Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-17287-596/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04565-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;

55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas arba Departamentas) 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 25S179991 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, kadangi tikrovės neatitinkančia informacija Departamentas laikė pareiškėjo darbą Lietuvoje, dėl kurio jis negalėjo laiku ir tinkamai parašyti baigiamojo magistro darbo, tačiau, pareiškėjo vertinimu, Departamentas keistai formuoja Sprendimo motyvacinę dalį, kadangi nėra aišku, kaip pareiškėjo darbas Lietuvoje susijęs su tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime nurodė formalius pagrindus, kuriais remiantis pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas tvirtina, kad jokios tikrovės neatitinkančios informacijos atsakovui nepateikė, priešingai, nurodė, kad dirbo, nurodė darbdavius ir darbo laikotarpį, t. y. pareiškėjas niekada neslėpė, kad jis dirbo, o įstatymai nedraudžia užsienio studentams studijuoti ir dirbti turint leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu.

Paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai parašė magistro baigiamąjį darbą, todėl universiteto iniciatyva buvo paliktas kartoti kursą ir iš naujo rašyti magistrinį darbą, t. y. pareiškėjui liko tik 5 mėnesiai studijų, tuomet jis baigs studijas Lietuvoje bei įgis magistro laipsnį. Pažymi, kad yra sumokėjęs už visas studijas, beveik jas baigė, todėl atsakovas nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę apsiginti magistro baigiamąjį darbą. Pabrėžia, kad pareiškėjas, kaip ir bet kuris studentas, gali neišlaikyti tam tikrų egzaminų, netinkamai paruošti baigiamąjį darbą, tačiau mokslo įstaigai suteikus galimybę iš naujo apsiginti magistro baigiamąjį darbą atsakovas neturi nepagrįstai riboti šios pareiškėjo teisės. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimu nustatytas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas vienu metu dirbo ir studijavo, nereiškia, kad jo tikslas yra dirbti Lietuvoje, o ne studijuoti.

Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau, jo įsitikinimu, pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu, kadangi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo vertinimu, Departamento padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra neįrodytos, todėl atsakovas negali jomis remtis. Mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog yra priimtas studijuoti pagal studijų programą universitete. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išduotos nebuvo, jam nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 31 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. liepos 31 d. jis turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. liepos 31 d. vykdė individualią veiklą. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas universitete studijuoja nuo 2023 m. ir studijas turėjo baigti 2025 m. sausį, 2025 m. birželio 18 d. atliko pareiškėjo apklausą, siekdamas nustatyti, kodėl pareiškėjas nebaigė studijų numatytu laiku, dėl kokių priežasčių vėl stoja į universitetą, kaip derina studijas ir darbą. Apklausos metu pareiškėjas patikslino, kad jis studijų nenutraukė ir naujų nepradėjo, šiuo metu studijuoja universitete, magistrantūros studijų paskutiniame kurse. Paaiškino, kad studijų nebaigė laiku, kadangi dirbo ir buvo sunku derinti studijas su darbu, todėl neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, studijos pratęstos dar metams. Nuo balandžio mėnesio pareiškėjas atlieka praktiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, o liepos mėnesį, kai baigsis praktika, planuoja pasirašyti naują sutartį ir dirbti toliau.

Atsakovas teigia, kad 2025 m. liepos 30 d. universitetas Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą: „asmuo yra Universiteto antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą. Jis buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn. rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Universitetas informuoja, kad studento paskutinė studijų diena turėjo būti 2025-01-31, tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, netinkamai paruošė Magistrinį darbą. Asmuo buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti Magistrinį darbą iš naujo. Jo paskutinė studijų diena bus 2026-01-31“. Departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas nėra priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, kaip teigia pareiškėjas, o priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Universitetas), tačiau per tą laikotarpį dirbo 13-oje įmonių Lietuvoje, dėl šios priežasties neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo. Pareiškėjas pats pripažįsta, jog ignoravo savo pagrindinį tikslą, t. y. studijas, ir dirbo įvairiose įmonėse, todėl negalėjo parašyti baigiamojo darbo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, siekdamas formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, t. y. studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo jo tikrasis tikslas. Vadovaujantis pareiškėjo logika, nepaisant to, kad jis ignoravo prisiimtus įsipareigojimus, jam vis tiek turėtų būti išduotas leidimas gyventi. Tai, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiamas žinant, kad pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, ketina ir toliau dirbti, sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes asmens tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo mokslo pagrindu tikslo – leisti užsieniečiui apsigyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjui dirbti nedraudžiama, tačiau, jeigu darbas trukdo studijoms, pareiškėjo deklaruotam tikslui Lietuvos Respublikoje, jis negali pagrįstai tikėtis gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Atsakovas atliko pareiškėjo apklausą, ją įvertino Sprendime, išsiaiškino kitas aktualias aplinkybes, pareiškėjas su skundu nepateikė naujų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs, todėl, atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 25S179991, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, 2025 m. kovo 5 d. pateikė Departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog asmuo yra studentas (duomenys neskelbtini).

Departamentas, įvertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išduotos nebuvo, jam nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 31 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. liepos 31 d. jis turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, o nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. liepos 31 d. vykdė individualią veiklą.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad asmuo Universitete studijuoja nuo 2023 m. ir studijas turėjo baigti 2025 m. sausio mėn., 2025 m. birželio 18 d. atliko asmens apklausą, siekdamas nustatyti, dėl ko asmuo nebaigė studijų numatytu laiku, dėl kokių priežasčių vėl stoja į Universitetą, kaip derina studijas ir darbą. Apklausos metu pareiškėjas patikslino, kad jis studijų nenutraukė ir naujų nepradėjo, o šiuo metu studijuoja Universitete, magistrantūros studijų paskutiniame kurse. Nurodė, kad studijų nebaigė laiku, kadangi dirbo ir buvo sunku derinti studijas su darbu, todėl neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, dėl šios priežasties studijos buvo pratęstos dar metams. Nuo balandžio mėnesio pareiškėjas atlieka praktiką UAB „(duomenys neskelbtini)“, o liepos mėnesį, kai baigsis praktika, planuoja pasirašyti naują sutartį ir dirbti toliau.

Universitetas 2025 m. liepos 30 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą: „<...> asmuo yra Universiteto antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą. Jis buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn. rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Universitetas informuoja, kad studento paskutinė studijų diena turėjo būti 2025-01-31, tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, netinkamai paruošė Magistrinį darbą. Asmuo buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti Magistrinį darbą iš naujo. Jo paskutinė studijų diena bus 2026-01-31“.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad vien tik faktinė aplinkybė, jog asmuo yra paliktas kartoti kurso ir ruošti magistrinį darbą iš naujo, savaime nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi. Tai, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiamas žinant, kad pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, ketina ir toliau dirbti, sudaro pagrindą vertinti, kad jis sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes tikrasis tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka UTPĮ nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo mokslo pagrindu tikslo. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau jis neišlaikė egzaminų ir neapsigynė baigiamojo darbo, nes nuo 2023 m. turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, tokiu būdu asmens sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas apie jo gyvenimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo Departamentui pateikimo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d.) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3(1) dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1(1) dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, pavyzdžiui, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMy01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-13-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-13-520/2016">I-13-520/2016</a>).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai, vertinant pareiškėjo situaciją, neatitiko gero administravimo principo. Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjui, vertinamas kaip formalus, priimtas nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo studijomis ir jo, kaip studento, statusu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog yra studentas, studijuojantis (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą, į kurią buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn. rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu Universitetas informavo, kad studento paskutinė studijų diena turėjo būti 2025 m. sausio 31 d., tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, nes netinkamai paruošė magistrinį darbą, todėl pareiškėjas buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti magistrinį darbą iš naujo. Nurodoma, kad pareiškėjo paskutinė studijų diena bus 2026 m. sausio 31 d.

Pažymėtina, kad Departamentas, Sprendime konstatavęs, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas gyventi Lietuvoje, nepagrindė šios savo išvados, t. y. iš bylos duomenų neaišku, kurie konkrečiai duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, neatitinka tikrovės. Kaip minėta, pats Universitetas pateikė raštą, nurodydamas, jog pareiškėjas yra studentas, tačiau yra įpareigotas iš naujo parengti magistrinį darbą, norint pabaigti studijas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išbrauktas iš studentų sąrašų, todėl laikytina, jog jis yra studentas.

Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. byloje nėra duomenų, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebeturėjo studento statuso Lietuvoje, buvo išbrauktas iš studijų ir pan., priešingai, bylos duomenys leidžia daryti kitokią išvadą. Todėl Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neatitinka kurios nors Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai ir skundžiamas Sprendimas naikinintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktus motyvus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, todėl jis įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, taip pat nurodo, kad už teisines paslaugas (skundo parengimą) sumokėjo 280 Eur.

CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. rugpjūčio 20 d., tokiu atveju taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 337,70 Eur). Už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjui gali būti maksimaliai atlyginta 5 844,25 Eur, už advokato padėjėjo (80 proc.) – 4 675,40 Eur suma. Pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūtė, pareiškėjo prašoma priteisti 280 Eur suma už teisines paslaugas rengiant skundą neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, tačiau į bylą pateikta tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (Serija LT Nr. 528), bet nėra pateiktas mokėjimo pavedimas iš banko, pinigų priėmimo kvitas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas advokato padėjėjai iš tiesų sumokėjo 280 Eur sumą už teisines paslaugas. Dėl šios priežasties prašymas priteisti 280 Eur už teisines paslaugas netenkintinas.

Taigi, iš viso pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 22,50 Eur (žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 25S179991.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo M. S. 2025 m. kovo 5 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė