Administracinė byla Nr. eI2-11855-743/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02099-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.1, 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 20 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. S. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 100 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis) (remiasi iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusia įstatymo redakcija).
Pažymi, kad atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-1390-1139/2023 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo, metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-05282 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-1390-1139/2023 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pareiškėjos teigimu, pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.
Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėja pažymi, kad advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė L. Ž. 2024 m. sausio 9 d. pateikė prašymą Nr. ATP-2024-01155 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Prašyme nurodė, kad atsakovui skyrė 10 val. procesinių dokumentų rengimui ir 2 val. konsultacijoms. Pažymi, kad advokatei užmokestis skaičiuotas už stadijai Taisyklių 24.3.6.1 papunktyje numatytą laiką (dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 8 val.), kadangi prašyme nurodyti veiksmai nepagrįsti parašais taip, kaip nustatyta Taisyklių 11 punkte. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Tarnyba nurodo nustačiusi, kad advokatė dalyvavimui teismo posėdžiuose skyrė 2 val., taigi Tarnyba nurodo vertinusi, kad iš viso advokatė skyrė atsakovui 10 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, pagalbos teikimo metu buvo 20 Eur. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2.1 punktas). Papildomai pažymi, jog jeigu civilinėje byloje ginčo teisenoje pirmojoje instancijoje iki teismo sprendimo priėmimo (dokumentiniame procese – iki teismo sprendimo priėmimo po to, kai atsakovas pareiškia prieštaravimus) sudaroma taikos sutartis arba kitais būdais ginčas baigiasi taikiai, Taisyklėse nurodyti užmokesčių už tą bylos stadiją (procesinį veiksmą) dydžiai didinami 20 procentų (Taisyklių 25 punktas). Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, advokatei buvo išmokėtas 240 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui (10 val. x 20 Eur + 40 Eur (20 proc. priedas už taikos sudarymą).
Pareiškėja nurodo, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, grąžinamų ar išieškomų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nedidinama 20 procentų, todėl, pareiškėjos vertinimu, remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kas sudaro – sudaro 100 Eur (10 val. x 20 Eur/2).
Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba raštu Nr. FS-148 ir pakartotinai pranešimu Nr. FS-535, taip pat raštu Nr. FS-970, vėliau ir patikslintu pranešimu Nr. FS-145 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį ir paprašė šią sumą sumokėti, tačiau atsakovas to nepadarė.
Pareiškėjos teigimu, atsakovui siųstas pranešimas Nr. FS-535(RS287393269LT), pranešimas Nr. FS-970 (RS29430288LT) bei pranešimas Nr. FS-145(RS318272577T) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 7 Eur: 2,36 Eur (laiškas pasirašytinai I zona iki 50 g. (1,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,41 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0115200, 2,36 Eur (laiškas pasirašytinai I zona iki 50 g. (1,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,41 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0117676 bei 2,28Eur (laiškas pasirašytinai I zona iki 50 g. (1,88Eur) + PVM 21 proc. (0,40Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0124234.
Atsižvelgus įtai, pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 107 Eur, kuriuos sudaro: 100 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir 7 Eur valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Atsakovas A. S. atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybes.
Atsakovas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. PR-ATP-2023-06349 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo ir kitų klausimų, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui ir 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-05282 nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-1390-1139/2023 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teikti antrinę teisinę pagalbą 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-05282 paskirta advokatė L. Ž.
2023 m. spalio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1390-1139/2023 patvirtina, kad tarp ieškovės I. L. ir atsakovo A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sudaryta taikos sutartis.
Iš advokatės L. Ž. pateikto 2024 m. sausio 4 d. prašymo matyti, kad atsakovui atstovaujant jam pagal 2023 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-05282 civilinėje byloje Nr. e2-1390-1139/2023, skirtas laikas – 10 val. procesinių dokumentų rengimui ir 2 val. konsultacijoms.
Advokatei, prireikus teikiančiai antrinę teisinę pagalbą, L. Ž., 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. ATS-2024-02051 bei patikslinus jį, 2025 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. ATS-2025-02480, nuspręsta išmokėti 240 Eur (su 20 proc. (40 Eur) priedu už taikos sutarties sudarymą, skaičiuojant užmokestį už 10 val.: 8 val. skirto laiko procesinių dokumentų rengimui ir 2 val. konsultacijoms).
Atsakovas 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. (12.31Mr)FS-148, 2024 m. vasario 4 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-145, 2024 m. kovo 25 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-535 bei 2024 m. birželio 4 d. raštu Nr. (12.31Mr)FS-970 Tarnybos informuotas, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 200 Eur, iš kurių atsakovas privalo sumokėti 50 proc., t. y. 100 Eur.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo. Įrodymų, kad aptariamą sumą atsakovas būtų sumokėjęs administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nepateikta.
II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą
Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-05282 buvo nuspręsta apmokėti 50 procentų atsakovui teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.
Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.
Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą mokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Kaip minėta, 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur (antrinės teisinės pagalbos teikimo metu). Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui, kuris, kaip minėta aukščiau, antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2.1 punktas).
Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. ATS-2024-02051 ir patikslintu 2025 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. ATS-2025-02480 yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės prašymu ir pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia laiką 10 val. laiką, skirtą atsakovui. Pagal šiuos įrodymus apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 200 Eur (20 val. x 20 Eur). Ši suma atitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunktyje, 10 punkte nustatytus dydžius, atsakovas šios sumos taip pat neginčijo.
Taigi, aukščiau aptarto pagrindu spręstina, kad atsakovo mokėtina 50 procentų suma sudaro 100 Eur (200 Eur x 50 proc.).
Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad pareiškėja pagrįstai prašo priteisti 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo.
III. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 7 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 7 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, j. a. k. 125817744, prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 100 Eur (vieną šitą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB,,Arteja“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Vailionė
