Civilinė byla Nr. 3K-3-374/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 128.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo ir teismo leidimo išdavimo; suinteresuoti asmenys: I. B., R. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Prašymo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo teisme tvarką mirus spėjamam vaiko tėvui (CPK 391 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad miręs A. B. yra jos dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Su šiuo asmeniu pareiškėja nebuvo susituokusi, bendravo ir kartu gyveno apie tris mėnesius iki nėštumo ir šešis jos nėštumo mėnesius. Gimus dukteriai, tėvystė nebuvo įregistruota, tačiau, pareiškėjos teigimu, A. B. žinojo apie vaiką, jį pripažino, kartais lankydavo ir duodavo pinigų vaiko išlaikymui. Pareiškėja vaiko kilmės patvirtinimo ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos duktė J. S. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. vaikas, o A. B. yra J. S. tėvas, išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl mirusiojo tėvystės; prašymą dėl teismo leidimo išdavimo atmetė. Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrė DNR (genetinę) ekspertizę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal 2007 m. vasario 20 d. ir 2007 m. kovo 27 d. ekspertizės aktus mirusiojo kraujo pavyzdžiai buvo pripažinti tinkami atlikti DNR ekspertizę ir jų pagrindu buvo galima nustatyti giminystės ryšį, pripažino šį įrodymą tinkamu ir vertino kartu su kita rašytine bylos medžiaga, liudytojo parodymais, paties vaiko paaiškinimais ir padarė išvadą, kad buvo pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės. Teismas, vertindamas argumentus, kad mirusiojo kraujo mėginių saugojimas ir perdavimas buvo atliktas pažeidus taisykles, nurodė, kad jam nekėlė abejonių mirusiojo kraujo mėginių paėmimo faktas, nes buvo paimti du kraujo mėginiai, iš kurių tik vienas buvo perduotas pareiškėjai per atstovą. Dėl to teismas įvertino įrodymų visetą ir pripažino, kad jie nepaneigė fakto, kad tėvystės ekspertizės tyrimo objektas buvo mirusiojo A. B. kraujo mėginiai. Teismas, atsižvelgęs į CK nuostatas, reglamentuojančias tėvystės nustatymo pagrindus, pažymėjo, kad tėvystė gali būti įrodinėjama ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pripažino, kad pareiškėjos prašomas tėvystės faktas buvo įrodytas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone, kuri nebuvo nuginčyta. Be to, teismas taip pat įvertino pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus apie jos ir A. B. konfliktus, ir padarė išvadą, kad jie patvirtino aplinkybę, jog pareiškėja nuolat iki žūties bendravo su A. B. Suinteresuotas asmuo – mirusiojo sutuoktinė I. B. taip pat galėjo žinoti ne tik apie pareiškėjos ir A. B. bendravimą, bet ir apie vaiką, nors šią aplinkybę, kaip ir tėvystę, šis suinteresuotas asmuo neigė. Teismas nurodė, kad tėvystės faktas sudarys sąlygas įgyvendinti vaiko teisę žinoti apie savo tikrąjį tėvą, taip pat įgyvendinti paveldėjimo teisę į mirusio tėvo palikimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. B. apeliacinį skundą, 2008 m. sausio 24 d. nutartimi jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, nors nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo. Nors CPK 391 straipsnyje nustatyta, kad mirus spėjamam vaiko tėvui teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka, tačiau, kolegijos nuomone, pagal CPK 375 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, vadovaujasi CK numatytomis procesinėmis teisės normomis ir pirmumas teikiamas CK trečiosios knygos normoms. Kolegija nurodė, kad vyro mirties atveju tėvystė bet kuriuo atveju nustatoma tik teismo tvarka ir nesvarbu, buvo pripažinta tėvystė ar ginčyta, ir pagal CK 3.146 straipsnį yra pareiškiamas ieškinys, kur ieškovė, kaip ginanti vaiko interesus, yra vaiko motina, o atsakovu yra nurodomas vyras, kurio tėvystę norima nustatyti (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Be to, klausimas dėl tėvystės nustatymo turi būti sprendžiamas įvertinus visus pagal CPK leidžiamus įrodymus, o ne vertintina vien tik pateikta eksperto išvada.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14.4 punkto, pagal kurį teismai bylas dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka per kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatinėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 375 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad nagrinėjant šeimos santykių bylas pirmumas teikiamas CK trečiosios knygos procesinėms teisės normoms, tačiau, kasatorės manymu, neatsižvelgė į CPK 391 straipsnyje įtvirtintą išimtį, kad, mirus spėjamam vaiko tėvui, tėvystės nustatymo byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Kasatorės teigimu, mirus spėjamam vaiko tėvui, tėvystės nustatymo bylos negalima nagrinėti ginčo teisena, nes nėra asmens, kurį ieškinio pareiškime reikėtų nurodyti kaip atsakovą.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų įvertinimo. Kasatorės teigimu, įrodymai apie spėjamo vaiko tėvo kraujo mėginius byloje buvo surinkti teisėtai, nebuvo pažeistos procesinės teisės normos juos vertinant. Be to, nesant įrodymų, kad kraujo mėginiai buvo suklastoti, pripažintina, jog jie yra tinkami įrodymai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo I. B. prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad kasaciniame skunde minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas tik apibendrina teismų praktiką konkrečios kategorijos bylose, jame nėra imperatyvaus nurodymo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam tėvui turi būti nagrinėjamos tik ypatingosios teisenos tvarka. Byloje kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Be to, CK 3.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, mirus vaiko tėvui, paduodamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Suinteresuoto asmens teigimu, suklastoti kraujo mėginiai, nors ir patvirtino prašomą nustatyti aplinkybę, negalėjo būti tinkami įrodymai byloje, nes buvo pažeista jų rinkimo, pateikimo ir saugojimo tvarka, t. y. kraujo pavyzdys buvo atiduotas pačiai pareiškėjai, kraujo pavyzdį turėjo ir jos advokatas, o darbuotojui, atidavusiam kraujo pavyzdį pašaliniam asmeniui, buvo skirta drausminė nuobauda už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymo klausimą, mirus spėjamam vaiko tėvui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Tėvystės nustatymą reglamentuojančios teisės normos ne kartą keitėsi, priklausomai nuo įstatymų leidėjo keliamų tikslų šiam teisės institutui. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. K. L., J. K. C. ir kt.; Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K.; Nr. 3K-3-241, ir kt.). Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, teismai, spręsdami nagrinėjamą bylą, teisingai taikė vaiko, gimusio 1993 metais, kilmės nustatymo pagrindus, įtvirtintus 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse. Pareiškėja (vaiko motina) juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti dukters turtinių teisių užtikrinimo tikslu.
Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos tvarka, nors kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pagal CK 3.141 straipsnį turėjo būti reiškiamas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir byla nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, įtvirtintas CPK II dalies XIV skyriuje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje kilo teisės normų, įtvirtintų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, Civilinio proceso kodekso XIX skyriaus, reglamentuojančio šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus tėvystės nustatymo klausimu, taikymo problema.
CPK 375 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės normomis. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti CK 3.147 straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistavo (spėjamas vaiko tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 9), civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iškelta 2006 m. rugsėjo 11 d. (T. 1, b. l. 3). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo pobūdį CPK 391 straipsnis yra imperatyvaus pobūdžio norma dėl bylos nagrinėjimo teisenos. Aptartoje 1 dalyje nustatyta, kokiu atveju byla dėl tėvystės nustatymo turi būti pradedama nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, o 2 dalyje nurodoma, kad ir tuo atveju, kai byla dėl tėvystės nustatymo jau buvo pradėta, o spėjamas vaiko tėvas mirė, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę kreiptis į teismą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
CK 3.147 straipsnyje, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas naikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nereglamentuojami bylų nagrinėjimo teisenos klausimai. Šiame straipsnyje išvardyti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, taip pat ir mirus spėjamam vaiko tėvui (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąvoka „ieškinys“ minėtoje teisės normoje vartojama bendrąja galimybės kreiptis į teismą prasme. CK 3.146 ir 3.147 straipsniuose reglamentuojama tėvystės nustatymo sąlygos ir tvarka, išvardyti asmenys, turintys teisę pasinaudoti šių sąlygų įgyvendinimu, tačiau nereglamentuojama tėvystės nustatymo teisminė procedūra.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nurodytas teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Aptarti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taikė tas materialinės ir procesinės teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo šalių teisinius santykius ir nustato pareikštų reikalavimų nagrinėjimo procedūrą, o apeliacinės instancijos teismas, padarydamas šiuo klausimu priešingas išvadas, šias normas taikė ir aiškino netinkamai. Konstatavus, kad, vadovaujantis specialiomis CPK 391 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, teismas turėjo nagrinėti bylą pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo procedūrą, t. y. ypatingąja teisena, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl teisės iškėlimas suponavo būtinybę pareiškėjai reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta nesivadovaujant CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas išnagrinėja ypatingąja teisena CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Bylos dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui išnagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka atitinka ir jau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. R. R., A. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras, Nr. 3K-7-607/2004). Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis). Kasaciniame skunde minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ yra metodinė medžiaga, o ne teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, nuo šios metodikos nenukrypo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytas teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas negali pats pašalinti byloje nustatytų procesinės teises normų pažeidimų – nepagrįstai perdavus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, byla iš esmės nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
