eur (16 700 Lt), ir palyginęs ją su kaina, kurią ieškovė mokėjo pirkdama šį nekilnojamąjį turtą, t. y. 4886,37 Eur (16 858 Lt), teismas padarė išvadą, jog turtas nebuvo pagerintas iš esmės, todėl šį turtą laikė nedalytina ieškovės asmenine nuosavybe. Santuokos metu įgytas lėšas, esančias atsakovo sąskaitoje banke, teismas padalijo lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismai, atlikdami turto verčių palyginimą, ydingai lygino tarpusavyje nesusijusias turto vertes, todėl pasisakė, kad, esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo, tuo labiau kad teismai nenustatė, jog ginčo namas būtų nedalus. Teisėjų kolegija pripažino, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos ginčuose, nes neįvertinti kiti subjektyvaus pobūdžio veiksniai – atsakovo sveikatos būklė, jo amžius ir gaunamos pajamos bei galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog teismai, pripažinę, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konfliktiškų tarpusavio santykių pasekmes iš esmės perkėlė vienam atsakovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kolegija nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo 39/100 dalis gyvenamojo namo, garažą-ūkio pastatą, malkinę, 39/100 dalis kiemo statinių; iki santuokos ieškovė įsigijo 61/100 dalį to paties turto. Kolegija taip pat nustatė, kad šalių santykiai pašlijo 2009 metų vasarą, o ieškovės įgytos turto dalies pagerinimai atlikti iki 2005 metų. Kolegija, atsižvelgdama į ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, jog 2005 metais atlikti gyvenamojo namo pagerinimai kainavo 3166,95 Eur (10 926 Lt), o šio turto 61/100 dalies vertė 2013 m. balandžio 25 d. buvo 4840,57 Eur (16 700 Lt), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas nebuvo iš esmės pagerintas. Kolegija pažymėjo, kad atlikti pagerinimai, nevertinant turto nusidėvėjimo, lyginant su iki santuokos įgyto turto apimtimi, turto vertę padidino tik iki 10 procentų, nors atkuriamosios vertės pokytis, atskaičius fizinį ir ekonominį nusidėvėjimą, sudaro 132 procentus. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įdėjimai, panaudoti nekilnojamajam turtui pagerinti, nebūtinai tokia pat suma padidina vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, todėl, nors atlikus darbus ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto atkuriamoji vertė padidėjo, ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad tai padarė esminę įtaką turto rinkos vertei. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po jo. Nustačiusi, kad ginčo nekilnojamojo turto (61/100 dalies gyvenamojo namo) rinkos vertė (nustatyta taikant vertinamo objekto atkūrimo būdą) 2013 m. balandžio 25 d. buvo 4836,65 Eur (16 700 Lt), t. y. mažesnė nei turto įsigijimo kaina, kolegija pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog atikus pagerinimus namo rinkos vertė gerokai padidėjo. Kolegija pažymėjo, kad lygiomis dalimis dalijant šalims jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą ir priklausinius, atsakovui natūra atitektų apie 19 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo dalis, kurioje yra ribotos galimybės įrengti pagalbines patalpas, be to, atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius ir į tai, kad atsakovas nuo 2011 metų pabaigos ginčo name negyvena. Kolegijos nuomone, padalijus turtą natūra, nebūtų pasiektas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį: 1) pripažinti ieškovės vardu iki santuokos įgytą turtą (61/100 dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių bei žemės sklypą) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) padalyti ginčo namą natūra po 1/2 dalį, atsakovui paskiriant 39/100 namo dalis ir priteisiant iš ieškovės 1020,91 Eur kompensaciją už mažesnę tenkančią turto dalį; 3) padalyti po 1/2 dalį ūkinių pastatų bei kiemo statinių; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytą dieną, t. y. 2013 m. balandžio 25 d., o ne pagerinimų atlikimo laiku (2004 m. vasario mėn.), nustatyta namo dalies rinkos verte, todėl padarė nepagrįstas ir bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas apie ieškovei priklausančio turto pagerinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, konstatavo, kad toks turto verčių palyginimo santykis yra iš esmės ydingas, nes turto įsigijimo kainos ir turto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo dieną, kai yra praėję 9 metai, santykis neatspindi turto vertės pokyčių. Pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus. Teismas ignoravo kasacinio teismo pateiktas pastabas nagrinėjamojoje byloje. Ekspertizės akte pateikiamos ginčo turto vertės be pagerinimų ir su pagerinimais, iš kurių matyti, kad namo vertė pakito nuo 8100 Lt iki 15 580 Lt, tvarto – nuo 5982 Lt iki 12 386 Lt. Ekspertas papildomai nurodė, kad namo dalių vertės padidėjimo procentas nėra vienodas, ieškovei priklausančios namo dalies vertės padidėjimo procentas yra didesnis. Taigi ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies vertė padidėjo daugiau kaip dvigubai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pagerinimai nėra esminiai.

Teismas, spręsdamas, ar atlikti turto pagerinimai yra esminiai, palygino neadekvačius (kiekio prasme) objektus, t. y. keturis objektus prieš pagerinimą ir tik vieną objektą po pagerinimo. Todėl toks skirtumas negali atspindėti viso turto pagerinimo dydžio. Be to, šalys rekonstravo ne tik namą ir tvartą, bet pastatė kiemo statinius (vielos tinklo tvorą, betono plytelių aikštelę, pavėsinę). Taigi teismas, lygindamas objektų vertes, į rekonstruotų objektų sąrašą neįtraukė tvarto ir kiemo statinių.

Spręsdamas dėl ieškovės asmeniniam turtui atlikto pagerinimo dydžio, teismas nepagrįstai vadovavosi atliktų pagerinimų rinkos verte, kai teismo ekspertizės akte yra nurodytos ginčo turto iki ir po pagerinimų vertės. Siekiant objektyviai nustatyti turto vertės pokytį, logiška vadovautis ginčo turto, o ne atliktų pagerinimų verte.

Teismas, atsisakydamas padalyti turtą natūra, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalies normas, nes neatsižvelgė į tokias aplinkybes: sutuoktinių namas yra dalus (galima eksploatuoti kaip du savarankiškus butus su atskirais įėjimais); kasatorius nuo 2008 metų iki 2011 metų pabaigos atskirai nuo ieškovės kaip atskiru butu naudojosi 39/100 namo dalimis; kasatorius nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų, o patalpos, kuriose gyvena šiuo metu, suteiktos laikinai panaudos pagrindais iki baigsis teismų procesas; kasatoriaus turtinė padėtis yra sunki, o sveikata prasta; kasatoriui priteisto žemės sklypo vertė nedidelė, o iš ieškovės priteista kompensacija įskaitytina į ieškovės naudai priteistas lėšas, kito realizuotino turto jis neturi. Teismas šalių tarpusavio santykių pasekmes perkėlė vienam kasatoriui.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi ne tik ekspertizės akte 2013 m. balandžio 25 d. nustatyta 61/100 gyvenamojo namo dalies rinkos verte, bet ir ekspertizėje esančiais duomenimis pagerinimų atlikimo momentu (2004 m.). Ekspertizės akte nėra duomenų apie turto rinkos vertę po pagerinimų atlikimo, o kasatorius nepasinaudojo siūlymu pasitelkti specialiųjų žinių turinčius asmenis. Tai, kad atkuriamosios vertės pokytis, atskaičius nusidėvėjimą, sudarė 132 proc., nereiškia, kad tokia suma padidėjo vertinamojo turto vertė. Teismas nelygino turto verčių iki ir po pagerinimo, nes ekspertizės akte yra duomenys tik apie turto rinkos vertę iki pagerinimo, o duomenų apie turto rinkos vertę po pagerinimo nėra. Priimant nutartį buvo atsižvelgta į ekspertizėje esančius duomenis apie visą turtą; ekspertizėje tvarto ir kiemo statinių rinkos vertė atskirai nustatoma nebuvo.

Kasatorius neteisingai remiasi ir aiškina ekspertizės akte esančią lentelę Nr. 19, kadangi prilygina atkuriamosios vertės padidėjimą rinkos turto vertės padidėjimui. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės padidėjimas nesudaro pagrindo spręsti, jog tai darė esminę įtaką jos turto rinkos vertei. Kasatorius neteisingai nurodo, jog ieškovei priklausančios namo dalies ir tvarto vertė po rekonstrukcijos padidėjo daugiau kaip dvigubai. Iš ekspertizės akto duomenų neįmanoma nustatyti, kiek kartų padidėjo šio turto vertė, tačiau labiau tikėtina, kad atlikti pagerinimai nėra esminiai. Be to, teismas teisingai nurodė, jog buvo atlikta ne rekonstrukcija, bet remonto darbai.

Priešingai negu nurodo kasatorius, teismas vertino gyvenamojo namo dalumą, šalių tarpusavio santykius, atsakovo turtinę padėtį, sveikatą, amžių, gyvenamosios vietos turėjimą, gautą kompensaciją. Kasatorius po teismo 2016 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo išsivežė jam priteistą metalą, o ieškovė bendrąja jungtine nuosavybe priklausančioje namo dalyje atliko remonto darbus, t. y. pagerino turtą. Be to, kasatorius iš namų išėjo savo noru, turtu nesirūpino ir pats posėdžio metu teigė, jog į ginčo namą gyventi negrįš. Kasatoriaus teiginiai dėl sunkios finansinės padėties ir gyvenamosios vietos neturėjimo yra deklaratyvūs, kadangi jam priteista 4978,57 Eur kompensacija, kurios pakanka gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini) įsigyti. Iš ieškovės priteista kompensacija yra įskaitytina į ieškovės naudai priteistus 4907,06 Eur, tačiau net ir atlikus įskaitymą kasatoriui lieka 4907,06 Eur asmeninių lėšų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2012">3K-3-447/2012</a>; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su kasatoriumi, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Kasatorius teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šiai ginčo situacijai taikytinas CK 3.90 straipsnis, kurio pagrindu iki santuokos įgytą turtą būtų galima pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, tačiau šis teismas iš kasatoriaus nurodytų aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų įrodymų nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, leidžiančių ieškovės ginčo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl esminio ginčo turto pagerinimo, nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų, priimtų nagrinėjamojoje byloje. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutikti negali. Kasacinis teismas nagrinėjamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015) nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl esminio turto pagerinimo, turi atsižvelgti į turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, tikrosios turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį, taip pat įvertinti aplinkybę, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgė į kasacinio teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus, be to, pasiūlė kasatoriui pateikti papildomus specialių žinių reikalaujančius įrodymus dėl esminio ginčo turto pagerinimo (kasatorius papildomų įrodymų teikti atsisakė). Kasatorius, remdamasis pirmosios instancijos teisme surinktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo išaiškinimais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įrodinėjo faktines aplinkybes dėl ginčo turto vertės pokyčių iki pagerinimų atlikimo ir po turto pagerinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis ekspertizės išvada (taikant išlaidų (kaštų) vertinimo metodą) ir kitais bylos įrodymais buvo nustatoma, ar vienam sutuoktiniui priklausančio turto pagerinimus galima laikyti esminiais turto pagerinimais.

Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo byloje atliktos ekspertizės akto turinio ir išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad iš ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateiktų lentelių Nr. 9 ir Nr. 11 sprendžia, jog atliktų pagerinimų (darbų) apimtys, nevertinant turto nusidėvėjimo, naujo statinio statybos sąnaudas padidintų nuo 35 147,71 Eur (121 358 Lt) iki 38 737,84 Eur (133 754 Lt), t. y. kad, statant naują statinį, šalių santuokos metu atlikti darbai statybos sąnaudas, lyginant su iki santuokos įgyto turto verte, padidintų tik iki 10 procentų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasatoriaus nurodyti namo remonto darbai (langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas) nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos keitimas nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą; kad nenustatyta, jog įdėjimai, pagerinantys nekilnojamąjį turtą, tokia pat suma padidina vertinamo nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos sprendė, kad kasatorius neįrodė, jog atlikus pagerinimus ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia bylą nagrinėjusių teismų išvada.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka dalyvaujant šalims ir jų advokatams, papildomai tyrė pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, išklausė dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė kasatoriui pateikti papildomus specialių žinių reikalaujančius įrodymus dėl esminio ginčo turto pagerinimo, tačiau kasatorius papildomus įrodymus teikti atsisakė. Minėta, kad aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis). Byloje nekonstatavę aplinkybių dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šio kasatoriaus reikalavimo netenkino, kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų.

Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo būdo

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2006">3K-3-26/2006</a>; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2008">3K-3-51/2008</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>).

Kasacinis teismas nagrinėjamojoje byloje yra nurodęs, kad minėta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2008">3K-3-139/2008</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2011">3K-3-82/2011</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog buvusiems sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra tiek dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretaus turto netikslinga atskirti dėl techninių savybių (asmeninės ieškovės nuosavybės nepripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tarp sutuoktinių dalijama tik 39/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių), tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kitus subjektyvaus pobūdžio veiksnius – kasatoriaus sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, bei atsižvelgė į tai, kad ginčo turtu kasatorius nesinaudoja nuo 2011 m., sprendė, kad galimai yra apsirūpinęs kitu gyvenamuoju plotu nuomos, panaudos ar kt. pagrindais, atsižvelgė į tai, kad kasatoriui iš ieškovės yra priteista piniginė kompensaciją už ginčo turtą (kurios dydis atitinka ginčo turto vertę), taip pat priteista kompensacija už kitą turtą bei panaudotas santuokines lėšas pagerinant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią namo ir kitų statinių dalį, taip pat santuokos metu sutaupytas lėšas ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo būdą, atsižvelgė į visus kasacinio teismo nurodytus kriterijus ir, padalydamas turtą ne natūra, įvertino kasatoriaus galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa, jo amžių, turimas lėšas bei vadovavosi konkrečia kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti iš kasatoriaus 850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš kasatoriaus ieškovės naudai.

Kasacinis teismas patyrė 9,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. T. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. T. (duomenys neskelbtini) 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo K. T. (duomenys neskelbtini) 9,77 Eur (devynis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Rimvydas Norkus