Administracinė byla Nr. eI1-12200-386/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3;
55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
dalyvaujant pareiškėjui R. B. ir jo atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
2025 m. rugpjūčio 13 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2025 m. gegužės 20 d. patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė arba Tarnyba), 50 000 Eur neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas) dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Patikslintame skunde nurodo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime.
Visų pirma, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į gyvenamąjį plotą, t. y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus kalėjime laiką kalėjo kamerų tipo patalpose, tačiau, kaip matyti iš Alytaus kalėjimo 2025 m. balandžio 9 d. pažymos, reg. Nr. SN-18-1050, ir Alytaus kalėjimo 2025 m. sausio 3 d. rašto, reg. Nr. SN-18-14, 1 priedo, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 12 būryje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. sausio 20 d. jam teko 3,47 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pareiškėjui kalint 15 būryje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki šiol tenka 3,45 kv. m gyvenamojo ploto.
Antra, kamerose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, neįrengta ar įrengta, tačiau blogai veikia ventiliacija, o dėl nesandarių langų žiemos sezonu tenka kęsti šaltį. Be to, sienų danga yra nelygi, sienos supelijusios, o vasaros sezonu kameroje jaučiamas labai didelis karštis ir trūksta gryno oro.
Trečia, pareiškėjas yra neįgalus asmuo (50 procentų darbingumo), patiriantis stiprius nugaros skausmus, nepertraukiamai vartojantis medikų išrašomus nuskausminamuosius vaistus. Pareiškėjui sunku judėti, tačiau, nors Alytaus kalėjimo administracijai žinoma pareiškėjo sveikatos būklė, į tai neatsižvelgiama, skirstant nuteistųjų miegamąsias vietas, t. y. pareiškėjui nuolat paskiriama lova „antrame aukšte“, į kurį įlipti jam labai sunku. Teigia, kad kiekvieną vakarą, bandydamas įlipti į lovą, pareiškėjas patiria fizinį skausmą ir dvasinį diskomfortą dėl kitų kalinių pašaipų. Pažymi, kad pareiškėjas ne kartą prašė kalėjimo administracijos pakeisti jam lovą į „pirmą aukštą“, keletą kartų kalėjimo administracijos nurodymu pareiškėjui buvo pakeista miegamoji vieta, tačiau po kurio laiko jam vėl paskiriama lova antrame aukšte.
Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis susirgo podagra, jį kamuoja stiprūs kojų skausmai, jis turi nuolatos vartoti vaistus, o dėl nuolatinio fizinio skausmo ir dvasinio diskomforto pareiškėjui sutriko miegas. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad jo sveikata pablogėjo dėl nejudraus gyvenimo būdo Alytaus kalėjime, kadangi jis nuo pat atvykimo į Alytaus kalėjimą nuolat rašė prašymus kalėjimo administracijai dėl darbo suteikimo, nurodė, kad turi atitinkamą specialybę ir kvalifikaciją, tačiau jokio darbo negavo. Pažymi, kad kalėjimo administracija atsakinėjo į pareiškėjo skundus visuomet taip pat, t. y., kad šiuo metu darbo pareiškėjui Alytaus kalėjime nėra, o pareiškėją įdarbinti yra administracijos teisė, bet ne pareiga.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad skundžiasi minimalaus gyvenamojo ploto trūkumu, bloga kamerų vėdinimo sistema, netinkamos miegojimo vietos paskyrimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjusia sveikata ir Alytaus kalėjimo administracijos atsisakymu suteikti pareiškėjui darbą.
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų ir teisėtų kalinimo sąlygų, jis patyrė neturtinę žalą, kadangi kentė fizinį ir dvasinį diskomfortą, pareiškėją kankino depresinės nuotaikos. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių pareiškėjas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, o dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas pasidarė dirglus ir jam sutriko miegas.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė patikslintą skundą, prašydami jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis su kitais kaliniais nebendrauja, nesinaudoja sporto sale ir nesimankština.
Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. gegužės 18 d., o Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. (perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir grąžintas 2025 m. birželio 9 d.), todėl atsakovė prašo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už skundžiamą laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. turi būti atmestas.
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto nurodo, kad Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2 papunktyje numatyta, jog asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Atsakovės teigimu, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Iš pareiškėjo perkėlimo į gyvenamąsias patalpas pažymos, gautos iš kompiuterinės programos „Įskaita“, apie pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų 17, 18 ir 15 būriuose gyvenamųjų patalpų plotus ir informaciją dėl jam tekusio gyvenamojo ploto, matyti, kad: 1) nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 17 d., nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d., nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 30 d., nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. vasario 26 d., nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 17 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, kuri yra 35,85 m2 ploto (be sanitarinio mazgo), įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,48 m2; 2) nuo 2024 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 18 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kuri yra 34,13 m2 ploto (be sanitarinio mazgo), įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,87 m2; 3) nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 6 d., nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kuri yra 33,49 m2 ploto (be sanitarinio mazgo), įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,18 m2.
Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą aktualiu bylai laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Bausmės atlikimo vietų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės teigimu, Alytaus kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose pažeidimų neužfiksuota. Alytaus kalėjimas vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku – 18°C – 22°C; šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė yra 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc.; šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis yra 0,15 m/s–0,25m/s., šaltuoju – 0,05 m/s–0,15 m/s; dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Paaiškina, kad Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visame kalėjime. Gyvenamieji kambariai ir kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tai numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos ir policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių atmestini. Pareigūnai, kurie yra atsakingi už tam tikrą nuteistųjų būrį, prižiūri tvarką ir švarą, todėl aptiktas ar nustatytas sugadintas ar netinkamas naudojimui inventorius kuo skubiau remontuojamas.
Atsakovė neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis raštu ar žodžiu dėl blogos ventiliacijos, šildymo ar atsiradusio pelėsio.
Dėl miegamosios vietos paskyrimo paaiškina, kad Alytaus kalėjime nuteistųjų paskirstymas į gyvenamąsias patalpas vykdomas taip, kaip tai numatyta Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, 14 punkte. Alytaus kalėjimo viršininkas, priimdamas sprendimus dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaujasi įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise priimti sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas. Teisės aktuose nėra numatyta teisė nuteistajam (suimtajam) rinktis būrio ar gyvenamosios vietos, taip pat nenumatyta teisė pasirinkti su kuo konkrečiai nuteistasis (suimtasis) pageidauja gyventi – šiuos klausimus sprendžia išimtinai Alytaus kalėjimo administracija. Jeigu nuteistasis nori pakeisti miegamąją vietą, būtina sąlyga raštu nurodyti konkrečias priežastis, tuomet tai bus įvertinta ir bus priimtas sprendimas. Taigi, tik nustačius priežastis, dėl kurių paskirtoje miegamoje vietoje nuteistasis negali gyventi, yra priimamas sprendimas dėl miegamosios vietos pakeitimo. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Alytaus kalėjime jo problema dėl lovos pirmame aukšte skyrimo nebuvo išspręsta, tačiau atsakovė pabrėžia, kad turimais duomenimis Alytaus kalėjime, įvertinus priežastis, buvo priimti pareiškėjui palankūs sprendimai dėl miegamosios vietos pakeitimo, todėl jis Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. NĮ-18-1321, Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. NĮ-18-1383 ir Alytaus kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. NĮ-18-127 buvo perkeltas į miegamąsias vietas, esančias pirmajame aukšte.
Dėl darbinės veiklos pažymi, kad Alytaus kalėjime nuteistieji dažniausiai užsiima darbine veikla bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūros arba teritorijos ar aplinkos tvarkymo, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, produkcijos gamybos srityse. Informacija apie laisvas užimtumo organizavimo darbine veikla vietas nuolat yra skelbiama Alytaus kalėjimo bendro naudojimo patalpose esančiuose informaciniuose stenduose, taip pat šią informaciją nuteistiesiems gali suteikti Resocializacijos skyriaus specialistai. Alytaus kalėjimas siekia, kad esančios laisvos užimtumo darbine veikla vietos būtų nuolat užimtos ir skatina bausmę atliekančius asmenis įsitraukti į užimtumą darbine veikla.
Atsakovės atstovė pažymi, kad Alytaus kalėjimo Darbinės veiklos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo teiktus prašymus dėl užsiėmimo darbine veikla, informavo jį raštu, jog šiuo metu Alytaus kalėjime nėra laisvų užimtumo darbine veikla pozicijų. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad jis neprivalo teikti prašymo į laisvas darbinės veiklos pozicijų vietas, o turi laukti Alytaus kalėjimo administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla. Be to, atkreipia dėmesį, kad Alytaus kalėjimo viršininkas pateiktuose atsakymuose 2024 m. birželio 10 d. (reg. Nr. SN-18-1037), 2024 m. rugsėjo 20 d. (reg. Nr. SN-18-1635), 2025 m. sausio 15 d. (reg. Nr. SN-18-143) ir 2025 m. balandžio 9 d. (reg. Nr. SN-18-1035) į pareiškėjo prašymus dėl užsiėmimo darbine veikla pareiškėjas informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 100 straipsnio 1 dalimi, šie sprendimai per vieną mėnesį nuo šio atsakymo gavimo dienos gali būti skundžiami Tarnybos direktoriui, tačiau pareiškėjas to nepadarė, o tai reiškia, kad minėti sprendimai jį tenkino.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės nurodo, kad pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl rekomendacijų pateikimo miegoti pirmame aukšte. Taip pat medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad į sveikatos priežiūros specialistus pareiškėjas būtų kreipęsis dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su blogomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nustatytas 50 procentų darbingumas, tačiau atsakovė pažymi, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenimis 2024 m. gegužės 23 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ANTAA) buvo gautas pareiškėjo prašymas nustatyti dalyvumo lygį, tačiau pareiškėjas priimto sprendimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistams nėra pateikęs.
Akcentuoja, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju Tarnybos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodoma žala kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Tarnybos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, tačiau nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, taip pat nepagrįstai prašoma priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymi, kad pareiškėjas į Alytaus kalėjimo administraciją ar Tarnybą dėl netinkamo kamerų ploto, pelėsio ar vėdinimo raštu nesikreipė ir nesiskundė, o pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų jam nekėlė.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, veiksmų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. gegužės 18 d., atlyginimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzI2LTUyMC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2726-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2726-520/2020">A-2726-520/2020</a> ir kt.).
CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01OTQtNjYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-594-662/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-594-662/2017">A-594-662/2017</a>, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.).
Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. periodiškai bausmę atlikinėjo Alytaus kalėjime, tuomet buvo perkeltas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir 2025 m. birželio 9 d. grąžintas atgal į Alytaus kalėjimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio periodiškai kalinamas Alytaus kalėjime, visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti (suvokti) apie tai, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidžiama, tačiau skundą teismui pateikė tik 2025 m. balandžio 28 d.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, t. y. teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies prašymu. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime prašo teismo taikyti byloje ieškinio senatį. Pareiškėjas, gavęs ir susipažinęs su atsakovės atsiliepimu, kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį, įrodymų, kodėl ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė, jo netaikyti neprašė. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl šiuo atveju teismas atsakovės prašymu taiko pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo trejų metų ieškinio senatį nuo 2025 m. balandžio 27 d. Konstatuotina, kad pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteista tik už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 27 d. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pritaikius pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį, toliau šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė (savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02NzctNDQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-677-442/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-677-442/2016">A-677-442/2016</a>; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTYtNTI1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-416-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-416-525/2017">A-416-525/2017</a>; ir kt.).
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.).
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas skundžiasi tuo, jog visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo Alytaus kalėjime laiką kalėjo kamerų (uždaro) tipo patalpose, tačiau jam atliekant laisvės atėmimo bausmę 12 būryje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. sausio 20 d. teko 3,47 kv. m gyvenamojo ploto, o pareiškėjui kalint 15 būryje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki šiol tenka tik 3,45 kv. m gyvenamojo ploto, nors turėtų būti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.
Kadangi teismas šioje byloje vertins tik laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. balandžio 27 d., todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl gyvenamojo ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. sausio 20 d. nebus vertinami.
Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1 papunktyje numatyta, kad asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, o asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, – ne mažiau kaip 3,6 kv. m.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d., nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 6 d., nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. gyveno 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kuri yra 33,49 m2 ploto (be sanitarinio mazgo), joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,18 m2. Pažymėtina, kad į bylą pateikta Alytaus kalėjimo 2025 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. SN-18-1050, iš kurios matyti, jog 15 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje bausmės atlikimo metu buvo įrengtos 9 vietos, todėl tokiu atveju vienam asmeniui tekęs plotas yra 3,72 kv. m. Pažymėtina, kad tokie duomenys (9 miegamosios vietos) atsispindi ir pačios atsakovės pateiktoje kompiuterinės programos „Įskaita“ suformuotoje pažymoje. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų patalpų plotas nurodomas be sanitarinio mazgo, kadangi sanitarinių mazgų plotas išskiriamas atskirai nuo bendro patalpų ploto.
Pažymėtina, kad jokie imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzUxLTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1351-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1351-624/2017">A-1351-624/2017</a>; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-33-520/24 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjg2LTUwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1686-502/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1686-502/2016">A-1686-502/2016</a>; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNTEtODE1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-51-815/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-51-815/2024">TA-51-815/2024</a>; kt.).
Šiuo atveju atsakovės atstovės pateikti duomenys jokiais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, jog pareiškėjui jo skundžiamu ginčo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovės padarytų veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu teisės aktuose įtvirtinta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu, pažeistos nebuvo, todėl jo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl prastos ventiliacijos ir kitų higienos normų neatitikimų
Pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, neįrengta ar įrengta, tačiau blogai veikia ventiliacija, o dėl nesandarių langų žiemos sezonu tenka kęsti šaltį. Be to, sienų danga yra nelygi, sienos supelijusios, o vasaros sezonu kameroje jaučiamas labai didelis karštis ir trūksta gryno oro.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 12 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės), 12.10 papunktyje įtvirtinta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, tačiau pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis dėl ventiliacijos nebuvimo, nesandarių langų žiemos sezonu, per žemos / aukštos temperatūros, ant sienų matomo pelėsio kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, taip pat, kad su skundais ar prašymais kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus, o jokie teisės aktai neįpareigoja kalėjimo administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės.
Pareiškėjas, teigdamas, jog kameroje nebuvo vėdinimo ar jis buvo netinkamas, buvo per didelė ar per žema temperatūra, drėgmė, vizualiai matėsi pelėsis, nepateikė jokių įrodymų dėl šių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pateikė į bylą savo prašymus dėl kitų kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau nėra duomenų apie tai, jog jis kreipėsi į kalėjimo administraciją būtent dėl šildytuvo suteikimo, neveikiančios ventiliacijos, pelėsio ir pan. Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į kalėjimo administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar kalėjimo administracija, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Taigi, byloje nesant duomenų apie tai, jog pareiškėjas apskritai kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją ar kitas institucijas dėl Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl nesandarių langų, netinkamos temperatūros, ventiliacijos, pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės.
Teismas šiuo atveju pagal byloje pateiktus įrodymus neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad kamerose nebuvo tinkamai įrengti langai ar netinkamai įrengta ventiliacija, o pareiškėjo skunde nurodyti bendro pobūdžio teiginiai dėl higienos normų pažeidimo nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl miegojimo vietos
Pareiškėjas įrodinėja, kad yra 50 procentų darbingumo neįgalus asmuo, patiriantis stiprius nugaros skausmus, nepertraukiamai vartojantis medikų išrašomus nuskausminamuosius vaistus, jam sunku judėti, tačiau Alytaus kalėjimo administracija į tai neatsižvelgia ir nuolat pareiškėjui paskiria lovą antrame aukšte, į kurią įlipti jam labai sunku.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 14 punkte nustatyta, kad atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS05MTAtODU4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-910-858/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-910-858/2016">A-910-858/2016</a>; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzk1LTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2395-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2395-662/2018">A-2395-662/2018</a>; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzkyLTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-392-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-392-502/2021">TA-392-502/2021</a>; ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją su prašymais pakeisti jam miegamąją vietą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo prašymai būdavo tenkinami, o skunde ir pats pareiškėjas šią aplinkybę pripažino. Iš į bylą pateikto Alytaus kalėjimo 2024 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. SN-18-2086 matyti, kad pareiškėjui išaiškinta, jog, jei jis nori pakeisti miegamąją vietą, turi raštu nurodyti konkrečias priežastis, kurios bus įvertintos ir priimtas sprendimas dėl miegamosios vietos pakeitimo. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas šį Alytaus kalėjimo atsakymą apskundė teismui ar kreipėsi pakartotinai su prašymu, išdėstydamas priežastis, dėl kurių negali miegoti antrame lovos aukšte.
Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2025 m. birželio 12 d. raštą Nr. PPV-26-756, kuriame nurodyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjas yra reguliariai konsultuojamas vidaus ligų gydytojo ir gydytojų specialistų, jam skiriamas medikamentinis gydymas. Įvertinus šiame rašte nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas kreipdavosi į gydymo įstaigą, nenustatyta, jog jis kreipėsi dėl neįgalumo, apriboto fizinio judėjimo, judesių ir pan. Kaip matyti, pareiškėjui buvo išrašytas siuntimas kreiptis į ANTAA su prašymu nustatyti dalyvumo lygį, o, atsakovo duomenimis, 2024 m. gegužės 23 d. ANTAA gavo pareiškėjo prašymą nustatyti dalyvumo lygį, tačiau byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, atsakovės diskreciją, teismų praktiką, darytina išvada, kad neteisėti veiksmai dėl miegamosios vietos neskyrimo nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įdarbinimo
Pareiškėjo teigimu, dėl nejudraus gyvenimo būdo Alytaus kalėjime pablogėjo jo sveikata, kadangi nuo pat atvykimo į Alytaus kalėjimą jis nuolat rašė prašymus kalėjimo administracijai dėl darbo suteikimo, įvardijo, kad turi atitinkamą specialybę ir kvalifikaciją, tačiau jokio darbo negavo.
Atsakovės teigimu, Alytaus kalėjime nuteistieji dažniausiai užsiima darbine veikla bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūros arba teritorijos ar aplinkos tvarkymo, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, produkcijos gamybos srityse, o informacija apie laisvas užimtumo organizavimo darbine veikla vietas nuolat yra skelbiama Alytaus kalėjimo bendro naudojimo patalpose esančiuose informaciniuose stenduose, taip pat šią informaciją nuteistiesiems gali suteikti Resocializacijos skyriaus specialistai.
BVK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras. Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones (BVK 59 straipsnio 3 dalis).
Akcentuotina, kad joks teisės aktas bausmę vykdančios įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03NTYtNDA3LTE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-756-407-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-756-407-14">A-756-407-14</a>; 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00ODItNjAyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-482-602/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-482-602/2017">A-482-602/2017</a>).
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Alytaus kalėjimo administracija nagrinėjo pareiškėjo teiktus prašymus dėl užsiėmimo darbine veikla ir informavo jį raštu, jog šiuo metu Alytaus kalėjime nėra laisvų užimtumo darbine veikla pozicijų. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad jis neprivalo teikti prašymo į laisvas darbinės veiklos pozicijų vietas, o turi laukti Alytaus kalėjimo administracijos siūlymo užsiimti darbine veikla. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, o taip pat patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nenustatyta, kad pareiškėjas būtų apskundęs Alytaus kalėjimo 2024 m. birželio 10 d. (reg. Nr. SN-18-1037), 2024 m. rugsėjo 20 d. (reg. Nr. SN-18-1635), 2025 m. sausio 15 d. (reg. Nr. SN-18-143) ir 2025 m. balandžio 9 d. (reg. Nr. SN-18-1035) atsakymus dėl jo įdarbinimo, nors tokią teisę turėjo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Alytaus kalėjimas visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti išnagrinėjo ir išaiškino prašymų suteikti darbo vietą tvarką, paaiškino įdarbinimo tvarką ir pan. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus kalėjime nuo pareiškėjo kreipimosi dienos buvo laisvų darbo vietų, į kurias, pagal nustatytus nuteistųjų įdarbinimo atrankos kriterijus, pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti, o tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad Alytaus kalėjimas sąmoningai nepasiūlė pareiškėjui darbo, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas bausmės atlikimo vietoje.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė pažeidė ar galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus ar pareiškėjo teises, nesuteikdama pareiškėjui darbo, todėl konstatuotina, jog Alytaus kalėjimo administracija, nepasiūliusi pareiškėjui darbinės veiklos tuo metu, kai Alytaus kalėjime nebuvo laisvų darbo vietų, veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Dėl bylos baigties
Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis susirgo podagra, jį kamuoja stiprūs kojų skausmai, turi nuolatos vartoti vaistus, o dėl nuolatinio fizinio skausmo ir dvasinio diskomforto pareiškėjui sutriko miegas. Taip pat dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas nurodo kentęs fizinį ir dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos, kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, o dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas pasidarė dirglus ir jam sutriko miegas.
Kaip jau minėta, į bylą pateiktas Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2025 m. birželio 12 d. raštas Nr. PPV-26-756, iš kurio matyti, kad pareiškėjas skundėsi sutrikusiu miegu, įvairiais skausmais, tačiau nėra duomenų, jog skausmai ar sutrikęs miegas būtų sąlygoti būtent atsakovės veiksmų ar prastų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas yra 64 metų, todėl tam tikri sveikatos sutrikimai yra natūraliai susiję su pareiškėjo amžiumi.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Tarnyba savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Kaip minėta, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė
