Administracinė byla Nr. eI3-11958-743/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02180-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Projekto vykdytojas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundu prašo: 1) panaikinti 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. 21RE2-55(AG2-36/14-2024); 2) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB),,Projekto vykdytojas“ skundą atmesti.
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovė nurodo, kad Administracinių ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus bylos faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo.
Pasak atsakovės, pareiškėja skundu prašė panaikinti 2025 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus sprendimą Nr. A51-28093/25(3.3.2.26E-ARC) „Dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų Nr. 301, padalijimo schemos“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. pateiktą prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini).
2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21RE2-55(AG2-36/14-2025) (toliau – ir 2025 m. balandžio 2 d. sprendimas) Administracinių ginčų komisija pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino ginčijamą sprendimą, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovė akcentuoja, kad ji, vykdydama dar 2024 m. lapkričio 15 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 21RE-929 (AG-845/03-2024) (toliau – ir 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimas), iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC) Išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 2 d. raštu Nr. A51-214/25(3.3.2.26E-ARC) (toliau – 2025 m. sausio 2 d. raštas) atsakovė nurodo informavusi pareiškėją, kad atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktus duomenis, pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti negali dėl 2025 m. sausio 2 d. rašte nurodytų priežasčių.
Atsižvelgusi į 2025 m. sausio 2 d. rašte nurodytas aplinkybes, pareiškėja 2025 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Nr. A97-2694/25 (toliau – 2025 m. sausio 21 d. prašymas), kuriame nurodė, jog tikslina projekto bylą.
Spręsdama šį pareiškėjos prašymą, atsakovė nurodo priėmusi ginčijamą sprendimą, kuriame priminė, jog 2025 m. sausio 2 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie pažymos neišdavimą; taip pat informavo pareiškėją, kad jog nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) redakcija, todėl parengusi projektą, prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėja turėtų teikti per Lietuvos statybos leidimų ir statybos darbų valdymo informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS,,Infostatyba“).
Pasisakydama dėl Administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 2 d. sprendime nurodytų išvadų nepagrįstumo, atsakovė pateikia šiuos argumentus.
Pasak atsakovės, 2025 m. balandžio 2 d. sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino ir nepriėmė sprendimo dėl 2025 m. sausio 21 d. el. paštu pateiktos patikslintos projekto bylos, jos reikšmės sprendžiat dėl 2024 m. liepos 31 d. prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti, o vien deklaratyvus 2025 m. sausio 2 d. rašto paminėjimas, taip informacijos pateikimas apie naujai įsigaliojusią Statybos įstatymo redakciją negali būti pripažintas tinkamu pareiškėjos 2025 m. sausio 2 d. rašto išnagrinėjimu.
Paneigdama tokią Administracinių ginčų komisijos išvadą, atsakovė remiasi Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtinto 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir STR 1.07.03:2017) nuostatomis. Pasak atsakovės, priimant ginčijamą sprendimą vadovautasi STR 1.07.03:2017 121 punktu (redakcija, galiojusi nagrinėto prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) bei 120 punktu (redakcija, galiojusi 2025 m. sausio 22 d. prašymo pateikimo metu), pagal kuriuos pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. prašymas vertintas kaip naujas prašymas, todėl spręsta, kad jis turi būti nagrinėjamas pagal 2025 m. sausio 21 d. prašymo teikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nes ankstesnis pareiškėjos prašymas išspręstas 2025 m. sausio 2 d. raštu, kurio pareiškėja neskundė.
Apibendrindama, atsakovė akcentuoja, kad 2025 m. sausio 2 d. raštu pareiškėjai atsakius, kad negalima išduoti pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius pareiškėjos 2025 m. sausio 22 d. prašymą pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą išnagrinėjo kaip naują prašymą, ir vadovaudamasis nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitusiu statybos srities teisiniu reguliavimu informavo pareiškėją apie pasikeitusią tokio tipo prašymų nagrinėjimo ir derinimo tvarką, t. y., kad privalo būti parengiamas atitinkamas projektas ir teikiamas prašymas IS „Infostatyboje“ gauti statybą leidžiančiam dokumentui. Atsakovė pažymi, kad IS „Infostatyboje“ toks prašymas dėl (duomenys neskelbtini) patalpų negautas.
Atsakovės vertinimu, tai, kad pareiškėja nurodė, jog tikslina projekto bylą nereiškia, kad jai turėtų būti netaikomos teisės aktų nuostatos, t. y. STR 1.07.03:2017 121 punkto nuostata, kad pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos iš naujo.
Atsakovė nurodo sutinkanti, kad skundo ar prašymo turiniu pareiškėja nustato nagrinėjimo ribas, ir šių ribų institucija, nagrinėjantis skundą ar prašymą, privalo laikytis, tačiau jos vertinimu 2025 m. balandžio 2 d. sprendime suabsoliutinta pareiškėjos teisė dėl ribų nustatymo, kuri reikštų, kad pareiškėjams pateikus prašymus bet kurioje stadijoje, institucijos turėtų juos nagrinėti ir atnaujinti procedūras, net jei jos ir būtų užbaigtos, kas reikštų, kad prašymų nagrinėjimas niekuomet nebūtų užbaigtas, nes bet kuriuo metu pareiškėjams išreiškus norą ir nustačius prašymo nagrinėjimo ribas, net jei jos prieštarautų teisiniam reguliavimui, procesas galėtų būti vis atnaujinamas.
Pagrįsdama savo poziciją dėl to, kad pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius Statybų įstatymo pakeitimus pareiškėja privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovė remiasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 61 punkto a) papunkčiu, 24 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat Statybos techninio reglamento STR1.04.04:20172 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR 1.04.04:2017) 363 ir 361punktais. Remdamasi šiuo teisiniu reguliavimu, atsakovė pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja pagrįstai ginčijamu sprendimu informuota, jog parengus atitinkamą projektą pagal planuojamų statybos darbų rūšį, ji turėtų teikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą per IS „Infostatyba“.
Atsakovė nurodo ir tai, kad 2025 m. balandžio 2 d. sprendime nepagrįsta išvada, kad 2025 m. sausio 2 d. rašte nenurodyti prašymo netenkinimo pagrindai, o prašymo nagrinėjimo procedūra 2025 m. sausio 2 d. raštu neužbaigta. Pasak atsakovės, 2025 m. sausio 2 d. rašte aiškiai išskirti du prašymo netenkinimo pagrindai, t. y., kad: su prašymu pateiktoje byloje 17 puslapyje pateikta ranka įrašyta ir pasirašyta žyma (neprieštaravimas) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų nustatančių, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija ar kt.) įgyvendina patalpų savininkų sprendimus ir, kad sprendimai priimami patalpų savininkų balsų dauguma; iš pateiktos informacijos negalima nustatyti, ar tikrai neatliekami statybos darbai (su prašymu pateiktoje byloje nurodoma prieštaringa informacija). 2025 m. sausio 2 d. rašte aiškiai nurodyta, kad pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti negalima.
Taigi, atsakovės vertinimu, priešingai, nei nurodoma 2025 m. balandžio 2 d. sprendime, 2025 m. sausio 2 d. rašte pateikti ir prašymo netenkinimo pagrindai ir aiškiai išreikštas atsisakymas tenkinti prašymą, tuo baigiant šio prašymo nagrinėjimo procedūrą.
Atsakovė nurodo nesutinkanti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų, kad yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus.
Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, laikydamasi įstatymo viršenybės principo, išnagrinėjusi prašymą ir pateikusi atsakymą – 2025 m. sausio 2 d. raštą, neturėjo diskrecijos teisės pareiškėjos 2025 m. sausio 22 d. prašymo vertinti kitaip, nei numato teisės aktai, nes tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų asmenų, teikiančių analogiškus prašymus atžvilgiu. Įvertinus jo turinį, ginčijamas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, pagrįstas visapusišku situacijos faktinių aplinkybių įvertinimu ir situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, priimtas atsižvelgiant į teisės aktų keliamus reikalavimus viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams bei formuojamą teisminę praktiką. Tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamo sprendimo turinys, nereiškia, kad jis nėra pagrįstas, motyvuotas ir išsamus ir turėtų būti naikintinas.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja su atsakovės skundu nesutinka.
Pareiškėja, neginčydama atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių, pateikia šiuos nesutikimo su skundu argumentus.
Pareiškėja akcentuoja, kad prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini), pareiškėja pateikė dar 2024 m. liepos 31 d. Atsakovė teikė vis skirtingus atsisakymus dėl prašomos pažymos išdavimo, faktiškai kiekvienoje pažymoje nurodant vis naujas aplinkybes (trūkumus), dėl kurių negali išduoti pareiškėjai prašomos pažymos. Keisdamas savo poziciją dėl tariamų trūkumų, kiekviename rašte nurodydama vis naujus trūkumus, pareiškėjos vertinimu, atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 5 punktuose įtvirtintus principus. Pasak pareiškėjos, jei atsakovė būtų gebėjusi savalaikiai įvertini pareiškėjos pateiktą prašymą pagal tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 118–120 punktus ir nurodžiusi visus fiksuojamus trūkumus, ar trūkstamus dokumentus, kurie reikalingi prašymo išnagrinėjimui, pareiškėja būtų nedelsiant pašalinusi visus atsakovės manymu esančius trūkumus ir procedūra dėl pažymos išdavimo būtų baigta. Šiai dienai, pareiškėjos įsitikinimu, administracinė procedūra nėra baigta, todėl pareiškėja patiria didžiulius nuostolius.
Pareiškėja nurodo nesutinkanti su atsakovės pozicija, kad kiekvienas pateiktas raštas yra registruojamas kaip naujas prašymas ir kiekvieną kartą nagrinėjamas, kaip naujas dokumentas. Pareiškėja paaiškina, kad prašymą atsakovei dėl pažymos išdavimo pateikė 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. birželio 6 d. atsakovė raštu Nr. A256-748/2024(2.15.2.48E-ARC) nurodė, kad reikia pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio sutikimą. Šiame rašte buvo nurodyta rašto apskundimo tvarka, tačiau pats rašto turinys buvo siejamas su įpareigojimu pateikti papildomus dokumentus, todėl akivaizdu, kad atsakovo faktiniai veiksmai patvirtina, jog pateikus prašymą dėl pažymos išdavimo, esant poreikiui, gali būti teikiama papildoma informacija ar papildomi dokumentai, kurie reikalingi tinkamam pateikto prašymo išnagrinėjimui, todėl teiginiai, kad kiekvienas dokumentas, neatsižvelgiant į dokumento turinį, yra registruojamas, kaip naujas prašymas yra visiškai nepagrįsti.
Pareiškėja nurodo nesutinkanti ir su atsakovės vertinimu, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas 2025 m. sausio 2 d. raštu. Pareiškėjos įsitikinimu, 2025 m. sausio 2 d. raštu Nr. A51-214/25(3.3.2.26E-ARC) nebuvo priimtas galutinis sprendimas, ką patvirtina ir pats rašto turinys: atsakovė rašte nurodo, kad prašo pateikti dokumentus, pagrindžiančius Civilinio kodekso nustatyta tvarka išreikštą pastato patalpų savininkų sutikimą dėl vykdomo naujų turtinių vienetų formavimo, bei atkreipia dėmesį, kad sprendimų priėmimo ir balsavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas; prašo patikslinti pateiktos bylos informaciją, kad ji neprieštarautų pavadinimui. Taigi, pareiškėjos vertinimu, akivaizdu, kad 2025 m. sausio 2 d. raštas, kuriuo atsakovas prašė pareiškėjos patikslinti pateiktą informaciją, negali būti laikytinas galutiniu sprendimu.
Pasak pareiškėjos, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, taigi, šiuo atveju pareiškėja 2025 m. sausio 2 d. raštą vertina kaip tarpinį dokumentą, kurio turinyje yra aiškiai nurodyta, jog atsakovė prašo pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti pateiktos bylos informaciją, ką pareiškėja ir padarė 2025 m. sausio 21 d. B elektroniniu laišku.
Pareiškėja akcentuoja, kad nei viename atsakovės rašte (sprendime) nėra nurodyta, jog kiekvienas naujas teikiamas raštas ar dokumentas, bus traktuojamas, kaip naujo prašymo pateikimas, kad būtent pagal 2024 m. liepos 31 d. pateiktą prašymą pradėta administracinė procedūra yra baigta ir būtina iš naujo teikti naują prašymą, kuris bus nagrinėjamas, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų pakeitimus.
Pasak pareiškėjos, Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo reglamente įtvirtinta dokumentų registravimo tvarka ir joje nėra nurodyta, kad papildomų dokumentų pateikimas turi būti registruojamas kaip naujas nagrinėtinas prašymas. Taip pat nėra numatytas draudimas specialistui, sprendžiant klausimą dėl prašomos pažymos išdavimo, pasitikslinti jam aktualią informaciją. Pareiškėjos vertinimu, dokumentų registracijos forma priklauso nuo pateikto dokumento turinio, todėl elektroninis laiškas, kuriuo pateikiama atsakovo prašyta informacija, negali būti sutapatinamas su naujo prašymo teikimu, nes toks elektroninis laiškas neatitinka prašymo formai keliamų reikalavimų.
Pareiškėjos nuomone, STR 1.07.03:2017 121 punktas nenumato, kad pateikus papildomus dokumentus, prašymas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Priešingai, minėtas punktas labai aiškiai įtvirtino, kad procedūros atliekamos iš naujo tais atvejais, kai pateikiamas pakartotinis prašymas. Pareiškėja pakartotinio prašymo nėra pateikusi, atsakovei yra pateiktas tik 2024 m. liepos 31 d. prašymas, todėl šio prašymo nagrinėjimui atitinkamai turi būti taikomas būtent tas teisinis reguliavimas, kuris galiojo prašymo pateikimo metu.
Atsakovės vertinimas, kad 2025 m. sausio 2 d. raštu buvo priimtas galutinis sprendimas, pasak pareiškėjos, neatitinka ne tik faktinių aplinkybių, bet ir Statybos įstatymo pakeitimų, bei STR 1.04.04:2017 nuostatų.
Pareiškėja pažymi, kad 2024 m. kovo 28 d. priimti Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11-1, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27-1, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52-1, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-2, 27-2, 68 straipsniais įstatymas, 37 straipsnio 10 punkte įtvirtinant, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus. Kitos to paties objekto statybos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus.
Atsakovė vadovaujasi STR 1.04.04:2017 363 punktu, tvirtinant, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pareiškėja nurodo su tokiu vertinimu nesutinkanti, nes aukščiau nurodytas teisėtas aktas įtvirtino pereinamąjį laikotarpį, t. y. įtvirtino, kad pradėtos procedūros turi būti baigiamos pagal tą tvarką, kuri galiojo procedūros pradėjimo metu.
Procedūra dėl pažymos apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini), buvo pradėta 2024 m. liepos 31 d. Tuo metu buvęs reglamentavimas nenumatė reikalavimo, kad tokios pažymos išdavimui ar panašių veiksmų atlikimui turi būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo pakeitimas įsigaliojo tik 2024 m. lapkričio 1 d., tačiau įstatymo pakeitimai nėra taikomi atgaline tvarka, o 2024 m. liepos 31 d. pradėta procedūra dėl pažymos išdavimo, nebuvo nutraukta. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė tvirtinimas, kad 2024 m. liepos 31 d. pradėtai procedūrai turi būti taikomi teisės aktų pakeitimai, kurie įsigaliojo 2024 m. lapkričio 1 d., nes atsakovė pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. elektroninį laišką laikė nauju prašymu, pažeidžia teisinių santykių stabilumą ir principą lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.
Pareiškėja nesutinka, kad ginčijamas sprendimas motyvuotas ir atitinkantis administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir pateikia šiuos argumentus.
Remdamasis formuojama teismine praktika pareiškėja pažymi, kad ginčijamame sprendime nėra pateikiami jokie motyvai iš kurių būtų galima suprasti, kodėl dar 2024 m. liepos 31 d. pateiktam prašymui yra taikomi teisės aktų pakeitimai, įsigalioję 2024 m. lapkričio 1 d., taip pat nėra suprantama, kodėl papildomų duomenų pateikimas pagal paties atsakovo 2025 m. sausio 2 d. raštą laikytinas naujo prašymo pateikimu, nors byloje nėra nei vieno pareiškėjos dokumento, kurio turinys ar dokumento pavadinimas leistų spręsti, jog pareiškėja teikia atsakovui naują prašymą dėl pažymos išdavimo. Atsakovė, tvirtindama, kad pareiškėja 2025 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku pateikė naują prašymą dėl pažymos išdavimo, turėjo pateikti ir motyvus, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl paties atsakovo prašytų dokumentų pateikimas, sutapatinamas su naujo prašymo pateikimu. Pasak pareiškėjos, atsakovė niekaip nepagrindė, kad 2025 m. sausio 2 d. raštas yra laikytinas administracinės procedūros užbaigimu, taip pat, kad 2025 m. sausio 21 d. elektroninis laiškas, kuriuo pateikiama prašoma informacija, prilyginamas prašymui išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų (duomenys neskelbtini) tinkamumą naudoti pagal paskirtį.
Apibendrindama nurodo ir tai, kad jos vertinimu, atsakovės veiksmai nesuderinami su gero viešojo administravimo principu: atsakovė jau buvo sistemoje pažymėjusi, kad atliekamas pažymos pasirašymas, tačiau staiga poziciją pakeitė; kiekvieną kartą atsisakant išduoti prašomą pažymą, buvo nurodomi vis nauji trūkumai ar keliamos prielaidos dėl galimo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį; galiausiai, 2025 m. sausio 2 d. raštu prašydama pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ir patikslinti pateiktos bylos informaciją, kad ji neprieštarautų pavadinimui, vėl pakeitė savo poziciją ir 2025 m. vasario 17 d. jau konstatavo, kad pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymas yra išnagrinėtas, tvirtinant, kad pareiškėjos veiksmai, t. y. atsakovo prašymo įvykdymas, elektroniniu laišku pateikiant prašomą informaciją, turi būti sutapatinamas su naujo prašymo pateikimu, ignoruojant faktines aplinkybes, bei 2025 m. sausio 21 d. elektroninio laiško turinį.
Atsižvelgusi į tai, prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažinta, kad pagal pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą prasidėjusi administracinė procedūra buvo užbaigta 2025 m. sausio 2 d. raštu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame administraciniame pastate su terasa, kurio bendrojo naudojimo valdymui įsteigta (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, pareiškėjai priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos).
Iš administracinio pastato (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų Nr. 301 padalijimo schemos aiškinamojo rašto matyti, kad schema rengiama siekiant administracinės patalpos Nr. 301 padalijimo į keturiolika turtinių vienetų; patalpų padalijimas vykdomas be statybos darbų.
2024 m. liepos 31 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. liepos 31 d. prašymas).
2024 m. spalio 1 d. raštu Nr. A256-1245/24(2.15.2.48E-ARC) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, atsakydamas į 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjos raštą Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC), nurodė pareiškėjai pateikti viso pastato savininkų sutikimus formavimo veiksmų atlikimui, pagrįsti, kad nekilnojamojo turto objektai bus naudojami pagal tą pačią paskirtį, kokia ji įregistruota valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad formuojamuose turtiniuose vienetuose atvaizduotos patalpos, kuriuose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, pažymint, kad ateityje pastatas gali būti išparduodamas dalimis, ar naudojamas ne pagal paskirtį. Atsižvelgus į tai, spręsta, kad patalpos, kurios formuojamos atskirais turtiniais vienetais galimai nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos ir nurodoma, kad dėl visų šių motyvų atsisako išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.
Nesutikdama su šiuo 2024 m. spalio 1 d. sprendimu, pareiškėja 2024 m. spalio 18 d. pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, prašydama jį panaikinti.
2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21RE-929 (AG-845/03-2024) (toliau – ir 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimas) Administracinių ginčų komisija pareiškėjos skundą tenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 1 d. raštą Nr. A256-1245/24(2.15.2.48E-ARC) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 15 d. pateiktą prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini). Administracinių ginčų komisija sprendime nurodė, kad byloje yra pateiktas bendrijos pirmininko sutikimas, o iš atsakovo pateikto sprendimo, nėra žinoma, kodėl bendrijos pirmininko sprendimas nėra laikytinas tinkamu.
2025 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius raštu Nr. A51-214/25(3.3.2.26E-ARC) (atsakydamas į 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjos raštą Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC) nurodė, kad vykdydamas Administracinių ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC), kuriuo prašoma išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų (duomenys neskelbtini) tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Pareiškėja informuota, kad: pateiktuose dokumentuose esantis pirmininko įrašas dėl sutikimo padalinti patalpas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84–4.85 straipsniuose nustatyto bendrasavininkų sutikimo reikalavimų, taigi ir STR 1.07.03:2017 119 punkto nuostatų; pateikta informacija prieštaringa, nes negalima nustatyti, ar neatliekami statybos darbai; nurodyta, kad remiantis pateikta dokumentacija ir rašte išdėstytais motyvais, pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti negalima.
Elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgdama į atsakovės 2025 m. sausio 21 d. raštą elektroniniu paštu atsakovei pateikė patikslintą informacija (patikslinta padalijimo schema (duomenys neskelbtini)); laiške nurodoma, kad atliktas bylos koregavimas 8 ir 13 puslapiuose.
2025 m. vasario 17 d. raštu Nr. A51-28093/25(3.3.2.26E-ARC) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku pateiktą patikslintą informaciją, pareiškėjai nurodė, kad jos 2024 m. liepos 31 d. prašymas Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC) išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, adresu (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas ir dėl to 2025 m. sausio 2 d. pateiktas atsakymas Nr. A51-214/25(3.3.2.26E-ARC), kuriuo pareiškėja informuota, kad pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti negali. Atsakyme taip pat pažymėta, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, pagal 27 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat vadovaujantis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 363 ir 361 punktais, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus turi būti atlikti statybos darbai, kuriems atlikti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjai išaiškinta, kad parengus atitinkamą projektą pagal planuojamų statybos darbų rūšį, turi būti teikiamas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą per IS „Infostatyba“.
Nesutikdama su atsakovės 2025 m. vasario 17 d. raštu, pareiškėja pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai. Pastaroji 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 21RE2-55(AG2-36/14-2025) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, – 2025 m. vasario 17 d. atsakovės raštą panaikino.
Nesutikdama su 2025 m. balandžio 2 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė skundą teismui.
II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Kaip minėta, ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. raštą su pateiktais dokumentais vertino kaip naują prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų (duomenys neskelbtini) tinkamumą naudoti pagal paskirtį, o ne kaip tarpinį dokumentą 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjos prašymu Nr. E688-127/24(2.15.2.48E-ARC) prasidėjusioje administracinėje procedūroje dėl pažymos apie naujai suformuotų patalpų (duomenys neskelbtini) tinkamumą naudoti pagal paskirtį išdavimo procedūroje.
Ginčo kontekste svarbu tai, kad nuo 2023 m. gruodžio 19 d. priimtas Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2413 (toliau – Įstatymas1). 2024 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11-1, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 27-1, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 52-1, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-2, 27-2, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2522 (toliau – ir Įstatymas2). Remiantis Įstatymo2 12 straipsniu, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Įstatymo1 15 straipsnio 2 dalis, kuria Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis papildyta 13 punktu, pagal kurį, atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiamas nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas – šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statyti statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją), taip pat atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtų statyti pastatų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.
Kaip teisingai pažymi pareiškėja, pagal Įstatymo2 37 straipsnio 10 dalį, iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtos procedūros atliekamos pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus.
Taigi, pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. raštą laikant tarpiniu 2024 m. liepos 31 d. prašymu prasidėjusios procedūros dokumentu, sprendžiant dėl pažymos apie naujai suformuotų ginčo patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas parengti nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektą nebūtų taikomas. Priešingu atveju, kaip pagrįstai ginčijamame rašte nurodo atsakovė, pareiškėja privalėtų minimą projektą parengti ir per IS Infostatyba gauti statybą leidžiantį dokumentą.
2024 m. liepos 31 d. prašymo pateikimo metu STR 1.07.03:2017 (2022 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-97 redakcija) 119–121 punktai nustatė tokias procedūras: parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – ir Pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os) (119 punktas); Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį (120 punktas); jei patikrinus 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo (121 punktas).
Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad prašymas Pažymai gauti registruojamas tik tada, kai pateikiami visi STR 1.07.03:2017 119 punkte nurodyti dokumentai; užregistravus prašymą, per penkias darbo dienas patikrinamos 120 punkte nurodytos aplinkybės ir sprendžiama dėl Pažymos (ne)išdavimo tik 121 punkte nustatytais pagrindais. Taigi, iš esmės administracinė procedūra dėl Pažymos (ne)išdavimo prasideda tik gavus visus STR 1.07.03:2017 119 punkte nurodytus dokumentus.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą dėl Pažymos išdavimo 2024 m. spalio 1 d. raštu sprendė, kad nėra pateikti visi STR 1.07.03:2017 119 punkte nurodyti dokumentai (atsakovės vertinimu nepateiktas viso pastato savininkų sutikimas bei duomenys, ar bus (ne)atliekami statybos darbai), taigi, nėra pagrindo spręsti, kad STR 1.07.03:2017 120–121 punktuose nustatyta administracinė procedūra dėl sprendimo (ne)išduoti Pažymą prasidėjo.
Administracinių ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu 2024 m. spalio 1 d. atsakovės raštas panaikintas, atsakovė įpareigota dėl 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjos prašymo spręsti iš naujo. 2025 m. sausio 2 d. raštu atsakovė vėl konstatavo, kad pareiškėja nepateikė visų STR 1.07.03:2017 119 punkte nustatytų dokumentų (vėlgi, – pastato patalpų savininkų sutikimas bei duomenys, ar (ne)bus atliekami statybos darbai). Taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad STR 1.07.03:2017 120–121 punktuose nustatyta administracinė procedūra dėl sprendimo (ne)išduoti Pažymą buvo prasidėjusi.
Iš atsakovės 2024 m. spalio 1 d. rašto bei 2025 m. sausio 2 d. rašto turinio matyti, kad jis neatitinka STR 1.07.03:2017 120–121 punktuose (2022 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-97 redakcija) bei STR 1.07.03:2017 120 punkte (2024 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-402 redakcija) nustatytų reikalavimų, nes sprendimas neišduoti Pažymos priimtas ne aptartuose punktuose nustatytais pagrindais. Tai taip pat patvirtina aukščiau teismo padarytą išvadą, kad prašymas dėl Pažymos gali būti registruojamas ir nagrinėjamas iš esmės pagal aptartas STR 1.07.03:2017 nuostatas tik gavus visus tam būtinus dokumentus, o išnagrinėjus prašymą dėl Pažymos išdavimo, priimami tik reglamente nustatyti sprendimai.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. prašymo pateikimo metu jau galiojo nauja STR 1.07.03:2017 redakcija (2024 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-402 redakcija), kurios 119 punkte buvo nustatyta, kad: Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus Reglamento 118 punkte nurodytus dokumentus (jei pateikiami ne visi Reglamento 118 punkte nurodyti dokumentai, prašymas neregistruojamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas informuoja prašymą pateikusį inžinerinių statinių savininką ar valdytoją, nurodant trūkstamus dokumentus), ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą.
Aptarto pagrindu teismas sprendžia, kad kreipiantis dėl Pažymos išdavimo pagal STR 1.07.03:2017 nuostatas, prašymo iš esmės nagrinėjimo procedūra dėl Pažymos (ne)išdavimo galėjo būti pradėdama tik pateikus visus tam būtinus dokumentus, ko šiuo atveju, pasak atsakovės, pareiškėja nepadarė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, reaguodama į atsakovės 2025 m. sausio 2 d. rašte nurodytus trūkumus nagrinėjant jos 2024 m. liepos 31 d. prašymą, 2025 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku pateikė, pareiškėjos nuomone, trūkstamus dokumentus, tačiau atsakovė 2025 m. sausio 21 d. pareiškėjos pateiktus papildomus duomenis vertino kaip naują prašymą (tuo pačiu ir kaip naują procedūrą STR 1.07.03:2017 kontekste) dėl Pažymos išdavimo ir, išnagrinėjusi jį iš esmės, remdamasi nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiais Statybos įstatymo pakeitimais, atsisakė išduoti Pažymą dėl to, kad pareiškėja neturėjo statybą leidžiančio dokumento, pasiūlydama jį gauti per IS,,Infostatyba“. Tokie atsakovės veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais STR 1.07.03:2017 įtvirtintos procedūros kontekste, nes, kaip minėta, 2025 m. sausio 2 d. raštu atsakovė ne tik kad nebaigė administracinės procedūros dėl Pažymos išdavimo, bet, pagal atsakovės atliktą pareiškėjos prašymo ir pateiktų duomenų vertinimą, pareiškėjos prašymo negalėjo būti registravusi kaip prašymo išduoti Pažymą STR 1.07.03:2017 kontekste.
Atsižvelgęs į tai, teismas sutinka su pareiškėjos (o ir 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo) argumentais, kad atsakovė nepagrįstai ginčijamu raštu sprendė apie naujai prasidėjusią procedūrą dėl Pažymos išdavimo STR 1.07.03:2017 nustatyto teisinio reguliavimo kontekste.
Nors atsakovė remiasi STR 1.07.03:2017 121 punktu (2022 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-97 redakcija) bei STR 1.07.03:2017 120 punktu (2024 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-402 redakcija), nustatančiais, kad pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo, tačiau šis reikalavimas gali būti taikomas tik tuomet, kai procedūra pagal prašymą dėl Pažymos išdavimo baigta pagal minimo reglamento nuostatas, tačiau šiuo atveju atsakovė to nepadarė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pagal pareiškėjos 2025 m. sausio 21 d. prašymą buvo pagrindas pradėti naują procedūrą dėl Pažymos išdavimo.
Teismas sutinka su atsakove, kad pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias Statybų įstatymo nuostatas, pareiškėja privalėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra svarbi, kadangi atsakovė neišnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymo dėl Pažymos išdavimo pagal prašymo pateikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai atliko jai STR 1.07.03:2017 nustatytas pareigas sprendžiant dėl Pažymos išdavimo pagal pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą; netinkamai vykdydama STR 1.07.03:2017 jai nustatytas pareigas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant nustatytas procedūras.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03OS02MjQvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-79-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-79-624/2016">A-79-624/2016</a>; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovės padarytas STR 1.07.03:2017 nustatytos procedūros sprendžiant dėl Pažymos (ne)išdavimo pažeidimas, negali būti vertinamas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo pripažinti skundžiamą administracinį aktą neteisėtu, nes jis sukelia sunkias pasekmes pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kadangi iš esmės pasikeitus teisiniam reguliavimui, ji privalo atlikti naujas procedūras, susijusias su papildomų dokumentų rengimu ir papildomomis išlaidomis.
Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teismas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Konstatavus aptartą ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl kitų ginčo šalių išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos reikalavimai, – panaikinti 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti, – atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja 2025 m. birželio 23 d. prašymu prašymo priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti: 2024 m. spalio 18 d. skundo administracinių ginčų komisijai parengimas 300 Eur (4 val. x 75 Eur); 2025 m. kovo 3 d. skundo administracinių ginčų komisijai parengimas 300 Eur (4 val. x 75 Eur); atsakovės pateikto skundo analizė ir atsiliepimo parengimas 450 Eur (6 val. x 75 Eur). Šias išlaidas patvirtina 2024 m. spalio 18 d. sąskaita Nr. 75/2024 (300 Eur), 2024 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas (300 Eur), 2025 m. kovo 4 d. sąskaita Nr. 18/2025 (300 Eur), 2025 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymas (300 Eur), 2025 m. gegužės 9 d. sąskaita Nr. 39/2025 (450 Eur), 2025 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas (450 Eur).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje nustatyta, kad atsiliepimas į skundą parengtas 2025 m. gegužės 9 d. (2024 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 2 335,90 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5), taigi, pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Pareiškėja prašymu taip pat prašo priteisti 300 Eur už atstovavimą ikiteisminiame ginče.
Rekomendacijų 8.1 punkte įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojama priteisti 0,3 maksimalaus užmokesčio dydžio.
Pareiškėja skundą (dėl nagrinėjamo ginčo) Administracinių ginčų komisijai parengė 2025 m. kovo 3 d. (2025 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2023 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 2 237,90 Eur.
Už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme prašoma priteisti 300 Eur dydžio suma, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (2 237,90 Eur x 0,3 = 671,37 Eur).
Atsižvelgus į tai, pareiškėja turi teisę į 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur + 450 Eur), kurios, atmetus atsakovės skundą, priteistinos iš atsakovės.
Pareiškėja prašo priteisti ir 300 Eur už 2024 m. spalio 18 d. Administracinių ginčų komisijai rengtą skundą (2024 m. lapkričio 15 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimas), tačiau šios išlaidos nėra susijusios su šioje byloje ginčijamo sprendimo teisėtumu. 2024 m. spalio 18 d. prašymas Administracinių ginčų komisijai rengtas dėl kito tarp šalių kilusio ginčo – dėl 2024 m. spalio 1 d. rašto panaikinimo, taigi, šiuo atveju šios išlaidos nepatenka į išlaidų šioje byloje sąvoką, taip pat į Rekomendacijų 8.1 papunktyje nurodytas išlaidas, todėl negali būti priteistos šioje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Projekto vykdytojas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Vailionė
