Administracinė byla Nr. eI2-13765-1244/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03095-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas I. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr.25S118470, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.
2.1. Atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes nustatė asmens nelegalios migracijos grėsmę, tačiau pareiškėjas nesiekė atvykti į Lietuvos Respubliką nesilaikydamas teisinių atvykimo, buvimo ir gyvenimo reikalavimų, todėl Migracijos departamento argumentas dėl nelegalios migracijos grėsmės neatitinka pačios nelegalios migracijos sąvokos reikšmės, atitinkamai, yra nepagrįstas.
2.2. Sprendime nurodyta, jog nuotolinės apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad vyks dirbti į Lietuvą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tačiau Migracijos departamentas teigia, jog pasisakydamas apie 95 kodą, pareiškėjas nurodė, kad nėra išklausęs teorinės dalies ir minėtus kursus išklausys atvykęs dirbti į Lietuvą. Migracijos departamento teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik pareiškėjo teiginiams, bet ir byloje esantiems įrodymams.
2.3. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geras meistras“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Bendrovė), kuri yra pareiškėjo darbdavys, teigimu, pareiškėjas yra išklausęs kursų dėl 95 kodo teorinę dalį, o praktinius mokymus atlikti galės tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, kai bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovė nuo darbo sutarties sudarymo momento iki šiol nuolatos palaiko ryšį, bendrauja su pareiškėju. Bendrovės teigimu, pareiškėjas stengėsi, jog galėtų teisėtai atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką, nėra ir nebuvo jokio realaus pagrindo ar grėsmės dėl pareiškėjo nelegalios migracijos. Tokia Bendrovės pozicija leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas siekia į Lietuvos Respubliką atvykti, siekdamas teisėtai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
2.4. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus (sąlygas), to neginčija ir Migracijos departamentas, todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamentas laiko, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto keliamus reikalavimus. Vis dėlto, pareiškėjo pateikta pažyma apie teorinės dalies mokymų atlikimą nereiškia, kad pareiškėjas realiai atitinka minėtoje nuostatoje įtvirtintus reikalavimus. Vien 95 kodo teorinės dalies kursų išklausymas nesuteikia galimybės dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Tik išklausius teorinę dalį, darbdaviui leidžiant praktinę dalį atlikti vėliau, gali būti svarstomas leidimo laikinai gyventi išdavimas pagal pareiškėjo norimas atlikti pareigas.
4.2. 2025 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota pažyma Nr. 2070, kad pareiškėjas išklausė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti teorinę dalį (toliau – ir Pažyma). Tačiau pareiškėjas nėra su ja susipažinęs, nes nurodė, kad tokių mokymų dar nėra išklausęs. Atlikta pareiškėjo apklausa parodo, kad jis nepagrindžia atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Tai, kad pareiškėjas pats nėra susipažinęs su mokymais, kuriuos turėtų būti išklausęs, siekdamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju, nepagrindžia vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat tai, kad pareiškėjas nepateikė aiškių paaiškinimų dėl vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo (apklausos metu į klausimus atsakinėjo paviršutiniškai) ir siekia įsidarbinti pareigose, kurių pobūdis yra nuolatinis judėjimas kitų šalių teritorijoje (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), sukelia rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
4.3. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jis nėra išklausęs 95 kodo teorinės dalies kursų, nors prie jo prašymo yra pridėta tokią aplinkybę liudijanti Pažyma, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo ir jo galimybės realiai vykdyti tarpininkavimo rašte nustatytas darbo funkcijas.
4.4. Nustačius, kad pareiškėjas paneigė aplinkybes dėl atitikties Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, bei pareiškėjui pateikus tikrovę neatitinkančius duomenis, atsirado pagrindas manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei. Atitinkamai, laikytina, jog Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metų duotų paaiškinimų, kurie iš esmės prieštarauja bylos medžiagai ir dokumentams, pateiktiems su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.
4.5. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, nes yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog asmuo teikė tikrovę neatitinkančią informaciją, bei sukėlė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geras meistras“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
6. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas ir neparemtas jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas yra išklausęs kursų dėl 95 kodo teorinę dalį, tačiau praktinius mokymus galėtų atlikti tik atvykęs į Lietuvos Respubliką. Bendrovė su pareiškėju bendravo ilgą laiką dar iki darbo sutarties sudarymo. Pareiškėjas labai stengėsi, jog galėtų dirbti Bendrovėje, todėl nėra ir nebuvo jokio realaus pagrindo teigti, kad kyla pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
k o n s t a t u o j a:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 25S118470, kuriuo atsisakyta pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.
8.1. 2025 m. sausio 29 d. pareiškėjas ir Bendrovė sudarė darbo sutartį Nr. 463 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ekspeditoriumi neterminuotai. Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo laikinojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba nacionalinės (D) vizos išdavimo dienos ir atvykus į darbo vietą.
8.2. 2025 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. 2070 nurodyta, kad pareiškėjas „<...> yra išklausęs motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (26104112) teorinę dalį (150 val.) nuotoliniu būdu“.
8.3. 2025 m. balandžio 17 d. per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini) pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2502-LLG-1204 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį. Jame nurodoma, kad prašymą teikia darbdavys (vadinasi, Bendrovė). Prašymo dalyje „Nurodykite įgytą specialybę ir (ar) suteiktą kvalifikaciją“ nurodė „Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti pradinio profesinio mokymo programos teorinė dalis (265104112)“. Su prašymu pareiškėjas pateikė savo paso, neteistumo pažymos, Darbo sutarties, Pažymos, vairuotojo pažymėjimo skaitmenines kopijas, Bendrovės tarpininkavimo raštą Nr. 20250205-020158.
8.4. 2025 m. gegužės 5 d. Migracijos departamento darbuotojos ir pareiškėjo nuotoliniu būdu vykusio pokalbio transkripcijos duomenimis, šio pokalbio metu:
8.4.1. Pareiškėjas nurodė, kad turi 95 kodo sertifikatą, tačiau tuomet Migracijos departamento darbuotojai paprašius patikslinti duomenis, ar pareiškėjas turi patį sertifikatą, nes byloje yra duomenys (Pažyma), kad pareiškėjas yra išklausęs 95 kodo teoriją, pareiškėjas atsakė „taip taip“; taigi, vėl pasitikslinus, ar sertifikato neturi, pareiškėjas atsakė „ne“;
8.4.2. Migracijos departamento darbuotojai pasiteiravus, kokiu būdu pareiškėjas išklausė teoriją, jis nurodė: „Šita iš [Bendrovės] Kadrų skyriaus pasakė, kad nuotoliniu būdu“; Migracijos departamento darbuotojai pasitikslinus, ar pareiškėjas mokėsi ar nesimokė teorijos, jis atsakė: „Teks mokytis“; pareiškėjo dar kartą paklausus, ar jis dar nesimokė, pareiškėjas atsakė: „Dar ne“;
8.4.3. Migracijos departamento darbuotojai galiausiai pasiteiravus, ar pareiškėjo turima Pažyma, kad yra išklausęs 150 valandų teorijos, yra tiesiog pažyma, o mokytis pareiškėjas pradės, kai atvyks, jis atsakė: „taip“; Migracijos departamento darbuotojai pasitikslinus, ar praktiką pareiškėjas atliks tuomet, kai atvyks, jis atsakė teigiamai.
8.4.4. Pareiškėjo pasiteiravus, koks numatytas jo darbo užmokestis Bendrovėje, pareiškėjas atsakė: „berods 2,000–2,500“; Migracijos departamento darbuotojai pasitikslinus, ar pareiškėjas neskaitė savo dokumentų, jei nežino darbo užmokesčio, jis atsakė, kad perskaitė, bet dabar neprisimena.
8.5. 2025 m. gegužės 21 d. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Sprendime nurodyta, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
8.6. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:
8.6.1. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini);
8.6.2. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į klausimus atsakė nenuosekliai, netiksliai, paviršutiniškai;
8.6.3. Pareiškėjas socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra;
8.6.4. Pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybe, kad atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija ir neatsakė į užduotus klausimus, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė;
8.6.5. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų tvarkos aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė: norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme (6.10 papunktis). Svarbu ir tai, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
10. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią administracinių teismų praktiką formuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
10.1. Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
10.2. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas
10.3. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
10.4. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, <...>.
10.5. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
10.6. Kriterijų tvarkos aprašas, reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką (Kriterijų tvarkos aprašo 1 p.).
10.7. Kriterijų tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų tvarkos aprašo 6.2 p.); užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (Kriterijų tvarkos aprašo 6.10 p.).
10.8. Vadovaujantis Kriterijų tvarkos aprašo 9 punktu, įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes ir nustačius bent du aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus arba bent vieną aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
10.9. Dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui yra atsakingas pats užsienietis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQ1Mi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2452-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2452-556/2021">eA-2452-556/2021</a>).
10.10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla) numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDEwMy01NzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4103-575/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4103-575/2020">eA-4103-575/2020</a> ir kt.). Įstatymų leidėjas Įstatymo 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus; nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQyNS01NTYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2425-556/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2425-556/2023">eA-2425-556/2023</a>).
10.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 166 redakcija) patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
11. Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė šio procesinio sprendimo 7.3 papunktyje nurodytus dokumentus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas įvykdė formaliuosius reikalavimus ir pateikė teisės aktuose nurodytus dokumentus. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti užsieniečio realų siekį Lietuvos Respublikoje. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad net ir vien tik Įstatyme numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr. šio procesinio sprendimo 9.10 punktą).
12. Skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, kad prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Konkrečiai, atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas pats nėra susipažinęs, su mokymais, kuriuos turėtų būti išklausęs, siekdamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju, nepagrindžia vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; pareiškėjui nepateikus aiškių paaiškinimų dėl vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo (apklausoje atsakinėjus paviršutiniškai) ir siekiant įsidarbinti pareigose, kurių pobūdis yra nuolatinis judėjimas kitų šalių teritorijoje (tarptautinio krovinių vežimo transporto
priemonės vairuotojas), kyla rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos
grėsmė.
13. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, kad 2025 m. gegužės 5 d. įvyko Migracijos departamento įgaliotos darbuotojos ir pareiškėjo nuotolinis susitikimas (pokalbis), kurio metu Migracijos departamento darbuotoja pareiškėjui uždavinėjo klausimus. Vienas iš klausimų buvo apie 95 kodo išdavimą, kuris suteikia teisę dirbti Bendrovėje (važinėti tolimaisiais reisais). Pareiškėjas nurodė, jog yra išklausęs nuotolinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamus mokymus, tačiau 95 kodo neturi (nėra gavęs), kadangi pirmiausia turi atvykti į Lietuvos Respubliką ir praeiti tam skirtus mokymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime šiuo aspektu nurodo, kad pareiškėjas yra išklausęs kursų dėl 95 kodo teorinę dalį, tačiau praktinius mokymus galėtų atlikti tik atvykęs į Lietuvos Respubliką; Bendrovės vertinimu, pareiškėjas labai stengėsi, jog galėtų pas ją dirbti.
14. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas reikiamos profesinės kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvoje (t. y., užsiimti veikla, dėl kurios prašė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) neturėjo, todėl turėjo išklausyti atitinkamos srities mokymų teorinę dalį ir atlikti praktinę dalį. 2025 m. gegužės 5 d. Migracijos departamento darbuotojos ir pareiškėjo pokalbio transkripcija patvirtina, jog pareiškėjas nurodė teorinės dalies nesimokęs; iš pareiškėjo atsakymų galima suprasti, kad turimą Pažymą jis laiko formalumu, o mokytis pradės atvykęs į Lietuvą. Tokiomis aplinkybėmis į bylos medžiagą pateikta Pažyma, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina patvirtinančia aplinkybę, kad pareiškėjas iš tiesų (realiai) nuotoliniu būdu išklausė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti mokymo programos teorinės dalies kursus. Pareiškėjas į bylos medžiagą nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas kitokiai išvadai; tiek pareiškėjo, tiek Bendrovės argumentai šiuo aspektu apsiriboja deklaratyviais teiginiais (be kita ko, Bendrovė teikiamame atsiliepime tvirtina, jog pareiškėjas mokymus išklausė, tačiau nepateikia jokių tokią aplinkybę realiai pagrindžiančių duomenų, t. y., nėra aišku, kokie duomenys lemia atitinkamą Bendrovės įsitikinimą (pavyzdžiui, ar ji remiasi tik pareiškėjo nurodyta informacija, kad mokymus jis išklausęs, ar iš tiesų kontroliavo pareiškėjo mokymosi procesą ir pan.).
15. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nustatė nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą (duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės).
16. Migracijos departamentas taip pat atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme, pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas sąžiningas ir atsakingas, pareiškėjas turėjo žinoti ne tik tai, kokius reikalavimus jis turi atitikti, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas), bet ir užtikrinti tinkamą ir savalaikį šiose nuostatose suformuluotų imperatyvų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas Bendrovės, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu nagrinėjamu aspektu pareiškėjo ir Bendrovės veiksmai vertintini kartu.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atitinkamą prašymą teikiančiam asmeniui turėjo būti žinoma, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus būtina pateikti duomenis apie užsieniečio turimą profesinę kvalifikaciją, susijusią su darbu, kurį jis ketina dirbti Lietuvoje. Neginčytina, kad Migracijos departamentui teikiami atitinkamą profesinę kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys turi būti teisingi, tikslūs bei aiškiai patvirtinantys juose nurodomų aplinkybių realumą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos užtikrinti, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi tikslas yra pagrįstas, taigi, nesiekiama piktnaudžiauti migracijos procedūromis, taip eliminuojant nelegalios migracijos grėsmę.
19. Tuo tarpu, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Pažymą, kurios duomenimis jis yra išklausęs motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programos pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka (26104112) teorinę dalį (150 val.) nuotoliniu būdu, tačiau 2025 m. gegužės 5 d. su Migracijos departamento darbuotoja vykusio pokalbio metu galiausiai nurodė, kad teorijos dar nesimokė ir viską mokysis atvykęs į Lietuvą. Taigi, prašymo išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pateikimo metu pareiškėjas ne tik neturėjo reikalingos profesinės kvalifikacijos, bet ir Migracijos departamentui buvo pateikti neteisingi duomenys, kuriais klaidinant, siekta įrodyti, kad profesinę kvalifikaciją pareiškėjas turi.
20. Teisėjų kolegija, vertindama surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nustatė nagrinėjamu atveju esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintą pagrindą (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).
21. Be to, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas tokių ryšių neturi, nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).
23. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Migracijos departamentas turi teisę neišduoti leidimo laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vieno Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo. Aptariamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepaneigė.
24. Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus – aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, atliktas atitinkamas aplinkybių vertinimas. Atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, be to, teisėjų kolegija nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti byloje ginčijamo Sprendimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo I. A. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.
Teisėjų kolegija Linas Baublys
Justina Nasutavičienė
Ieva Saudargaitė
