Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-93-895/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16542-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.11; 2.14.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Andriejaus Melkovo prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą K. N. ir T. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. Ramonas 2015 m. spalio 29 d. K. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-5-15:
pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nuo 2010 m. gegužės 10 d. būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8 dalių, 12 dalies 1, 11 punktų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje 2011 m. vasario 8 d. patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 5 punkto nuostatas privalantis organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktas tinkamas klientės UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. restruktūrizuojama UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d. bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini)) tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius – 2014 m. gegužės 5 d. atidarant klientui elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, atlikto 1 Lt (0,29 Eur) mokėjimo nurodymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punktą yra „mokėjimo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra tik papildoma sustiprinta kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą, naudos gavėją ar kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d. atidarydama UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalo saugoti dešimt metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos; taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11, 14 dalių, 16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5, 8, 9, 10 punktų reikalavimus;
pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neužtikrino, jog būtų nustatytos šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės UAB (duomenys neskelbtini) atliktos įtartinos piniginės operacijos, kurios nebuvo sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo perduota FNTT: UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko stambius piniginių lėšų pervedimus į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 26 465,02 Eur), į savo sesers L. Š. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 14 129,56 Eur), kurie neatitiko bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos rūšies – filmų gamybos bei įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. prašė lėšas išmokėti su bendrovės įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems asmenims, atliktų mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodytas aiškus ekonominis pagrindas, sąskaitų faktūrų numeriai, todėl pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto 1.1, 1.4, 1.10 papunkčių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.1, 2.6, 2.10 papunkčių nuostatas atliktos piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginių operacijų ar sandorio įtartinumo kriterijaus požymius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame biure, 2014 m. birželio 13, 19 d. iš viso išgrynino 108 000 Lt (31 278,96 Eur). Nurodyta suma viršijo 25 000 Eur paimtų grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septynias kalendorines dienas, kelių operacijų metu ir tokios operacijos neatitiko kliento įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga, pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto 1.15 papunkčio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.15 papunkčio nuostatas atliktos piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginės operacijos ar sandorio įtartinumo kriterijaus požymius, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo pareiga apie įtartinas pinigines operacijas pranešti FNTT; taip pažeidė PPTFPĮ 14 straipsnio 1, 2 dalių, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo FNTT tvarkos aprašo 1, 3 punktų reikalavimus.
2. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. Ramonas 2015 m. spalio 29 d. T. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-6-15:
pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nuo 2014 m. sausio 8 d. būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistu, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 8 d. patvirtintų Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatų 4.1 punkto reikalavimais, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktas tinkamas klientės UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. restruktūrizuojama UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d. bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini)) tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius – 2014 m. gegužės 5 d. atidarant klientui elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, atlikto 1 Lt (0,29 Eur) mokėjimo nurodymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punktą yra „mokėjimo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir pagal PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra tik papildoma sustiprinta kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą, naudos gavėją ar kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d. atidarydama UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir (arba) nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalo saugoti dešimt metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos; taip pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11, 14 dalių, 16 straipsnio 9 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5, 8, 9, 10 punktų reikalavimus;
pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nenustatė šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės UAB (duomenys neskelbtini) atliktų įtartinų piniginių operacijų, kurios nebuvo sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo perduota FNTT: UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko stambius piniginių lėšų pervedimus į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 26 465,02 Eur), į savo sesers L. Š. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (iš viso buvo pervesta 14 129,56 Eur), kurie neatitiko bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos rūšies – filmų gamybos bei įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. prašė lėšas išmokėti su bendrovės įprastine veikla akivaizdžiai nesusijusiems asmenims, atliktų mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodytas aiškus ekonominis pagrindas, sąskaitų faktūrų numeriai, todėl pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto 1.1, 1.4, 1.10 papunkčių (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.1, 2.6, 2.10 papunkčių nuostatas atliktos piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginių operacijų ar sandorio įtartinumo kriterijaus požymius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame biure, 2014 m. birželio 13, 19 d. iš viso išgrynino 108 000 Lt (31 278,96 Eur). Nurodyta suma viršijo 25 000 Eur paimtų grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per septynias kalendorines dienas, kelių operacijų metu ir tokios operacijos neatitiko kliento įprasto bendradarbiavimo su elektroninių pinigų įstaiga, pagal Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1 punkto 1.15 papunkčio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 3 d.) ir FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinto Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo 2 punkto 2.15 papunkčio nuostatas, atliktos piniginės operacijos atitiko nustatytus piniginės operacijos ar sandorio įtartinumo kriterijaus požymius, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo pareiga apie įtartinas pinigines operacijas pranešti FNTT; taip pažeidė PPTFPĮ 14 straipsnio 1, 2 dalių, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 patvirtinto Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo FNTT tvarkos aprašo 1, 3 punktų reikalavimus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimu K. N. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, 17214 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; T. B. pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, nubaustas 100 Eur bauda, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, atmetus FNTT ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo ir patenkinus T. B. apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo dalis dėl T. B. nubaudimo pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį panaikinta ir T. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. birželio 30 d., rugsėjo 8 d. nutartimis FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo prašymai priimti ir K. N. bei T. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
6. FNTT direktorius K. Jucevičius, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl T. B. ir T. B. pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį nubausti 1447,50 Eur bauda.
6.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios teisės normų pažeidimus.
6.2. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų K. N. ir T. B. veika nėra trunkamojo pobūdžio ir administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami nuo veikos padarymo pradžios (nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.), ir teigia, kad pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalį finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugsėjo 1 d.), pagal 9 straipsnio 14 dalį kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei. Vyriausybė patvirtino Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisykles, kurių 3–10 punktuose nustatyta, kaip turi būti nustatoma kliento tapatybė prieš pradedant dalykinius santykius. Trunkamojo pažeidimo atveju kaltininkas, žinodamas apie savo pareigą veikti ar neveikti tam tikru būdu, šios pareigos nevykdo ir tokia būsena trunka iki tam tikro laiko. Pasak pareiškėjo, PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalies nuostatos įpareigojo finansų įstaigas užmegzti dalykinius santykius ir vykdyti sandorius, tik jei yra vykdomi kiti šio straipsnio reikalavimai, todėl teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nenustačius kliento tapatybės ir pradėjus su juo dalykinius santykius ar vykdant sandorius, finansų įstaiga (atsakingi asmenys) atsiduria pažeidimo būsenoje dėl nevykdomos pareigos tinkamai nustatyti kliento tapatybę. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį dėl ATPK 17214 straipsnyje nustatyto pažeidimo taikytinas šešių mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų K. N. ir T. B. pažeidimai tapo žinomi jiems 2015 m. spalio 29 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolus, todėl, esant trunkamiesiems pažeidimams, būtent nuo šios datos taikytini ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti 6 mėnesių administracinių nuobaudų skyrimo terminai. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad analogišką klaidingą teisės aktų taikymą dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų už ATPK 17214 straipsnyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą apeliacinės instancijos teismas padarė ir nurodydamas savo motyvus dėl ATPK 17214 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo, t. y. konstatuodamas, kad ši veika neįtraukta į sąrašą pažeidimų, už kuriuos administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami nuo jų paaiškėjimo dienos.
6.3. Prašyme dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo – kliento asmensdokumento kopijos nepadarymo ir nesaugojimo – teigiama, kad teismai privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942/2015. Jose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas PPTFPĮ ir Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus dėl kliento tapatybės nustatymo jam fiziškai nedalyvaujant, pažymėjo, kad tarp įstatymo ir taisyklių normų nėra ir nebuvo prieštaravimų, įstatymų leidėjas teisės normas reglamentavo aiškiai ir nuosekliai, taip pat nebuvo pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principai ar atlikti kiti pažeidimai. Visi asmenys privalo vykdyti jiems skirtus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o už jų nesilaikymą turi būti skiriamos teisės aktų nustatytos poveikio priemonės. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai neturėjo tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų, ir pažymi, kad tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak pareiškėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik prieš UAB (duomenys neskelbtini) per atstovą nuotoliniu būdu 2014 m. gegužės 5 d. atidarant elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė ir negavo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos – bendrovė ją pateikė teismui tik 2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ši kopija rasta tik dabar, o tuo metu, kai buvo atidaryta R. Š. sąskaita, šio dokumento įmonė neturėjo. Minėto dokumento kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neturėjo ir nepateikė nei skundo dėl bendrovės veiklos tyrimo metu, FNTT paprašius pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų atidarymo dokumentų bei visų kitų, vykdant kliento veiklos stebėseną, kliento pateiktų dokumentų kopijas, nei K. N. ir T. B. surašius administracinių teisės pažeidimų protokolus, nei ankstesnių teismo posėdžių metu, nors pagal PPTFPĮ ir Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus įgyti ir saugoti tinkamai patvirtintą R. Š. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją privalėjo iki pradedant dalykinius santykius, t. y. prieš atidarant elektroninių pinigų sąskaitą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši kopija neatitinka reikalavimų, t. y. ant jos nėra atsakingo darbuotojo, padariusio dokumento kopiją, tikrumo žymos, kurią sudaro žodžiai „Kopija tikra“, atsakingo darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data, finansų įstaigos ar kito subjekto antspaudas. Dėl to, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo teigti, kad T. B. nežinojo teisės aktų reikalavimų dėl klientų tapatybės nustatymo jiems fiziškai nedalyvaujant ir asmens dokumentų kopijų saugojimo; jis privalėjo žinoti nustatytus teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į jo nuo 2014 m. atliekamas finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto funkcijas, be to, bendrovėje ne kartą buvo atliekami Lietuvos banko inspektavimai, kurių metu konstatuoti pažeidimai, įskaitant ir klientų tapatybės nustatymo pažeidimus. Dėl to, anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą T. B. už R. Š. asmens dokumentų kopijų nepadarymą ir nesaugojimą pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, nesant T. B. kaltės.
6.4. Pareiškėjas nurodo, kad T. B. pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį paskirta bauda yra nepagrįstai maža, neadekvati padarytam pažeidimui. Tiek PPTFPĮ, tiek ATPK 17214 straipsnio nuostatomis įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos 2005/60/EB direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatos, kurios preambulėje nurodoma, jog kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu svarba turi paskatinti valstybes nares nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą; sankcijos turėtų būti numatytos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Dėl to pareiškėjas mano, kad daug mažesnės baudos, negu nustatyta minėto ATPK straipsnio sankcijoje, skyrimas nepasiektų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos ir nurodytoje direktyvoje įtvirtintų sankcijos tikslų. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad pažeidimo, numatyto ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, todėl pasekmių nustatinėti nereikia. Taip pat, kaip minėta, R. Š. asmens dokumento kopija buvo pateikta tik teisme, ji neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, bylos nagrinėjimo metu šio dokumento kopija nebuvo pateikta. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad T. B. paskirta nuobauda neatitinka teismų praktikoje už tokio pobūdžio pažeidimus skiriamų nuobaudų (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.8.-679-503/2014, A2.8.-3407-806/2014, A2.8.-4437-870/2014, Kauno apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-2101-825/2014, Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-4683-888/2015).
7. Nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas A. Melkovas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą: K. N. pripažinti padarius ATPK 17214 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus pažeidimus, T. B. netaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų ir jam paskirti nuobaudą numatyto ATPK pažeidimo sankcijos ribose.
7.1. Pareiškėjas nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso (ATPK 248, 257, 284 straipsniai) teisės normų pažeidimus, nes teismų padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
7.2. Pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis dėl K. B. veiksmų vertinimo pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad pažeidimo, numatyto ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali, todėl neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Šiame ATPK straipsnyje numatyta atsakomybė ir fiziniams asmenims, ir įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, todėl, pareiškėjo manymu, už nustatytus trūkumus turi atsakyti ne tik atsakingas asmuo, bet ir įmonės vadovas (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-818-238/2012).
7.3. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-44-2014) ir padarė prieštaringas išvadas dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalies pažeidimo – dėl įstaigos kliento asmens dokumento kopijos nepadarymo ir nesaugojimo. Pasak pareiškėjo, svarbiausia ne tai, kada ši praktika buvo suformuota, o tai, kad pažeidimas buvo padarytas galiojant Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintoms Taisyklėms dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB DNB bankas yra sudarę autentifikavimo duomenų teikimo sutartį, pagal kurią bankas teikia banko internetinės bankininkystės vartotojų autentifikavimo duomenis įstaigai, tačiau šios sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad įmonės EPS skirtas vartotojams pasirašyti elektroninius dokumentus, o banko teikiami autentifikavimo duomenys negali būti naudojami kaip vienintelis vartotojų identifikavimo pagrindas; bankas pagal sutartį neteikia duomenų apie juridinių asmenų atstovus arba apie vartotojų įgaliojimus veikti juridinių ar kitų asmenų vardu, tokiais duomenimis negali būti laikomi ir pagal sutartį pateikiami autentifikavimo duomenys. Tiek FNTT, tiek Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patvirtintų vidaus kontrolės procedūrų, kuriose būtų reglamentuota įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo tvarka; T. B., duodamas paaiškinimus tyrėjui, taip pat nurodė, kad nuo pat jo darbo pradžios įmonėje nebuvo jokių vidaus kontrolės procedūrų, kuriose būtų reglamentuotas įtartinų pinigų operacijų ir sandorių sustabdymas. Šiuos trūkumus T. B. pastebėjo 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir tokia tvarka buvo sukurta tik 2014 m. gruodžio mėnesį.
7.4. Prašyme teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai atribojo tęstinį ir trunkamąjį pažeidimą ir todėl nepagrįstai nutraukė bylą pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį T. B. ir K. N.. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas priklausomai nuo to, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, tai šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Pasak pareiškėjo, ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo tais atvejais, kai, kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Pareiškėjo nuomone, administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-507/2015">2AT-15-507/2015</a>).
7.5. Pareiškėjas nesutinka su T. B. paskirta nuobauda, kuri, jo manymu, yra per švelni, nes padarytas pažeidimas yra susijęs finansų sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip finansų įstaigai, galioja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai. Klientų identifikavimas yra organizacijos vidaus kontrolės esminis elementas, būtinas tam, kad apsaugotų finansų įstaigas nuo tokios rizikos kaip piktnaudžiavimas ir apgavystės, operacinės rizikos, verslo reputacijos bei pasitikėjimo praradimo ir iš dalies strategijos rizikos. Klientų identifikavimas taip pat reikalingas tam, kad būtų vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų finansavimui. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad T. B. tik iš dalies pripažino kaltę, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
8. K. N., kuriam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, atstovė advokatė J. Šlekonytė atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo juos atmesti.
8.1. Atstovė nurodo, kad nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) vardu prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pasirašė neįgaliotas asmuo, t. y. prie prašymo pridėta sutartis, suteikianti teisę advokatui A. Melkovui atstovauti UAB,,(duomenys neskelbtini)“ interesams, todėl BUAB (duomenys neskelbtini) prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas.
8.2. Atstovė teigia, kad teismai nepadarė jokių esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
8.3. Atstovė nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys buvo kaltinami pažeidimais, padarytais 2014 m. gegužės 5 d. (atidarant UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą) ir laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. sausio 7 d. (nebuvo stabdytos skirtingo pobūdžio, vienkartinės mokėjimo operacijos), kuriuos FNTT nustatė 2015 m. spalio 29 d., kai buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Bet kuriuo atveju administracinė nuobauda turi būti skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo, jo paaiškėjimo ar nustatymo dienos; šie terminai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Atsižvelgdama į tai, atstovė pažymi, kad, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 29 d., šiuo metu jau yra suėjęs minėtas vienerių metų terminas skirti administracinę nuobaudą, todėl bet kokiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsakomybės klausimas nebegali būti sprendžiamas ir administracinė byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
8.4. Atsiliepime dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalies taikymo sutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad pirmoji kaltinimo dalis buvo susijusi su vienkartiniais veiksmais, kurie neturi nei tęstinio, nei trunkamojo pobūdžio, nes T. B. ir K. N. buvo kaltinami ne tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta dalykinių santykių metu (t. y. per visą paslaugų teikimo trukmę), o už vienkartinį veiksmą, t. y. kad tapatybė nebuvo nustatyta prieš pradedant dalykinius santykius. PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, t. y. kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius, galimas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio.
8.4.1. Atstovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje keliamas fizinių asmenų administracinės atsakomybės klausimas, todėl būtent FNTT turi tinkamai suformuoti kaltinimą ir jo ribas, o byla turi būti nagrinėjama kaltinimo ribose ir atsakomybės ribos negali būti plečiamos. Nors FNTT teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo klientės UAB (duomenys neskelbtini) tapatybę nustatyti ir dalykinių santykių metu, tačiau toks kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims protokoluose nebuvo suformuluotas, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų trūkumus ir šių argumentų nenagrinėjo. Kadangi kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims buvo suformuluotas dėl pareigos nustatyti kliento tapatybę prieš pradedant su juo dalykinius santykius nevykdymo, galimo pažeidimo padarymo diena laikytina 2014 m. gegužės 5 d. (sąskaitos atidarymo diena), t. y. diena, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti PPTFPĮ numatytus veiksmus. Kadangi šis pažeidimas nustatytas 2015 m. spalio 29 d., tai jau buvo praėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų terminas iki pažeidimo nustatymo. Administracinio teisės pažeidimo byla T. B. ir K. N. turėjo būti iškelta ne vėliau nei 2015 m. gegužės 5 d., o nuobauda už galimai padarytą pažeidimą skirta ne vėliau nei iki 2015 m. lapkričio 5 d. Atstovės nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla apskritai negalėjo būti pradėta, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai šią bylos dalį T. B. nutraukė, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams.
8.4.2. Atstovė dėl antrosios kaltinimo dalies, t. y. kad nebuvo gauta UAB (duomenys neskelbtini) vadovo asmens dokumento kopija, atkreipia dėmesį į tai, kad ši bylos dalis buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo nustatyta T. B. ir K. N. tyčia pažeisti teisės aktų reikalavimus. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, tikrina teisės taikymo aspektu, o kaltės buvimas ar nebuvimas, atstovės teigimu, yra fakto klausimas, todėl šis klausimas nenagrinėtinas atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės klausimas yra individualus ir turi būti sprendžiamas tiriant įrodymus, t. y. nagrinėjant fakto klausimus pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Pasak atstovės, Vilniaus apygardos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjai, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942/2015. Atstovė teigia, kad pareiškimuose nėra argumentų, kokius esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus padarė teismas, kokias įrodymų vertinimo taisykles netinkamai aiškino ir (ar) taikė, spręsdamas kaltės (ne)buvimo klausimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl T. B. ir K. N. kaltės galbūt padarius administracinius teisės pažeidimus.
8.4.3. Atsiliepime pažymima, kad byloje aktualus kliento juridinio asmens tapatybės nustatymo tinkamumo, o ne kliento fizinio asmens tapatybės nustatymo klausimas. Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 4, 5 punktų nuostatos nereikalauja gauti kliento juridinio asmens vadovo (atstovo) asmens dokumento kopijos. Priešingai, pasak atstovės, R. Š. asmens tapatybė prieš pradedant dalykinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdant juos buvo nustatyta tinkamai, taip pat buvo gauta ir šio asmens dokumento kopija. Pagal PPTFPĮ finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją. Visi įstatyme reikalaujami duomenys apie R. Š. buvo gauti iš trečiosios šalies – DNB banko, su kuriuo įmonė bendradarbiauja nuo 2006 m. Nors pareiškėjos nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašyme teigia, kad šis šalių bendradarbiavimas nėra tinkamas, tačiau byloje nebuvo tirtas šios sutarties turinys, teikiamų duomenų apimtis ir faktas, kokius papildomus veiksmus atlieka įmonė, identifikuodama klientus šiuo būdu, todėl šios sutarties (ne)tinkamumo klausimas yra fakto, o ne teisės klausimas, ir nenagrinėtinas šioje byloje. Atstovė pažymi ir tai, kad pagal PPTFPĮ 13 straipsnį nėra reikalaujama, kad gaunant duomenis iš trečiosios šalies apie asmenį iš karto būtų gaunama ir asmens dokumento kopija; asmens dokumentų kopijos pateikiamos nedelsiant jų pareikalavus, tačiau nėra nustatyti terminai, per kiek laiko ši asmens dokumento kopija turėtų būti gaunama iš trečiosios šalies ir ar ji turėtų būti gaunama visais atvejais. Įmonė gavo R. Š. asmens dokumento kopiją ir ją pateikė teismui, nors teisės aktai to tiesiogiai ir nereikalauja. Atsižvelgdama į tai, atstovė mano, kad finansų įstaigos atsakingi darbuotojai apskritai nepadarė administracinio teisės pažeidimo ir byla jiems pagrįstai nutraukta, nenustačius jų tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimus.
8.4.4. Atstovė dėl nukentėjusiojo atstovo prašyme keliamo K. N. pakankamos ar nepakankamos kontrolės klausimo teigia, kad tai yra fakto klausimas, todėl nėra atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas; be to, nukentėjusiojo prašyme nenurodyta, kokias konkrečias įrodymų vertinimo taisykles, kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Anot atstovės, K. N., kaip finansų įstaigos vadovas, ėmėsi visų jam prieinamų ir tinkamų priemonių, kad įgyvendintų teisės aktų reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, ir užtikrintų bei kontroliuotų jų vykdymą. Vadovas negali asmeniškai stebėti kiekvieno kliento, tikrinti, kaip nustatoma jo tapatybė, ar gaunami visi kiekvieno kliento dokumentai, todėl dalį funkcijų jis perduoda pavaldiems darbuotojams, priima atitinkamas vidaus tvarkas ir procedūras, tikrina darbuotojų darbą per jų teikiamas ataskaitas, auditus ir pan. Vadovo vykdoma darbuotojų kontrolė negali būti begalinė, net ir visapusė kontrolė negalėtų užtikrinti, kad nebūtų padarytas joks veiklos pažeidimas, tam turi būti taikomos protingos kontrolės procedūros, kurios šiuo atveju ir buvo užtikrintos.
8.4.5. Atstovė mano esant teisiškai nereikšmingus argumentus, kad FNTT ir Lietuvos bankas jau anksčiau buvo nustatę įmonės pažeidimus pinigų plovimo prevencijos srityje, nes šioje administracinio teisės pažeidimo byloje T. B. ir K. N. buvo traukiami atsakomybėn ne už sisteminius veiklos pažeidimus, o už konkretaus kliento tapatybės nustatymą ir jo vykdytų piniginių operacijų stebėseną. Be to, tiek Lietuvos bankas, tiek FNTT pastabas įmonei buvo davę dėl visai kitų klientų ir visai kitokio pobūdžio galimų pažeidimų nei nagrinėjami šioje byloje.
8.5. Atsiliepime dėl ATPK 17214 straipsnio 2 dalies taikymo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šią bylos dalį, nes nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje vykdytos mokėjimo operacijos neatitiko įtartinų operacijų kriterijų, todėl jos apskritai neturėjo būti stabdomos ir apie jas neturėjo būti pranešama FNTT. Atstovės manymu, pareiškėjų prašymuose nenurodomi jokie argumentai, kokius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus padarė šis teismas, priimdamas tokį sprendimą.
8.5.1. Atstovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad galimi teisės pažeidimai pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį turėtų būti laikomi baigtais, nevykdžius teisės aktuose numatytos pareigos stabdyti įtartiną piniginę operaciją ir ne vėliau kaip per tris darbo valandas apie šią operaciją pranešti FNTT, todėl ir atskiroms, nesusijusioms mokėjimo operacijoms, vykdytoms iki 2014 m. spalio 29 d., buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pasak atstovės, pareigų stabdyti mokėjimo operacijas galimi pažeidimai nėra nei tęstinė, nei trunkamoji veika, tai pavieniai pažeidimai. Visos sąskaitoje vykdytos operacijos buvo skirtingos: skirtingos sumos, laikas, gavėjas, operacijos pobūdis (grynieji, pervedimas). Vertinant konkrečią mokėjimo operaciją, tikrinama ne tik momentinė operacijos rizika, bet kartu yra vertinamos ir ankstesnės kliento vykdytos operacijos, jų visuma, tikrinama, ar ankstesnės operacijos nelemia vėlesnės operacijos įtartinumo ir pan. Taigi, kliento vykdomų mokėjimo operacijų vertinimas yra dinaminis procesas. Dėl to BUAB (duomenys neskelbtini) vykdytos mokėjimo operacijos negali būti vertinamos kaip operacijų visuma; kiekviena mokėjimo operacija, jos atitiktis Vyriausybės nustatytiems įtartinumo kriterijams, pareiga ją stabdyti ir pranešimas (nepranešimas) apie ją vertintini kaip atskiri, ne trunkamojo pobūdžio, veiksmai. Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė operacijas iki 2014 m. spalio 17 d. ir nuo 2014 m. spalio 17 d. ir nustatė, kad operacijoms, vykdytoms iki šios datos, yra pasibaigęs senaties terminas.
8.6. Atstovė mano, kad baudos individualizavimo klausimai neaktualūs, nes, kaip minėta, šiuo metu jau yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Jos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo pagrįstai sumažinęs nuobaudą T. B.. Pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, R. Š. asmens tapatybės kopiją įstaiga turėjo, T. B. anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad, negavus R. Š. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo tapatybės nustatymo metu būtų nustatyta ne to asmens tapatybė ar kad BUAB (duomenys neskelbtini) vardu iš tikrųjų veikė kitas asmuo. Operacijos nebuvo susijusios su pinigų plovimu, lėšų šaltinis aiškus.
9. FNTT direktorius K. Jucevičius atsiliepimu dėl pareiškėjos nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo prašymo bei jame nurodytų argumentų sutinka.
10. FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus ir nukentėjusiosios BUAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato A. Melkovo prašymai tenkintini iš dalies.
Dėl ATPK 17214 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo
11. 2015 m. spalio 29 d. K. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neatliko tinkamo klientės UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. restruktūrizuojama UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 14 d. bankrutuojanti UAB (duomenys neskelbtini)) tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius – 2014 m. gegužės 5 d. atidarant klientui elektroninių pinigų sąskaitą, kai klientas fiziškai nedalyvavo, nustatant jo tapatybę, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kopijų nepadarymą ir nesaugojimą.
12. Taip pat 2015 m. spalio 29 d. K. N. ir T. B. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie neužtikrino, jog būtų nustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientės UAB (duomenys neskelbtini) atliktos įtartinos piniginės operacijos, kurios nebuvo sustabdytos ir informacija apie jas iki protokolo surašymo dienos nebuvo perduota FNTT.
13. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl K. N. administracinės atsakomybės pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, taip pat K. N. ir T. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 17214 straipsnio 2 dalį, svarbu išsiaiškinti, ar nesuėjo ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Antai pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
13.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad ATPK 17214 straipsnis yra ATPK dvyliktajame skirsnyje. Taigi už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimų nustatymo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. ir T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti 2015 m. spalio 29 d. Vadinasi, administracinės nuobaudos skyrimo terminai, jei tokios veikos ir būtų padarytos, K. N. ir T. B. turėtų būti skaičiuojami nuo 2015 m. spalio 29 d. ir jau šiuo metu yra pasibaigę.
13.2. Pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, kiti pareiškėjų argumentai dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalies taikymo K. N., taip pat ATPK 17214 straipsnio 2 dalies taikymo K. N. ir T. B. neturi teisinės reikšmės ir todėl paliekami nenagrinėti.
14. Nagrinėjamoje byloje T. B. 2015 m. spalio 29 d. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį ir jis pirmosios instancijos teismo sprendimu pagal šį ATPK straipsnį buvo nubaustas už kliento asmens dokumento kopijos nepadarymą ir nesaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl to panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir T. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną už šį pažeidimą pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (T. B. kaltės). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Vyriausybės patvirtintose Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklėse reikalavimas įgyti ir saugoti finansų įstaigos kliento asmens dokumento kopiją tais atvejais, kai sąskaita atidaroma jam fiziškai nedalyvaujant, tiesiogiai nėra išreikštas, jis išaiškintas tik formuojant teismų praktiką ir teismams sistemiškai aiškinant kelis teisės aktus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, T. B. neturėjo tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimų.
15. Pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką. Ši administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į įstatymus ir juos įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką. Šiuo atveju nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus, kuriuose įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Pažymėtina, kad ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
16. Šioje administracinio teisės pažeidimų byloje nustatyta, kad T. B. nuo 2014 m. sausio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistu. T. B. veiklą reglamentavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus K. N. 2014 m. sausio 8 d. patvirtinti Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatai (su kuriais T. B. buvo pasirašytinai supažindintas), kurių 4.1 punktas aiškiai įtvirtino, kad šias pareigas vykdantis darbuotojas vykdo klientų identifikavimą tikrinant pateiktus dokumentus, tapatybės nustatymą, taip pat užtikrina Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymąsi įmonėje. Iš esmės analogiškos funkcijos buvo numatytos ir 2014 m. lapkričio 27 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintose Finansinių nusikaltimų prevencijos specialisto pareiginiuose nuostatuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gegužės 5 d. atidarydama UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių pinigų sąskaitą bei elektroninių pinigų paslaugų teikimo metu, nepadarė ir negavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo – direktoriaus R. Š., kuris atidarė bendrovės sąskaitą – tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalėjo saugoti 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
17. Pažymėtina, kad klientų identifikavimas yra organizacijos vidaus kontrolės esminis elementas, būtinas tam, kad apsaugotų finansų įstaigas visų pirma nuo tokios rizikos kaip piktnaudžiavimas ir apgavystės, operacinės rizikos, verslo reputacijos bei pasitikėjimo praradimo ir iš dalies strategijos rizikos. Klientų identifikavimas taip pat reikalingas tam, kad būtų vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų finansavimui.
18. PPTFPĮ įtvirtinta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai prieš pradėdami dalykinius santykius privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę (9 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šio straipsnio 8 dalį visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokiu atveju atliekamas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę (11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (9 straipsnio 11 dalis).
19. Pažymėtina ir tai, kad PPTFPĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones (kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją; panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo; užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje). Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 20, 21, 22 punktai. Finansų įstaiga, nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu, gali pasinaudoti šių duomenų turėtojos – trečiosios šalies, kuri, pradėdama dalykinius santykius su klientu, yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, turimais duomenimis. Atitinkamai Taisyklių 10 dalis numato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, ir tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant bei vykdant taisyklių 3.1 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos piliečio: vardas (-ai); pavardė (-ės); asmens kodas; nuotrauka; parašas). Trečioji šalis, vadovaudamasi įstatymo 13 straipsnio 4, 5 dalimis, finansų įstaigoms pateikia dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas bei kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju.
20. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris fiziškai nedalyvauja, turėjo taikyti sustiprintam kliento tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus. Įstatyme imperatyviai nurodoma, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (9 straipsnio 14 dalis). Patvirtintų dokumentų kopijų turėjimas yra privalomas pagal galiojančius teisės aktus (Taisyklių 8, 9 punktai). Nustatant kliento tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant, gauti jo asmens dokumento originalą ir pasidaryti kopiją nėra galimybės, tačiau ši aplinkybė įstatyme yra aptarta finansų įstaigai ar kitam subjektui suteikiant teisę iš trečiosios šalies reikalauti dokumentų, susijusių su naudos gavėju. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas, kai 0,01 Lt pervedimo iš kliento banko sąskaitos gavimas yra papildomos saugumo priemonės, tačiau jos nepaneigia bendrojo reikalavimo turėti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, kai sandoris sudaromas nuotoliniu būdu. Toks kliento identifikavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-2014, 2AT-6-942/2015). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalykinius santykius su klientu vykdė tinkamai nenustačius kliento tapatybės bei jų neidentifikavo teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad būtent T. B., būdamas elektroninių pinigų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistas, turėdamas vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. sausio 8 d. patvirtintais Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatais, nevykdė minėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ATPK 17214straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – pažeidė PPTFPĮ nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką.
21. T. B. tyčios pažeisti PPTFPĮ nustatytą kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarką nepaneigia ir tai, kad, pasak apeliacinės instancijos teismo, Vyriausybės patvirtintose Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklėse reikalavimas įgyti ir saugoti finansų įstaigos kliento asmens dokumento kopiją tais atvejais, kai sąskaita atidaroma jam fiziškai nedalyvaujant, tiesiogiai nėra išreikštas ir kad toks reikalavimas išaiškintas tik formuojant teismų praktiką ir teismams sistemiškai aiškinant kelis teisės aktus.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra konstatuota, kad ir kaip aiškiai būtų suformuluota teisės nuostata bet kurioje teisės srityje, įskaitant baudžiamąją teisę, neišvengiamai egzistuoja teisminio aiškinimo elementas. Visada reikės išaiškinti abejonių keliančius klausimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis negali būti suprantamas kaip uždraudžiantis laipsnišką baudžiamosios atsakomybės normų išaiškinimą pateikiant teisminį aiškinimą nuosekliai nagrinėjant bylas su sąlyga, kad rezultatas yra suderinamas su nusikalstamos veikos esme ir pagrįstai numatomas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje EUROFINACOM prieš Prancūziją, peticijos Nr. 58753/00; 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Schluga prieš Austriją, peticijų Nr. 65665/01, 71879/01, 72861/01). Numatomumo sąvokos ribos daugiausia priklauso nuo atitinkamo įstatymo teksto turinio, jo taikymo srities ir asmenų, kuriems jis skirtas, skaičiaus bei ypatumų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimas byloje K. A. ir A.D. prieš Belgiją, peticijų Nr.42758/98, 45558/99). Reikalavimas, kad baudžiamasis įstatymas turi būti numatomas, neprieštarauja tam, kad asmeniui tektų kreiptis kompetentingos konsultacijos siekiant, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, pagrįsta apimtimi įvertinti galimus konkrečios veikos teisinius padarinius, juolab kai asmuo yra profesionalas, kuriam įprasta būti ypač atsargiam (rūpestingam) atliekant savo darbą. Be to, iš tokio asmens galima tikėtis itin rūpestingo galimų pavojų įvertinimo (ibid (ten pat).
23. Minėtos EŽTT nuostatos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytinos ir sprendžiant administracinės atsakomybės klausimus.
24. Kaip jau minėta, T. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių nusikaltimų prevencijos specialistu; jo veiklą reglamentavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patvirtinti Pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigybės nuostatai (su kuriais T. B. buvo pasirašytinai supažindintas), kurių 4.1 punktas aiškiai įtvirtino, kad šias pareigas vykdantis darbuotojas vykdo klientų identifikavimą tikrinant pateiktus dokumentus, tapatybės nustatymą, taip pat užtikrina Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų laikymąsi įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris fiziškai nedalyvauja, turėjo taikyti sustiprintam kliento tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus. Būtent klientų identifikavimas yra organizacijos vidaus kontrolės esminis elementas, būtinas tam, kad apsaugotų finansų įstaigas visų pirma nuo tokios rizikos kaip piktnaudžiavimas ir apgavystės, operacinės rizikos, verslo reputacijos bei pasitikėjimo praradimo ir iš dalies strategijos rizikos. Klientų identifikavimas taip pat reikalingas tam, kad būtų vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir užkirstas kelias pinigų plovimui bei teroristų finansavimui. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (7 straipsnis).
25. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. B. kaltu dėl ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, ATPK normas pritaikė tinkamai.
26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad įvykdytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo pobūdį nesukėlė sunkių pasekmių ar didelių nuostolių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. B. taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skyrė mažesnę baudą nei ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų. Taigi ir šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
