Dėl įsakymų pakeitimo, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-3946-362/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01366-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui J. U., atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams R. G. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymų pakeitimo, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama:

1) pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. B2-1840 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;

2) panaikinti VMVT direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. B2-1848 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš pareigų;

3) grąžinti pareiškėją į VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas;

4) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5) priteisti pareiškėjai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT, Atsakovė) direktorė 2024 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. B2-1840 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“, atsižvelgdama į išvadą Nr. TNR-19 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos R. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Išvada), pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Dėl to VMVT direktorė 2024 m. spalio 4 d. priėmė dar vieną įsakymą Nr. B2-1848 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo ji buvo atleista iš vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigų.

Pareiškėja nurodė, kad tarnybą VMVT pradėjo 2000 m. liepos 17 d. Ji VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigose dirbo nuo 2024 m. vasario 15 d., o iki tol nuo 2019 m. gruodžio 1 d. dirbo VMVT Klaipėdos departamento vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore.

Pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. ji pasirašytinai buvo informuota galimai padariusi tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, jai įteiktas pranešimas Nr. VD-7330-(2.56 E) „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“. Atsižvelgdama į laikinojo nedarbingumo laikotarpį, 2024 m. rugsėjo 9 d. pateikė paaiškinimą „Dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo“. Paaiškinime ji nurodė, jog padarytas tarnybinis nusižengimas mažareikšmis, nesunkus, taip pat gailėdamasi dėl padarytų veiksmų, prašė neskirti tarnybinės nuobaudos.

Nurodė, kad jos veiksmai, t. y. Vidaus prekybos sertifikatų (toliau – Sertifikatai) išdavimas gyvūnų (kiaulių), priklausančių Pareiškėjos ūkiui, siuntai, atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. gegužės 11 d., pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 5 d. 3 ir 4 p. Išvadoje buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Jai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 23 str. 3 d. 4 p.), t. y. tarnybos santykių su valstybės tarnautoju nutraukimas. Ji neneigia, jog jos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo požymių, t. y. išduoti Sertifikatai gyvūnų, priklausančių jos ūkiui, siuntai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso buvo išduota 12 Sertifikatų, kadangi sertifikatai Nr. INTRA.EU.LT.2024.007606 ir Nr. INTRA.EU.LT.2024.007607 dubliuojasi, jie skirti tai pačiai 2024 m. gegužės 9 d. siuntai atlikti. Apie tai, kad pažeidimai buvo padaryti ir, ypač, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ji suprato tik vėliau, gavusi Pranešimą. VMVT neorganizavo tarnautojams mokymų, nerengė konsultacijų dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, dažniausiai pasitaikančių situacijų ir pan., todėl apie minėto įstatymo pažeidimus Pareiškėjai buvo sudėtinga suprasti. Pareiškėja sutinka, kad jos atliktuose veiksmuose gali būti įžvelgiami teisės aktų pažeidimai, tačiau mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. atleidimas iš pareigų, yra neproporcinga ir neadekvati, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sukeltas pasekmes.

Pareiškėja teigė, kad VMVT jos veiksmus įvertino formaliai, neatsižvelgė į proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus, todėl skirta nuobauda yra per griežta ir turėtų būti pakeista švelnesne. Ji pabrėžė turinti 30 metų 4 mėnesių ir 6 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, neturėjusi galiojančių nuobaudų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo ne kartą skatinta už gerai įvertintą veiklą, stengėsi laikytis aukštų darbo standartų. Ji gailisi dėl susidariusios situacijos ir pažadėjo, kad tai nepasikartos, tačiau komisija šių aplinkybių neįvertino. Pareiškėja pabrėžė, kad Sertifikatų išdavimu nedarė neteisėto poveikio kolegoms, neįtraukė kitų asmenų, o pažeidimą padarė pati dėl to, kad Sertifikatų jos ūkiui negalėjo patvirtinti kitas darbuotojas. Anot jos, dėl netinkamo darbo organizavimo ji buvo priversta taip pasielgti, todėl, nors pripažįsta pažeidimo požymius, mano, kad buvo nubausta neadekvačiai griežtai.

Pareiškėja skunde pabrėžė ir tarnybinio nusižengimo pasekmių analizės svarbą, teigdama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti griežčiausios nuobaudos. Pasak jos, teisinga ir protinga nuobauda turi būti tokia, kuri atitinka pažeidimo pobūdį, aplinkybes ir asmenybę, bei nėra perteklinė siekiant nuobaudos tikslų. Ji nesutinka su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad jos veiksmai, sukėlę 96 Eur žalą valstybei ir pažeidę tam tikrų teisės aktų reikalavimus, sudarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja pasigedo išsamių motyvų, paaiškinančių, kuo pasireiškė tariamas šiurkštumas, kodėl tokie veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštūs ir ar tai pagrindžia griežčiausios nuobaudos taikymą. Ji pabrėžė, kad nepadarė ženklios žalos institucijos veiklai ar reputacijai, neįtraukė kitų tarnautojų, o VMVT nepastebėjo ir neužkardė jos veiksmų, todėl neteisinga juos vertinti pagal kiekį.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos atžvilgiu galėjo būti taikytas nevienodas požiūris, susijęs su amžiumi. Jai, sulaukus 65 metų, tarnyba pagal VTĮ 34 str. 4 d. buvo pratęsta dėl darbuotojų trūkumo, tačiau netrukus po jaunesnio darbuotojo įdarbinimo ji gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjos manymu, tai rodo galimą diskriminaciją dėl amžiaus, nes nuobauda buvo neproporcinga pažeidimui ir jo pasekmėms. Tokias abejones sustiprina vadovybės pastabos ir nevienodas skatinimo priemonių taikymas – jai daugiausia buvo suteikiamos papildomos poilsio dienos, o jaunesniems kolegoms – ir piniginės išmokos. Ji taip pat nebuvo papildomai atlyginama už kolegų pavadavimą, kas, jos nuomone, patvirtina nelygų požiūrį ir galėjo lemti sprendimą ją atleisti.

Pareiškėja teigia, kad Išvada nepakankamai motyvuota ir tarnybinės nuobaudos skyrimas nepagrįstas, nes nei Išvadoje, nei gautame Pranešime nenurodyta, ar tuo metu jos ūkis buvo apribojimų zonoje, kuriai taikomi papildomi reikalavimai dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos, todėl nėra aišku, ar laboratoriniai tyrimai buvo privalomi ir ar žala valstybei apskritai atsirado. Ji pažymi, kad 2023 m. gegužę kraujo tyrimų atlikti nebuvo reikalauta, o 2023 m. spalį jie jos ūkyje buvo atlikti, todėl žalos skaičiavimai neteisingi. Pareiškėja pabrėžia, kad gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, niekada neslėpė turinti ūkį ir visada laikėsi biologinio saugumo reikalavimų, tačiau Išvadoje šios aplinkybės nėra įvertintos. Be to, Išvadoje visiškai nepasisakoma dėl tarnybinio nusižengimo šiurkštumo, ypač – kaip ir kodėl galima laikyti, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas buvo pažeistas šiurkščiai. Vien tik tai, kad Išvadoje išvardyta ir cituota nemažai teisės aktų nuostatų, nepagrindžia, jog nusižengimas buvo šiurkštus ir sudarė pagrindą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

Pažymėjo, kad Išvadoje nebuvo svarstoma, ar konfliktą galima išspręsti paskiriant švelnesnę nuobaudą, t. y. ar vien tik 96 Eur dydžio žalos valstybei padarymas ir išvardytų teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Nors sutiktina, kad Pareiškėja sertifikatus savo ūkiui išdavė pakartotinai, jokios kitos „realios“ žalos, be minėtos sumos, valstybė nepatyrė. Lieka neaišku, kokią veiksmų alternatyvą Pareiškėja turėjo – kas būtų išdavęs sertifikatus jos ūkiui, jei nebuvo darbuotojų. Kadangi Išvadoje nepagrįsta, kaip pasireiškė Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo šiurkštumas, nepagrįstas ir siūlymas ją atleisti iš pareigų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atleidimo motyvų, įskaitant galimą diskriminaciją darbo vietoje, ypač atsižvelgiant į neigiamą darbo aplinkos pokytį dėl Pareiškėjos amžiaus. Nesant svarių argumentų dėl tarnybinio nusižengimo šiurkštumo ir komisijos siūlymo skirti griežčiausią nuobaudą pagrįstumo, sunku vertinti jos tikslingumą, proporcingumą ir adekvatumą. Esant tokiai situacijai, sprendimas atrodo nukreiptas tik į Pareiškėjos nubaudimą, o argumentų nebuvimas Išvadoje rodo, kad nuobauda neproporcinga padarytam nusižengimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsakovas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad pareiškėjos veiksmai – sertifikatų išdavimas gyvūnų (kiaulių) siuntoms, priklausančioms jos ūkiui, pažeidžiant biologinio saugumo priemones 2023 m. gegužės 15 d.–2024 m. gegužės 11 d. laikotarpiu – Išvadoje Nr. TNR-19 (2024-10-02) įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Išvadoje VMVT direktorei buvo siūloma pareiškėjai skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pagal VTĮ 23 str. 3 d. 4 p., t. y. nutraukti tarnybos santykius su valstybės tarnautoju.

Pareiškėja neneigia, kad jos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo požymių – išduota 12 sertifikatų gyvūnų, priklausančių jos ūkiui, siuntoms, ką patvirtina Išvadoje pateikti ir nepaneigti faktiniai duomenys. Atsakovė prieštarauja pareiškėjos teiginiui, kad apie pažeidimus, ypač Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą, ji sužinojo tik gavusi pranešimą. VMVT organizavo mokymus ir konsultacijas tarnautojams dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, todėl nebuvo sudėtinga suprasti įstatymo reikalavimus.

Be to, VMVT darbuotojai, kaip valstybės tarnautojai ar darbuotojai, privalo patys domėtis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o pati VMVT ne kartą iniciatyviai organizavo priemones darbuotojams susipažinti su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. VMVT direktoriaus 2023-05-15 įsakymu Nr. B1-356 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, antikorupcinio sąmoningumo didinimo“ (su vėlesniu 2023-09-13 pakeitimu Nr. B1-631) visi VMVT darbuotojai buvo įpareigoti iki 2023-07-31 susipažinti su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) e. mokymo platformos medžiaga, išlaikyti žinių patikrinimo testus ir gauti sertifikatus. Tarp mokymų temų buvo „Korupcijos samprata“, „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, „Interesų konfliktai“ ir kt. Pareiškėja susipažino su mokymų medžiaga ir gavo sertifikatus, įskaitant 2023-06-09 sertifikatą Nr. P-00797/2023/00001351094 už sėkmingą mokymų „Interesų konfliktai“ užbaigimą.

Taip pat VMVT direktoriaus 2024-03-28 įsakymu Nr. B4-46 dalies padalinių darbuotojai buvo įpareigoti dalyvauti VMVT Vidaus tyrimų skyriaus organizuojamuose mokymuose „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politika. Asmens duomenų tvarkymas praktikoje“, kuriuose viena iš temų buvo „Viešų ir privačių interesų deklaravimas“. Pareiškėja dalyvavo 2024-05-07 mokymuose ir patvirtino tai parašu, tačiau nepaisant mokymų, iš karto po jų toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, išduodama sertifikatus savo ūkiui: 2024-05-09 Nr. INTRA.EU.LT.2024.007605; 2024-05-09 Nr. INTRA.EU.LT.2024.007606; 2024-05-09 Nr. INTRA.EU.LT.2024.007607; 2024-05-11 Nr. INTRA.EU.LT.2024.007686; 2024-05-11 Nr. INTRA.EU.LT.2024.007689.

Be to, VMVT darbuotojams apie VMVT antikorupcijos politiką bei viešų ir privačių interesų deklaravimą yra pateikta viešai prieinama informacija VMVT interneto tinklapyje, o darbo metu visi darbuotojai gali kreiptis į VMVT Vidaus tyrimų skyriaus darbuotojus konsultacijos el. paštu arba telefonu. Taigi akivaizdu, kad atsakovas ėmėsi pakankamų priemonių sudaryti sąlygas pareiškėjai susipažinti su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Jeigu pareiškėja nepasinaudojo šiomis galimybėmis, atsakovas negali atsakyti už jos neatsakingą požiūrį į savišvietą ir kvalifikacijos kėlimą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aukščiau pateikti duomenys visiškai paneigia pareiškėjos teiginius apie mokymų trūkumą.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra neproporcinga ir neadekvati, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sukeltas pasekmes. Išvadoje buvo išsamiai išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, pobūdis ir pasekmės. Nors VTĮ 33 str. 4 d. numato, kad griežčiausia nuobauda gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, įstatymas nenumato pareigos visais atvejais atleisti valstybės tarnautoją. Šiuo atveju įrodyta ne tik pareiškėjos nusižengimo šiurkštumas, bet ir įvertinta visuma: subjektyvioji ir objektyvioji pusė, pasekmės, tęstinumas, pakartotinumas, priežastys, aplinkybės, pareiškėjos požiūris ir kaltė.

Atsakovas pažymi, kad VMVT direktorius, turėdamas teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įvertino nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę bei užtikrino, kad paskirta priemonė tinkamai atliktų savo paskirtį. Tarnybinė nuobauda turi būti parenkama objektyviai, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir sunkumą, siekiant ne tik nubausti pažeidėją, bet ir formuoti jo bei kitų valstybės tarnautojų elgesį, išlaikant auklėjamąją ir prevencinę reikšmę. Atsižvelgiant į pareiškėjos ilgalaikę patirtį, sąmoningą ir pakartotinį veikimą, dalyvavimą mokymuose, nepaisymą įstatymų, prioritetą privačių interesų atžvilgiu bei cinišką požiūrį į savo veiksmų neteisėtumą, VMVT direktorius nutarė, kad pareiškėja negali tęsti darbo tarnyboje. Todėl jai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – visiškai atitinka proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus, o švelnesnės nuobaudos skyrimas nebūtų buvęs pagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMVT direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. B2-1840 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ (toliau – Įsakymas Nr. 1) ir VMVT direktorės 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. B2-1848 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – Įsakymas Nr. 2) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo panaikinti šiuos įsakymus, grąžinti ja į VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareiga, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. B. ėjo VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas.

VMVT 2024-08-05 buvo gautas VMVT vyriausiojo patarėjo, atliekančio VMVT Vidaus tyrimų skyriaus vedėjo funkcijas, R. K. 2024-08-05 tarnybinis pranešimas. Nr. VD-7251-(4.16 Mr.) „Dėl R. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kuriame, remiantis VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vedėjos pateiktais faktiniais duomenimis bei Vidaus tyrimų skyriaus papildomai surinkta medžiaga, nurodoma informacija apie R. B. 2023-05-15–2024-05-11 laikotarpiu galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. 2024-08-05 tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad R. B. iki 2024-02-15 eidama valstybės tarnautojo – VMVT Klaipėdos departamento vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus pareigas ir nuo 2024-02-15 eidama valstybės tarnautojo – VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas, pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką bei jų reikalavimus, nepateikusi VMVT oficialaus prašymo išduoti veterinarijos sertifikatą gyvūnų siuntai, kartu su sertifikavimui reikalingais dokumentais, TRACES NT sistemoje (Trade Control and Export System New Technologies / Prekybos kontrolės ir eksporto sistema Naujos technologijos) išrašė ir užregistravo 13 vnt. dokumentų - vidaus prekybos sertifikatų: 2023-05-15 Nr. INTRA.EU.LT.2023.0007482, 2023-05-31 Nr. INTRA.EU.LT.2023.0008523, Nr. INTRA.EU.LT.2023.0008526, 2023-11-06 Nr. INTRA.EU.LT.2023.0017563, Nr. INTRA.EU.LT.2023.0017565, Nr. INTRA.EU.LT.2023.0017567, Nr. INTRA.EU.LT.2023.0017580, Nr. INTRA.EU.LT.2023.0017613, 2024-05-09 – Nr. INTRA.EU.LT.2024.007605, Nr. INTRA.EU.LT.2024.007606 ir Nr. INTRA.EU.LT.2024.007607, 2024-05-11 - Nr. INTRA.EU.LT.2024.007686 ir Nr. INTRA.EU.LT.2024.007689, kad asmeniškai sertifikavo gyvulių kiaulių siuntas, kurios buvo išsiunčiamos (išvežamos) iš jai - R. B. priklausančio ūkio į kitus Lietuvos ūkius. Be to, R. B. galimai neužtikrino biologinio saugumo priemonių reikalavimų laikymosi, kaip numatyta 2023 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Elektroninio dokumento nuorašas 2021/605, kadangi neatliko sertifikuotų kiaulių siuntų, kurios buvo išsiunčiamos (išvežamos) iš R. B. priklausančio ūkio į kitus Lietuvos ūkius, kraujo tyrimų dėl afrikinio kiaulių maro nustatymo.

VMVT direktorius 2024-08-06 įsakymu Nr. B1-836 „Dėl VMVT tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau – Komisija), kurią įpareigojo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir terminais atlikti tarnybinio nusižengimo, kurį, įtariama, padarė VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja R. B., tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie įvykdyto tyrimo rezultatus.

Komisijos 2024-08-08 pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VD-7330-(2.56 E), pateiktu per DBSIS ir tiesiogiai, R. B. buvo pranešta, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jos galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, nurodant informaciją apie galimo pažeidimo esmę. R. B. Pranešimu taip pat buvo išaiškinta, kokius teisės aktus ji galimai pažeidė, paprašyta iki 2024-08-21 pateikti paaiškinimą ir informaciją apie jos dalyvavimą profesinėse sąjungose.

2024-08-21 buvo gautas R. B. prašymas Nr. B5-27439(4.16 Mr) pratęsti pasiaiškinimo pateikimo terminą dvejoms darbo dienomis po jos laikino nedarbingumo pasibaigimo, į kurį Komisija atsižvelgė ir terminą pratęsė. Taip pat, gavus duomenų apie R. B. narystę VMVT valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinėje sąjungoje (toliau – VMVT profesinė sąjunga), vadovaujantis 2023 m. spalio 12 d. susitarimo „Dėl 2022 m. spalio 10 d. nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 pakeitimo“16 punktu ir atsižvelgiant į VMVT profesinės sąjungos 2024-08-12 prašymą, VMVT 2024-08-14 įsakymu Nr. B1-849 į Komisijos sudėti įtraukta VMVT profesinės sąjungos atstovė – J. D..

2024-09-09 VMVT gautas R. B. paaiškinimas dėl pradedamo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Ji teigia, kad jai inkriminuojami veiksmai, susiję su TRACES NT sistemoje išduotų sertifikatų registravimu, yra mažareikšmio pobūdžio. R. B. nurodo, kad jokios finansinės ar turtinės naudos nebuvo siekiama ar gauta, pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, jos kaltės laipsnis yra nedidelis, o pažeidimas nesunkus. Ji gailisi dėl susidariusios situacijos, pažymi, kad ateityje tokios situacijos nepasikartos, ir teigia, jog tyrimas pats yra pakankama pamoka. Remdamasi teismų praktika, kur mažareikšmių tarnybinių nusižengimų atveju tarnybinės nuobaudos pripažįstamos neproporcingomis, R. B. prašo neskirti jai tarnybinės nuobaudos.

2024-10-02 Išvadoje Nr. TNR-19 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos R. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ R. B. veiksmai buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba bei šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Išvadoje VMVT direktorei buvo pasiūlyta skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (VTĮ 23 str. 3 d. 4 p.), t. y. Tarnybos santykių su valstybės tarnautoju nutraukimas.

VMVT direktorė įsakymo Nr. 1, 1 punktu pripažino, kad „R. B., eidama VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos, pareigas, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, VTĮ (aktuali redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 7 ir 14 punktų; Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų; VMVT darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2023 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-814 „Dėl VMVT darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13.2 papunkčio; VMVT Vidaus tvarkos taisyklių, išdėstytų nauja redakcija VMVT direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-824 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. B1-368 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“, 22.1 papunktyje įtvirtinto principo; VMVT Antikorupcijos politikos, patvirtintos VMVT direktoriaus 2024 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B1-408 „Dėl VMVT Antikorupcijos politikos patvirtinimo“, 7.7 papunkčio, VMVT Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto VMVT direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288,,Dėl VMVT Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14, 19 ir 27 punktų; 2017-03-15 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 5 ir 88 straipsnių; 2023-03-16 Europos komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594, kuriuo nustatomos specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/605, III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnio, reikalavimų, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

VMVT direktorės Įsakymo Nr. 2, 1 punktu atleido 2024 m. spalio 4 d. R. B. iš VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo, karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Šio įsakymo 2 punktu nustatė, kad R. B. bus išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis, piniginė kompensacija už 88,27 darbo dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų ir už 1,38 darbo dienos nepanaudotų mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei.

Pareiškėja nesutikdama su VMVT direktorės Įsakymais Nr. 1 ir Nr. 2 kreipėsi į teismą prašydama juos panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) (toliau – VTĮ), nustatantis pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Aprašas).

Kaip matyti iš ginčijamų Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėja iš užimamų pareigų buvo atleista vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 4 punktu ir 5 dalies 3 ir 4 punktais, tai yra už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba ir šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, tarp kurių: sąžiningumo ir nešališkumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; pagarbos žmogui ir valstybei principas, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; profesionalumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; viešumo ir skaidrumo principas, reikalaujantis, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį).

Vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Pagal VTĮ 23 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

VTĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) su tarnybinių pareigų atlikimu susijęs valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties valstybės tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) piktnaudžiavimas tarnyba; 4) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 7) buvimas tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą; 8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas; 9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.

Pagal VTĮ 3 straipsnio 6 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Kaip matyti iš Aprašo 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tik ištyrus tarnybinį nusižengimą, gali būti priimta motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Aprašo 8 punktas numato, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Jeigu valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytais atvejais – atitinkamai 2 Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais – 2 tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).

Gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui (Aprašo 9 punktas).

Ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą (Aprašo 14 punktas).

Teismų praktikoje aiškinant VTĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, yra nurodyta, kad šioje teisės normoje nustatyti kriterijai, apibrėžiantys šiurkštų tarnybinį nusižengimą, yra vertinamojo pobūdžio, dėl to kiekvienu atveju būtina atidžiai ir rūpestingai įvertinti, ar iš tiesų valstybės tarnautojo (galbūt) padaryta veika diskredituoja valstybės tarnybą, menkina įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žemina žmogaus orumą, ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises; siekiant šios nuostatos pagrindu taikyti griežčiausią tarnybinę atsakomybę, reikėtų nustatyti pažeidimus, dėl kurių padarymo švelnesnės teisinės atsakomybės taikymas neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3020-575/2021).

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015; kt.).

Atsakovo pateiktoje Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja, eidama valstybės tarnautojo – VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos pareigas 2023-05-15 – 2024-05-11 laikotarpiu savo ūkiui išrašydama ir TRACES NT sistemoje užregistruodama 13 vnt. dokumentų - vidaus prekybos sertifikatų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą kas pagal VTĮ VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktus yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzQtNDE1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-74-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-74-415/2018">eA-74-415/2018</a>).

Teismas turi analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjAtNjYyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-260-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-260-662/2018">A-260-662/2018</a>).

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNy02NjIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-37-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-37-662/2015">A-37-662/2015</a>; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDgwLTYyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3480-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3480-629/2019">A-3480-629/2019</a> ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Išvadoje yra nustatyti visi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo elementai. Tarnybinio nusižengimo objektu pripažįstami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tikslus atitinkanti, normali, autoritetinga ir teisės aktų pagrindu vykdoma tarnybinė veikla. Objektyvioji pusė apima R. B. priešingus nustatytam teisiniam reglamentavimui veiksmus: vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja akivaizdžiai susidūrė su viešųjų ir privačių interesų konfliktu, pasinaudojo tarnybine padėtimi, nenusišalino ir ne vieną kartą, laikotarpiu nuo 2023-05-15 iki 2024-05-11, savo ūkiui išrašė bei TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Subjektas yra valstybės tarnautoja, todėl turi tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Subjektyvioji pusė vertinama atsižvelgiant į tai, kad R. B., būdama valstybės tarnautoja ir VMVT Paslaugų departamento Klaipėdos apygardos paslaugų skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja, priklausė asmenų grupei, kuriai keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, ir turėjo suvokti, jog jos veiksmai neatitinka teisinio reglamentavimo. Jos nevienkartinis turimų įgaliojimų panaudojimas asmeniniais interesais, esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, rodo sąmoningą veikimą ir tyčinį siekimą asmeninės naudos.

LVAT jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146– 3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011). Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1459/2010, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai ištyrė pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodytos tarnybinio nusižengimo ištyrimui reikšmingos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai. Išvadoje tinkamai ir išsamiai išanalizuota pareiškėjos ankstesnė tarnybinė veikla, pažymėta, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta kaltės forma – tyčia, aiškiai apibūdinti visi tarnybinio nusižengimo elementai, įskaitant objektą, subjektyviąją ir objektyviąją pusę bei subjektą.

Atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad R. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, įskaitant dokumentų registravimo TRACES NT sistemoje faktus bei vidaus prekybos sertifikatų išrašymą savo ūkiui. Teismo vertinimu, pažeidimo faktas Išvadoje tinkamai nustatytas. Teismas taip pat pažymi, kad vyriausiosios valstybinės veterinarijos gydytojos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmų – tai yra, turint akivaizdų viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir pasinaudojus tarnybine padėtimi asmeninės naudos siekimui – nepanaudojimas tarnybinio statuso laikantis VTĮ nustatytų pareigų, valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principų, yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis ir rodo tyčinį pažeidimą.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, pati pareiškėja tai pripažįsta. Vis dėlto, pareiškėja teigia apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą, sužinojusi tik gavusi pranešimą. Ji nurodo, kad VMVT neorganizavo mokymų dėl viešųjų ir privačių interesų konfliktų, todėl suprasti teisės aktų reikalavimus buvo sudėtinga. Be to, pareiškėja mano, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra neproporcinga ir neadekvati, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir sukeltas pasekmes.

Pareiškėjos teiginiai, kad ji apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą sužinojo tik gavusi Pranešimą bei kad VMVT neorganizuodavo mokymų ir nerengdavo konsultacijų, laikytini nepagrįstais. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog VMVT iniciatyviai ėmėsi priemonių darbuotojams sudaryti galimybes susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų ir privačių interesų derinimą. VMVT direktoriaus 2023-05-15 įsakymu Nr. B1-356 (pakeistu 2023-09-13 įsakymu Nr. B1-631) visi darbuotojai buvo įpareigoti per Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos e. mokymų platformą susipažinti su antikorupcinio švietimo medžiaga, išlaikyti žinių patikrinimo testus ir gauti sertifikatus. Tarp temų buvo „Korupcijos samprata“, „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, „Interesų konfliktai”. Pareiškėja Pareiškėja susipažino su pateiktų mokymų medžiaga ir gavo sertifikatus, įskaitant 2023-06-09 sertifikatą Nr. P-00797/2023/00001351094 – „Interesų konfliktai“. Be to, 2024-03-28 įsakymu Nr. B4-46 dalis darbuotojų, įskaitant pareiškėją, buvo įpareigoti dalyvauti gyvuose mokymuose „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politika. Asmens duomenų tvarkymas praktikoje“, kuriuose pareiškėja dalyvavo ir savo dalyvavimą patvirtino parašu. Nepaisant to, ji iš karto po mokymų tęsė neteisėtus veiksmus, išduodama sertifikatus savo ūkiui. VMVT taip pat pateikė viešai prieinamą informaciją apie antikorupcijos politiką ir viešų bei privačių interesų deklaravimą, o darbuotojai turi galimybę konsultuotis su Vidaus tyrimų skyriaus specialistais el. paštu ar telefonu.

Teismas pažymi, kad atsakovas sudarė visas reikalingas sąlygas pareiškėjai susipažinti su teisės aktais ir dalyvauti privalomuose mokymuose. Pareiškėja turėjo visas galimybes susipažinti su mokymų medžiaga ir pasinaudoti konsultacijomis, tačiau to nepadarė. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, jog nežinojimas įstatymo neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl pareiškėjos teiginiai apie mokymų trūkumą yra nepagrįsti.

Pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai, esą VMVT jos veiksmus įvertino formaliai, neatsižvelgė į proporcingumo, tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijus bei skirta nuobauda yra per griežta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovas priimdamas sprendimą bei atlikdamas tarnybinės veiklos tyrimą vertino pareiškėjos ilgametį tarnybos stažą, pareigų pobūdį, padaryto pažeidimo pakartotinumą bei galimą poveikį institucijos veiklai ir reputacijai. Tai rodo, kad tarnybinė nuobauda buvo taikyta atsižvelgiant į visus tarnybinius ir faktinius kriterijus, todėl pareiškėjos argumentas dėl taikytos tarnybinės nuobaudos neproporcingumo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos teiginiai apie jos ilgametę tarnybą ir anksčiau gautas skatinimo priemones, jos gailėjimąsi negali būti laikomi pakankamu pagrindu švelninti nuobaudą. Nustatyta, kad pareiškėja, turėdama galimybes konsultuotis su atsakingais darbuotojais, tyčia ir sąmoningai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus, naudodamasi savo tarnybine padėtimi savo asmeninio ūkio naudai. Ilgametė tarnyba bei prieš tai taikyti paskatinimai nagrinėjamu atveju neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės už sąmoningai (tyčia) padarytą pažeidimą.Formos viršus

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kaip jau minėta ankščiau vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 3 punktu, piktnaudžiavimas tarnyba laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju R. B., naudodamasi savo tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, 2023-05-15–2024-05-11 laikotarpiu savo ūkiui ne kartą išrašė ir TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Šie veiksmai buvo atliekami sąmoningai (tyčia) siekiant asmeninės naudos ir nėra suderinami su Reglamento 2017/625 5 straipsnio 1 dalies bei 88 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad oficialią kontrolę vykdantys darbuotojai neturi turėti interesų konflikto ir privalo išlaikyti profesinio elgesio nešališkumą. Be to, R. B. tokiais veiksmais pažeidė VMVT direktoriaus 2008-05-21 įsakymu Nr. B1-288 patvirtinto Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo nuostatas bei Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/594 III skyriaus 2 skirsnio 16 straipsnyje nustatytus biologinio saugumo reikalavimus.

Vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas taip pat laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. R. B. akivaizdžiai turėjo kilusį viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tačiau nenusišalino ir toliau savo ūkiui išrašė bei TRACES NT sistemoje užregistravo 13 vidaus prekybos sertifikatų. Tokiais veiksmais pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir nesinaudoti tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti. Pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose ji teigė „nieko blogo nepadariusi, naudos nepatyrusi“, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, nes bylos duomenys patvirtina tiek piktnaudžiavimą tarnyba, tiek viešųjų ir privačių interesų pažeidimą.

Teismas vadovaudamasis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, VTĮ ir LVAT suformuluotomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjai paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjos elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją ir kt., todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atlikus išsamų visų aktualių faktinių aplinkybių tyrimą, teisės aktai pritaikyti tinkamai, motyvai (ginčijamus įsakymus vertinant kartu su Išvada) išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Formos apačia

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėja prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius