Civilinė byla Nr. e2YT-2029-1150/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00082-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. D. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, po savo tėvo J. Č. (toliau – ir velionis), mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos tėvas buvo sudaręs santuoką su J. Č., kuri mirė anksčiau už velionį. Velionis santuokos metu susilaukė 3 vaikų, t. y. pareiškėjos, suinteresuoto asmens S. Č. ir Č. Č., kuris jau yra miręs.
1.2. Po pareiškėjos tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 361/1154 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 30/145 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 10/48 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 24/110 dalis žemės sklypo, u(duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas)).
1.3. Mirus tėčiui, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo S. Č., į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, bet mirusiojo Turtu iki šiol naudojasi ir juo rūpinasi pareiškėja.
2. Suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
3. Suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Pareiškimas tenkinamas.
Civilinė byla Nr. e2YT-2029-1150/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00082-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. D. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, po savo tėvo J. Č. (toliau – ir velionis), mirusio (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:
1.1. Pareiškėjos tėvas buvo sudaręs santuoką su J. Č., kuri mirė anksčiau už velionį. Velionis santuokos metu susilaukė 3 vaikų, t. y. pareiškėjos, suinteresuoto asmens S. Č. ir Č. Č., kuris jau yra miręs.
1.2. Po pareiškėjos tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 361/1154 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 30/145 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 10/48 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 24/110 dalis žemės sklypo, u(duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas)).
1.3. Mirus tėčiui, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo S. Č., į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, bet mirusiojo Turtu iki šiol naudojasi ir juo rūpinasi pareiškėja.
2. Suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
3. Suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-322/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-322/2009">3K-3-322/2009</a>). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a> 18 punktas).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a> 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a> 26 punktas).
9. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a> 26 punktas).
10. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad Turtas nuosavybės teise priklauso velioniui.
11. Teismas taip pat nustatė, kad po J. Č. mirties, nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu byloje esantis trečiasis asmuo patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
12. Pareiškėja nurodė, kad mirus tėčiui ji rūpinasi Turtu bei asmeniniais tėčio daiktais – sodina daržoves, prižiūri sode esančius medžius (obelis, slyvas ir kt.), prižiūri ir tvarko namą. Byloje esančias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenys, mirties liudijimas, fotonuotraukos ir kt.
13. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Suinteresuoti asmenys, pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
14. Atsižvelgdamas į šios nutarties 10-13 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. P. po savo tėvo J. Č. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4.1. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai D. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė