J. K. pagal BK 138 str., 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 94/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.5 (S)

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

nukentėjusiajai M. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. kasacinį skundą, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria J. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. K. nuteista už tai, kad ji 2005 m. spalio 10 d., apie 16.00-17.00 val., sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su kaimyne M. B. metu tyčia sudavė ranka vieną smūgį šiai į galvą ir stūmė ją, nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė į medį, taip padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą prieš ją nutraukti. Šį prašymą kasatorė grindžia tuo, kad, jos nuomone, skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Kasatorė nurodo, kad teismas rėmėsi nukentėjusiosios M. B., G. A., L. Š., K. B., N. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, video medžiaga, o R. K., D. K., A. K., R. K., D. J. J. parodymais nesivadovavo, laikydamas juos nenuosekliais bei prieštaringais. Anot nuteistosios, teismai pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir nurodė, kad minėtus pirmosios instancijos teismo pažeidimus ištaiso, nutartyje tik atkartojo nuosprendyje padarytas išvadas. Kasatorė skunde teigia, kad jos kaltė nuosprendyje konstatuota deklaratyviu teiginiu, kad nukentėjusioji M. B. vykdydama teismo nutartį veikė teisėtai. Tačiau, kasatorės nuomone, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad minima nutartis buvo priimta tenkinant antstolio prašymą, jam buvo išaiškinta vykdomojo rašto vykdymo tvarka, o M. B. jokie nurodymai nebuvo duoti. Be to, anot kasatorės, nesuprantama kaip pagal minimą nutartį M. B. galėjo įgyti teisę atlikti vykdomuosius veiksmus, t. y. įgyti teisę bet kada su pašaliniais asmenimis prieš savininko valią perlipti per tvorą ir svetimoje valdoje be savininkės leidimo kasti, sijoti žemę, traukti iš jos augalų šaknis, filmuoti, juolab, kad teismo nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Be to, kasatorė pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nutarties turinys rodo, kad kiekviena šalis turėjo naikinti anutrijos šaknis tik savose valdose, tuo tarpu M. B. ir ją lydėjusi sesuo G. A. į svetimą valdą pateko perlipusios tvorą, į valdos gyventojų reikalavimą pasišalinti nereagavo, savo elgesiu tyčia išprovokavo konfliktą. Nuteistoji kategoriškai neigia sudavusi nukentėjusiajai į veidą ir tai, jos teigimu, patvirtina R. K., D. K., D. J. J., G. A., N. M. parodymai, o ir pati nukentėjusioji medicinos specialistui nesiskundė dėl tariamai suduoto smūgio į veidą. Nuteistoji teigia, kad po to, kai M. B. alkūne sudavė nėščiai D. K. į pilvą (tai patvirtina liudytojų: R. K., D. K., A. K., R. K., D. J. J. nuoseklūs parodymai), ji siekė M. B. ir G. A. sulaikyti, kol atvyks policija. Anot kasatorės, tokie jos veiksmai laikytini teisėtais, kuriais buvo siekiama apginti nėščią brolienę ir motinos nuosavybės neliečiamumą (BK 28 straipsnis). Be to, kasatorė mano, kad teismas netinkamai įvertino vaizdo medžiagą. Kasatorė skunde tvirtina, kad įrašo teisingumas ginčytinas ir juo remtis negalima, nes: vaizdo medžiaga neprijungta prie baudžiamosios bylos; apygardos teismas rėmėsi tyrėjo tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 63-65), kuris teismo posėdyje nebuvo ištirtas; iš teismo posėdžio protokolo turinio nesimato, kad dėl jo būtų pareikštos kokios nors pastabos; įrašą paruošęs liudytojas N. M. parodė, kad kasetę jis pateikė policijai ją perrašęs (t. 1, b. l. 150). Kasatorės nuomone, nepagrįstai remtasi ir teismo medicinos specialisto išvada, nes ji surašyta remiantis vaizdo įrašu bei kitų gydymo įstaigų nustatytu sužalojimo pobūdžiu ir sunkumu; nukentėjusiajai iš pradžių buvo nustatytas tik patinimas galvoje ir tik vėliau buvo konstatuotas sužalojimas, be to, medicininė išvada alternatyvi, nes joje nurodyta, kad sužalojimas M. B. galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (t. 1, b. l. 32). Kasatorė skunde teigia, kad teismas aiškiai nesuformulavo, kuris iš privalomų nusikaltimo požymių – nedidelio darbingumo netekimas ar ilgo sirgimo buvimas – konstatuotinas jos veiksmuose. Dėl išdėstytų argumentų, kasatorės nuomone, teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad J. K. konflikto su M. B. metu tyčia sudavė ranka vieną smūgį šiai į galvą ir stūmė ją, nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė į medį. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 839/06(02) nurodyta, kad M. B. sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje; jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui. Nustačius, kad J. K. nesunkų nukentėjusiosios M. B. sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, jos nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

Kasatorės argumentas, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra nepagrįstas. BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kasatorė būtinosios ginties aplinkybes argumentuoja tuo, kad ji siekė apsaugoti nėščią brolienę D. K. ir motinos R. K. nuosavybės neliečiamumą. Šie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorė sudavė nukentėjusiajai M. B. ir ją stūmė ne tada, kai ši per tvorą pateko į jos motinos R. K. namų valdą, ir ne tada, kai M. B. atsitrenkė į nėščią kasatorės brolienę D. K., o tada, kai nukentėjusioji ketino iš tos valdos pasišalinti, t. y. tada, kai jokio pavojingo kėsinimosi į asmenį ar nuosavybę jau nebuvo.

Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

Teismų neva padarytą aptariamos BPK normos nuostatų pažeidimą kasatorė motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatorės teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, tačiau nevisapusiškai, neišsamiai įvertino surinktus įrodymus. Šis pažeidimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo ištaisytas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą, t. y. pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių jo argumentų; byloje surinktus įrodymus įvertino, atsižvelgdamas į visas esmines bylos aplinkybes, ir tik po to nutarė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistosios J. K. kaltės yra pagrįstos.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų.

Nuteistoji kasaciniame skunde analizuoja byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertina ir teigia, kad teismas juos įvertino netinkamai. Kasacinės instancijos teismas netikrina faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nes BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasacinio skundo argumentai apie liudytojų parodymų ir kitų įrodymų vertinimą paliekami nenagrinėti.

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios J. K. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius

Valerijus Čiučiulka