E. T., D. L. ir V. D. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 19/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.1.

2.1.12.2.3.2. (S)

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,

nuteistajam D. L.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas: E. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.; D. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.; priteista nukentėjusiajam V. D. neturinei žalai atlyginti – iš E. T. 1000 Lt, iš D. L. 500 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismo pakeistoje Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalyje:

E. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, paskiriant šias auklėjamojo pobūdžio priemones: atlikti 80 val. auklėjamojo pobūdžio darbų BK 85 straipsnio 1 dalyje numatytose vietose; 12 mėnesių būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas);

D. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, paskiriant šias auklėjamojo pobūdžio priemones: atlikti 80 val. auklėjamojo pobūdžio darbų BK 85 straipsnio 1 dalyje numatytose vietose; 12 mėnesių būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

V. D. neturinei žalai atlyginti iš E. T. ir D. L. solidariai buvo priteista 5000 Lt.

Nepakeista liko Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kurioje iš E. T. ir D. L. solidariai priteista J. D. 1500 Lt už advokato paslaugas; valstybei 2234 Lt už nukentėjusiojo kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. L., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. T. ir D. L. nuteisti už tai, kad jie 2005 m. spalio 2 d., apie 3 val., būdami nepilnamečiai, veikdami kartu, Kaune, Kovo 11-osios g. prie Nr. 32 namo, t. y. viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų prikibo prie V. D., D. L. vieną kartą pasikėsinus kumščiu suduoti nepilnamečiui nukentėjusiajam V. D., gim. 1987 m. spalio 6 d., į veidą ir šiam smūgio išvengus, E. T. prieš V. D. užsiundė savo kovinės veislės šunį, kuris ne mažiau 10 kartų įkando bei nagais įdrėskė nukentėjusiajam į galvą, kairį petį, kairį bei dešinį žastus, dešinį dilbį, nugarą, šlaunis, po to, D. L. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus V. D. į kaktą, E. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dar vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, o taip pat priteisti iš E. T. ir D. L. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nepagrįstai sušvelnino nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes ir nepagrįstai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54, 55 straipsnių nuostatas, yra nepagrįsta, prieštaraujanti bylos medžiagai. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti motyvai, kodėl nuteistiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusysis V. D. skunde tvirtina, kad teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į jos padarymo motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis remiasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir stresą, išgąstį, šoką. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad jis yra profesionalus sportininkas, atstovauja krepšinio sporto klubui „Kauno Žalgiris“, dėl patirtų sužalojimų negalėjo sportuoti, dalyvauti varžybose, nuo sužalojimų likusius randus reikės šalinti plastinėmis operacijomis.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 54, 55, 91 straipsnių taikymo

Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad sprendimą nuteistiesiems E. T. ir D. L. paskirtas bausmes sušvelninti apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas jas buvo paskyręs netinkamai (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems be pagrindo buvo parinkta pati griežčiausia iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada atitinka bylos medžiagą. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. T. ir D. L. buvo pirmą kartą nuteisti už nesunkų nusikaltimą, kurį jie padarė būdami nepilnamečiai. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimą bet kokio amžiaus asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, riboja BK 55 straipsnis, kuris nustato, kad paprastai tokiam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiui riboja dar ir BK 91 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, laisvės atėmimo bausmė pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam nepilnamečiui galėtų būti paskirta tik išimtiniu atveju. Sprendimą parinkti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas motyvavo jų padaryto nusikaltimo pavojingumu (nusikaltimas padarytas žmogų užpjudant koviniu šunimi); nuteistųjų elgesiu po nusikaltimo padarymo (nuteistieji dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, nes nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino jam padarytos žalos, dėl konflikto kaltina patį nukentėjusįjį); nuteistųjų elgesiu prieš nusikaltimą (teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodo, kad abu nuteistieji anksčiau yra padarę kitus nusikaltimus, tarp jų – ir smurtinius). Išvardintų aplinkybių negalima laikyti išimtinėm, juo labiau, jog ir pats pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jos netrukdo padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes pirmosios instancijos teismas abiems nuteistiesiems pritaikė BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad parinkdamas bausmės rūšį nuteistiesiems E. T. ir D. L. pirmosios instancijos teismas BK 54, 55, 91 straipsnių nuostatas buvo pritaikęs netinkamai, o apeliacinės instancijos teismas šią klaidą ištaisė. Todėl naikinti aptariamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo V. D. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo sumažino jam priteistos pinigų sumos, skirtos neturtinei žalai atlyginti, dydį, yra pagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą sumažinti tą pinigų sumą motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai. Nuosprendyje nurodoma, kad visiškai patenkindamas civilinius ieškinius pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiai, mokėsi vidurinėje mokykloje, neturėjo galimybės atlyginti neturtinę žalą savo lėšomis. Sprendimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ne solidariai, o nustatant kiekvienam iš nuteistųjų jam tenkančią atlyginti žalos dalį, apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes solidariajai nuteistųjų atsakomybei nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausia tiek fizinių, tiek moralinių kančių nukentėjusiajam V. D. teko patirti nuo šuns, kuris priklauso ne abiems nuteistiesiems, o tik E. T., įkandimų bei įdrėskimų. D. L. nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius į kaktą. Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Todėl, anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, pareiga atlyginti neturtinę žalą turėjo būti paskirstyta tarp nuteistųjų, įvertinus kiekvieno iš jų panaudotą smurtą ir sukeltas pasekmes.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad paminėti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvai prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek atitinkamų normų turiniui. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino ne visiškai, o tik iš dalies. Nukentėjusysis prašė priteisti 15000 Lt, o teismas priteisė tik 5000 Lt. Sprendimą priteistiną pinigų sumą sumažinti teismas grindė būtent nuteistųjų E. T. ir D. L. ne itin gera materialine padėtimi ir tuo, kad nusikaltimo padarymo metu jie buvo nepilnamečiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, jog tinkamai neatsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, į jų amžių, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teiginys, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš abiejų nuteistųjų solidariai. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdami kartu. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį (tik nenurodė tos noros nuosprendyje), kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo taikė CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas apie naminių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką (kad ją privalo atlyginti gyvūnų savininkas), nes byloje nustatyta, kad žalą nukentėjusiajam šiuo atveju padarė ne naminis gyvūnas (šuo), o žmonės, panaudodami šunį.

Iš to, kas išdėstyta šioje kasacinės instancijos teismo nutarties dalyje, išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje buvo išspęstas V. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pakeitė ne tik nepagrįstai, bet dar ir netinkamai pritaikęs Civilinio kodekso atitinkamas normas. Todėl dėl netinkamo įstatymo pritaikymo aptarta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina (BPK 383 straipsnis), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje iš E. T. ir D. L. solidariai priteista 5000 Lt V. D. neturtinei žalai atlyginti.

Kasatoriaus prašymas iš nuteistųjų išieškoti jo turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad V. D. advokatui A. T. už atstovavimą 2007 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo 1000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje priteista nukentėjusiajam V. D. neturtinei žalai atlyginti – iš E. T. 1000 Lt, iš D. L. 500 Lt. Palikti galioti be pakeitimų Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. D. neturtinei žalai atlyginti iš E. T. ir D. L. solidariai priteista 5000 Lt.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajam V. D. iš nuteistųjų E. T. ir D. L. po 500 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius

Valerijus Čiučiulka