A. J. pagal BK 286 str., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-4/2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.27. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R.Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,

gynėjui advokatui A. Balčiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Tenkinant Šilalės rajono policijos komisariato civilinį ieškinį iš A. J. priteista 65,20 Lt žalos atlyginimo. Šis nuosprendis Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi patikslintas ir į A. J. bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo 2005 m. gegužės 14 dienos iki 16 dienos dvi paras išbūtas laikas, vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 13 d. apie 22.23 val. Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaime savo sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas atliekančiam Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui E. A.: suėmė jį rankomis, tampė už uniforminės striukės, nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, siekdamas ištrūkti bei išvengti sulaikymo pargriuvusiam ant žemės E. A. du kartus spyrė į dešinį šoną ir pilvą, taip nežymiai sutrikdė šio pareigūno sveikatą ir perplėšė jo uniforminės striukės kišenę.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendį, patikslintą Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi, bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi Z. R., P. V., kurie yra prie jo kankinimo prisidėjusios pareigūnės V. M. giminaičiai, ir L. T. parodymais, kad matė kasatorių girtaujantį. Tyrėjas M. D., apklaustas liudytoju 2007 m. vasario 14 d., pripažino, kad tokius parodymus surašė ir davė pasirašyti jiems neturint akinių ir neskaičius. Teismas vadovavosi ir pareigūnų J. S., E. A. bei V. M. parodymais, nors prieš juos pradėtas procesas privataus kaltinimo tvarka dėl kasatoriaus sužalojimo to paties 2005 m. gegužės 13 d. įvykio metu, ir jų parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija. Be to, šie liudytojai pripažino, kad nematė A. J. vairuojančio, pamatė tik sodybos kieme (duomenys neskelbtini) kaime, kur nuteistasis priešinosi medicininiam patikrinimui; pripažino, kad neapklausė liudytojų I. A., K. J.; negalėjo suformuluoti, kokių teisėtų jų reikalavimų nuteistasis neklausė, nepaaiškino, kaip pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio nuostatas prisistatė teisėtvarkos pareigūnais, neįrodė, ar buvo 24 straipsnyje numatytos fizinės prievartos priemonių panaudojimo sąlygos. Civilinis ieškinys dėl uniforminės striukės patenkintas nenurodžius žalos įvertinimo kriterijų. Teismai nevertino liudytojo A. D. parodymų, kad 2005 m. gegužės 13 d. nuo 19 iki 22 valandos jis matė A. J. blaivų, neatsižvelgė į aplinkybes, jog: protokole neteisingai užrašyti liudytojo V. K. parodymai, kad automobilį vairavo apie 17 val., kai ikiteisminiame tyrime ir teisme jis sakė 21 val.; iki įvykio kasatorius nebuvo patyręs šonkaulių lūžio ar dėl to gydytas; jis buvo bejėgiškos būklės ir negalėjo vykdyti teisėtų reikalavimų, nes pareigūnai jį sužalojo, papurškė į akis ir burną dujų, o jis tamsiu paros metu nematė ir nebuvo įsitikinęs, kad tai pareigūnai; gydytojai nurodė, kad kasatoriaus akys paraudusios, iš burnos sklinda dujų kvapas, primenantis alkoholio kvapą, nes nustatant girtumą pareigūnai jų neinformavo apie dujų panaudojimą; Valstybinis medicininis auditas atlieka patikrinimą dėl jam padarytų kūno sužalojimų ir girtumo laipsnio nustatymo klastojant dokumentus; ne proceso dalyvis J. S. 2005 m. gegužės 14 d. be ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro žinios kasatorių su sulaužytais šonkauliais iškvietęs iš areštinės kankino, darydamas psichologinį spaudimą, sugriebęs už rankos pasirašydamas po tekstu, kuriame A. J. neva prisipažįsta vairavęs automobilį neblaivus; buvo suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą, nes jį išvežus šeimos nariai apie tai neinformuoti; nebuvo leidžiama pačiam pasikviesti gynėją ar susitikti su artimaisiais ir perduoti prašymą pakviesti gynėją, taip pažeidžiant BPK 10 ir 50 straipsnių nuostatas. Nurodytas aplinkybes patvirtina faktas, kad išleistas iš areštinės kasatorius kreipėsi į prokurorą pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjų, nusišalinusių nuo 2005 m. įvykio tyrimo, tačiau toliau nagrinėjančių jo skundus, tarp jų ir prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 93–2–00007–06 dėl pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo. Kasatorius pažymi, kad pareigūnai gali jam kerštauti ir dėl to, kad prieš kelis metus kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl jo tėvo K. J. neteisėto apkaltinimo nusikaltimo padarymu.

Kasatorius nesutinka su teismų teiginiais, kad jo parodymai apie pareigūnų smurtą prieš jį vertintini kritiškai, kaip neįtikėtini ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytoms nukentėjusiojo E. A., Z. A. R., P. V., L. T., J. S., V. M. parodymais ir medicinos eksperto išvada; kad akivaizdu, jog jis stengėsi bet kokiu būdu sutrukdyti pareigūnams įforminti jo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktą; kad liudytojų V. K. ir I. A. (P.) parodymai atmestini dėl šių asmenų artimų santykių su kasatoriumi ir prieštaravimų faktinėms bylos aplinkybėms. Jis pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu prokurorė negalėjo nurodyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BK 184 straipsnio nuostatomis, skirtingus parodymus duodantys liudytojai E. A., Z. A. R., P. V., L. T., J. S., V. M. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, kodėl I. A. nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš jai artimą asmenį A. J.

Kasatoriaus manymu, šis procesas neišbaigtas ir šališkas, todėl jis prašo iki bylos nagrinėjimo kasacine tvarka išreikalauti iš Tauragės rajono apylinkės teismo, Šilalės rajono apylinkės teismo bei prokuratūros K. J., I. A. ir jo paties skundų, rašomų nuo 2005 m. gegužės 13 d., nagrinėjimo medžiagą, kurioje matyti, kad jie siekia apginti viešąjį interesą, nes besilaukiančiai I. A., nuo pirmos apklausos nurodžiusiai, jog 2005 m. gegužės 13 d. nuo 21 val. iki 22.30 val. automobilį vairavo ji, prokurorė pagrasino realia bausme ir šių parodymų nefiksavo; ikiteisminio tyrimo Nr. 93–2–00007–06 dėl pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo medžiagą; iš Valstybinio medicinos audito duomenis dėl A. J. skundų; iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje A. J. nepagrįstai nubaustas; iškviesti ir apklausti liudytojais 2005 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities ligoninėje A. J. dėl sulaužytų šonkaulių operavusį gydytoją V. D., V. K., I. A.; iš Šilalės rajono policijos komisariato duomenis, kam buvo išduotos prieš A. J. 2005 m. gegužės 13 d. panaudotos dujos, koks jų likutis, kodėl jos neprijungtos prie bylos kaip daiktinis įrodymas.

Kasatorius taip pat prašo pranešti prokurorui apie jam padarytus kūno sužalojimus dėl pareigūnų J. S., E. A. ir V. M. tarnybinių įgaliojimų viršijimo, pažeidus Policijos veiklos įstatymo 23 ir 24 straipsnius, bei tyrėjo M. D. padarytus žinomai melagingus įrašus liudytojų P. V., A. Z. R. ir L. T. apklausos protokoluose, kad jie patys perskaitė protokolus, kai šie asmenys dėl silpno regėjimo negalėjo be akinių to padaryti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų prašymų ir argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų prašymų ir argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti.

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Todėl argumentai, nurodantys ne į tuos teisės taikymo klausimus, kurie yra spręsti skundžiamuose Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendyje, patikslintame Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartimi, ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutartyje, bet kituose ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų sprendimuose, taip pat argumentai, iškeliantys tokius faktus, dėl kurių pasisakoma ne šioje, bet kitose baudžiamosiose bylose ar dėl kurių dar tebėra atliekamas ar atsisakyta atlikti ikiteisminį tyrimą, išeina už teismo įgaliojimų nagrinėjant šią kasacinę bylą ribų. Be to, kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija kaltę nurodydamas į, jo manymu, netinkamai įvertintas faktines bylos aplinkybes ir abiejų instancijų teismų nepagrįstas išvadas dėl faktų, teikia savąją buvusių įvykių traktuotę, apibūdina faktinių aplinkybių detales, komentuoja liudytojų parodymų turinį, ginčija įrodymų vertinimą ir pan. Nenagrinėtini ir prašymai išreikalauti bei prijungti prie kasacinio skundo kasatoriaus nurodytus dokumentus, į teismo posėdį iškviesti liudytojus ir kt. Tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Tenkinti kasatoriaus skunde nurodytą prašymą jį išteisinti kasacinės instancijos teismas taip pat neturi kompetencijos, nes tokios kasacinės nutarties BPK 382 straipsnis nenumato.

Dėl teisės į nešališką teismą

Kasatorius skunde nurodo į baudžiamosios bylos proceso šališkumą, šiuo teiginiu iškeldamas abejonių dėl to, kaip teismas laikėsi BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų. Toks teiginys nepagrįstas. Šioje baudžiamojoje byloje, kuri buvo perduota nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teisme, kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui teisiamajame posėdyje pareiškus nušalinimą, nuo bylos nagrinėjimo 2006 m. spalio 23 d., spalio 25 d. ir spalio 26 d. nutartimis vienas po kito nusišalino trys šio teismo teisėjai. Byla buvo pasiųsta Klaipėdos apygardos teismui ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis BPK 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perdavė ją nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui. Pradėjus bylą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme, nušalinimų nepareikšta. Vėliau, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, nušalinimų, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, taip pat nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad teismai atsižvelgė į kaltinamojo ir jo gynėjo keliamas abejones dėl teismo eventualaus nešališkumo, jas įvertino ir priėmė tokius sprendimus, po kurių tolesniame šios baudžiamosios bylos procese nušalinimų teisėjui ar teisėjų kolegijai nebebuvo pareikšta. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo teisė į nešališką teismą šioje byloje nepažeista.

Dėl teisės į gynybą

Skunde kasatorius nurodo, kad pažeista jo teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 ir 50 straipsniuose, nes policijos pareigūnai jį išvežė neinformavę šeimos narių, sulaikytas jis negalėjo pasikviesti advokato, nes pareigūnai jo neišleido ir neleido šio prašymo perduoti artimiesiems, o I. A., su kuria jis gyvena faktinėje santuokoje, nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus.

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendyje, aprašant liudytojos I. P. parodymus, duotus teisme, nurodyta, kad ji matė, kaip policijos pareigūnai pakėlė A. J. ir nuvedė į automobilį, o policijos pareigūnė paaiškino, jog išsiveža A. J. į policijos komisariatą išsiaiškinimui. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, laikinai sulaikytas įtariamuoju padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, A. J. nemotyvuodamas atsisakė pasirašyti protokole dėl jam išaiškintų BPK 21 straipsnyje nustatytų įtariamojo teisių ir 128 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl pranešimo apie sulaikymą. Šio protokolo pažymoje nurodyta, kad apie sulaikymą 2005 m. gegužės 14 d. yra pranešta jo žmonai. Tą pačią dieną surašytame ir A. J. parašu patvirtintame paaiškinime I. P. yra įvardinta kaip kasatoriaus žmona. Tokie parodymai paneigia skundo tezę, kad šeimos nariai apie A. J. išvežimą į policijos komisariatą ir jo sulaikymą nebuvo informuoti.

I. A. (P.) 2005 m. gegužės 16 d. prieš ją apklausiant kaip liudytoją pasirašytinai išaiškinta, kad vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Parodymus I. A. davė ir, be to, apklausiama nurodė, jog policijos pareigūnė jai pasakė, kad jos sugyventinį išsiveža į policijos komisariatą išsiaiškinimui.

Teisė turėti gynėją pagal BPK nuostatas yra išaiškinama bei įtariamojo apsisprendimas gintis pačiam ar padedant gynėjui raštu fiksuojamas šiuo tikslu surašomame protokole. 2005 m. gegužės 16 d. protokole dėl gynėjo atsisakymo A. J. nurodė, kad apklausos metu gynėjo nepageidauja. Nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teismuose viso proceso metu A. J. gynėją turėjo.

Dėl civilinio ieškinio

Kasatorius tvirtina, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl 65,20 Lt žalos atlyginimo teismas nenurodė žalos įvertinimo kriterijų. Analogiškas argumentas buvo išdėstytas ir A. J. apeliaciniame skunde. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, nutartyje paaiškino, kokiu kriterijumi buvo vadovautasi, ir pripažino, kad atlygintinos turtinės žalos dydis nustatytas tinkamai.

Darytina bendra išvada, jog kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Aldona Rakauskienė

Egidijus Bieliūnas