L. Š. pagal BK 227 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–87/2008

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.6.2.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui,

nuteistajam L. Š.,

nuteistojo gynėjams advokatams A. Baužai ir L. Jankauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu L. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį 13 MGL (1625 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį L. Š. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė mažesnio nei 1 MGL dydžio vertės kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, šiomis aplinkybėmis: 2006 m. lapkričio 8 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame kelio Klaipėda–Vilnius 295–ajame kilometre, valstybės tarnautojams –(duomenys neskelbtini) A. J. ir patruliui I. P. – tiesiogiai davė 100 Lt kyšį, padėdamas pinigus šalia automobilio greičių perjungimo svirties, taip siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos, vykdant įgaliojimus, t. y. kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už nustatyto greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124 straipsnio 3 dalį, leistų jam išvengti administracinės nuobaudos ir keturių baudos taškų.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kuris lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kasatoriaus nuomone, išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad jis padarė inkriminuotą veiką. Apylinkės teismo atliktas bylos aplinkybių tyrimas ir įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje liko nepašalintų abejonių ir prieštaravimų. Kasaciniame skunde L. Š. primena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisme metu, ir kategoriškai tvirtina, kad neketino išvengti baudžiamosios atsakomybės, neva duodamas pareigūnams kyšį. Kasatorius buvo įsitikinęs, kad eismo taisyklių nepažeidė, o jeigu ir pažeidė, tai nereikšmingai. Jis manė, kad 100 Lt pakaks sumokėti baudą ir pagal ATPK 262 straipsnį tai padaryti galima vietoje. L. Š. pažymi, kad jo įsitikinimą sustiprino ir pareigūnų neveikimas pagal Kelių patrulių veiklos instrukciją – vairuotojo pažymėjimo ir techninio paso nepaėmimas, protokolo nesurašymas. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė aplinkybę, jog tuo metu, kai kasatorius buvo tarnybiniame automobilyje, pareigūnas I. P. rašė protokolą – šis negalėjo to daryti, nes nežinojo nei pažeidėjo, nei automobilio duomenų, nei greičio matavimo prietaiso parodymų. Šie faktai buvo nurodyti apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti abejones, tačiau šis prašymas be motyvų buvo atmestas. Tai, kad apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, rodo ir tas faktas, jog nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad kasatorius automobilyje buvo 35 sek., nes, kaip matyti iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, įrašas truko apie 2 min., o 35 sek. – tai laiko tarpas nuo kasatoriaus išlipimo iš tarnybinio automobilio iki to momento, kai priėjo STT pareigūnai. Taip pat kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pareigūnai pripažino, jog 2 min. trukmės įrašas yra nevisas, nes ne iš karto buvo įjungta filmavimo įranga. Visų šių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, todėl buvo pažeistos apeliacinio bylų nagrinėjimo bendrosios nuostatos, nustatančios reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to reikalaujama apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Toliau skunde kasatorius nurodo, kad liudytojas I. P. teismo posėdžio metu parodė, jog tą dieną jis dirbo kartu su STT pareigūnais ir gaudė kyšio davėjus. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Eismo priežiūros kelių patrulio nuostatai nesuteikia kelių patruliui įgaliojimų atlikti operatyvinės veiklos veiksmų. Tokius veiksmus, kuriuose prisipažino dalyvavęs liudytojas pareigūnas I. P., nustatyta tvarka buvo galima atlikti tik pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – NVIM). Kasatorius įsitikinęs, kad STT pareigūnai, padedami eismo priežiūros pareigūnų, pradėjo prieš jį operatyvinę veiklą, neturėdami informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, neteisėtai vykdė NVIM veiksmus. Anot kasatoriaus, tai, kad prieš jį buvo atliekamas nesankcionuotas NVIM, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: dirbtinai užfiksuotas eismo taisyklių pažeidimas, vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninio paso neišėmimas iš dėklo ir demonstratyvus padėjimas ant prietaisų skydelio priešais kasatorių, protokolo nesurašymas ir neatlikimas su tuo susijusių parengiamųjų veiksmų. Tai, kad abu pareigūnai buvo NVIM dalyviai, patvirtina ir tas faktas, jog jie, suvokdami, kad palikti pinigai yra kyšis, nesiėmė jokių veiksmų įspėti ar užkirsti kelią neteisėtai veikai, t. y. neatliko savo tiesioginių pareigų, nustatytų Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas I. P., kasatoriui išlipus iš tarnybinio automobilio, pareiškė, jog tai – geriausias šio mėnesio rezultatas. Ši frazė girdima įraše bei matoma iš pareigūno lūpų, tačiau pokalbio išklotinėje įrašyta, kad ši frazė neaiški. Šios aplinkybes pagrįstumo klausimas buvo keliamas ir apeliaciniame skunde, tačiau prašymas peržiūrėti vaizdo įrašą buvo atmestas. Taigi teismas užėmė vienašališką poziciją, palaikančią kaltinimą. Be to, pasak kasatoriaus, minėtos aplinkybės rodo, kad pareigūnų veiksmais buvo siekiama daryti įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai, t. y. prieš jį buvo naudojama provokacija (kasacinė nutartis Nr. 2K–52/2001). Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu (kasacinė nutartis Nr. 2K–332/2006). Taip pat savo argumentams pagrįsti kasatorius remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 22 d. sprendimu byloje Edvards ir Lewis prieš Jungtinę karalystę (Teismų praktika Nr. 20), kuriame nurodyta, kad tam, jog galėtų būti daroma išvada, ar iš tiesų buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, turi būti apsvarstyta daug faktorių, tarp jų policijos operacijos pagrindas, jos dalyvavimo darant nusikaltimą laipsnis ir pobūdis, taip pat bet kokio policijos taikyto skatinimo ar spaudimo pobūdis. Teisės į teisingą (sąžiningą) procesą pažeidimas buvo konstatuotas nustačius, kad pareigūnai neapsiribojo pasyviu tyrimu, bet paskatino pareiškėjus padaryti nusikalstamą veiką.

Nuteistojo L. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, nenustatė skunde nurodomų esminių BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal šią normą būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurios galima patikrinti kodekse numatytais proceso veiksmais.

Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai, o teismų išvados pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais, išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinęs jų visumą, motyvuotai paneigė gynybos versiją, kad L. Š. įvykio metu neketino papirkti valstybės pareigūnų, t. y. duoti jiems kyšį, o pareigūnams palikti 100 Lt buvo skirti sumokėti baudą už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo išvados, kuriomis paneigiama gynybinė pozicija, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Išvados motyvuotos ir aiškios. Teismas pagrįstai kritiškai vertino kasatoriaus parodymus, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams: liudytojų policijos pareigūnų A. J., I. P., (duomenys neskelbtini) pareigūno S. G. parodymams, 2006 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedo (vaizdajuostės) duomenims.

Kasaciniame skunde, ginčijant bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė, jog tuo metu, kai kasatorius buvo tarnybiniame automobilyje, pareigūnas I. P. rašė protokolą, kad teismas suklydo nustatydamas, kiek laiko truko automobilyje vykęs pokalbis, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2 min. trukmės pokalbio įrašas nevisas. Tačiau kolegija laiko, kad nurodytos aplinkybės nėra esminės darant išvadas dėl nuteistojo L. Š. baudžiamosios atsakomybės ir teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų dėl jo kaltės nepaneigia.

Kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad teismas suklydo nurodydamas, jog „kaltinamojo buvimas automobilyje, kaip paskaičiavo kaltinamojo gynėjai, trunka 35 sekundes“, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad gynėjas advokatas A. Bauža nurodė, jog 35 sek. praėjo nuo kasatoriaus išlipimo iš automobilio iki STT pareigūno priėjimo prie L. Š. (T. 1, b. l. 105). Tačiau kolegija pažymi, kad automobilyje vykusio pokalbio reikšmė, jo įvertinimas kitų bylos duomenų kontekste dėl šio netikslumo apkaltinamajame nuosprendyje nesikeičia, nes esminę reikšmę šiuo atveju turi ne jo trukmė, o turinys.

Kasatorius taip pat tvirtina, kad STT pareigūnų darytas vaizdo, garso įrašas yra nevisas. Tačiau šis argumentas taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų patikimumu. Nors iš įrašo nematyti, kaip L. Š. įlipo į tarnybinį automobilį, tačiau, kaip patvirtino liudytojas (duomenys neskelbtini) pareigūnas S. G., įrašas dėl techninių priežasčių galėjo vėluoti tik keletą sekundžių. Kita vertus, pats kasatorius teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad neužfiksuoto pokalbio metu jis sakė, kad serga jo vaikas, jis skuba ir „dar kažką neesminio“ (T. 1, b. l. 93).

Nors byloje nėra kategoriškai nustatyta, kad pareigūnas I. P. tarnybiniame automobilyje pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą būtent dėl L. Š. padaryto pažeidimo, tačiau ši aplinkybė lemiamos įtakos teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismams tinkamai išspręsti L. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino gynybos prašymo pakartotinai ištirti pirmosios instancijos teismo tirtas bylos aplinkybes, būtent iš naujo peržiūrėti byloje esantį vaizdo įrašą, nes vaizdo įrašas apylinkės teisme buvo peržiūrėtas net tris kartus ir nuosprendyje buvo tinkamai įvertintas, pagrįstai nesuabejojant jo patikimumu. Atsižvelgiant į tai, nėra BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

Kasaciniame skunde taip pat iškeliamas įrodymų, jų rinkimo teisėtumo klausimas, tačiau teisėjų kolegija atmeta šias abejones kaip nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys (rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai) patvirtina, kad garsą ir vaizdą fiksuojančios techninės priemonės, kuriomis užfiksuotas tarp L. Š. ir pareigūnų vykęs pokalbis, buvo naudojamos vadovaujantis įstatymu, o policijos pareigūnai teisėtai bendradarbiavo su STT pareigūnais, jiems vykdant operatyvinę veiklą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo taikomas NVIM.

2006 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame STT Vilniaus valdybos viršininkui, prašoma bendradarbiauti užkardant papirkimo nusikalstamas veikas bei apsaugant policijos pareigūnus nuo nusikalstamo poveikio, nurodoma, kad, norint kuo efektyviau ir tiksliau užfiksuoti papirkimo faktą ir aplinkybes, reikalingi garsą bei vaizdą fiksuojančios techninės priemonės ir patyrę specialistai, nes tai apsunkintų kyšį duodančiam asmeniui išvengti atsakomybės. Šio rašto pagrindu ir buvo fiksuojamas tarp eismo priežiūros tarnybos pareigūnų ir L. Š. vykęs pokalbis. Techninės priemonės buvo naudojamos bendra tvarka, t. y. taip, kaip nustatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punkte. Šį faktą patvirtino ir byloje apklausti kaip liudytojai pareigūnai. Liudytojas STT pareigūnas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo atliekami bendri veiksmai bendradarbiaujant su VPK eismo priežiūros pareigūnais, techninėmis priemonėmis, įrengtomis tarnybiniame automobilyje, fiksuojami kyšio davimo atvejai.

Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, kolegija daro išvadą, kad STT pareigūnai technines priemonės naudojo teisėtai, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punktą – bendra tvarka. Jas panaudojant, nebuvo siekiama užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo fakto, taip pat iki šių priemonių taikymo pareigūnai neturėjo jokios informacijos, kad L. Š. gali papirkti policijos pareigūnus, ir jis nebuvo dėl to persekiojamas. Policijos pareigūnai buvo įspėti apie vykdomus veiksmus ir šių veiksmai įvykio metu buvo teisėti: jie neprivalėjo pranešti L. Š., kad tarnybiniame automobilyje daromas vaizdo bei garso įrašas (įstatymas tokios pareigos nenustato), taip pat jie neimitavo jokių neteisėtų veiksmų, nes nusikalstamos veikos imitacijos modelis nebuvo taikomas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad L. Š. buvo skatinamas ar kitaip kurstomas padaryti nusikalstamą veiką – duoti pareigūnams kyšį. Iš byloje esančio tik 2 min. trukusio pokalbio tarp policijos pareigūnų ir L. Š. įrašo matyti, kad būtent kasatorius iniciavo pokalbį dėl galimybės nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašė pareigūnų kaip nors „susitarti“.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo L. Š. kasacinį skundą.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius