Baudžiamoji byla Nr. 2K-235-628/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10937-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
civilinės atsakovės UAB „ZA“ direktoriui V. B.,
civilinės atsakovės UAB „ZA“ atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,
civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam V. L.,
nukentėjusiųjų atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutarties nuteistojo S. K. baudžiamojoje byloje.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinės atsakovės UAB,,ZA“ ir procesas dėl civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. civilinio ieškinio nutrauktas. Iš UAB,,ZA“ nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir priteista 1318,95 Eur solidariai iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB,,ZA“, kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta. Civilinio ieškinio dalis dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir D. L. išlaikymo priteisimo po 86,91 Eur per mėnesį nuo E. L. mirties dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki R. L. ir D. L. pilnametystės atmesta.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB,,ZA“ priteista 20 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusi ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB,,ZA“ priteista 20 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusi ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB,,ZA“ priteista 15 000 Eur, mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusi ieškinio dalis atmesta.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. apeliacinis skundas atmestas. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos turtinės žalos pakeista:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „ZA“ ir bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ priteista 17 725,04 Eur turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti.
Patikslinta nuosprendžio dalis dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodant, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinės atsakovės UAB,,ZA“ patvirtinta tokiomis sąlygomis:
1. Civilinė atsakovė UAB „ZA“ įsipareigoja civiliniam ieškovui H. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Civilinė atsakovė UAB „ZA“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Civilinė atsakovė UAB „ZA“ įsipareigoja civilinei ieškovei G. M. patikslintos taikos sutarties 4 punkte nustatytais terminais išmokėti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4. Civilinė atsakovė UAB „ZA“ įsipareigoja šios taikos sutarties 1–3 punktuose nurodytas sumas išmokėti per keturis kalendorinius mėnesius, einančius po kalendorinio mėnesio, kurį priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinama taikos sutartis, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos, kiekvienam ieškovui pervesdama ¼ šioje taikos sutartyje nurodytos sumos.
5. Civilinė atsakovė, tinkamai ir laiku neįvykdžiusi šios taikos sutarties 1–4 punktuose nurodytų įsipareigojimų, įsipareigoja mokėti civiliniams ieškovams 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų atstovės kasacinį skundą atmesti, civilinės atsakovės ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu žuvo žmonės, t. y.: jis 2018 m. kovo 7 d. apie 18.26 val. Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu UAB „ZA“ nuosavybės teise priklausančiu autobusu „MAN S18 HOCL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) važiuojamosios dalies eismo juosta Utenos miesto kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 128 punkto reikalavimus, nustatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 101 punkto reikalavimus, nustatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, tai yra pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į slidžią, sniegu padengtą kelio važiuojamosios dalies dangą, eismo intensyvumą ir tą aplinkybę, kad sutemus yra ribota galimybė stebėti kelio važiuojamosios dalies artimąją aplinką, be to, viršydamas leistiną maksimalų 90 km/h greitį, jis vairuojamu autobusu važiavo apie 98 km/h greičiu, taip pat, kelio atkarpoje ties 27,7 km jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš autobusą į kelio važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės įbėgus laukiniam gyvūnui (briedžiui), jis, siekdamas išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu gyvūnu, nestabdė vairuojamo autobuso vienintelėje savo važiavimo krypties eismo juostoje, o neįsitikinęs savo veiksmų saugumu pasuko į kairę ir stabdomu autobusu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitos transporto priemonės, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi nuo Utenos miesto pusės važiuojančiu E. L. vairuojamu automobiliu „Honda Jazz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiam iš paskos važiuojančiu A. Š. (A. Š.) vairuojamu krovininiu automobiliu „DAF CF 75.360“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje) su puspriekabe „Groenewold TSPH LK“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sunkių sužalojimų žuvo automobilio „Honda Jazz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. L. ir keleivė M. M., o šio automobilio keleivės R. L., gim. 2016 m., ir J. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 3 d. nutartimi dėl nukentėjusiųjų V. L., D. L. ir R. L. advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinio skundo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti turtinę žalą kaip negautas pajamas, netinkamai įvertino civilinio ieškovo V. L. prašymą, pažeisdamas konstitucinį visiško žalos atlyginimo principą ir kitas teisės normas, suteikiančias sutuoktiniui teisę į turtinių nuostolių negautų pajamų pagrindu atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad civilinis ieškovas V. L. turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, neatsižvelgiant į jo paties gautas pajamas ir darbą iki sutuoktinės žūties ir po jos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, paskutinių 3 mėnesių E. L., kuri žuvo, gauto darbo užmokesčio vidurkis atskaičius mokesčius buvo 302,67 Eur (908,02 (per paskutinius tris mėnesius gauto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius suma) / 3 mėn.). Apskaičiuojant sutuoktiniui priklausančią kito sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, ši suma dalytina iš viso šeimos narių skaičiaus, taigi nagrinėjamu atveju sutuoktiniui tenkanti žuvusiosios darbo užmokesčio dalis buvo 100,89 Eur (302,67 (VDU atskaičius mokesčius) / 4 (šeimos narių skaičiaus)). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog „Sodros“ išmokėta draudimo išmoka E. L. šeimai taip pat yra skirta ir turtinei žalai, būtent negautų pajamų daliai, atlyginti, bei tai, jog sutuoktiniui tenkančios draudimo išmokos dalis yra 16 174 Eur (48 522 Eur / 3), atitinkama suma yra atimama iš sutuoktiniui V. L. priteistinos turtinės žalos, t. y. sutuoktiniui priklausanti negautų pajamų suma yra 17 725,04 Eur (100,89 Eur x 28 x 12 – 16 174 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo keistina, ir V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „ZA“ ir bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ priteisė 17 725,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Nukentėjusiųjų V. L., D. L. ir R. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė kasaciniu skundu prašo: pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas iš dalies patenkinto V. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisdamas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priteisti iš UAB „ZA“ V. L. 19 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas iš dalies patenkinto D. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisdamas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priteisti iš UAB „ZA“ D. L. 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas iš dalies patenkinto R. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisdamas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priteisti iš UAB „ZA“ R. L. 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas iš dalies patenkinto V. L. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, priteisdamas 17 725,04 Eur turtinės žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas atmetė D. L. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas atmetė R. L. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorė nurodo:
3.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios neturtinės ir turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertindamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi neva teismų praktikos nustatytomis neturtinės žalos dydžio ribomis ir nepateikdamas jokių papildomų, nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydį individualizuojančių, argumentų, nusprendė, kad sutuoktiniui yra priteistina 1/2 dalis maksimalaus teismų praktikoje nurodyto žalos sutuoktiniui dydžio ir po 1/3 dalį šio dydžio vaikams.
3.2. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus ir teismų praktikoje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. neindividualizavo nukentėjusiųjų fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ir kitų kriterijų.
3.3. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad sutuoktinio ir jo dalies pajamų netekęs asmuo turi teisę į negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį iki pat žuvusio asmens vidutinės gyvenimo trukmės, o ne tik iki jo pensinio amžiaus. Pagal teismų praktiką, ir neįrodžius žuvusio sutuoktinio tikėtinų pajamų sulaukus pensinio amžiaus, sutuoktinis turi teisę į jo pensijos dalį, taigi, teismai, nenustatę pagrindo priteisti sutuoktiniui žuvusiosios darbo pajamų už laikotarpį nuo pensinio amžiaus iki vidutinės moters gyvenimo trukmės, turėjo vertinti, ar yra pagrindas priteisti sutuoktiniui žuvusiosios pensijos dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, visiškai atmesdamas sutuoktinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, vertindamas sutuoktinio negautų pajamų dydį nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>). Be to, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas, nustatančias vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, bei neįvertino kitų, objektyvių, aplinkybių, pagrindžiančių, kad nukentėjusiųjų negautos pajamos (išlaikymas) yra kur kas didesnės, nei nustatė teismai. Teismas nevertino E. L. galimybės užsidirbti ateityje ir neteisingai apskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį, todėl neteisingai apskaičiuotos ir sutuoktinio bei vaikų negautos pajamos (išlaikymas).
3.4. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis teismų praktika, t. y. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk0LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-294-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-294-303/2018">2K-294-303/2018</a>, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis kartu su M. M. šeimos nariams taikos sutartimi atlygintu neturtinės žalos dydžiu siekia teismų praktikoje neva nustatytą 90 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo ribą, kai žala yra atlygintina keliems nukentėjusiesiems. Teismai neindividualizavo kiekvieno nukentėjusiojo praradimo ir netekties atskirai ir vertino jiems atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgdami į M. M. šeimai taikos sutartimi sulygtus neturtinės žalos dydžius, taip pažeidė neturtinės žalos dydžio nustatymo taisykles. Nukentėjusieji reikalavo sutuoktiniui priteisti 19 500 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri yra mažesnė nei vėliausioje teismų praktikoje sutuoktiniams tokio pobūdžio bylose priteisiama neturtinė žala, o vaikams – po 39 000 Eur neturtinę žalą dėl jų išgyvenimų. Sutuoktinis neteko gyvenimo partnerės, jis vienas yra atsakingas už du nepilnamečius vaikus, o vaikai itin jauname amžiuje neteko motinos. Teismai, vertindami neturtinės žalos pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir į naujausią kasacinio teismo praktiką panašaus tipo bylose (medicinos įstaigai netinkamai suteikus medicinos paslaugas ir žuvus pacientui, jo sutuoktinei priteista 30 000 Eur, o dukterims – po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238/2019). Teismai nepagrįstai išdėstė neturtinės žalos mokėjimą per 24 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes UAB „ZA“ taikos sutartimi įsipareigojo M. M. šeimos nariams neturtinę žalą išmokėti per 4 mėnesius, ir tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.
3.5. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad teismas neturi teisės atmesti reikalavimo dėl žalos atlyginimo vien dėl to, kad jos dydis nėra tiksliai nustatytas. Vadovaudamasis teismų praktika, kad sutuoktinės mirties atveju sutuoktinis įgyja teisę reikalauti negautų pajamų priteisimą už laikotarpį nuo jos mirties iki pat vidutinės moters gyvenimo trukmės statistinio vidurkio, sutuoktinis šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo būtent už šį laikotarpį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014). Apeliacinės instancijos teismas sutuoktinio reikalavimą atmetė dėl to, kad sutuoktinis pasirinko netinkamą negautų pajamų už laikotarpį nuo jos pensinio amžiaus iki vidutinės moters gyvenimo trukmės (80,6 metų) priteisimo įrodinėjimo būdą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja CK 6.249 straipsniui ir teismų praktikai. Teismas turėjo pats nustatyti šios žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) arba šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba žalą sutuoktiniui priteisti periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės atmesti sutuoktinio reikalavimo priteisti jam negautas pajamas už laikotarpį nuo E. L. pensinio amžiaus iki vidutinės moters gyvenimo trukmės, motyvuodamas tuo, kad sutuoktinis pasirinko netinkamą savo negautų pajamų už nurodytą laikotarpį skaičiavimo būdą, t. y. negautas pajamas už šį laikotarpį apskaičiavo remdamasis žuvusiosios darbo pajamų dydžiu, o ne jos pensija. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad E. L., sulaukusi pensinio amžiaus, būtų gavusi kitokias pajamas nei pensija, privalėjo nustatyti E. L. pensijos dalį ir ją priteisti sutuoktiniui iki pat vidutinės statistinės moters gyvenimo trukmės. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, atmesdamas sutuoktinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo E. L. pensinio amžiaus iki vidutinės gyvenimo trukmės vien dėl to, kad sutuoktinis neįrodė, kad E. L. būtų dirbusi iki vidutinės gyvenimo trukmės, o ne iki pensinio amžiaus. Remiantis teismų praktika, neįrodinėjant, kad E. L. būtų gavusi kitokias pajamas nei pensiją, teismas turėjo konstatuoti, kad sutuoktinis turi teisę į E. L. pensijos dalį.
3.6. Teismai netinkamai apskaičiavo sutuoktinio ir vaikų negautų pajamų dydį. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, visiškai atmesdamas sutuoktinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, vertindamas sutuoktinio negautų pajamų dydį iš esmės nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus. Teismas sutuoktinio ir vaikų negautas pajamas vertino taip, t. y. neteisingai apskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį, jį padalijo iš 4 ir 1/4 jo dalį priteisė sutuoktiniui, o nustatęs, kad vaikams skirta našlaičių pensija padengia jiems tenkančias E. L. neteisingai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dalis, konstatavo, kad vaikai teisės į negautą išlaikymą neturi. Teismai nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įpareigojančios teismą vertinti ne tik E. L. gautas pajamas, bet ir jos galimybę užsidirbti ateityje, ir netinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas, nustatančias vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, bei neįvertino kitų, objektyvių, aplinkybių, pagrindžiančių, kad nukentėjusiųjų negautos pajamos (išlaikymas) yra kur kas didesnės, nei nustatė teismai.
3.7. Teismai nevertino teismų praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>) nurodytų kriterijų (E. L. galimybės užsidirbti), kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas asmens dėl jo sutuoktinio mirties negautų pajamų priteisimo klausimas, yra svarbu nustatyti ir mirusiojo galimybę, jei jis būtų gyvas, teikti nustatyto dydžio išlaikymą sutuoktiniui. Teismai neįvertino, kad E. L. eismo įvykio metu buvo bepradedanti grįžti į darbą iš motinystės atostogų, ėjo vaikų darželio vadovo pareigas, tačiau, kadangi vis dar daugiau laiko skyrė vaikų auginimui, dirbo ne daugiau nei 0,25 etato per mėnesį. Teismai neįvertino, kad, E. L. visiškai sugrįžus į darbą, jos pajamos būtų didesnės nei iki motinystės atostogų (2016 metais) buvusios pajamos, pagal kurias dėl nežinomų priežasčių teismai ir apskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį, t. y. nenustatė E. L. prarastos galimybės vertės.
3.8. Teismai, apskaičiuodami E. L. vidutinį darbo užmokestį, pažeidė Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas, nes apskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį vadovaudamiesi ne 3 mėnesių, buvusių prieš nelaimės mėnesį, E. L. gautu darbo užmokesčiu (t. y. ne pagal 2017 m. gruodžio, 2018 m. sausio ir vasario mėnesius), o pagal 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn. gautą darbo užmokestį ir tai nulėmė visiško nuostolių atlyginimo principo pažeidimą. Pagal teismų praktiką asmens vidutinis darbo užmokestis negali būtu skaičiuojamas bet kaip – jį apskaičiuojant reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>). Mirusio asmens vidutinis darbo užmokestis, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų jo artimiesiems priteisimo, yra apskaičiuojamas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis įvyko 2018 m. kovo mėn., teismai, apskaičiuodami E. L. darbo užmokestį, turėjo vadovautis 2017 m. gruodžio ir 2018 m. sausio–vasario mėnesiais jos gautomis pajamomis. Teismai to nedarė ir vidutinį darbo užmokestį apskaičiavo vadovaudamiesi 2016 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais E. L. gautomis pajamomis, taip šiurkščiai pažeidė Aprašo 5.1 punktą ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas sutuoktinio ir vaikų atžvilgiu.
3.9. Teismai neįvertino kitų objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių, kad nukentėjusiųjų negautos pajamos yra kur kas didesnės, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas sutuoktinio negautų pajamų dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad vaikams sulaukus pilnametystės jam tenkanti E. L. nustatytų gauti pajamų dalis didėja ir teismai, apskaičiuodami tėvų vaikams skirto išlaikymo dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad E. L. vaidmuo šeimoje turėjo ekonominę vertę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, iki sūnus ir duktė sulauks pilnametystės, visiems šeimos nariams (sutuoktiniui, sūnui ir dukteriai) turėtų tekti po 1/4 E. L. darbo užmokesčio, tačiau nepagrįstai nepadidino sutuoktiniui tenkančios negautų pajamų dalies po to, kai vaikai sulauks pilnametystės. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, vaikų išlaikymo prievolę E. L. būtų turėjusi, iki vaikai sulauks pilnametystės, todėl, vaikams sulaukus 18 metų amžiaus, šie nebeturės teisės ir į turtinės žalos atlyginimą dėl E. L. žūties. Kiekvienam iš vaikų sulaukus pilnametystės, atitinkamai turi būti didinama kitiems šeimos nariams priteista E. L. numatytų gauti pajamų dalis. Kadangi sūnus yra vyresnis už dukterį, jam sulaukus pilnametystės, E. L. pajamos šeimos nariams turėtų būti perskaičiuojamos ir dalijamos po 1/3 kiekvienam šeimos nariui. Dukteriai sulaukus pilnametystės, sutuoktinis įgytų teisę į 1/2 E. L. pajamų. Teismas, neperskaičiuodamas turtinės žalos dydžio kiekvienam iš nepilnamečių vaikų sulaukus pilnametystės, pažeidė pareigą atlyginti žalą tokia apimtimi, kad būtų kiek įmanoma labiau atkurta situacija, kuri būtų buvusi, jeigu E. L. nebūtų žuvusi, t. y. pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sūnui ir dukteriai skirtina po 1/4 dalį E. L. darbo užmokesčio dydžio, t. y. po 100,89 Eur per mėnesį, ir, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai gauna našlaičio pensiją, kuri šią netekto išlaikymo dalį padengia, nutarė, kad ši suma yra pakankama ir proporcinga, kad būtų užtikrintas vaikų poreikių tenkinimas.
3.10. Teismai, vertindami vaikų negautas pajamas, t. y. jų netektą išlaikymą, nepagrįstai neatsižvelgė į E. L. vaidmens šeimoje ekonominę vertę. Pagal teismų praktiką kiekvienas iš sutuoktinių išlaikymo pareigą vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>, 3K-3-477/2014, 3K-3-111-421/2015, 3K-3-682-248/2015). Teismas, vertindamas, ar po E. L. mirties vaikai gauna tokio pat dydžio išlaikymą, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad jie neteko anksčiau E. L. šeimai teikto išlaikymo kitomis formomis nei tik jos gautos pajamos. Teismai neįvertino elementariausių su buitimi susijusių aplinkybių. Kai E. L. prižiūrėdavo vaikus, sutuoktinis galėjo dirbti visu etatu ir prisidėti prie šeimos išlaikymo didesne finansine grąža, o jai žuvus sutuoktinis turi daugiau laiko praleisti su vaikais, jais rūpintis, todėl jo galimybės teikti išlaikymą vaikams mažėja. Teismai, vertindami vaikų netekto išlaikymo dydį, privalėjo nustatyti, kokia buvo E. L. šeimoje atliktų motinos pareigų ekonominė vertė, ir į ją atsižvelgti spręsdami klausimą dėl vaikų netekto išlaikymo dydžio.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų V. L., D. L. ir R. L. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos dydžio
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
6. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
7. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).
8. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
9. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus. Teigiama, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus ir teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. neindividualizavo nukentėjusiųjų fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ir kitų kriterijų. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
11. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatant nukentėjusiesiems V. L., D. L. ir R. L. priteistinus neturtinės žalos dydžius, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo motyvuose dėl neturtinės žalos dydžio išdėstyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant buvusį nukentėjusiųjų ir žuvusio asmens santykį, konstatuojant, kad kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, ryšys, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybė ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukurti panašaus bendravimo modelį. Minėtų kriterijų kontekste pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu žuvo žmona ir motina, dėl to nukentėjusysis V. L. neteko sutuoktinės, o du vaikai – motinos ir teismui nekyla abejonių dėl ganėtinai artimo ryšio tarp šeimos narių. Teismas analizavo teismų praktiką dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu ir šios analizės pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į draudimo bendrovės atlygintas nukentėjusiesiems neturtinės žalos sumas, nusprendė dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, t. y. priteisė 15 000 Eur žuvusiosios sutuoktiniui ir po 20 000 Eur vaikams.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems pagrįstumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir papildomai konstatavo, kad dėl E. L. staigios ir netikėtos mirties jos vaikai, taip pat sutuoktinis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurios papildomai įrodinėti nereikia; motinos netektis vaikams turės įtakos visam jų gyvenimui.
13. Tokiu būdu nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai neindividualizavo nukentėjusiųjų neturtinės žalos, nevertino kiekvieno iš nukentėjusiųjų santykio su žuvusiąja bei jų patirtų ir vis dar patiriamų asmeninių išgyvenimų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdami priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismai laikėsi tiek BPK, tiek CK normų reikalavimų, atsižvelgė į žalos dydžiui reikšmingus kriterijus ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.
Dėl civilinio ieškinio dalies, kuria prašoma atlyginti turtinę žalą (negautos pajamos (c) ir nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas (d))
14. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareikšto nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. civilinio ieškinio, be kitos turtinės žalos (dėl eismo įvykio metu atsiradusių padarinių), nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai taip pat prašė teismo priteisti jiems turtinę žalą, pasireiškiančią negautomis pajamomis, bei mėnesinį išlaikymą žuvusiosios vaikams, iki jiems sukaks 18 metų. Iš viso dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos buvo prašoma priteisti 118 318,95 Eur.
15. Ieškinio dalis dėl negautų pajamų (c) buvo grindžiama tuo, kad E. L. eismo įvykio metu buvo vos 36 metų (2018 m. kovo mėnesį jai būtų sukakę 37 metai), dirbo vaikų darželio direktore. Vadovaujantis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje rodikliais, E. L. tikėtina gyvenimo trukmė turėtų būti 76 metai. Tai reiškia, kad jos pajamų dalis nukentėjusiajam V. L. tektų dar 39 metus. Ieškinyje nurodoma, kad žuvusiosios sutuoktinis kiekvieną mėnesį gavo iš E. L. pusės jos VDU, t. y. 250 Eur neatskaičius mokesčių, pajamas, kurias galėjo gauti dar 39 metus, todėl buvo prašoma solidariai iš įtariamojo, darbdavio ir draudiko šią sumą priteisti.
16. Ieškinio dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo (d) buvo grindžiama tuo, kad E. L. iki eismo įvykio dienos buvo visiškai darbinga, perspektyvi jauna moteris, einanti vadovaujamas pareigas bei turinti du nepilnamečius vaikus. Per paskutinius 12 mėnesių iki eismo įvykio E. L. vidutiniškai gaudavo apie 500 Eur darbo užmokestį (priedas Nr. 8). Dėl šios dalies civiliniai ieškovai taip pat grindė savo reikalavimą kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose, t. y. kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę. Civiliniai ieškovai nurodė, kad šiuo atveju teisingas nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo dydis turėtų būti po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės.
17. Kaip matyti iš teismų sprendimų, pirmosios instancijos – Vilniaus regiono apylinkės teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 1318,95 Eur solidariai iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB,,ZA“, kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Civilinio ieškinio dalį dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir D. L. išlaikymo priteisiant po 86,91 Eur per mėnesį nuo E. L. mirties dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki R. L. ir D. L. pilnametystės atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L. ir R. L. atstovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos turtinės žalos pakeitė: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „ZA“ ir bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ priteisė 17 725,04 Eur turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis V. L. turi teisę į turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimą, tačiau konstatavo, kad prašoma priteisti 118 318,95 Eur suma apskaičiuota neteisingai, neatitinka faktiškai patirtos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad sutuoktiniui V. L., sutuoktinei E. L. esant gyvai, teko ½ jos darbo užmokesčio, atsižvelgiant į teismų praktiką, laikytini klaidingais, kadangi apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama ½ dalis apdraustojo pajamų, o esant dar dviem išlaikytiniams, pajamos dalytinos į keturias dalis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutuoktinis įgyja teisę tik į tą žuvusio sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, taigi žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-684/2015">3K-3-155-684/2015</a>).
19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje padarytos išvados, jog žuvusiosios sutuoktinis V. L. turi teisę į negautų pajamų atlyginimą (CK 3.27 straipsnis, 6.284 straipsnis) ir apskaičiuojant sutuoktiniui priklausančią kito sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, ši suma dalytina iš viso šeimos narių skaičiaus, yra teisingos. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad žuvusiosios VDU turi būti skaičiuojamas imant vidurkį už paskutinius 3 mėnesius, kai E. L. gavo darbo užmokestį.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dokumentas, kurio pagrindu apeliacinės instancijos teismas skaičiavo E. L. VDU, yra prie civilinio ieškinio pridėta 2019 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 4, kurioje yra duomenys apie E. L. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tik šių duomenų nepakako, kad būtų tiksliai apskaičiuotas E. L. VDU per paskutinius tris mėnesius. Aplinkybės, kad 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiai yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, už kuriuos E. L. buvo mokamas darbo užmokestis, byloje iki galo neišnagrinėtos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog E. L. per paskutinius 12 mėnesių iki eismo įvykio vidutiniškai gaudavo 500 Eur darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, teismui nagrinėjant klausimą dėl klaidos, padarytos nutartyje (klaidingai apskaičiuota žuvusiosios darbo užmokesčio dalis, tenkanti sutuoktiniui), ištaisymo, buvo gautas nukentėjusiojo V. L. atstovės atsakymas dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, jame nurodoma, kad E. L. VDU turėjo būti skaičiuojamas ne rugpjūčio–spalio mėnesiais (kaip tai darė apeliacinės instancijos teismas), o liepos–rugsėjo mėnesiais, kadangi E. L. nedirbo visą mėnesį dėl pasiruošimo gimdyti dukterį R. L. (gimimo data 2016 m. gruodžio 5 d.). Duomenų apie E. L. gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius bei kada konkrečiai ji grįžo į darbą po jų, nagrinėdamas civilinį ieškinį, teismas neturėjo.
21. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjant baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos (dėl negautų pajamų ir nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo) susiklostė situacija, kai buvo neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio negavus papildomos medžiagos, t. y. buvo sąlyga, nustatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti turtinę žalą negautų pajamų forma už laikotarpį nuo E. L. mirties iki vidutinės moters gyvenimo trukmės statistinio vidurkio, nurodant, kad E. L. tikėtina gyvenimo trukmė turėtų būti 76 metai, žuvusiosios pajamų dalis nukentėjusiajam V. L. tektų dar 39 metus. Kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad civilinis ieškovas V. L. klaidingai nurodė terminą, kurį jis dar būtų galėjęs gauti pajamas iš E. L., jeigu ji būtų likusi gyva, šiam terminui nustatyti naudodamas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje rodiklius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis kriterijus nebuvo aktualus nagrinėjamam civiliniam ieškiniui, nes ieškovo reiškiamas reikalavimas susijęs su sutuoktinės gautomis nuolatinėmis pajamomis iš darbo teisinių santykių. Atsižvelgdama į tai, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų apskaičiuojant mirusio sutuoktinio pensinių išmokų (iki vidutinės būsimo gyvenimo trukmės) dydį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinio netektų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į žuvusiosios pajamas, kurias ji galėjo gauti iki pensinio amžiaus.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-112/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-112/2008">3K-3-112/2008</a>, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje taikomas bendrasis principas, kad kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus jų dydžio, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Tačiau nagrinėtinos bylos aspektu svarbu ir tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju, nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>).
24. Nagrinėjant klausimą dėl ieškinio dydžio civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), kaip jau minėta, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties 39 punkte yra padaryta klaida: sutuoktiniui tenkanti žuvusiosios darbo užmokesčio dalis (VDU atskaičius mokesčius) apskaičiuota jį padalijant iš 3, bet ne iš 4 (šeimos narių skaičiaus), kaip yra nagrinėtinoje byloje. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismas taip pat klaidingai nustatė E. L. vaikams iki jos žūties iš jos darbo užmokesčio tekusią dalį.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutartis keičiama, konstatuojant, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. L., D. L., R. L. civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L., D. L., R. L. pripažįstama teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos turtinės žalos ir V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „ZA“ ir bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ priteista 17 725,04 Eur turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti:
pripažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L., D. L., R. L. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
