Civilinė byla Nr. 3K-3-339/2008
Procesinio sprendimo kategorija 93.2.3; 93.2.11; 93.2.16;106.4; 123.6
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį ir įpareigojimo sudaryti naują darbo sutartį; trečiasis asmuo – J. K.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus; pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. sudarytą darbo sutartį; įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį su J. K.; įpareigoti atsakovą sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio viešo konkurso laimėtoju. 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo ieškovas. Kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl konkurso rezultato panaikinimo ir kitų reikalavimų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo dalį ir dėl jos priėmė naują sprendimą – panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, bet neprašyta sustabdyti jo vykdymo iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, dėl jos paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patvirtino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso rezultatų teisėtumą. Bylai esant neišnagrinėtai kasaciniame teisme, Alytaus viršininko administracija 2006 m. birželio 26 d. organizavo naują konkursą toms pačioms VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo J. K., su juo sudaryta darbo sutartis. Prieš sudarant darbo sutartį su J. K., jis ėjo valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities gydytojo pareigas ir buvo ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 29 d. viešas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti suorganizuotas ir įvyko teisėtai, naikinti konkurso rezultatų nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog trečiasis asmuo J. K. yra priėmęs kokį nors sprendimą dėl ligoninės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ar kontrolės. Visus sprendimus dėl ligoninės priima tik apskrities viršininkas (Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnis ir apskrities viršininko bei Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 401 patvirtintų Tipinių apskrities viršininko administracijos nuostatų 10.2 punktas). Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo turėjo teisę dalyvauti viešame konkurse ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, nes Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadoje nustatyta, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje nustatytas draudimas taikytinas tik asmenims, nustojusiems eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, t. y. įsidarbinantiems pareigose, nepriskirtose šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigybių kategorijai. Teismas laikė nereikšmingu faktą, kad trečiasis asmuo buvo ligonės stebėtojų tarybos narys. Teismas taip pat pripažino nereikšmingu ieškovo argumentą, kad trečiasis asmuo valstybės tarnyboje atestuotas neigiamai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Alytaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 24 d. įsakymas pripažintas negaliojančiu. Atmetęs reikalavimą panaikinti 2006 m. birželio 29 d. konkurso rezultatus, teismas atmetė ir kitus ieškovo reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad naujas konkursas direktoriaus pareigoms eiti paskelbtas tuo metu, kai jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešo konkurso rezultatai panaikinti. Teismas sprendė, kad J. K. yra teisėtas viešo konkurso nugalėtojas, todėl darbo sutartis su juo sudaryta nepažeidžiant įstatymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, žinodamas apie 2006 birželio 29 d. konkursą ir nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu, ieškovas galėjo teikti kasacinį skundą ir prašyti stabdyti teismo sprendimo vykdymą (prašyti uždrausti organizuoti naują konkursą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį patenkinti: 1) pripažino niekiniu 2006 m. birželio 29 d. viešą konkursą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti ir panaikino jo rezultatus; 2) pripažino negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir 2006 m. birželio 29 d. viešą konkursą laimėjusio J. K. sudarytą darbo sutartį; 3) įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją nutraukti šią darbo sutartį; 4) įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti darbo sutartį su 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešą konkursą laimėjusiu A. V.; 5) priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 3000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais dėl trečiojo asmens teisės dalyvauti 2006 m. birželio 29 d. konkurse, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio aiškinimu. Papildomai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigos nėra valstybinė tarnyba Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme, būtų pagrindas svarstyti, ar nepažeisti šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyti draudimai. Teismas pripažino, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktorius patenka į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąrašą, nustatytą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, todėl nurodė, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, ar nepažeistas šio įstatymo 18 straipsnis. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 29 d. konkursas surengtas tuo metu, kai dar nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl pirmesnio 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatų. Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę rengti naują konkursą, o Kauno apygardos teismo sprendimo apskundimas kasacine tvarka savaime nesustabdė jo vykdymo, be to, byloje dalyvaujantys asmenys neprašė kasacinio teismo sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą. Šias aplinkybes teismas vertino susietai (kartu) su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis dėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatų panaikinimo, ir palikta galioti Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tik tai, jog 2006 m. birželio 29 d. konkursas įvyko iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo, yra pagrindas konstatuoti, kad 2006 m. birželio 29 d. konkursas ir su jo laimėtoju sudaryta darbo sutartis yra teisėti, nes tokia išvada prieštarauja bendrajam teisės principui „kas pirmesnis laike, tas viršesnis teisėje“ (lot. – prior tempore, potior uire) ir paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties privalomumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasaciniam teismui galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažinus, jog 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatai teisėti, pirmosios instancijos teismas vėlesnį 2006 m. birželio 29 d. konkursą turėjo pripažinti niekiniu kaip sandorį, nesukeliantį teisėtų teisinių pasekmių, ir panaikinti jo rezultatus (CK 1.80 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nors reikalavimo pripažinti 2006 m. birželio 29 d. konkursą niekiniu ieškovas nepareiškė, bet toks ieškinio ribų peržengimas yra teisėtas atsižvelgiant į CPK 417 straipsnį, suteikiantį teismui teisę viršyti ieškinio dalyką darbo bylose, ir CK 1.78 straipsnio 5 dalį, suteikiančia teismui teisę niekinio sandorio faktą konstatuoti savo iniciatyva (ex officio). Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. sudarytą darbo sutartį bei įpareigoti atsakovą ją nutraukti.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismas negalėjo 2006 m. birželio 29 d. konkurso pripažinti niekiniu ir panaikinti jo rezultatus CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes konkurso organizavimo metu nepažeista jokia teisės norma, teismas nenurodė jų. Kasatorius nurodo, kad 2006 m. birželio 29d. konkursas surengtas teisėtai, nes vyko po to, kai Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka priėmė 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnis) ir kuriuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatai panaikinti. Dėl to kasatorius mano, kad turėjo teisę rengti naują konkursą.
2. Kasatorius akcentuoja, kad, panaikinus sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu, turėjo būti sprendžiamas restitucijos klausimas dėl trečiojo asmens, bet apeliacinės instancijos teismas to nesprendė.
3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino principą „prior tempore, potior jure“, nes, kasatoriaus nuomone, 2006 m. birželio 29 d. konkursas įvyko penkiais mėnesiais anksčiau negu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio normas, nes nenurodė trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos darbo sutarties negaliojimo ir nutraukimo pagrindų. Kasatorius mano, kad trečiasis asmuo yra teisėtas naujo viešo konkurso nugalėtojas, nes konkursas paskelbtas po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo panaikinti ankstesnio konkurso rezultatai.
5. Kasatorius pabrėžė, kad Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas dalyvavo naujai organizuotame konkurse ir taip pripažino, kad konkursas yra teisėtas. Be to, kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad ginčai dėl dalyvavimo konkurse ar dėl jo rezultatų nėra darbo ginčai, nes tarp ginčo šalių nėra darbo santykių.
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 6 dalį, 588 straipsnio 1 dalį, nes taikė CPK 18 straipsnį tik dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, bet ne dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria pasisakyta dėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad tesimo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, bet ne tada, kai byla išnagrinėjama kasacine tvarka.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes nemotyvavo savo sprendimo nutraukti kasatoriaus ir atsakovo sudarytą darbo sutartį ir pripažinti ją negaliojančia.
3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė DK III dalies IV skyriaus normas dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, kasatorius pabrėžė, kad apskritai DK nenustatyta darbo sutarties negaliojimo instituto, nes, pripažinus darbo sutartį negaliojančia, būtų neįmanoma taikyti restitucijos, taip pat tokio darbo sutarties pagrindo nenustatyta DK 124 straipsnyje. Kasatorius mano, kad darbo sutartis yra galiojanti, nes: 1) kasatorius galėjo dalyvauti konkurse ir būti paskelbtas nugalėtoju; 2) nebuvo jokių konkurso procedūrinių pažeidimų; 3) konkursas įvyko po to, kai įsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu ankstesnis konkursas.
4. Kasatorius nurodė, kad Kauno apygardos teismas pažeidė bei DK 297 straipsnio 4 dalį jos netaikydamas. Kasatoriaus įsitikinimu, jeigu kyla ginčas dėl viešo konkurso rezultatų, tai pagal DK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo analogijos principą turėtų būti taikoma DK 297 straipsnio 4 dalis. Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis nurodyta darbo teisės norma ir priimti sprendimą nesudaryti darbo sutarties su ieškovu, esant organizacinių ir kitų panašių priežasčių (t. y. nes kasatorius jau eina ginčijamas pareigas) ir išmokėti išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigoti nutraukti darbo sutartį su kasatoriumi yra nepagrįstas.
5. Kasatorius taip pat nurodė, kad įpareigojimas nutraukti jo ir atsakovo sudarytą darbo sutartį prieštarauja bendrajam teisės principui nulla poena sine lege ir darbo teisės principams, nes dėl galimų neteisėtų atsakovo veiksmų, rengiant abu viešuosius konkursus, labiausiai nukentėtų ir neigiamų padarinių patirtų nekaltas kasatorius. Jis liktų be pragyvenimo šaltinio, nes nebūtų grąžintas į iki konkurso buvusią padėtį.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismas aiškiai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bendrajam teisės principui prior tempore, potior jure. Atsakovas mano, kad šiam principui taip pat prieštaravo 2006 m. birželio 29 d. konkursas. Atsakovo įsitikinimu 2005 m. rugpjūčio 16 d. konkurso rezultatai yra pirmesni, todėl ir viršesni. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė gerą moralę, nes buvo pateikęs kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo, prašė jį panaikinti, bet po kelių dienų suorganizavo naują konkursą.
Trečiasis asmuo pateikė prisidėjimą prie atsakovo kasacinio skundo.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Visada, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, teismo sprendimas (nutartis) visa apimtimi turi būti peržiūrimas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardytų absoliučių teismo sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų laikymosi aspektų. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais su viešojo intereso apsauga gali būti siejami ir esminiai proceso teisės normų pažeidimai – tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie turi įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui, bei tokie pažeidimai negali būti pašalinti kasaciniame teisme. Svarbu, kad procesinių normų pažeidimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Būtent teismo padaryti esminiai proceso normų pažeidimai, užkertantys byloje dalyvaujantiems asmenims kelią pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžiantys esminius civilinio proceso principus, suteikia teisę kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, siekiant apsaugoti viešąjį interesą.
Susipažinusi su bylos duomenims, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą (CPK 78 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atskirai nuo materialinio teisinio reikalavimo išnagrinėjo ir atskira nutartimi išsprendė prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nors senaties taikymo klausimas tiesiogiai susijęs su pareikšto materialinio teisinio reikalavimo tenkinimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks esminis proceso teisės normų pažeidimas lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Po to pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo, nes šis terminas atnaujintas teismo nutartimi (T. 1, b. l. 182).
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl, byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Įstatyme nustatyta, kad kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties negali taikyti, todėl tokiu atveju nereikia spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nepaisydamas to, kad ieškinio senatis gali būti taikoma tik esant atsakovo prašymui, ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė pareiškimą dėl senaties termino atnaujinimo (T. 1, b. l. 2, 3), net nežinodamas atsakovo nuomonės dėl ieškinio senaties taikymo, ir prašymo pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nurodė CPK 78 straipsnį. Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovui atnaujino praleistą vieno mėnesio terminą dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir paskyrė teismo parengiamąjį posėdį bei nurodė, kad ši nutartis yra neskundžiama (T. 1, b. l. 31). Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri šiuo atveju laikytina niekine, nes teismas, remdamasis proceso norma, reglamentuojančia procesinių terminų atnaujinimą, atnaujino ieškinio senaties terminą, kuris susijęs su materialiuoju reikalavimu ir gali būti nagrinėjamas tik kartu su byloje pareikštu reikalavimu panaikinti konkurso rezultatus. Atnaujinęs ieškinio senaties terminą, teismas pripažino, kad ieškovo pažeista teisė gali būti ginama teisme (CK 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Taip apylinkės teismas užkirto kelią atsakovui įgyvendinti savo procesines teises, nes iš teismo parengiamojo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovai kėlė ieškinio senaties klausimą (T. 1, b. l. 111–114), bet teismas sprendime, kuriuo išsprendė šalių ginčą, dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nepasisakė, teigdamas, kad šis terminas jau atnaujintas teismo nutartimi (T. 1, b. l. 182). Priėmus tokią nutartį, pažeistos atsakovo procesinės teisės – teisė gintis ieškinio senatimi ir teikti paaiškinimus bei įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumo.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nes atsakovui atimta teisė teikti įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujino aplinkybių, šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes, atsakovui užkirtus kelią reikšti prieštaravimus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškovas atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje, ir teismas nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises. Taip pažeistas ir teisės į tinkamą procesą principas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinami nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nei kasaciniame teisme (CPK 360 straipsnis), todėl, panaikinus teismų procesinius sprendimus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Be to, teisėjų kolegija konstatuoja kitus esminius proceso teisės normų pažeidimus. Apylinkės teismo teisėja nevykdė CPK 137 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nes neišsprendė rezoliucija bylos iškėlimo klausimo. Tokio klausimo nespręsta ir nutartimi. Nepatikrinęs teisės pareikšti ieškinį prielaidų ir teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų buvimo, teismas iš karto nutartimi nusprendė rengtis bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje. Teismas kartu nevykdė CPK 142 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl atsiliepimo į pateiktą ieškinį pateikimo – nesuteikė galimybių atsakovams pareikšti prieštaravimus dėl ieškinio. Pabrėžtina, kad, tik gavęs atsakovų atsiliepimus, teismas galėjo skirti parengiamąjį teismo posėdį (CPK 225 straipsnio 6 punktas). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad padaryti šiurkštūs proceso teisės normų pažeidimai, nes byla išnagrinėta jos neiškėlus CPK nustatyta tvarka, ir atsakovams nesuteikta teisė pateikti įstatyme privalomai nustatytus atsiliepimus į ieškinį.
Nurodytų esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie konstatuoti apsaugant viešąjį interesą, nes pažeisti esminiai civilinio proceso principai, reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo argumentų dėl kasaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų bei DK normų netinkamo aiškinimo ir taikymo, dėl jų nepasisako. Teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
