Administracinė byla Nr. eI2-3279-860/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05471-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,
sekretoriaujant Oksanai Babaitienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą (patikslintą) atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto dalies ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. birželio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) dalyje dėl 2024 m. gegužės 19 d. prašymo 1 klausimo, kur atsisakyta teikti dokumentus, neturinčius asmens duomenų, o motyvavo visų Rašto 1 prašyme įvardytų dokumentų neteikimą asmens duomenų apsauga; 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (Kauno apygardos skyriaus) (toliau – ir LAGK) 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21RE1-282 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kur LAGK nesiaiškino, kad Rašto 1 prašyme yra dokumentų, kur nėra jokių asmens duomenų, todėl nepagrįstai atsisakyta teikti tuos dokumentus dėl asmens duomenų apsaugos.
Paaiškina, kad Inspekcijai 2024 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kurio 1 klausimu prašė pateikti Inspekcijos specialisto R. G. išvados 10 priedą, t. y. dokumentus ir informaciją dėl du kartus vykdytos administracinės procedūros ir jos metu atliktų veiksmų. Tačiau pareiškėjo teigimu, 2024 m. birželio 6 d. Inspekcija pateikė Raštą, kuriuo, be kita ko, atsisakė pateikti dokumentus, kadangi pateikus prašomus duomenis būtų pažeisti asmens duomenų apsaugos principai. Nurodo, kad nesutikdamas su Raštu, 2024 m. liepos 8 d. pateikė skunda LAGK. Tačiau, vėlgi, LAGK skundą atmetė. Pareiškėjas skunde (patikslintame) nesutinka su Inspekcijos Rašto dalimi, kuria atsisakyta pateikti dokumentus, nurodytus Prašymo 1 klausime, kuriuose nėra asmens duomenų, bei atitinkama LAGK Sprendimo dalimi. Mano, kad skundžiami dokumentai yra nepagrįsti, neteisėti bei turi būti panaikinti. Pirmiausia, pareiškėjas nesutinka dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo. Anot pareiškėjo, kai kurie Prašymo 1 klausime nurodyti dokumentai neturi asmens duomenų, todėl, pareiškėjo teigimu, tiek LAGK, tiek Inspekcija, negalėjo atsisakyti pateikti visus prašomus dokumentus. Pavyzdžiui, pareiškėjo nuomone, valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktuose istoriniuose brėžiniuose nėra asmens duomenų. Mano, kad istoriniams brėžiniams nėra taikoma asmens duomenų apsauga. Taip pat teigia, kad istoriniuose brėžiniuose patalpos priklausė Sovietų Sąjungai, o vėliau Lietuvos valstybei ir Panevėžio m. savivaldybei. Tad mano, jog minėtuose dokumentuose nebuvo fizinių asmenų duomenų. Juo labiau, kad jam galėjo būti pateikti prašomi dokumentai, kuriuose esantys asmens duomenys galėjo būti uždengti. Antra, pareiškėjo įsitikinimu, LAGK Sprendime visiškai nesureagavo į tai, jog Inspekcija Rašte pateikė melagingus teiginius. Nurodo, jog Inspekcija Rašte melagingai teigia, kad istoriniuose brėžiniuose yra asmens duomenų. Pareiškėjo teigimu, tokie Inspekcijos teiginiai yra melagingi, todėl reikia reaguoti griežtai, tačiau to LAGK nepadarė. Trečia, anot pareiškėjo, Inspekcija Rašte nurodė ir daugiau melagingų teiginių. Pavyzdžiui, Inspekcija skundžiamame Rašte nurodo, jog cituoja, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, tai nėra citatos, o Inspekcijos darbuotojo asmeninė nuomonė.
2. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, kad veikė teisės aktų – lex specialis, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir Asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų viršininko 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1V-171 (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklės), nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Inspekcijos teigimu, asmens duomenys Inspekcijoje tvarkomi vadovaujantis BDAR. O Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad siekiant įgyvendinti BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo atskaitomybės principą, duomenys trečiosioms šalims gali būti teikiami tik, kai duomenų gavėjas teiktame prašyme nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, kad duomenų tvarkymas (teikimas) atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus ir yra pagrįstas bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto duomenų tvarkymo sąlyga. Tačiau, anot atsakovės, pareiškėjas Prašyme nenurodė asmens duomenų gavimo teisinio pagrindo, kodėl pareiškėjo interesai yra viršesni už duomenų subjektų teises ir laisves, nenurodė asmens duomenų gavimo tikslo, todėl mano, jog pagrįstai pareiškėjui neteikė jo prašomų dokumentų ir duomenų. Tad Inspekcijos nuomone, pareiškėjo Prašyme nebuvo nurodoma, kas ir kaip pažeidžia jo tariamas teises ir teisėtus interesus. Taip pat mano, jog nei skunde LAGK, nei skunde teismui nenurodoma, kodėl ir kaip skundžiamas Raštas pažeidžia pareiškėjo teises ir saugomus interesus, kuriuos galima ginti bei nenurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Galiausiai atsiliepime pažymi, jog Raštas ir LAGK Sprendimas yra teisėti ir motyvuoti, priimti nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, juose nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, teisinis pagrindas, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
3. Teismo posėdyje:
- pareiškėjas palaikė skundą (patikslintą) ir jame išdėstytą poziciją.
konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Rašto dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui A. T. pateikti Prašymo 1 klausime (prašyme) nurodytus dokumentus ir duomenis, neturinčius asmens duomenų, o motyvavo visų Rašto 1 prašyme įvardytų dokumentų neteikimą asmens duomenų apsauga, bei atitinkamos LAGK Sprendimo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad:
5.1. 2024 m. gegužės 19 d. pareiškėjas Inspekcijai pateikė Prašymą.
Prašyme pateikė šiuos klausimus / prašymus: (duomenys neskelbtini).
5.2. Inspekcija 2024 m. birželio 6 d. pateikė Raštą dėl pareiškėjo Prašymo.
Inspekcija Rašte, be kita ko, atsakė į pareiškėjo Prašyme pateiktus klausimus bei prašymus. Dėl prašymo atsiųsti specialisto R. G. išvados 10 priedo dokumentus (Prašymo 1 prašymas), Inspekcija nurodė, jog yra prašoma pateikti trečiųjų fizinių asmenų duomenis. Nurodyta, kad asmens duomenys Inspekcijoje tvarkomi vadovaujantis BDAR. Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad siekiant įgyvendinti BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo atskaitomybės principą, duomenys trečiosioms šalims gali būti teikiami tik, kai duomenų gavėjas teiktame prašyme nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, kad duomenų tvarkymas (teikimas) atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus ir yra pagrįstas bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto duomenų tvarkymo sąlyga. Prašyme privaloma nurodyti: 19.1. duomenų gavimo konkretų ir aiškiai apibrėžtą tikslą; 19.2. jeigu yra, duomenų tvarkymo (gavimo) teisinį pagrindą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose, ir konkrečią jų nuostatą, suteikiančią teisę gauti asmens duomenis; 19.3. duomenų tvarkymo (gavimo) teisėtą sąlygą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaujantis suteikiama teisė gauti asmens duomenis; 19.4. duomenų teisėto tvarkymo (teikimo) sąlygą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaudamasi Inspekcija turi teisę pateikti šiuos duomenis trečiajam asmeniui; 19.5. konkrečią prašomų duomenų apimtį, t. y. kokių konkrečių duomenų prašoma: vardo, pavardės, paskirtos baudos dydžio ir pan. Prašymai pateikti visą turimą informaciją apie asmenį nelaikytini konkrečiais; 19.6. kai duomenis tvarkyti (teikti) reikia siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, dėl kokio viešojo intereso arba viešosios valdžios funkcijų reikia gauti asmens duomenis; 19.7. kai duomenis tvarkyti (gauti) reikia siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų apsaugos, kodėl šių asmenų interesai yra viršesni už duomenų subjekto teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad Prašyme pareiškėjas nenurodė asmens duomenų gavimo teisinio pagrindo, kodėl jo interesai yra viršesni už duomenų subjektų teises ir laisves, ne dėl visų prašomų dokumentų pareiškėjas pagrindė asmens duomenų gavimo tikslą, todėl Inspekcija nurodė, jog prašomų dokumentų neteiks. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę prašyti teismo išreikalauti reikiamus rašytinius įrodymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnyje numatyta tvarka. Į antrą klausimą (pateikti Pastato Nr. 6 2 aukšto pastato statytojo pateiktą archyvinę medžiagą, kurioje matoma, kad tiksliai toje vietoje, kur dabar įrengtos durys anksčiau taip pat buvo durys) Inspekcija nurodė, kad minėta išvada yra skirta Inspekcijos Teisės departamentui. Į 3, 4, 5, 11 ir 12 klausimus, Inspekcija nurodė, jog neteikia naudojamų statinių, gyvavimo ciklo metu atsiradusiems pakeitimams, lyginamųjų brėžinių atitikties istoriniams dokumentams, neatlieka lyginamųjų matavimų kompiuterine įranga, neteikia paaiškinimų, dėl naudojamų statinių visų laikančiųjų ar nelaikančiųjų konstrukcijų išdėstymo ir jų tipo. Į 6 klausimą pažymėjo, kad siena ir krosnis negali būti laikoma anga, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 6.2 punkto nuostatomis, laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. STR 1.01.08:2002 6.4 punkto nuostatomis, nelaikančios sienos – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį. O lietuvių kalbos žodyno duomenimis, anga – atviras tarpas, skylė, įėjimas, krosnis – plytų įtaisymas patalpai šildyti, maistui virti, kepti ir kt., o siena – vertikali pastato dalis. Į 7 ir 8 klausimus atsakė, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti, parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje), įvertinti statybinių tyrimų rezultatus. Į 9 klausimą nurodė, kad nustačius, jog statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, Inspekcija imasi tolimesnių veiksmų, teisės aktų nustatyta tvarka, pritaikant administracinio nusižengimo poveikio priemones ir pašalinant nustatytus pažeidimus. Į 10 klausimą taip pat nurodė, jog nustačius, jog statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, Inspekcija imasi tolimesnių veiksmų, teisės aktų nustatyta tvarka, pritaikant administracinio nusižengimo poveikio priemones ir pašalinant nustatytus pažeidimus.
5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Raštu, kreipėsi į LAGK.
5.4. LAGK 2024 m. rugsėjo 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos Rašto panaikinimo atmetė.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Inspekcijos Raštas yra individualus administracinis teisės aktas. Dėl Prašymo 1 prašymo LAGK nurodė, jog pareiškėjas objektyviai negali žinoti, ar jo prašomuose pateikti dokumentuose yra asmens duomenų, ar ne. Taip pat pažymėjo, jog pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, būtent Inspekcijai, kaip duomenų valdytojai, tenka atsakomybė už tai, kad būtų laikomasi 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo principų ir būtent atsakovė kiekvienu konkrečiu atveju turi sugebėti įrodyti, kad šių principų laikomasi (atskaitomybės principas). Todėl LAGK vertinimu, Inspekcija, nustačiusi, jog pareiškėjo prašomuose pateikti dokumentuose yra asmens duomenų, o pareiškėjo prašymas neatitinka tokiam prašymui keliamų reikalavimų, pagrįstai atsisakė pateikti šiuos dokumentus (atskleisti asmens duomenis) ir pareiškėjui išaiškino tokių duomenų gavimo Inspekcijoje tvarką. Įvertinusi Inspekcijos atsakymus į kitus pareiškėjo Prašyme pateiktus klausimus ir prašymus, LAGK iš esmės nurodė, jog atsakymai yra pakankamai aiškūs ir nedviprasmiški. Tad, atitinka teisės aktų reikalavimus.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Rašto dalimi dėl Prašymo 1 klausimo - prašymo ir atitinkama LAGK Sprendimo dalimi, kreipėsi į teismą.
7. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MjItNDQyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-622-442/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-622-442/2020">A-622-442/2020</a>; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNjIwLTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3620-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3620-415/2020">A-3620-415/2020</a>; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su LAGK Sprendimo, jo dalimi, neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl Inspekcijos Rašto dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui A. T. pateikti Prašymo 1 klausime (prašyme) nurodytus dokumentus ir duomenis, neturinčius asmens duomenų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.
To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (13 straipsnio 1 dalis).
9. VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (to paties straipsnio 12 dalis). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (to paties straipsnio 5 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Taigi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).
10. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.).
11. Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Taigi, LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTgtNDQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-398-442/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-398-442/2015">A-398-442/2015</a>; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
12. Kaip matyti iš bylos, Inspekcija atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymo 1 prašymą iš esmės parašiusi, kad pareiškėjas prašo pateikti trečiųjų fizinių asmenų duomenis, o pateiktas prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. nenurodytas asmens duomenų gavimo teisinis pagrindas, kodėl pareiškėjo interesai yra viršesni už duomenų subjektų teises ir laisves, ne dėl visų prašomų dokumentų pagrįstas asmens duomenų gavimo tikslas, todėl Inspekcija prašomų dokumentų neteiks.
13. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį, o 2 dalyje – jog šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus <...>. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis), o šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679 (2 straipsnio 3 dalis). Sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).
14. Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad jam neturėjo būti pateikti asmens duomenys, tačiau jis teigia, jog ne visuose prašytuose pateikti dokumentuose buvo asmens duomenys.
Kaip matyti iš bylos, minėta, pareiškėjas Prašymo 1 prašymu prašė Inspekcijos pateikti (atsiųsti) specialisto R. G. išvados 10 priedo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai buvo surašyti (priimti, gauti) pagal jo skundus vykdytose administracinėse procedūrose.
Tuo tarpu Inspekcija iš esmės vienu sakiniu parašiusi, kad pareiškėjas prašo pateikti trečiųjų fizinių asmenų duomenis, atsisakė pareiškėjo Prašymo 1 prašymą dėl dokumentų pateikimo tenkinti. Tačiau toks formalus teiginys negali būti laikomas pagrįstu. Visų pirma, pareiškėjas jokių konkrečių asmens duomenų neprašė pateikė, jis prašė pateikti minėtus dokumentus, kurie buvo surašyti (priimti, gauti) pagal jo skundus vykdytas administracines procedūras. Antra, Inspekcija skundžiamame Rašte, jo dalyje, visiškai nepateikė jokių argumentų ir neatliko jokios prašomų pateikti dokumentų analizės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad visuose, be išimties, prašomuose pateikti dokumentuose (minėta, buvo prašoma iš viso pateikti 10 skirtingų dokumentų) yra asmens duomenų. Trečia, net jeigu prašomame ar prašomuose dokumentuose yra tam tikrų asmens duomenų, tai neaišku, kodėl Inspekcija negalėjo pateikti atitinkamų dokumentų išrašų, be asmens duomenų, ar atitinkamas dokumentų dalis su asmens duomenimis uždengiant ir pan.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad Inspekcijos skundžiamo Rašto dalis iš esmės yra be motyvų. Tai reiškia, kad skundžiamo Rašto dalis neatitinka VAĮ reikalavimų.
16. Teismas pažymi, kad Inspekcijos atsiliepime pateikti argumentai iš esmės yra ne į ginčo esmę, tad yra nereikšmingi ir nekeičiantys šioje byloje padarytų išvadų, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys.
17. Taigi, skundžiama Inspekcijos Rašto dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, tad ji panaikinama; pareiškėjo skundas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti Inspekciją pareiškėjo Prašymo 1 prašymą svarstyti iš naujo, tačiau šiuo atveju panaikinus skundžiamo Rašto dalį, Inspekcijai ir taip lieka pareiga priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo 1 prašymo, nes administracinė procedūra nėra baigta.
Be to, kadangi panaikinama skundžiamo Inspekcijos Rašto dalis, tad yra pagrindas panaikinti ir atitinkamą LAGK Sprendimo dalį.
18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
19. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. teismo sprendimas priimtas jo naudai, tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad pareiškėjui iš viso priteistina iš atsakovės būtent 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą (patikslintą) dėl rašto dalies ir sprendimo dalies panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, susijusią su atsakymu į pareiškėjo A. T. 2024 m. gegužės 19 d. prašymo 1 klausimą (prašymą).
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (Kauno apygardos skyriaus) 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 21RE1-282 dalį, kuria buvo atmesta pareiškėjo A. T. skundo dalis, susijusi su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo A. T. 2024 m. gegužės 19 d. prašymo 1 klausimą (prašymą).
Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.
Teisėjas Saulius Jakaitis
