Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-53-1073/2020
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00021-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. M. Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 850 Eur bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones už tai, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 17.25 val. Plungėje, Pramonės prospekte, vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, nes nepakluso teisėtam uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui stabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garsinis signalas.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas V. M. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą bei apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Teismai, pažeisdami ANK 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą, klaidingai įvertino bylos įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 5, 6 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 26, 30 punktų nuostatas ir padarė neteisingas išvadas, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o V. M. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Minėti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai yra esminiai, lėmę neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą.
4.2. Pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Iš pradžių, neturėdamas procese teisinės pagalbos ir teisinio supratimo dėl susidariusios situacijos bei savo teisinės padėties, neįvertinęs savo pripažinimo turinio, jis to nesuprato. V. M. neatliko veiksmų, kurie pasireikštų nepaklusimu teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Be to, apylinkės teismo nutarime (ir administracinio nusižengimo protokole) kaip pažeidimo sudėtinė dalis yra nurodytas KET 16 punkto pažeidimas, tačiau jis nėra susijęs su ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytu pažeidimu (prašyme cituojamas KET 16 punkto turinys).
4.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad tamsiu paros metu neaišku iš kur išnirę policijos pareigūnai siekė sustabdyti automobilį, naudodami tik policijos automobilio specialiuosius švyturėlius ir garsinį signalą. Tokiais veiksmais policijos pareigūnai tik atkreipė eismo dalyvių dėmesį į važiuojantį policijos ekipažą, tačiau neišreiškė teisėto reikalavimo sustabdyti konkrečią transporto priemonę, kaip to reikalaujama ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir Patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte, t. y. nestabdė pareiškėjo nei duodami signalą lazdele ar mojuodami skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepdami sustoti, nei įjungdami specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Vaizdo įrašas patvirtina, kad buvo siekiama persekioti vairuotoją, o ne laikantis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę. Persekiojimas ir stabdymas ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių prasme yra skirtingi dalykai, tokio transporto priemonių stabdymo būdo, kurį teismai nurodo savo sprendimuose, jokie teisės aktai nereglamentuoja, taigi policijos pareigūnų veiksmai, siekiant sustabdyti konkrečią transporto priemonę, neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.
4.4. Teismai nukrypo nuo suformuotos aktualios teismų praktikos analogiškose bylose (pateikiama nuoroda į Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020, kuriuo administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukta, cituojamas jo turinys).
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Kurmis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. V. M. cituojamų teisės aktų reikalavimai dėl transporto priemonių stabdymo nėra formalūs, jų tikslas įgaliojimus turintiems pareigūnams imtis visų įmanomų priemonių, kad stabdomas automobilio vairuotojas suvoktų, jog yra stabdomas, ir galėtų geranoriškai įvykdyti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.
5.2. Apylinkės ir apygardos teismai, visapusiškai išanalizavę administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, patvirtino, kad V. M., vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garsinis signalas, ir stabdomas nestojo, taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
5.3. Apygardos teismas, nagrinėdamas V. M. apeliacinį skundą, patikrino bylos medžiagą ir nustatė, kad V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir apylinkės teismo tinkamai ištirtais faktiniais duomenimis. Policijos vaizdo ir garso įraše užfiksuotos jo stabdymo aplinkybės patvirtina, kad V. M. tikrai suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nepakluso pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes darė nusikalstamą veiką – gabeno naminę degtinę. Vaizdo įraše užfiksuota, kad žiemos vakarą žibintais apšviestoje miesto gatvėje policijos ekipažas, pastebėjęs pareiškėjo automobilį ir važiuodamas jam iš priekio, įjungė patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, tačiau V. M., didindamas greitį, stengėsi atitrūkti nuo pareigūnų tarnybinio automobilio, taip pažeisdamas KET 12 punkto reikalavimus.
5.4. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareigūnai teisėtai, gavę informacijos apie tai, jog yra daromas teisės pažeidimas (gabenama naminė degtinė), stabdė V. M. vairuojamą automobilį. Automobiliui stabdyti buvo išnaudotos visos tuo metu įmanomos priemonės. Kaip teisingai pažymėta, V. M. stabdymo būdas preciziškai lingvistiškai neatspindi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytų (alternatyvių) būdų, tačiau nestojimo, bėgimo, persekiojimo ir sulaikymo situacijoje pareigūnų pasirinktas sprunkančio teisės pažeidėjo sustabdymo būdas įjungiant tarnybinio ir specialiomis spalvomis nudažyto automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garso signalą buvo nulemtas tuo metu buvusių objektyvių aplinkybių ir įvertintas kaip aiškus ir teisėtas. V. M. bandymas pasislėpti nuo policijos pareigūnų greitėjant nuo jų, po to bėgimas sustabdžius automobilį, matant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, patvirtina, kad jo sprendimas nestabdyti transporto priemonės ir nepaklusti šiems reikalavimams buvo sąmoningas veiksmas, siekiant išvengti sulaikymo ir nubaudimo už naminės degtinės gabenimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. prašymas netenkintinas.
Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad byloje padarytas esminis materialiosios teisės normų – ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių – pažeidimas ir ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių bei nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai, turėję įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.
8. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Pažymėtina, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
Dėl ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių taikymo
10. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno 1) teisėtam, 2) aiškiai išreikštam ir 3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija) reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
11. ANK 426 straipsnio reguliavimo sritis yra susijusi su keliomis draustinomis veikomis – nepaklusimu reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimu iš įvykio vietos – kurių tinkamas taikymas ir aiškinimas susijęs su kitų norminių aktų reguliavimo sritimi, kaip antai saugaus eismo reglamentavimu ir uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmais stabdant transporto priemones. Saugaus eismo automobilių keliais teisiniai pagrindai, valstybės institucijų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos pareigūnų teisės ir pareigos, kiti saugaus eismo klausimai reglamentuojami kitų teisės aktų, tokių kaip Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, KET, žinybinių teisės aktų.
12. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio (2018 m. gegužės 10 d. įstatymo redakcija) 64 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais. KET 16 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
13. Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Antai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti, ar įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą.
14. Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
15. Teisinį reguliavimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, palyginus su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, matyti, kad, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas; kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra nustatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų. Todėl ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas reikia aiškinti sistemiškai, vertinant tiek jose įtvirtintą, tiek ir specializuotuose poįstatyminiuose aktuose detalizuotą teisinį reguliavimą.
16. Instrukcijos 30 punkte yra nustatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įsijungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.
17. Pažymėtina, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.
18. Patikrinus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus aptartais aspektais, konstatuotina, kad teisinio pagrindo juos naikinti ir bylą nutraukti nėra. Žemesniųjų instancijų teismai, remdamiesi visa galima byloje surinkta informacija, ją ištyrę tiek atskirai, tiek bendrame bylos duomenų bei susidariusios situacijos kontekste, argumentuotai nurodė, kodėl, pripažinę pareigūnų veiksmus formaliai neatitinkančiais teisinio reguliavimo, vis dėlto sprendžia, kad tokia neatitiktis šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės. Šios teismų išvados priimtos iš esmės tinkamai įvertinus byloje surinktą medžiagą bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoseklius parodymus apie tai, kad jis suprato, jog jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma, tačiau išsigando ir vengė sustoti bei sustojęs bandė pabėgti. Atitinkamai pareigūnų veiksmų teisėtumą bei jų aiškumą patvirtina tiek aptarti parodymai, tiek vaizdo įrašo duomenys – žiemos vakarą žibintais apšviestoje miesto gatvėje policijos ekipažas, pastebėjęs V. M. automobilį ir važiuodamas jam iš priekio, įjungė patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau V. M. nereagavo į tai ir, didindamas greitį, stengėsi atitrūkti nuo pareigūnų. Todėl V. M. paaiškinimas, kad jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo spręsti, kad pareigūnų veiksmai neatitinka teisinio reguliavimo, neturi teisinės reikšmės vertinant jo veiksmų atitiktį ANK 426 straipsnio 5 dalies požymiams, nes nagrinėjamu atveju yra svarbūs du aspektai – jis suvokė, kad pareigūnai jį stabdo, ir pareigūnai stabdė jį teisėtai – gavę informaciją apie jo galimai daromą teisės pažeidimą. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad, pirma, aplinkybė, jog pareiškėjas kardinaliai pakeitė poziciją po nubaudimo apylinkės teisme, t. y. skundais kvestionuoja policijos veiksmų jį stabdant teisėtumą, vertinama kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Antra, nors apelianto stabdymo būdas preciziškai lingvistiškai neatspindi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytųjų (alternatyvių) ir kituose norminiuose aktuose detalizuotų būdų, tačiau šioje konkrečioje situacijoje jis vertintinas kaip objektyvių aplinkybių nulemtas, aiškus ir teisėtas.
19. Pareiškėjo teiginiai dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos, paremti administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020 suformuota praktika, kuria, anot jo, turėjo remtis teismai kaip precedentu, yra nepagrįsti. Nurodytosios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios, skirtumus išsamiai aptarė apygardos teismas, jos sutampa tik pareiškėjo ginčijamu stabdymo būdu, todėl pritartina apygardos teismo išvadai, kad nėra faktinio pagrindo remtis nurodomu teismo sprendimu. Argumentas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl dėl jo nepasisakoma.
20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, taikydami V. M. ANK 426 straipsnio 5 dalį, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. prašymą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistus.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
