Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-2674-596/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04594-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui H. T. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Atsakovė (skundą padavusi institucija) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Fondo valdyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK arba Komisija) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 21RE-575 (AG-454/02-2024) (toliau – ir LAGK Sprendimas); 2) palikti Fondo valdybos 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4519 (toliau – ir Fondo valdybos Sprendimas) nepakeistą.

Nurodo, kad Komisija išnagrinėjo ir tenkino pareiškėjo H. T. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 22 d. prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo (toliau – ir Prašymas), tačiau atsakovė su tuo nesutinka.

Akcentuoja, kad dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra numatytas, taip pat nenumatyta dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dalyvio iniciatyva. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. KT21-N3/2024 Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jose nėra numatyta galimybė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu nei Fondo valdybai, nei kitiems subjektams Įstatymas nesuteikia įgaliojimų nagrinėti asmenų prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir juos tenkinti ar netenkinti, kadangi šį klausimą gali nagrinėti tik teismas, o Fondo valdyba nagrinėja į pensijų kaupimą įtrauktų asmenų pavėluotai pateiktus prašymus atsisakyti įtraukti juos į pensijų kaupimą. Asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami vadovaujantis Įstatymu ir apie tai informuojami Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė paaiškina, kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmuo informuojamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS) ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. Taip pat apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime asmuo papildomai informuojamas registruotu laišku, siunčiamu pensijų kaupimo dalyvio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu EGAS jis neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties. Įtrauktam į dalyvavimą pensijų kaupime asmeniui suteikta teisė iki įtraukimo metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pažymi, kad Įstatyme numatyta, jog asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime per nustatytą terminą, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai, o Fondo valdyba, įvertinusi dokumentus ir nustačiusi, kad priežastys yra svarbios, gali priimti sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą nutraukti jo dalyvavimą pensijų kaupime, kadangi pastaruosius penkerius metus studijavo (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį neturėjo pastovių pajamų ir galimybės gilintis į Lietuvos pensijų kaupimo sistemą bei skirtingas jos pakopas, o tik grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad yra priskirtas II pensijų kaupimo pakopai. Prie Prašymo pareiškėjas pridėjo 2024 m. balandžio 22 d. pažymą anglų kalba apie studijas (duomenys neskelbtini). Fondo valdyba, nagrinėdama Prašymą, nustatė, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime 2019 m., jo dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo nuo 2019 m. liepos 1 d., po to, kai Fondo valdyba per nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 30 d.) negavo pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2019 m. sausio 8 d. per EGAS, taip pat 2019 m. vasario 14 d. išsiųstas registruota pašto siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri įteikta 2019 m. kovo 14 d. Nagrinėjant Prašymą nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. pranešimo EGAS pareiškėjas neperskaitė, o registruotas laiškas įteiktas jo broliui.

Preziumuodama, kad pareiškėjas nesusipažino su jam pranešimuose pateikta informacija (ginčo dėl to nėra), Fondo valdyba turėjo nustatyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad dalyvauja pensijų kaupime. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad apie dalyvavimą pensijų kaupime sužinojo grįžęs į Lietuvą. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, nurodytu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, todėl negalima nustatyti, kada jis grįžo į Lietuvą, o tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, įskaitant ir pensijų kaupimo įmokas, nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2021 metus. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nustatė, kad apie savo dalyvavimą pensijų kaupime pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2022 m. balandžio 27 d., kai sumokėjo įmokas. Nustačiusi termino pradžios momentą, Fondo valdyba galėjo pradėti nagrinėti Prašymą ir vertinti, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., yra svarbios. Dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių pareiškėjas nesikreipė į Fondo valdybą minėtu laikotarpiu, pareiškėjas nepateikė. Atsakovės vertinimu, prie prašymo pateikta 2024 m. balandžio 22 d. pažyma apie studijas (duomenys neskelbtini) neįrodo pareiškėjo negalėjimo nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. pateikti prašymo per EGAS, el. paštu ar paštu. Dėl šių priežasčių Fondo valdyba konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo, todėl priėmė Fondo valdybos Sprendimą. Be to, Fondo valdybos interneto svetainėje www.sodra.lt visada yra skelbiama informacija apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, dydį ir kt., taip pat apie savarankiškai dirbančių asmenų iki 40 metų amžiaus įtraukimą į pensijų kaupimą. Pareiškėjas jo įtraukimo į pensijų kaupimą metu buvo 20 metų amžiaus ir vykdė individualią veiklą, taigi, veikdamas pagal apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą, 2019 m. galėjo sužinoti apie galimą jo, kaip dirbančio asmens iki 40 metų amžiaus, įtraukimą į pensijų kaupimą. Kadangi 2022 m. pareiškėjas sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, įskaitant ir pensijų kaupimo įmokas, už 2021 metus, o iš prie atsiliepimo Komisijai pridedamo priedo „PK įmokų už 2021 m. sumokėjimo data“ matyti, kad 2021 m. pareiškėjo sumokėtų įmokų tarifas – 14,92 proc., t. y. toks, koks yra mokamas dalyvaujant pensijų kaupime, atsakovė laikosi pozicijos, kad mokėdamas tokio dydžio įmoką, koks yra dalyvaujant pensijų kaupime, pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad dalyvauja pensijų kaupime. LAGK Sprendime darė išvadą, kad Fondo valdyba neįrodė, jog pareiškėjas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir tokio įtraukimo pasekmes buvo informuotas tinkamai, t. y. vienu iš Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytų būdų. Tačiau Komisija savo sprendime nenurodė kito momento, kada, jos vertinimu, pareiškėjas sužinojo apie dalyvavimą pensijų kaupime, o rėmėsi Fondo valdybos nustatytu momentu – 2022 m. balandžio 27 d. Pažymi, kad pareiškėjas taip pat nepaneigė, kad jis, 2022 m. balandžio 27 d. sumokėjęs pensijų kaupimo įmokas, (su)žinojo, kad moka įmokas būtent pensijai kaupti. Fondo valdybos nuomone, 2 metų terminas nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., kreipiantis dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nėra protingas laiko tarpas, todėl negali būti laikomas operatyviu kreipimusi dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Vien tai, kad pareiškėjas iki 2019 m. birželio 30 d. nesusipažino su jam pateikta informacija, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nes tai įvyko ne dėl Fondo valdybos veiksmų – pareiškėjas jų neperskaitė dėl savo veiksmų (neveikimo). Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia ne jo neinformavimą apie būsimą dalyvavimą pensijų kaupime, o jo įtraukimą į pensijų kaupimą neįsitikinus, kad jis susipažino su siųstų pranešimų turiniu. Taigi, iš esmės pareiškėjas skundžia Fondo valdybos veiksmus, įtraukiant jį į pensijų kaupimą nuo 2019 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimo fondą, nes 2019 m. nežinojo apie EGAS ir neskaitė laiško, kuris buvo išsiųstas per šią sistemą. Be to, jis nesulaukė fizinio laiško pranešimo, kadangi, pasak Fondo valdybos, laiškas buvo įteiktas ne jam, o jo broliui. Pareiškėjas sutinka su LAGK Sprendime padaryta išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neperskaitė Fondo valdybos pranešimo EGAS, taip pat pranešimas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą nebuvo įteiktas pareiškėjui asmeniškai, laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teigti, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Pažymi, kad 2022 m. balandžio 27 d. sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įskaitant pensijų kaupimo įmokas, buvo atliktos nesuprantant, kad jos skiriamos II-ajai pensijų pakopai, kadangi šios įmokos buvo mokamos už trumpalaikę individualią veiklą, kuri nesusijusi su pensijų kaupimu, o pati suma buvo nereikšminga. Dėl šių priežasčių Fondo valdybos teiginys, kad realus sužinojimas apie įtraukimą į pensijų kaupimo fondus įvyko 2022 m., yra klaidingas, nes pareiškėjas apie jo įtraukimą į II-ąją pensijų pakopą sužinojo tik 2024 m. balandžio pradžioje, baigęs studijas (duomenys neskelbtini) ir pradėjęs ieškotis nuolatinio darbo Lietuvoje. Pareiškėjo nuomone, jo Prašymas Fondo valdybai pateiktas laiku ir yra pagrįstas.

Pareiškėjas pripažįsta, kad studijų metais nesidomėjo pensijų kaupimu ir šios srities teisiniu reglamentavimu, o trumpalaikės individualios veiklos metu jis nesvarstė apie pensijų kaupimą. Pareiškėjo nuomone, jo nežinojimas apie dalyvavimą pensijų kaupime per ketverius metus nėra jo aplaidumas, o svarbi priežastis, kuri leidžia jam atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime iš karto po to, kai tik jis sužinojo apie įmokų mokėjimą į pensijų fondą. Tvirtina, kad, jei būtų žinojęs apie pensijų kaupimo sąlygas, būtų nedelsiant pranešęs apie tai Fondo valdybai, kadangi neturėjo siekio apgauti ar pasipelnyti, nes sumokėtos įmokos buvo mažos, o sukauptos pensijos suma ir šiuo metu yra nedidelė. Pabrėžia, kad iki studijų pabaigos nebuvo priimtas joks sąmoningas sprendimas dėl įsitraukimo į pensijų kaupimą, o tai buvo dėl informacijos trūkumo, tačiau ne dėl siekio gauti naudos ar neapdairumo. Po studijų, pradėjęs ieškoti pastovaus darbo ir jį radęs, pareiškėjas sąmoningai pasidomėjo pensijų kaupimu ir nusprendė parašyti prašymą nutraukti jo dalyvavimą II-osios pakopos pensijų kaupime.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2024 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 21RE-575 (AG-454/02-2024), kuriuo panaikintas Fondo valdybos 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (18.6E) I-4519, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. pateikė Fondo valdybai prašymą nutraukti jo atžvilgiu II pakopos pensijos kaupimą. Papildomai nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. studijavo (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį neturėjo pastovių pajamų ir galimybės gilintis į Lietuvos pensijų kaupimo sistemą bei skirtingas jos pakopas. Grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs domėtis įsidarbinimo galimybėmis, pareiškėjas teigė sužinojęs, kad yra priskirtas II pensijų kaupimo pakopai, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo situaciją, kai per pastaruosius penkerius su puse metų jis neturėjo pastovių pajamų, o žinojimas apie pensijų kaupimo sistemą buvo ribotas, nori pasinaudoti teise nutraukti pensijos kaupimą II pakopoje.

Fondo valdyba 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino Prašymo, nurodydama, kad pareiškėjo atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime nebus įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, o jo dalyvavimo pensijų kaupime registracija atsitiktiniu būdu priskirtoje pensijų bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus panaikinta. Atsakovė nustatė, kad 2019 m. sausio 8 d. per EGAS pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, kuriuo jis informuotas apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, teisę pasirinkti kitą kaupimo bendrovę ir/ar pensijų fondą bei iki nurodytos datos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, norėdamas atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iki einamųjų metų birželio 30 dienos turi informuoti Fondo valdybą, pateikdamas prašymą per EGAS arba atvykęs į bet kurį Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad iki 2019 m. birželio 30 d. nepateikus prašymo dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2019 m. liepos 1 d. jis pareiškėjas taps pensijų kaupimo dalyviu. Fondo valdybos Sprendime nurodyta, kad pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą asmeninėje EGAS paskyroje pareiškėjas neperžiūrėjo, tačiau to paties turinio pranešimas 2019 m. vasario 14 d. jam išsiųstas registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o turimais AB Lietuvos pašto duomenimis, pranešimas 2019 m. kovo 14 d. įteiktas pareiškėjo broliui. Fondo valdyba nustatė, kad 2022 m. balandžio 27 d. pareiškėjas sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat ir pensijų įmokas, todėl apie tai, jog dalyvauja pensijų kaupime, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) būtent 2022 m. balandžio 27 d. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas net ir po pensijų kaupimo įmokų sumokėjimo delsė kreiptis į Fondo valdybą, o pareiškėjo studijų (duomenys neskelbtini) nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios jis praleido terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo.

Pareiškėjas nesutiko su Fondo valdybos Sprendimu, todėl 2024 m. balandžio 27 d. pateikė skundą Komisijai.

Komisija 2024 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino Fondo valdybos Sprendimą ir įpareigojo Fondo valdybą iš naujo nagrinėti Prašymą. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjui pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą išsiųstas per EGAS 2019 m. sausio 8 d., tačiau pareiškėjas jo neperskaitė. Pareiškėjui 2019 m. vasario 14 d. registruotu paštu išsiųstas tokio paties turinio pranešimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laiškas įteiktas pareiškėjo broliui. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija darė išvadą, kad siunta pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteikta. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas negavo Fondo valdybos pranešimų, kadangi atsakovė pripažino, jog apie dalyvavimą pensijų kaupime pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2022 m. balandžio 27 d., mokėdamas pensijų kaupimo įmokas nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo VMI deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2021 metus. Komisija pabrėžė, kad teisinis reguliavimas nenumato kitų asmenų informavimo apie įtraukimą į II pakopos pensijų kaupimą būdų nei nurodyta Aprašo 4 ir 5 punktuose, o aplinkybę, kad Fondo valdybos pranešimas pareiškėjui apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą nebuvo įteiktas asmeniškai, laikė svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teigti, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kadangi atsakovė neįrodė, jog pareiškėjas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir tokio įtraukimo pasekmes buvo informuotas tinkamai, Komisijos vertinimu, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Atsakovė su LAGK Sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei palikti galioti Fondo valdybos Sprendimą.

Pažymėtina, kad asmenys įtraukiami į pensijų kaupimą, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, ir informuojami apie tai Aprašo nustatyta tvarka ir terminais.

Pagal Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Fondo valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per EGAS; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.

Aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 26 d.) nustato asmenų, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat asmenų, nurodytų Įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII?1360 2 straipsnio 4 dalies 2 punkte, bei asmenų, kurie 2013 m. sausio–rugsėjo mėnesiais sustabdė pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus, informavimo apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, pensijų kaupimo bendrovių informavimo apie asmenis, įtrauktus į pensijų kaupimą, ir draudėjų informavimo apie asmens dalyvavimą pensijų kaupime tvarką bei informacijos turinį (Aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Aprašo 4 punktu Fondo valdyba ar jos įgaliota administravimo įstaiga privalo per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Aprašo 5 punkte numatyta, kad Fondo valdyba į pensijų kaupimą įtrauktus asmenis papildomai informuoja šiais būdais: 5.1. registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jeigu asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS gauto laiško neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties; 5.2. asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamiems asmenims atvykus į Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį.

Vertinant sistemiškai minėtas Aprašo nuostatas, matyti, kad tikslinė informavimo paskirtis ir duomenys apie Aprašo 4–5 punktuose įtvirtintą informavimą turi būti neabejotini, o tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą jis atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Akcentuotina, kad toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, kadangi iš esmės asmeniui jis yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, Fondo valdyba 2019 m. sausio 8 d. per EGAS išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriuo jis informuotas apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą. Byloje nėra ginčo, kad minėto pranešimo asmeninėje EGAS paskyroje pareiškėjas neperskaitė, todėl Fondo valdyba, atsižvelgusi į šią aplinkybę, 2019 m. vasario 14 d. išsiuntė pareiškėjui tokio paties turinio pranešimą registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laiškas įteiktas 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjo broliui A. J.. Fondo valdyba laikosi pozicijos, kad pranešimas apie pareiškėjo įtraukimą į pensijų kaupimą tinkamai įteiktas, t. y. įteikiant jo šeimos nariui. Įvertinusi pareiškėjo teiginius, kad tuo metu jis studijavo (duomenys neskelbtini), o laiško brolis jam neperdavė, atsakovė darė išvadą, kad pareiškėjas, 2022 m. balandžio 27 d. mokėdamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įskaitant ir pensijų įmokas, nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo VMI deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2021 metus, būtent 2022 m. balandžio 27 d. sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dalyvauja pensijų kaupime, tačiau net ir po pensijų kaupimo įmokų sumokėjimo delsė kreiptis į Fondo valdybą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. studijavo ir gyveno užsienyje, netikrino EGAS, laiško negavo, nežinojo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o mokėdamas įmokas už individualią veiklą nesuprato, kad moka ir už pensijų kaupimą, nes sumokėtos įmokos buvo mažos. Grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs ieškoti pastovaus darbo pareiškėjas tik 2024 m. balandžio pradžioje sužinojo apie jo įtraukimą į II-ąją pensijų pakopą.

Taigi, iš byloje esančių duomenų, nustačius, kad pareiškėjas savo EGAS asmeninėje paskyroje nesusipažino su pranešimu įtraukti jį į pensijų kaupimą, o pranešimą, siųstą registruotu paštu, įteikus jo broliui, laikytina, kad nagrinėjamoje situacijoje pranešimas pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteiktas. Iš esmės byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas, 2022 m. balandžio 27 d. mokėdamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įskaitant ir pensijų įmokas, nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo VMI deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2021 metus, galėjo suvokti ir žinoti, kad dalyvauja pensijų kaupime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriuo pripažino, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėto Konstitucinio Teismo nutarimo 4.2 papunktyje yra Fondo valdybos nurodyta informacija, be kita ko, nurodanti, kad „nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas)“.

Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad minėtoje Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, t. y. Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos ar neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas ir operatyvumo standartas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kada pareiškėjas faktiškai sužinojo, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą. Kaip minėta, pareiškėjo teigimu, jis faktiškai sužinojo apie jo įtraukimą į II-ąją pensijų pakopą tik 2024 m. balandžio pradžioje, baigęs studijas (duomenys neskelbtini) ir grįžęs į Lietuvą bei pradėjęs ieškotis nuolatinio darbo. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, kad pareiškėjas anksčiau savo iniciatyva būtų kreipęsis į Fondo valdybą dėl klausimų, susijusių su įtraukimu į pensijų kaupimą, Fondo valdyba taip pat nepateikė duomenų, kad pati savo iniciatyva būtų teikusi pareiškėjui informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą (pareiškėjui negavus ir neperskaičius pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą) ar kitaip jį informavusi apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku ir tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti juos į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Todėl tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmuo laiku negavo informacijos apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o vos tik sužinojęs apie tai, operatyviai kreipėsi su atsisakymu dalyvauti pensijų kaupime, Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Kaip matyti tiek iš teismui pateikto skundo, tiek iš atsiliepimo, kurį Fondo valdyba teikė Komisijai, atsakovė laikosi pozicijos, kad Fondo valdybos interneto svetainėje yra skelbiama aiški ir tiksli informacija apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, dydį, terminus ir kita, taip pat apie savarankiškai dirbančių asmenų iki 40 metų amžiaus įtraukimą į pensijų kaupimą. Fondo valdybos teigimu, interneto svetainėje nurodoma, kiek 2021 metais savarankiškai dirbantys asmenys turėjo mokėti įmokų, o pareiškėjas jau vien iš masinės informacijos priemonių apie galimą jo, kaip pilnamečio asmens iki 40 metų amžiaus, įtraukimą į pensijų kaupimą turėjo žinoti. Be to, 2022 metais pareiškėjas sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat ir pensijų kaupimo įmokas, už 2021 metus, o sumokėtų įmokų tarifas – 14,92 proc., t. y. toks, koks yra mokamas dalyvaujant pensijų kaupime. Tačiau teismas kritiškai vertina nurodytus Fondo valdybos argumentus, o būtent tai, kad 2022 m. balandžio 27 d., mokėdamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įskaitant ir pensijų įmokas, nuo įmokų bazės, apskaičiuotos nuo VMI deklaruotų individualios veiklos pajamų už 2021 metus, pareiškėjas turėjo suvokti, kad dalyvauja pensijų kaupime. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, jog mokant įmokas pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, kad mokama už pensijos kaupimą, t. y. nurodomi tik įmokų tarifai procentais, tačiau nėra duomenų, kad asmeniui turėjo būti realiai suvokiama, kad jis moka įmokas už pensijų kaupimą ir dalyvauja pensijų kaupime. Juolab, kaip matyti, pareiškėjas tuo metu buvo išvykęs į užsienį studijuoti.

Taigi, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o būtina akcentuoti, kad pareiškėjas, tik sužinojęs apie savo dalyvavimą pensijų kaupime, nedelsiant kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas nutraukti II-osios pakopos pensijos kaupimą. Taigi, ši aplinkybė yra esminė nustatant, jog pareiškėjas elgėsi pakankamai sąžiningai, rūpestingai ir būtent dėl informacijos neturėjimo laiku nepateikė atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTUwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2150-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2150-492/2015">A-2150-492/2015</a>). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04OTYtNjYyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-896-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-896-662/2015">A-896-662/2015</a>). Vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, kuris yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzY3LTUwMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-367-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-367-502/2022">eA-367-502/2022</a>). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyLTQ5Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-192-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-192-492/2022">eA-192-492/2022</a>).

Įvertinus tai, kad pagal aukščiau nurodytą informaciją pati Fondo valdyba asmeniui išsiųsto pranešimo neperskaitymą EGAS ir registruotos siuntos neįteikimą laiko pakankamais požymiais, kad asmuo nebuvo informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, darytina išvada, jog Fondo valdybos Sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, kadangi nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė laikė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo dalyvavimą pensijų kaupime, ir kuo (kokiais dokumentais, pareiškėjo išsilavinimu ir pan.) remiantis darė išvadą, kad jis turėjo suprasti / suvokti apie įtraukimą į pensijų kaupimą dar 2022 m. balandžio 27 d. Pažymėtina, kad toks Fondo valdybos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo, o esant šioms aplinkybėms, Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu, pagrindo naikinti atsakovės nurodytais ir (ar) kitais argumentais nėra, todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas nepateikė į bylą prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas teismo nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė