R. S. pagal BK 320 str. 2 d., 319 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-66/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.32. (S)

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui L. Beinarytei, išteisintajam R. S., jo gynėjui advokatui S. Butkevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 319 straipsnio 1 dalį bei 320 straipsnio 2 dalį ir V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 320 straipsnio 2 dalį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: V. V. ir R. S. pagal BK 320 straipsnio 2 dalį išteisinti nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; R. S. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. V. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuria iš R. S. priteista valstybei 102 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžiu:

V. V. buvo nuteistas pagal BK 319 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 25-26 d. veika) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 320 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 25-26 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 319 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 26 d. veika) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 320 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 26 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 319 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 28 d. veika) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 320 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 28 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 319 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 30 d. veika) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 320 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 30 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, V. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. S. buvo nuteistas pagal BK 319 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 27 d. veika) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 320 straipsnio 2 dalį (2003 m. liepos 27 d. veika) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, R. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš V. V. ir R. S. buvo priteista po 102 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. S. ir jo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 25 d. 20.00 val. iki 2003 m. liepos 26 d. 1.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame Švenčionių rajone, Pabradėje, pratybų metu, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos. Jis sudavė smūgius ranka ir koja, žėrė į veidą smėlį, davė įvairius žeminančius nurodymus, be to, keikė necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais šiuos karius: eilinius M. N., M. B., P. Č., V. Ž., G. M., L. M., R. B., J. D., A. J., D. S., R. Š.

Be to, V. V. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003 m. liepos 26 d., apie 22.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame Švenčionių rajone, Pabradėje, naktinės topografijos pratybų metu, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino juos: eiliniam R. Š. virve surišęs kojas, virvės galą prikabino prie tarnybinio automobilio Chevrolet ir, atsisėdęs į automobilį, tempė jį apie 15 metrų, eiliniam M. B. uždėjęs koją ant krūtinės bei veido, spaudė, o veikdamas kartu su būrio kariu, jaunesniuoju seržantu R. S., virve surišęs eiliniam M. N. ir eiliniam M. B. kojas, virvės galą prikabino prie tarnybinio automobilio Chevrolet, davė aiškiai neteisėtą įsakymą jaunesniajam seržantui R. S. automobiliu juos tempti, o, jaunesniajam seržantui R. S. automobiliu tempiant karius apie 50 metrų pririštus už kojų, keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

Be to, V. V. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003 m. liepos 28 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 18.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame Švenčionių rajone, Pabradėje, pratybų metu, Žeimenos upėje, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino eilinius P. Č., M. B., V. Ž., G. M., L. M., R. Š., A. U.: po kelis kartus nardino po vandeniu ir tam tikrą laiką laikė, sudavė smūgius, smaugė, be to, keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

Be to, V. V. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, eidamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono žvalgybos būrio vado pareigas, 2003 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 12.00 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame Švenčionių rajone, Pabradėje, pratybų metu, Varnakio ežere, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš pavaldžius karius, žemino eilinius M. N., M. B., P. Č., G. M., L. M., A. J., D. S., R. Š., A. U.: nardino po vandeniu, laikė tam tikrą laiką, be to, keikė šiuos karius necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais.

R. S. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos karys, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotajame pėstininkų batalione, 2003 m. liepos 27 d., apie 00.30 val., Lietuvos kariuomenės centriniame poligone, esančiame Švenčionių rajone, Pabradėje, naktinės topografijos pratybų metu, veikdamas kartu su būrio vadu vyresniuoju leitenantu V. V., tyčia žemino pavaldžius karius eilinius M. N. ir M. B., vyresniajam leitenantui V. V. keikiant karius necenzūriniais žodžiais, koja spaudžiant eiliniam M. B. krūtinę ir veidą, virve surišus karių eilinio M. N. ir eilinio M. B. kojas bei virvės galą prikabinus prie tarnybinio automobilio Chevrolet, jis panaudojo psichologinę prievartą ir fizinį smurtą prieš pavaldžius karius eilinius M. N. ir M. B., sėdo į automobilį Chevrolet, ir apie 50 metrų juos tempė, taip eiliniams M. N. ir M. B. sukėlė fizinį skausmą.

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 319 straipsnio 1 dalį bei 320 straipsnio 2 dalį ir V. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 320 straipsnio 2 dalį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: V. V. ir R. S. pagal BK 320 straipsnio 2 dalį išteisinti nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; R. S. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. V. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuria iš R. S. priteista valstybei 102 Lt proceso išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. ir R. S. išteisinimo pagal BK 320 straipsnio 2 dalį bei R. S. išteisinimo pagal BK 319 straipsnio 1 dalį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį. Skunde nurodo, kad, išteisindamas V. V. ir R. S. pagal BK 320 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog V. V. ir R. S., panaudodami fizinį smurtą ar ginklą, žemintų ar terorizuotų kitus jiems nepavaldžius karius. Teismo nuomone, nėra vieno iš BK 320 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtino požymio – objekto (kario ir jam nepavaldaus kito kario tarpusavio santykių), todėl teismas laikė, kad V. V. ir R. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 320 straipsnio 2 dalyje, požymių. Išteisindamas R. S. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtina R. S. kaltės, o jokių kitų įrodymų byloje nėra, todėl laikė, kad neįrodyta, jog R. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Prokuroro manymu, apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. V. ir R. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 320 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismas, teigdamas, kad pagal 320 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama veika tik tada, kai karys žemina ar terorizuoja panaudodamas fizinį smurtą jam nepavaldų kitą karį, neteisingai išaiškino įstatymo prasmę. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme yra aiškiai apibrėžta kario sąvoka. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad karys - tai LR pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve) profesinę ar savanorių karo tarnybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad su V. V. ir R. S. buvo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys, kurios sudaromos tarp Krašto apsaugos ministerijos ir kario. Todėl manytina, kad tiek V. V., tiek R. S., tiek visi šauktiniai laikytini kariais. BK 320 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsakomybė atsiranda tik tada, kai karys žemina ar terorizuoja panaudodamas fizinį smurtą tik jam nepavaldų karį. Tuo tarpu BK 319 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už vado, einančio tarnybos pareigas, smurto panaudojimą prieš pavaldų karį. Nors pastaroji teisės norma reglamentuoja atsakomybę dėl smurto panaudojimą prieš pavaldų karį, tačiau šio straipsnio dispozicijoje nekonkretizuotas smurto panaudojimo tikslas. Tuo tarpu iš 320 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė atsiranda už smurto panaudojimą prieš kitą karį turint tikslą jį žeminti ar terorizuoti. Pažymėtina ir tai, kad BK 320 straipsnio 2 dalies sankcija griežtesnė nei 319 straipsnio 1 dalies. Šioje baudžiamojoje byloje yra akivaizdžiai matyti, kad V. V. ir R. S. turėjo tikslą žeminti kitus karius ir tai jie darė panaudodami smurtą, todėl jų veikoje yra dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis: vado smurtas prieš pavaldų karį bei kario žeminimas ar terorizavimas panaudojant fizinį smurtą. Visi nukentėjusieji, apklausti pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad dėl V. V. veiksmų jie jautėsi pažeminti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas buvo teisingai kvalifikavęs V. V. ir R. S. veikas kaip BK 320 straipsnio 2 dalies ir BK 319 straipsnio 1 dalies sutaptį, o apygardos teismas padarė netinkamas išvadas dėl šių straipsnių dispozicijose nurodytų veikų ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Išteisindamas R. S. pagal BK 319 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas padarė esminius BPK įstatymo pažeidimus, nes, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: kiekvieną įrodymą vertino atskirai, neanalizuodamas įrodymų visumos, R. S. parodymus įvertino neatsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą. Be to, apygardos teismas, išteisindamas R. S., nenurodė įtikinamų motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų atmetimo (neišanalizavo nukentėjusiojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje nurodytų aplinkybių, nenurodė motyvų, kodėl kritiškai įvertino šį įrodymą). Tokiu būdu teismas taip pat pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus.

Apygardos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes: kad įvykio vietoje buvę trys seržantai G. N., K. R. ir R. S. sulaikė du šauktinius – M. B. ir M. N. – ir, kad atvykus vadui V. V., seržantai pasitraukė toliau į mišką remontuoti ginklo. Tuomet V. V. pasikvietė R. S. ir liepė vairuoti automobilį, prie kurio už kojų buvo pririšti M. B. ir M. N. Įvyko vietoje tempimo metu daugiau jokių kitų karių nebuvo. Apygardos teismas tinkamai neištyrė nustatytų aplinkybių, nenustatė jokių naujų aplinkybių, tačiau padarė priešingas išvadas negu pirmos instancijos teismas. Apylinkės teismas, pripažindamas R. S. kaltu, rėmėsi nukentėjusiųjų M. B. ir M. N. parodymais bei M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog M. B. parodė, kad tempimo metu V. V. ėjo šalia, todėl darytina išvada, kad automobilį vairavo R. S., nes daugiau įvykio metu prie automobilio jokių kitų žmonių nebuvo. Apygardos teismas M. B. visų parodymų patikrinimo vietoje nurodytų aplinkybių neištyrė bei nenurodė jokių motyvų, kodėl šiuo protokolu negali būti grindžiama R. S. kaltė.

R. S., atliekant tarnybinį patikrinimą, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, akistatos su V. V. metu ir apklausiamas įtariamuoju nuosekliai teigė, kad jis, V. V. įsakius, vairavo automobilį su prie automobilio pririštais už kojų kariais bei po to atrišo karius nuo automobilio. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme, R. S. pakeitė parodymus ir ėmė teigti, kad buvo įlipęs į automobilį, tačiau iš jo išlipo, automobilio nevairavo, po tempimo karių kojų nuo automobilio neatrišo, o nuėjo link seržantų, kurie tvarkė ginklą. Tokius jo parodymus apylinkės teismas įvertino kritiškai kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti atsakomybės. Apygardos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, paskelbė R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų neįvertino gretindamas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nukentėjęs M. N., apklausiamas pirmos instancijos teisme, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių parodymų matyti, kad po tempimo karius nuo automobilio atrišo R. S. Ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę nuosekliai pripažino ir R. S. Apygardos teismas, vertindamas R. S. parodymus, nurodė, kad jis davė iš esmės prieštaraujančius parodymus ir kad šiuo metu tų prieštaravimų tarp R. S. parodymų pašalinti nebegalima. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes R. S. nedavė jokių prieštaraujančių parodymų, tiesiog jis teisme nebeprisipažino vairavęs automobilį, neigė ir tai, kad po tempimo atrišo karius nuo mašinos. Apygardos teismas, patikėjęs R. S. duotais parodymais teisme, tačiau jų nepatikrinęs ir nesugretinęs su kitais įrodymais bei paties R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos įvertino vienpusiškai. Liudytojai K. R. ir G. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojais, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad jiems remontuojant ginklą V. V. pasišaukė R. S. ir kad šis prie jų daugiau nebegrįžo. Šie parodymai prieštarauja R. S. parodymams, duotiems teisme, kad jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie seržantų, remontavusių ginklą. Abu šie liudytojai teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šių liudytojų parodymais bei jų parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Apygardos teismas šių įrodymų iš viso netyrė ir nevertino. Apygardos teismas, neištyręs nemotyvuotai atmetė M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, nevertino liudytojų K. R. ir G. N. parodymų, nesugretino su kitais byloje esančiais įrodymais R. S. parodymų, duotų teisme, t.y. padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis bei BPK 331 straipsnio 2 dalis), o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 320 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objekto ir subjekto sąvokų

Apeliacinės instancijos teismas V. V. ir R. S. išteisinimą pagal BK 320 straipsnio 2 dalį grindė tuo, kad jų veiksmuose nėra BK 320 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – objekto (kario ir jam nepavaldaus kito kario tarpusavio santykių). Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra klaidinga, nes neteisingai apibrėžia BK 320 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektą.

BK XLVI skyriaus nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų krašto apsaugos tarnybai rūšinis objektas yra Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutu bei kituose teisės aktais reglamentuota krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarka. Ši tvarka yra privaloma visiems aptariamo BK skyriuje numatytų nusikalstamų veikų subjektams. BK 320 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra anksčiau minėtais teisės aktais reglamentuota krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarka ir kario garbė bei orumas, o aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais – ir kario sveikata. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos 1998 m. gegužės 5 d. įstatymo Nr. VIII-72³, 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kiekvieno kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo. Todėl ši vertybė yra besąlygiškai ginama, nepriklausomai nuo to, koks asmuo ją pažeidžia. Apeliacinės instancijos teismas netiksliai įvardijo BK 320 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektą, pripažindamas, kad straipsnyje apibrėžta veika susijusi su vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykiais. BK 330 straipsnio 1 dalyje pateiktame sąvokos išaiškinime nustatyta, kad karys yra Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve) profesinę ar savanorių karo tarnybą. Tokio paties turinio sąvoka numatyta ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Tai reiškia, jog sąvoka karys yra bendra visiems atliekantiems privalomąją, profesinę ar savanoriškąją karo tarnybą. Jei BK 320 straipsnio norma susijusi tik su vienas kitam nepavaldžių karių tarpusavio santykiais, tai įstatyme turėtų būti formuluotė, apibrėžianti siauresnę normos taikymo sritį (pvz., karys, neteisėtai reikalavęs, kad kitas jam nepavaldus karys elgtųsi pagal jo nurodymą). Be to, siaurinant baudžiamajame įstatyme sąvokos „karys“ turinį, būtų nebaudžiama psichinė prievarta ir žeminantys veiksmai tarp karių, tarp kurių yra subordinacija dėl tarnybos pareigų ar karinio laipsnio, o tai draudžia jau anksčiau minėto Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatos, be to, tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad galiojanti BK 320 straipsnio dispozicija numato atsakomybę už straipsnyje numatytų veiksmų padarymą ne tik prieš užimamomis pareigomis ar kariniu laipsniu nepavaldų karį ar vado prieš pavaldinį, tačiau ir pavaldinio prieš pareigomis ar laipsniu aukštesnį asmenį. Tokia išvada pagrįsta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų reikalavimais, BK 320 straipsnio dispozicijos ir BK 330 straipsnio 1 dalies sąvokos išaiškinimu, bet ir kitų minėto BK skyriaus normų logine konstrukcija, pavyzdžiui, BK 321 straipsnyje numatyta atsakomybė kariui, davusiam aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertusiam kitą karį vykdyti tokį įsakymą. Jei sąvoka „karys“ apibrėžtų tik eilinių ar tarpusavyje pareigomis ir kariniu laipsniu nepavaldžių karių ratą, tai minėto straipsnio dispozicijos konstrukcija būtų nelogiška ir praktiškai nepritaikoma, nes eilinis karys neturi įgaliojimų duoti įsakymą kitam kariui.

Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nebuvo padaryta veika, turinti BK 320 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Dėl V. V. ir R. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 319 straipsnio 1 dalį, 320 straipsnio 2 dalį

V. V. yra nuteistas pagal kelis nusikalstamos veikos, numatytos BK 319 straipsnio 1 dalyje, epizodus. Dėl šio nuteisimo prokuroras nuosprendžių neskundžia. Skundžiamas R. S. išteisinimas dėl smurto veiksmų prieš pavaldinius 2003 m. liepos 27 d., apie 0.30 val. Ši skundo dalis yra grindžiama faktinių bylos aplinkybių analize, dėstant kasatoriaus poziciją dėl bylos duomenų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, bylos proceso metu gautus įrodymus įvertino vadovaudamasis BPK 20, 301 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad negalima remtis R. S. parodymais, duotais ikiteisminio bylos tyrimo metu apie 2003 m. liepos 27 d. įvykio aplinkybes, nes jis teismo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio bylos tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino jų pakeitimo priežastis. Nukentėjusieji M. B. ir M. N. nei bylos ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė, kad R. S. vairavo automobilį tuo metu, kai jie buvo pririšti ir tempiami. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė M. N. parodymais, nes šis pirminėse apklausose paaiškino, kad automobilį vairavo V. V., vėliau nurodė, jog tai darė R. S., tačiau teigė, kad jis pats to nematė, o paaiškinti, iš kur sužinojo šią aplinkybę, negalėjo. Kadangi pirminis informacijos šaltinis nežinomas, tokie duomenys negali būti laikomi patikimais ir pripažįstami įrodymais. Kasacinis skundas grindžiamas M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad tempiant jį automobiliu V. V. ėjo šalia automobilio, tuo remiantis daroma išvada, jog automobilį vairavo R. S. Toks duomenų vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes hipotetinę prielaidą siūloma pripažinti kaltės įrodymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių duomenų nepripažino įrodymais. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl R. S. dalyvavimo nusikaltime yra grindžiami samprotavimais, remiantis jau aptartais ikiteisminio tyrimo metu duotais R. S. parodymais, M. B. parodymų patikrinimo protokolu, todėl atmestini ir plačiau neaptariami. Kasacinis skundas dėl R. S. išteisinimo pagal BK 319 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta. R. S. kaltinimas pareikštas ir jis buvo pirmosios instancijos teismo nuteistas už veiksmus, kurie sudarė BK 319 straipsnio 1 dalyje ir 320 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Pripažinus, kad neįrodytas jo dalyvavimas 2003 m. liepos 27 d. nusikaltime prieš M. N. ir M. B., jis išteisintinas pagal BK 319 straipsnio 1 dalį ir 320 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, todėl keistinas apeliacinės instancijos teismo nurodytas išteisinimo pagal BK 320 straipsnio 2 dalį pagrindas. Taip pat keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad 2003 m. liepos 27 d. nusikalstamą veiką prieš M. B. ir M. N. padarė R. S., kartu pašalinant ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog V. V. šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. S. Dėl V. V apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4, 6 punktais,

n u t a r i a :

Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 320 straipsnio 2 dalį, dėl R. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti, nustatant, jog pagal BK 320 straipsnio 2 dalį jis išteisinamas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių V. V. subendrinimo. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Josifas Tomaševičius

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis