Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-55-648/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00570-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.6; 16.9.10; 21.12.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas surašė G. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 50-ANR_P-17540-2019 dėl to, kad jis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), atvirame privačiame lauke, apie 14 val., manevruodamas savaeige transporto priemone (keltuvu), pervažiavo per L. K. dviratį, jį sugadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o vėliau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo vartojo alkoholį (2019 m. rugpjūčio 16 d. 16.00 val. jam nustatytas 1,79 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114, 220, 221, 222 punktų reikalavimus.
2. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutarimu G. L. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 650 Eur dydžio baudą, o už nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skyrė 850 Eur dydžio baudą; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. L. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 850 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
3. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną G. L. nutraukti. Prašyme nurodoma:
5.1. Teismai nepagrįstai G. L. pasitraukimą iš įvykio vietos vertino kaip iš esmės tyčinį veiksmą. Jokio ginčo dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. G. L., vairuodamas ir manevruodamas keltuvą pervažiavo pievoje gulinčio L. K. dviračio ratą, nebuvo. G. L. iš karto sutiko atlyginti dviračio savininkui padarytą žalą. Su tokiu pasiūlymu iš esmės sutiko ir nukentėjusysis L. K., tačiau jis pareikalavo, kad pinigai už sugadintą dviratį jam būtų sumokėti tuoj pat, o G. L. pasakė, jog dabar nemokės, nes neturi pinigų. Vėliau šie asmenys susiginčijo ir G. L. išvijo L. K. iš jo šeimai priklausančios pievos bei, baigęs darbus, išvyko namo, o L. K. supykęs iškvietė policijos pareigūnus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad G. L. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir jo padaryta veika negali būti vertinama kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
5.2. ANK 422 straipsnio 5 dalies norma G. L. inkriminuota nepagrįstai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė G. L. tyčios vartoti alkoholinius gėrimus, iki tariamo eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, aplinkybes išsiaiškins policijos pareigūnai. G. L. nurodė, kad apie 12.00 val., parvykęs iš darbo jo šeimai priklausančiame lauke, jis pasijuto blogai ir išgyveno dėl įvykusio konflikto su L. K., todėl kreipėsi į savo šeimos gydytoją, išgėrė jos paskirtų vaistų, o vėliau savo namuose išgėrė ir alkoholinių gėrimų, nežinodamas, kad L. K. iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas V. S. taip pat patvirtino faktą, kad įvykio vietoje alkoholinių gėrimų G. L. nevartojo ir į namus išvyko būdamas blaivus, be to, jis taip pat negirdėjo, kada ir kokiomis aplinkybėmis L. K. skambino ir kvietė policijos pareigūnus.
5.3. Tiek Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ANK 567 straipsnio nuostatomis, t. y. visiškai ir objektyviai neištyrė nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai neapklausė vienintelio nešališko nagrinėjamo įvykio liudytojo V. S., nesirėmė jo dėl šio įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. G. L. kaltę teismai iš esmės nustatė tik vadovaudamiesi prieštaringais nukentėjusiojo L. K., kuris buvo akivaizdžiai girtas, parodymais, neištyrė įvykio aplinkybių: nenustatė tikslaus įvykio laiko ir faktinės aplinkybės, ar galėjo G. L. matyti pievoje gulintį dviratį prieš pervažiuodamas jo ratą, nenustatė, kokį KET punktą pareiškėjas nagrinėjamu atveju pažeidė. Teismai neįvertino aplinkybės, kad nei apgadintas dviratis, nei savaeigė transporto priemonė (keltuvas) nebuvo privalomai registruotos transporto priemonės ir nėra draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pats įvykis įvyko ne kelyje, o privačiame lauke. Eismo įvykio dalyviai sutarė nepildyti eismo įvykio deklaracijos, nes G. L. sutiko L. K. atlyginti žalą dėl dviračio rato sugadinimo ir be savo kaltės, todėl formalus KET 220 straipsnio reikalavimų nesilaikymas neužtraukia G. L. administracinės atsakomybės tiek, kiek ji konstatuojama priimtuose teismų sprendimuose šioje administracinio nusižengimo byloje.
6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nėra pagrįstas, Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutarimu motyvuotai pripažino patikimais G. L. kaltinančius įrodymus, šie įrodymai neabejotinai patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykdė jam inkriminuotus ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies dispozicijose nurodytus administracinius nusižengimus.
6.2. Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos jau buvo nurodęs savo apeliaciniame skunde, kurį nagrinėjo ir atmetė Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2020 m. balandžio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje. Taigi, ir bylos ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo padaryta jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, todėl G. L. prašymas neturėtų būti patenkintas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir įrodymų vertinimo
8. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-648/2018">2AT-20-648/2018</a>, 2AT-12-628/2019, 2AT-38-895/2019). Iš G. L. prašymo turinio matyti, kad dalis jo nurodomų argumentų yra skirta byloje surinktų įrodymų (jo paties, liudytojų L. K., V. S., R. T. parodymų) turinio vertinimui ir nesutikimui su skundžiamuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šie prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie nenagrinėti.
9. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai minėtų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose, nepažeidė. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad įrodymų tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, nes teismas neapklausė liudytojo V. S. ir nesirėmė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas dėjo visas pastangas šį liudytoją iškviesti į posėdį ir apklausti, tačiau to nepavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių (liudytojas išvykęs į užsienį, telefonu neatsiliepia, kitų galimybių su juo susisiekti nėra). Kita vertus, kaip minėta, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esančių duomenų užtenka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl G. L. veiksmų atitikties ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų požymių visumai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojo V. S. parodymai galėjo iš esmės pakeisti teismo išvadas dėl pareiškėjo padarytų nusižengimų, be to, viena iš aplinkybių, kurią pareiškėjas įrodinėja remdamasis šio liudytojo parodymais, su nagrinėjama byla nesusijusi, t. y. kad eismo įvykio vietoje G. L. nevartojo alkoholio ir nevairavo transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pažymėtina, kad G. L. nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus).
11. Iš pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus (įskaitant ir tuos, su kurių vertinimu pareiškėjas nesutinka), nutarime pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo, nurodydamas, kokių administracinių nusižengimų požymių visumą atitinka byloje nustatyti G. L. veiksmai. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių bei teisinio jų vertinimo sutiko ir bylą pagal pareiškėjo skundą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas. Priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė administracinių nusižengimų, už kuriuos nagrinėjamoje byloje nubaustas G. L., požymius ir dar kartą pasisakė dėl aplinkybių, patvirtinančių šių požymių buvimą pareiškėjo veiksmuose. Pareiškėjo prašyme keliamos kitokios įrodymų vertinimo versijos ir pateikiamos kitokios, nei byloje nustatytos, faktinės aplinkybės (įskaitant ir išvadą dėl eismo įvykio laiko) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiami teismų sprendimai priimti pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.
Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo
12. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje (čia ir toliau veikos padarymo metu galiojusi 2018 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XIII-1139 redakcija) nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti; taip pat traktoriai, savaeigės mašinos ir eismui ne keliais skirtos transporto priemonės. Taigi, įvykis, kurio metu G. L. privačiame lauke, vairuodamas transporto priemonę – savaeigę mašiną (keltuvą), pervažiavo pievoje gulinčio, L. K. priklausančio dviračio ratą (taip jį sugadindamas), atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką.
13. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).
14. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas). Bylą nagrinėję teismai nenustatė pagrindo G. L. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, todėl šiuo atveju su eismo įvykiu susiję asmenys privalėjo vadovautis KET 220 punktu, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, jame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nurodyto KET punkto sąlygos nebuvo įvykdytos: eismo įvykio dalyviai nesusitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau, nepaisydamas to, G. L. policijos pareigūnų nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju KET 220 punkto reikalavimų pažeidimas buvo tik formalus, nes jis su nukentėjusiuoju iš esmės susitarė deklaracijos nepildyti, o G. L. sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad konkretus susitarimas tarp G. L. ir nukentėjusiojo nebuvo pasiektas, priešingai – tarp jų kilo konfliktas, jo metu G. L. išvijo L. K. iš sau priklausančios pievos ir pats išvyko namo. Susitarimas reiškia, kad visi eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių (kalto asmens, padarytos žalos pobūdžio ir pan.) ir jas vertina vienodai. Nagrinėjamoje byloje tai, kad dėl žalos atlyginimo kilo konfliktas, ir tai, kad nukentėjusysis vėliau iškvietė policijos pareigūnus, patvirtina, jog su eismo įvykiu susiję asmenys skirtingai vertino aplinkybes ir dėl jų nesusitarė. Pažymėtina, kad reikalavimas, įvykus eismo įvykiui, jo aplinkybes įforminti raštiškai (deklaracijoje ar popieriaus lape) nėra formalus. Raštiškas eismo įvykio aplinkybių įforminimas ne tik patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai sutinka dėl visų įvykio aplinkybių (jas vertina vienodai), tarp jų nėra ginčo, bet kartu ir atleidžia eismo įvykio dalyvius nuo pareigos kviesti policijos pareigūnus bei sudaro teisinį pagrindą eismo įvykio dalyviui tikėtis, kad to nepadarys ir kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo.
16. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad byloje nebuvo nustatyta (nenurodyta), kokį konkrečiai KET punktą jis pažeidė. Administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra būtina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis. Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas. Atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieštaraujantis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos. Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta, t. y. kad G. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Šio pažeidimo požymių buvimo G. L. veikoje nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nei jo vairuotas keltuvas, nei pervažiuotas dviratis nebuvo privalomai registruotos ir apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės. Visi eismo dalyviai, įskaitant bet kurios transporto priemonės vairuotoją, privalo laikytis KET, įvykus eismo įvykiui vadovautis jau aptartomis šių taisyklių nuostatomis, kuriose nėra nustatyta jokių išimčių privaloma tvarka neregistruotų ar privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairuotojams.
17. Teismų praktikoje pasakyta, kad apibūdinant ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, ar asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, – G. L. pripažino supratęs, kad pervažiavo nukentėjusiojo dviratį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Kaip privalo elgtis su eismo įvykiu susiję asmenys, šioje nutartyje jau aptarta. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Todėl G. L. pareiškime nurodyti teiginiai dėl to, kaip jis vertino po eismo įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo kilusią situaciją bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-746/2015">2AT-9-746/2015</a>, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
19. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas padarė išvadą, jog G. L., aiškiai suprasdamas, jog padarė žalos nukentėjusiajam, ir nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl šios žalos atlyginimo, po eismo įvykio išvažiavo iš lauko, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, nors tokią pareigą, esant aptartoms aplinkybėms, turėjo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad G. L. akivaizdžiai neįvykdė KET nustatytos pareigos dėl eismo įvykio aplinkybių susitarti su kitu jo dalyviu ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Nors teismų sprendimuose nėra konkrečiai nurodyta G. L. kaltės forma ir rūšis, tačiau iš nurodytų teismų motyvų matyti, kad teismai nustatė, kad G. L. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė tiesiogine tyčia.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti G. L. veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl, nubausdami jį pagal šį straipsnį, teismai teisės taikymo klaidos nepadarė.
Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo)
21. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1931 redakcija) administracinėn atsakomybėn traukiamas, be kita ko, vairuotojas, kuris vartojo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki to momento, kol jo blaivumas (apsvaigimas) bus patikrintas atitinkamų pareigūnų. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. L., vairuodamas savaeigę transporto priemonę (keltuvą), padarė eismo įvykį, kurio metu padarė turtinę žalą L. K., ir iki policijos pareigūnų atlikto jo blaivumo (apsvaigimo) patikrinimo vartojo alkoholį. Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios vartoti alkoholinius gėrimus iki patikrinimo, nes jis nežinojo, kad nukentėjusysis iškvies policijos pareigūnus. Šioje nutartyje jau pasisakyta apie tai, kad G. L. ir L. K., kaip asmenys, susiję su eismo įvykiu, privalėjo vadovautis KET 220 punktu ir jame nustatyta tvarka raštu įforminti visas eismo įvykio aplinkybes arba, nepavykus dėl jų susitarti, į įvykio vietą kviesti policiją, likti įvykio vietoje ir nevartoti alkoholio iki patikrinimo. G. L. sprendimas šias savo pareigas ignoruoti negali būti pateisinamas jo tikėjimu, kad atitinkamas pareigas (konkrečiai – pareigą kviesti policijos pareigūnus) ignoruos ir kitas su eismo įvykiu susijęs asmuo L. K..
22. ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymui svarbu nustatyti, kad asmeniui buvo objektyviai kilusi pareiga likti blaiviam (nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų), kol jo blaivumas bus patikrintas arba bus atsisakyta tai daryti, ir kad asmuo šią savo pareigą pažeidė. Nagrinėjamu atveju toks objektyvus pagrindas yra teisės aktai, reglamentuojantys asmenų elgesį kilus eismo įvykiui ir imperatyviai reikalaujantys su eismo įvykiu susijusiems asmenims nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (iš jų ir alkoholio), kol bus patikrintas jų blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnio 4 punktas, KET 221 punktas). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai įrodymų visumos vertinimo pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad G. L. pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą vairuotojui iki eismo įvykio aplinkybių ištyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir kad jo veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesinių administracinės teisės nuostatų nepažeidė, pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai
Armanas Abramavičius
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
