Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-14835-621/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03616-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas I. A. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) 2025-06-17 sprendimą Nr. 25S140696 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Pareiškėjas su broliu V. A. dar 2019-04-15 investavę 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) į Lietuvos įmonę - UAB “A3 Baltic” (toliau – įmonė), Pareiškėjas ir jo brolis, kiekvienas atskirai nuo 2019-04-23 įgijo nuosavybės teise po 1000 vnt. minėtos Įmonės akcijų (vienos akcijos vertė 25 Eur), t. y. kiekvienas įgijo po 50 proc. Įmonės akcijų.

Pareiškėjas su broliu planavo ne tik vykdyti Įmonės veiklą Lietuvoje, bet kartu su šeimomis persikelti į Lietuvą gyventi nuolat. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas ir jo sutuoktinė S. A. 2019-06-13 pateikė prašymą Atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtuose prašymuose buvo nurodytas ir gyvenamasis adresas Lietuvoje. Pareiškėjas su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus, kurių vardu taip pat buvo pateikti prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Pareiškėjo sutuoktinė 2004-2005 yra baigusi Kijevo nacionalinį ekonomikos universitetą ir įgijusi ekonomikos aukštąjį išsilavinimą. Iki šeimos apsisprendimo persikelti į Lietuvą gyventi ir dirbti, nuo 2008 iki 2015 m. dirbo pardavimų vadybininke įmonėj OOO “TriEr”. Iki prašymo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pateikimo, Pareiškėjo sutuoktinė turėjo Prancūzijos ir Graikijos vizas.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p., pirmą kartą pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi dar 2019-10-29 suteikiantį Pareiškėjui teisę laikinai gyventi Lietuvoje iki 2021-10-29. Pareiškėjo sutuoktinei ir dviem jų nepilnamečiams vaikams leidimai laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p., 5 p., pagrindais buvo išduoti 2019-11-20, suteikiantys teisę jiems gyventi laikinai Lietuvoje iki 2021-10-29.

Vos po kelių mėnesių nuo leidimų laikinai gyventi Lietuvoje gavimo, šeimai nespėjus įsikurti Lietuvoje, nes buvo 2019 metų pabaiga, šventinis kalėdinis ir Naujųjų metų laikotarpis, jau 2020 metų pradžioje prasidėjo pirmieji pranešimai apie pasaulį apimančią pandemiją ir galiausiai 2020-03-16 buvo paskelbtas karantinas šalies mastu. Pareiškėjas su šeima turėjo skubiai priimti sprendimus saugiausius jų šeimai, todėl nusprendė į Lietuvą nevykti ir palaukti kol pandemija baigsis ir tuomet visai šeimai persikelti gyventi į Lietuvą.

Vis tik Pareiškėjas kartu su broliu įsteigtoje Lietuvoje įmonėje net ir pandemijos metu veiklą vykdė, Covid-19 pandemijos metu įmonė prisitaikė prie naujų sąlygų, pertvarkė įmonės verslo procesus nuotoliniam darbui, kiek tai buvo įmanoma. Tuo pačiu metu Pareiškėjo mamai buvo atlikta sunki smegenų operacija, po kurios jai reikėjo ypatingos priežiūros. Pareiškėjui, tai buvo itin sunkus laikotarpis, nes turėjo rūpintis ir mama, taip pat išlaikyti ir savo šeimą, nepilnamečius vaikus, todėl šeimos interesai, jų sveikata ir gerovė lėmė sprendimą likti šalyje kur šeima. Po smegenų operacijos Pareiškėjo mamai reikalinga papildoma priežiūra ir pagalba, mama neturi kitų gyvų giminaičių, todėl Pareiškėjo tėvai periodiškai gyvena Pareiškėjo šeimoje, t. y. pas sutuoktinę ir jų nepilnamečius vaikus, Rusijos Federacijoje, Dolgoprudno mieste, bei Pareiškėjo brolio šeimoje.

Kadangi Pareiškėjas su broliu jau buvo investavęs lėšas į įmonę Lietuvoje, todėl nusprendė įmonės veiklos nenutraukti, tačiau įmonės valdymo procesus pritaikius nuotoliniam valdymui, itin aktyviai pradėjo vysti įmonės veiklą. Tam skyrė visas savo jėgas ir laiką.

Įmonė užsiima visame pasaulyje žinomų originalių atsarginių dalių importu. Nuo tada, kai Pareiškėjas ir jo brolis investavo lėšas į Lietuvos įmonę, kasmet įmonės pardavimo pajamos siekia apie 10 mln. Įmonė kasmet sumoka didelius mokesčius Lietuvai, tuo iš esmės prisideda prie Lietuvos ekonomikos, sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą paskirstomi, minėtas lėšas valstybė paskirsto įvairioms sritims, tiek sveikatos apsaugos sistemai, krašto gynybai, švietimui ir pan.

Įmonė yra sukūrusi 10 (dešimt) darbo vietų, moka darbo užmokestį darbuotojams, kuris yra didesnis nei šalies vidurkis.

Pareiškėjas įmonėje yra už finansinę discipliną. Kontroliuoja tinkamą uždavinių ir įsipareigojimų vykdymą bei jų atitikimą ūkinėms sutartims, analizuoja įmonės atliekamų paslaugų rinkos konjunktūrą. Sudaro perspektyvius ir einamuosius realizavimo planus. Organizuoja jam pavaldžių tarnybų ir struktūrinių padalinių dalyvavimą.

Pareiškėjo brolis V. A. yra atsakingas už įmonės komercijos veiklą. Stebi finansinę ir ekonominę veiklą bei finansines išlaidas (užtikrina, kad laiku būtų sudaryta sąmata, finansiniai bei kiti dokumentai, apskaitos, nustatytos ataskaitos apie paslaugų realizavimo, finansinės veiklos, medžiagų bei technikos tiekimo ir transporto darbo planų vykdymą). Taip pat atsakingas už derybas įmonės vardu su įmonės partneriais dėl bet kokių ekonominių ar finansinių klausimų.

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas su broliu neretai darbo reikalais vyksta į įvairias užsienio šalis.

Pareiškėjui su broliu vykdant aktyvią įmonės plėtrą, Pareiškėjas dar du kartus teikė prašymus Atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi ir Atsakovas prašymus tenkino, t. y. 2021-10-01 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760057022, galiojantis iki 2023-10-01, 2023-07-19 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760267814, galiojantis iki 2025-07-19. Visi Pareiškėjui išduoti leidimai laikinai gyventi buvo išduoti vienu pagrindu – leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 str. nuostatas.

Pareiškėjas 2025-05-19 pateikė Atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu, tačiau Pareiškėjui negavus minėto atsakymo į pateiktą prašymą, 2025-06-18 gavo Atsakovo 2025-06-17 sprendimą Nr. 25S140696, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760267814 galiojantį iki 2025-07-19, nurodant, kad Pareiškėjas neva gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Atsakovas turi teisę tikrinti duomenis apie Pareiškėją ir spręsti ar nėra pagrindų panaikinti pareiškėjos leidimą gyventi Lietuvoje.

Vis tik pastebėtina, kad Pareiškėjo pateikti duomenys ir faktinė situacija nėra pakitusi nuo 2019-10-29 kuomet Pareiškėjui pirmą kartą buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPj 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 str. nuostatas.

Vis tik Atsakovas savo Sprendime lakoniškai nurodė vienintelį motyvą, kuriuo panaikino Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi - asmuo gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Pareiškėjas 2025-06-04 per savo MIGRIS paskyrą atsiuntė Atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė užsienio valstybių sąrašą, kuriose lankėsi nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. ir buvimo jose laikotarpius.

Pažymėtina, kad šiuo atveju Pareiškėjas negyveno nei vienoje užsienio šalyje 6 mėnesius nepertraukiamai, taip pat visos trumpalaikės kelionės užsienyje darbo reikalais truko bendrai trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį.

Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, Pareiškėjo išvykas į užsienio šalis lėmė Pareiškėjo darbo specifika, nes Įmonė užsiima visame pasaulyje žinomų originalių atsarginių dalių importu bei neoriginalių transporto priemonių atsarginių dalių importu, todėl tenka vykti į įvairias užsienio šalis.

Taip pat Pareiškėjo nebuvimą Lietuvoje lėmė objektyvios aplinkybės susijusios su šeima, mamai atlikta sudėtinga smegenų operacija, mamos priežiūra po operacijos.

Sprendime nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, Pareiškėjas 2023-08-03 išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2025-05-18 fiksuotas atvykimas į Lietuvos Respubliką, o 2025-05-21 fiksuotas išvykimas iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad Pareiškėjui kartu su Sprendimu nebuvo pridėtas minėtos įstaigos pranešimas, ar raštas, kuris pagrįstų Atsakovo teiginius. Taigi, Atsakovas kartu su skundžiamu Sprendimu nepridėjo rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie Sprendimo pagrįstumą.

Abejoti Sprendimo teisingumu leidžia ir tai, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog “<...> asmeniui buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi, iš kurių du leidimai laikinai gyventi galiojo laikotarpiu nuo 2019-10-29 iki 2023-08-01 <...>”. Vis tik antras leidimas laikinai gyventi Nr. 760057022 galiojo ne iki 2023-08-01, o iki 2023-10-01.

Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2022-07-01. Tačiau daro klaidingą išvadą, kad vien tai, kad Pareiškėjo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų leidimai laikinai gyventi galiojo iki 2021-10-30 ir dėl naujų leidimų laikinai gyventi išdavimo į Migracijos departamentą nesikreipė, nesudaro pagrindo teigti, kad Pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie susiję tik su asmens vykdomu verslu, kadangi leidimo išdavimo pagrindai susiję su ilgalaike šeimos ryšių integracija.

Pareiškėjo ir jo šeimos tikslas persikelti gyventi į Lietuvą nėra pakitę, tiesiog šiai dienai Pareiškėjas yra priverstas pasirinkti tarp šeimos ir nuolatinio, nepertraukiamo fizinio buvimo Lietuvoje. Pareiškėją su mama sieja artimas ryšys, todėl Pareiškėjas neturėtų būti verčiamas daryti pasirinkimo tarp leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir šeimos. Be to, Pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, o trumpalaikės išvykos dėl objektyviai susiklosčiusių šeimos ar darbo aplinkybių, nesudaro pagrindo vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 13 p., panaikinti leidimą laikinai gyventi šalyje.

Pareiškėjas teigia, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta sietina su asmens teisiniu santykiu valstybėje ar jos teritorijos dalimi, savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ar išreikštu ketinimu. Šiuo atveju neabejotina, kad Pareiškėją ir jo šeimą su Lietuva sieja ilgalaikiai asmeniniai, ekonominiai santykiai.

Nesutiktina su Sprendime padaryta išvada, kad neva Pareiškėją sieja tik ekonominiai santykiai. Pažymėtina, kad jei Pareiškėjo nesietų ilgalaikis tikslas gyventi su šeima Lietuvoje, tai Pareiškėjas su broliu įmonės veiklą būtų perkėlę į bet kurią kitą užsienio valstybę. Tačiau akivaizdu, kad daugiau nei 5 metus Pareiškėjas su broliu veiklą vykdo Lietuvoje, kiekvieną mėnesį ir kasmet moka didelius mokesčius Lietuvos valstybei, todėl savo ateitį sieja neabejotinai tik su Lietuva.

Atsakovui pateikti rašytiniai įrodymai (detalus verslo planas), patvirtina Pareiškėjo poreikį vykti į užsienio šalis siekiant įmonės plėtros. 2023-2025 metais Įmonė ir toliau lieka toliau nurodytų įmonių „oficialiu atstovu Lietuvoje“: Nissens (Nyderlandai); MSI (Vokietija); VALEO (Prancūzija); Corteco (Vokietija). Taip pat tapo oficialiais šių prekinių ženklų atstovais: MSI, NISSENS, CORTECO, ERA, NGK, SASIC, DOLZ, VERNET, FEBEST.

2023-2025 metais įmonei UAB „A3 Baltic“ pavyko sudalyvauti profesinėje parodoje kaip dalyvei: 1) Laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 2 d. „Automechanika Shanghai 2023“ (UAB „A3 Baltic“ buvo parodos dalyvis) 2) 2023 m. spalio 2-4 dienomis - „Automechanika Dubai 2023“; 3) 2024 m. gegužės 23-26 dienomis - „Automechanika Istanbul 2024“; 4) 2024 m. rugsėjo 10-14 dienomis - „Automechanika Frankfurt 2024“.

Po sudalyvavymo profesinėje parodoje „AUTOMECHANIKA SHANGHAI 2023“ (Kinija) pavyko užmegzti bendradarbiavimą su šiais partneriais: 1) HL HOLDING Corp. (Pietų Korėja); 2) WEISSACH MOTORS PTE LTD (Singapūras); 3) KIAN HUA MOTOR CO. PTE LTD (Singapūras); 4) PACIFIC GENUINE AUTOPARTS (NZ) LTD T/A SOUTHEASTDISTRIBUTION (Naujoji Zelandija).

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas turi poreikį atstovaudamas įmonę, vykti į partnerių su kuriais užmegzti bendradarbiavimas, šalis, tačiau niekada, nei vienoje šalyje Pareiškėjas negyveno. Šalyse, kurias Pareiškėjas nurodė savo 2025-06-04 paaiškinime (Turkijoje, JAE, Omane, Šanchajuje ir kt.) vyko išskirtinai verslo tikslais atstovaudamas Lietuvoje veikiančią įmonę, vyko susitikimai su partneriais, konferencijos ir pan., tačiau niekada nei vienoje šalyje nepraleido ilgiau nei pora savaičių, išskyrus Rusijos Federaciją. Minėtoje šalyje gyvena Pareiškėjo šeima (mama ir tėvas), todėl buvimas minėtoje šalyje buvo dėl objektyvių priežasčių (rūpinimasis šeima), tačiau ir minėtoje šalyje 2023 metais Pareiškėjas vyko 3 kartus ir kelionė truko nuo vos savaitės iki trijų savaičių. Pareiškėjas 2023 - 2025 metais vyko ir į Rusijos Federaciją dėl šeimyninių aplinkybių, tačiau bet kuriuo atveju niekada nei vienoje užsienio šalyje Pareiškėjas negyveno 6 mėnesius nepertraukiamai, taip pat visos trumpalaikės kelionės užsienyje darbo reikalais truko bendrai trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį.

Pareiškėjas turi nuolatinių, ilgalaikių santykių su Lietuva, jei Pareiškėjo tėvų neribotų sveikatos problemos, ne tik Pareiškėjas, bet ir visa jo šeima gyventų Lietuvoje, o šiuo metu tik vienas Pareiškėjas yra priverstas dėl objektyviai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių vykti tiek pas artimuosius, tiek į susitikimus su partneriais užsienyje.

Pareiškėjo ir jo brolio pastangų dėka 2023-2025 metais įmonė tęsia savo bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais Lietuvoje dėl paslaugų teikimo, taip pat užmezgė naujus ryšius, kad išplėstų savo veiklos galimybes.

Įmonės UAB „A3 Baltic“ rinkodara yra pagrindinis sėkmės elementas. Šeštus metus iš eilės, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, įmonė UAB „A3 Baltic“ yra įtraukiama į geriausių 2024/2025 metų įmonių TOP sąrašą, o Creditinfo.lt pripažino šią įmonę stipriausia įmone Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas sukels nepataisomas neigiamas pasekmes Pareiškėjui ir jo šeimai, tai pat ir įmonei, mokesčių mokėtojo neteks ir Lietuva.

Pareiškėjui reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, kad galėtų visapusiškai dalyvauti įmonės veikloje, nes įmonė kiekvieną mėnesį vis labiau vystosi, plečia savo verslo ryšius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kuria darbo vietas Lietuvoje, nuo 2025 m. kovo mėn. išsinuomojo didžiulę erdvę ir 2000 kv. m sandėlį, o tai reikalauja pareiškėjo asmeninio buvimo ir kontrolės įmonės veiklai bei tolesnei plėtrai. Pareiškėjas su broliu turi rimtų planų, kaip vystyti įmonę per ateinančius 2 metus, ir tai yra aprašę verslo plane.

Pareiškėjas neturėdamas leidimo gyventi, negalės pasirašyti dokumentų elektroniniu parašu, naudoti SMART ID identifikavimui bankuose ir kitose vyriausybinėse įstaigose. Didžiąją dalį įmonės banko mokėjimų atlieka Pareiškėjas arba jo brolis V. A.. Banko skyrius uždarys įmonės sąskaitą, jeigu Pareiškėjas neturės leidimo gyventi, o tai lems, kad įmonė negalės vykdyti komercinės veiklos, bus prarastas visas verslas, negalės mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, mokesčių valstybei, bus priversti nutraukti sudarytas darbo sutartis su darbuotojais ir uždaryti įmonę.

Pareiškėjas gerbia Lietuvos įstatymus, jais stengiasi vadovautis ir teigia, kad Pareiškėjo nebuvimą Lietuvoje lėmė objektyvios, aukščiau nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju Atsakovė labai formaliai vertino Pareiškėjo situaciją, nevertino visų aplinkybių visumos lėmusios Pareiškėjo teisėtą nebuvimą Lietuvoje tam tikrais laikotarpiais. Iš esmės Atsakovės neobjektyvus, o tik itin formalus situacijos įvertinimas ir formalus teisės akto taikymas negali būti pagrindas palikti galioti skundžiamą Sprendimą.

Šiuo atveju neabejotina, kad Atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą, nors ir veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją, tačiau netinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas ir priėmė neteisėtą Sprendimą panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas, priešingai, nei nurodo Atsakovė savo sprendime, niekada negyveno užsienio valstybėje ilgiau nei 6 mėnesius, o trumpalaikiai išvykimai buvo sąlygoti objektyviai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, taip pat atstovaujant Lietuvoje veiklą vykdančią Įmonę. Be to Pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos į pvz. Rusiją ar kitą užsienio šalį.

Atsakovė turėdama pareigą numatytą Aprašo 130 punkte išnagrinėti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertinti nustatytus faktus ir priimti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, šios pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovės argumentas sprendime, kad “vien asmens noras gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra nepakankamas, asmuo privalo atitikti UTPĮ reikalavimus”, neabejotinai yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, ir tikrai nesudaro pagrindo Atsakovei priimti skundžiamą sprendimą. Teigia, kad minėta išvada yra subjektyvi ir išankstinė Atsakovės nuomonė Pareiškėjo atžvilgiu. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kaip tik patvirtinta, kad Pareiškėjo ryšys su Lietuvos valstybe nėra atsitiktinio, trumpalaikio pobūdžio ar paremtas neva tik noru būti Lietuvoje. Priešingai, Pareiškėjo ryšys tiek asmeninio, tiek ekonominio pobūdžio su Lietuva trunka daugiau nei 5 metus, investicijos, sumokami dideli mokesčiai būtent į Lietuvos biudžetą, darbo vietų sukūrimas Lietuvos ir užsienio piliečiams, neabejotinai paneigia bet kokias Atsakovės išankstines nuostatas apie tik neva deklaratyvų Pareiškėjo norą būti Lietuvoje. Juolab, kad ir pati Atsakovė visą tą laikotarpį Pareiškėjui leidimus laikinai gyventi buvo išdavusi ir tik dabar priėmė siurprizinį sprendimą, staiga, nemotyvuotai ir nepagrįstai galiojantį sprendimą tiesiog panaikinti. Atsakovei buvo žinoma apie Pareiškėjo trumpalaikes išvykas į užsienio šalis nuo 2023 metų ir jokio įspėjimo ar kitokio pobūdžio pranešimo neteikė, priešingai, buvo išduodami nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, o tai leidžia teigti, kad jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja Pareiškėjo gyventi Lietuvoje visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, tačiau Atsakovė nenurodydama jokio teisės akto apie tokią pareigą, sprendime nurodė, kad asmuo Lietuvoje negyvena visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį ir tai Atsakovei pasirodė yra pakankamas pagrindas priimti skundžiamą sprendimą. Tokios Atsakovės išvados vertintinos itin kritiškai, kaip ir sprendime nurodyta išvada, kad “Asmens atvykimas į Lietuvą prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimui nėra laikomas gyvenimu Lietuvos Respublikoje.” Minėtos išvados nėra paremtos nei objektyviais duomenimis, nei teisės aktais.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130­142 p.).

Teigia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Ginčijamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir šio sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir Pareiškėjo teises. Atsakovas, priimdamas Sprendimą netinkamai įvertino situaciją, neanalizavo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, todėl padarė nepagristas išvadas.

Vadovaudamasis atsakingo valdymo principais ir kitais iš jo išplaukiančiais aukščiau nurodytais principais, kaip viešojo administravimo institucija, turėjo tinkamai įvertinti visas faktines aplinkybes ir Pareiškėjo situaciją, ko pasėkoje nebūtų priimtas skundžiamas Sprendimas.

Nagrinėjamu atveju Atsakovas Sprendime nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių tokio Sprendimo priėmimą, kurie sukėlė neigiamas teisines pasekmes Pareiškėjui. Priimtas Sprendimas iš esmės nemotyvuotas ir prieštaraujantis gero viešojo administravimo principui, todėl naikintinas.

Nagrinėjamu atveju netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudaro prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas aplinkybes, teisinę argumentaciją ir teismų praktiką, teigtina, kad nagrinėjamu atveju netinkamai vertinti įrodymai ir netinkamas teisės normų reglamentuojančių užsieniečių leidimo gyventi aiškinimas ir taikymas, suformuotos teismų praktikos ignoravimas lėmė tai, kad Atsakovas priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą sprendimą.

Pareiškėjas pateikė paaiškinimą reaguodamas į atsakovo atsiliepimą. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad Atsakovas savo skundžiamame sprendime lakoniškai nurodė vienintelį motyvą, kuriuo panaikino Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi - asmuo gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, asmuo nuo 2023-08-03 iki šiol (2025-06-17) Lietuvos Respublikoje negyvena.

Atsiliepime Atsakovas neneigia, kad Pareiškėjas 2025-06-04 per savo MIGRIS paskyrą atsiuntė Atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė užsienio valstybių sąrašą, kuriose lankėsi nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. ir buvimo jose laikotarpius. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjas negyveno nei vienoje užsienio šalyje 6 mėnesius nepertraukiamai, taip pat visos trumpalaikės kelionės užsienyje darbo reikalais truko bendrai trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį.

Nepaisant šių rašytinių įrodymų, Atsakovas siekia juos sumenkinti ir suklaidinti teismą teigiant, kad įstatymo 50 straipsnio dalies 13 punkto nuostatos nenumato, kad skirtingose užsienio valstybėse 6 mėnesių terminas skaičiuojamas iš naujo. Toks teiginys nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės normomis, Atsakovui taip pat nesuteikta kompetencija aiškinti minėtą įstatymą ir jo nuostatas.

Preziumuojama, kad teisę gali aiškinti teisėkūros subjektas - asmuo, priėmęs ar kitaip sankcionavęs teisės normą (įstatymų leidėjas). Atsakovas nėra priskirtinas teisėkūros subjektui turinčiam teisę aiškinti įstatymą. Pažymėtina, kad Atsakovas yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai ir minėta ministerija formuoja valstybės politiką migracijos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. Nutarimu Nr. 291 “Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo” 7.8 p.). Be to, Atsakovo minėtos teisės normos aiškinimas neatitinka teisėje galiojančio leidimo metodo quod lege non prohibitum, licitum est (leidžiama viskas, ko nedraudžia teisė).

Taip pat Pareiškėjo nebuvimą Lietuvoje lėmė objektyvios aplinkybės susijusios ne tik su darbine veikla, tačiau ir su šeima, bet Atsakovė atsiliepime nelaiko šių aplinkybių objektyviomis lėmusiomis nebuvimą Lietuvoje, tačiau neatskleidžia ir net neužsimenama kokios darbinės ar šeimyninės aplinkybės būtų laikomos objektyviomis. Šiuo atveju abstrakčios išvados, apsiribojant tiesiog paneigiančiu teiginiu - „Nesutinkame su pareiškėjo skundo teiginiais“, neleidžia spręsti apie Atsakovo priimtų sprendimo teisingumą.

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552- 185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODcyLTU1Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1872-552/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1872-552/2015">A-1872-552/2015</a>).

Šiuo atveju akivaizdu, kad Atsakovas iš esmės priimdamas skundžiamus sprendimus naudojasi jam suteikta viršesne galia silpnesniojo atžvilgiu, tačiau ignoruoja fundamentalius protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

Nors Atsakovas atsiliepime nurodė neva ginčijamame sprendime buvo įvertinti esami šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau nepateikė jokių duomenų kokiais vertinimo kriterijais vadovavosi Atsakovas priimdamas sprendimą, t. y. neaišku kokie Pareiškėjo nurodyti darbiniai ir šeiminiai ryšiai lėmė, kad buvo priimtas skundžiamas 2025-06-17 sprendimas panaikinantis Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2025-07-19.

Atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad Pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, tačiau vertina, kad tai neva nėra svarbi aplinkybė ir nepaneigia ginčijamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos ilgiau kaip 6 mėnesius.

Vis tik tokia išvada atsiliepime vertintina kritiškai, nes asmuo, kuris nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos kaip tik įrodo jo santykį su šalimi, savo ir savo šeimos ateities siejimą su ja. Atsakovas atsiliepime pateikia abstraktų teiginį, kad „<...> negalima tokia situacija, kai užsieniečiai, faktiškai gyvenantys ne Lietuvoje daugiau kaip 6 mėnesius, tačiau nevykdantys Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo jiems numatytų pareigų deklaruoti informaciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos, galėtų išsaugoti leidimus laikinai gyventi.” Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau šis teiginys ne tik, kad nepagrįstas teisės normomis, arba grindžiamas klaidinga jų interpretacija, tačiau ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms bei ignoruojant tai, kad Pareiškėjo 6 mėnesių nebuvimą Lietuvoje lėmė ne subjektyvios, o būtent objektyvios aplinkybės.

Atsakovė atsiliepime nesutinka, kad Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760057022 galiojo ne iki 2023-08-01, o iki 2023-10-01, (leidime laikinai gyventi nurodyta galiojimo data - 2023-10-01) teigiant, kad paskutinis leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2023-08-02, todėl pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi (Nr. 760057022) 2023-08-02 buvo paskelbtas negaliojančiu (galiojo iki 2023-08-01). Toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes leidime laikinai gyventi Nr. 760057022 nurodyta, kad jis galioja iki 2023-10-01, o 2023-07-19 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760267814, galiojantis iki 2025-07-19. Pareiškėjas neturi sprendimo, kuriame būtų nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Nr. 760057022, kuriame nurodyta galiojimo data - 2023-10-01, būtų 2023-08-02 paskelbtas negaliojančiu. Taigi, akivaizdu tik tai, kad Atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms.

Dar vienas proceso šalis ir teismą klaidinantis teiginys atsiliepime nurodytas, kad neva ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjo šeimai, nes Pareiškėjo šeimos nariams nėra išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (ar kitais pagrindais), todėl ginčijamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjo šeimos narių teisėtam buvimui/gyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo ir jo šeimos tikslas persikelti gyventi į Lietuvą nėra pakitę, tiesiog šiai dienai Pareiškėjas yra priverstas pasirinkti tarp šeimos (mamos, kurią prižiūri Pareiškėjo sutuoktinė su vaikais, Pareiškėjas, bei Pareiškėjo brolis) ir nuolatinio, nepertraukiamo fizinio buvimo Lietuvoje. Pareiškėją su mama sieja artimas ryšys, todėl Pareiškėjas neturėtų būti verčiamas daryti pasirinkimo tarp leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir šeimos. Be to, Pareiškėjas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, o trumpalaikės išvykos dėl objektyviai susiklosčiusiu šeimos ar daro aplinkybių, nesudaro pagrindo vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 13 p., panaikinti leidimą laikinai gyventi šalyje.

Teigtina, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta sietina su asmens teisiniu santykiu valstybėje ar jos teritorijos dalimi, savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ar išreikštu ketinimu. Šiuo atveju neabejotina, kad Pareiškėją ir jo šeimą su Lietuva sieja ilgalaikiai asmeniniai, ekonominiai santykiai. Nesutiktina su Atsakovo pozicija, kad neva Pareiškėją sieja tik ekonominiai santykiai. Pažymėtina, kad jei Pareiškėjo nesietų ilgalaikis tikslas gyventi su šeima Lietuvoje, tai Pareiškėjas su broliu įmonės veiklą būtų perkėlę į bet kurią kitą užsienio valstybę. Tačiau akivaizdu, kad daugiau nei 5 (penkerius) metus Pareiškėjas su broliu veiklą vykdo Lietuvoje, kiekvieną mėnesį ir kasmet moka didelius mokesčius Lietuvos valstybei, todėl savo ateitį sieja neabejotinai sieja tik su Lietuva.

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodė, jog 2023-07-18 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 str. nuostatas (pareiškėjas yra įmonės UAB „A3 Baltic“ dalyvis ir (arba) vadovas, investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų). 2023-07-19 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760267814, galiojantis iki 2025-07-19, pareiškėjui įteiktas 2023-08-02.

Atlikdamas užsieniečių teisinės padėties kontrolę Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas gyveno užsienio valstybėje ilgiau nei 6 mėnesius. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2023-08-03 (t. y. po 2 savaičių nuo leidimo gyventi išdavimo ir praėjus 1 dienai nuo leidimo gyventi įteikimo) išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2025-05-18 pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, 2025-05-21 pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į minėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis, pareiškėjui 2025-05-29 buvo išsiųsta užklausa su prašymu paaiškinti, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi (2023-08-02), 2023-08-03 išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko tik 2025-05-18, o pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2025-05-19), 2025-05-21 išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Migracijos departamento darbuotojas prašė pareiškėją paaiškinti, kokiose valstybėse pareiškėjas gyveno nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., kartu nurodant gyvenimo laikotarpius, ir be kita ko, prašė pareiškėją paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui reikalingas leidimas laikinai gyventi, jei pareiškėjas, Migracijos departamento turimais duomenimis, beveik visą šiuo metu turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, nebuvo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2025-06-04 per savo MIGRIS paskyrą atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė užsienio valstybių sąrašą, kuriose lankėsi nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. ir buvimo jose laikotarpius. Kaip objektyvias priežastis dėl nebuvimo Lietuvos Respublikoje minėtu laikotarpiu pareiškėjas nurodė šeimą ir mamos priežiūrą, t. y. pareiškėjo šeimos nariams 2019 m. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, tačiau dėl Covid pandemijos šeimos planai persikelti į Lietuvos Respubliką buvo atidėti, o pareiškėjo mamai po sunkios operacijos buvo reikalinga papildoma priežiūra (pareiškėjas pateikė medicininį išrašą). pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo šeima (žmona ir nepilnamečiai vaikai gyvena Rusijos Federacijoje), o pareiškėjo tėvai periodiškai gyvena pareiškėjo arba brolio šeimoje dėl reikalingos papildomos priežiūros ir pagalbos. Asmuo paaiškino, kad jam leidimas laikinai gyventi reikalingas dėl visapusiško dalyvavimo įmonės veikloje (UAB „A3 Baltic“ plečia savo verslo ryšius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), o neturėdamas leidimo laikinai gyventi, jis negalės pasirašyti dokumentų elektroniniu parašu, naudoti SMART ID identifikavimui bankuose ir kitose vyriausybinėse įstaigose, nes didžiąją dalį įmonės banko mokėjimų atlieka pats pareiškėjas arba jo brolis (pareiškėjo broliui leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pačiu pagrindu kaip ir pareiškėjui). Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui neturint leidimo laikinai gyventi, banko skyrius uždarys įmonės sąskaitą, o tai lems, kad asmens įmonė negalės vykdyti komercinės veiklos (šiuo aspektu ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas gali kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo).

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Migracijos departamentas ginčijamame sprendime įvertino pareiškėjo teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760267814.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas negyveno nei vienoje užsienio šalyje 6 mėnesius nepertraukiamai, taip pat visos trumpalaikės kelionės užsienyje darbo reikalais truko bendrai trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įstatymo 50 straipsnio dalies 13 punkto nuostatas. Pagal minėtas nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas užsieniečiui, kuris daugiu nei 6 mėnesius negyveno Lietuvoje. Minėtos įstatymo nuostatos nenumato, kad skirtingose užsienio valstybėse 6 mėnesių terminas yra skaičiuojamas iš naujo. Pareiškėjas nei paaiškinime Migracijos departamentui, nei skunde iš esmės nepaneigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenų, kad, pareiškėjas daugiu nei 6 mėnesius negyveno Lietuvoje, todėl yra imperatyvus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas nei paaiškinime Migracijos departamentui, nei skunde nenurodė, kuriais laikotarpiais nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio jis buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo nebuvimą Lietuvos Respublikoje lėmė objektyvios priežastys. Migracijos departamentui pateikta 2021 m. spalio 10 d. medicininė išvada, kurioje pareiškėjas yra įrašytas kaip pacientės sūnus, nepatvirtina, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio pareiškėjas objektyviai negalėjo būti Lietuvos Respublikoje, nes tik pareiškėjas galėtų teikti nuolatinę priežiūrą savo motinai. Tiek pareiškėjo paaiškinimuose Migracijos departamentui, tiek pareiškėjo skunde yra nurodyta, kad pareiškėjo motina gyvena tiek pareiškėjo šeimoje, tiek pareiškėjo brolio šeimoje Rusijos Federacijoje. Taip pat pareiškėjas, būdamas kitose valstybėse ilgiau kaip 6 mėnesius darbo reikalais, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas esant Įstatyme numatytam imperatyviam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamam sprendimui yra taikytinos Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445 (toliau - LNG aprašas), nuostatos. Ginčijamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (leidimas nuolat gyventi) nebuvo išduotas.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas yra nepasikeitęs (pareiškėjas toliau ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje), neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, bet kitu savarankišku pagrindu (50 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjo leidimas likinai gyventi Nr. 760057022 galiojo ne iki 2023-08-01, o iki 2023-10-01, neatitinka tikrovės. Paskutinis leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo įteiktas 2023-08-02, todėl pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi (Nr. 760057022) 2023-08-02 buvo paskelbtas negaliojančiu (galiojo iki 2023-08-01).

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą netinkamai vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, prieštarauja ginčijamu sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ginčijamame sprendime buvo įvertinti esami šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas neginčija, kad pareiškėjo šeimos nariai Lietuvos Respublikoje negyvena, leidimų gyventi ar vizų neturi. Taip pat sprendimo proporcingumo kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatas, šeimos nariai - sutuoktinis arba asmuo, sudaręs partnerystės sutartį, jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, įskaitant sutuoktinio arba asmens, sudariusio partnerystės sutartį, vaikus (įvaikius) iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus bei negalintys pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama, todėl Migracijos departamentas, ginčijamame spendime įvertinęs, kad pareiškėjo broliui yra išduotas leidimas laikinai gyventi (šiuo metu pareiškėjo brolio leidimas laikinai gyventi yra panaikintas), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra ekonominio pobūdžio.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nepaneigia ginčijamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos ilgiau kaip 6 mėnesius. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnis numato, kad išvykimą iš Lietuvos Respublikos privalo deklaruoti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams. Užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpiau kaip 6 mėnesiams, tačiau užsienio valstybėje pasiliko ilgiau kaip 6 mėnesius, išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse.

Migracijos departamento vertinimu, negalima tokia situacija, kai užsieniečiai, faktiškai gyvenantys ne Lietuvoje daugiau kaip 6 mėnesius, tačiau nevykdantys Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo jiems numatytų pareigų deklaruoti informaciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos, galėtų išsaugoti leidimus laikinai gyventi.

Ginčijamas sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjo šeimai. Pareiškėjo šeimos nariams nėra išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (ar kitais pagrindais), todėl ginčijamas sprendimas neturi įtakos pareiškėjo šeimos narių teisėtam buvimui/gyvenimui Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra reikalingas, nes įmonės veiklai yra reikalingas jo asmeninis buvimas prieštarauja tiek ginčijamu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, tiek ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra priverstas pasirinkti tarp šeimos ir nuolatinio nepertraukiamo buvimo Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo ir jo brolio pastangų dėka įmonė 2023-2025 metais tęsia veiklą.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo (dirbančio Lietuvos Respublikoje nuo 2022-07-01) ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika trunka penkerius metus.

Pareiškėjas 2025-05-19 Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje), prašymas dar neišnagrinėtas, tačiau faktas, kad priimtas ginčijamas sprendimas, savaime neturi įtakos šio prašymo priėmimui, o kai prašymas bus išnagrinėtas, pareiškėjas bus informuotas apie sprendimą.

Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir pareiškėjo pateiktais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-06-17 sprendimo Nr. 25S140696, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas Nr. 760267814, laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Rusijos pilietis, Departamentui 2023-06-15 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLGK-1804 (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas; pareiškėjas yra UAB „A3 Baltic“ dalyvis ir (arba) vadovas, investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų).

Atsakovas 2023-07-18 priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu. Pareiškėjui 2023-07-19 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760267814, galiojantis iki 2025-07-19, kuris įteiktas 2023-08-02.

Atsakovas 2025-06-17 priėmė sprendimą Nr. 25S140696, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760267814, galiojantį iki 2025-07-19, nes asmuo gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, 2023-08-03 išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2025-05-18 fiksuotas atvykimas į Lietuvos Respubliką, 2025-05-21 fiksuotas išvykimas iš Lietuvos Respublikos.

Atsakovas atsižvelgdamas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis, pareiškėjui 2025-05-29 išsiuntė užklausą su prašymu paaiškinti, dėl kokių objektyvių priežasčių asmuo, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi (2023-08-02), 2023-08-03 išvyko iš Lietuvos Respublikos ir atvyko tik 2025-05-18, o pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2025-05-19), 2025-05-21 išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Migracijos departamento darbuotojas prašė asmens paaiškinti, kokiose valstybėse asmuo gyveno nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., kartu nurodant gyvenimo laikotarpius, ir be kita ko, prašė asmens paaiškinti, dėl kokių priežasčių asmeniui reikalingas leidimas laikinai gyventi, jei asmuo, Migracijos departamento turimais duomenimis, beveik visą šiuo metu turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, nebuvo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas 2025-06-04 per savo MIGRIS paskyrą atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė užsienio valstybių sąrašą, kuriose lankėsi nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. ir buvimo jose laikotarpius. Objektyvias priežastis dėl nebuvimo Lietuvos Respublikoje minėtu laikotarpiu asmuo nurodė jog tai buvo šeima ir mamos priežiūra, t. y. asmens šeimos nariams 2019 m. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, tačiau dėl Covid pandemijos šeimos planai persikelti į Lietuvos Respubliką buvo atidėti, o asmens mamai po sunkios operacijos buvo reikalinga papildoma priežiūra (asmuo pateikė medicininį išrašą). Asmuo nurodė, kad šiuo metu jo šeima (žmona ir nepilnamečiai vaikai gyvena Rusijos Federacijoje), o asmens tėvai periodiškai gyvena asmens arba brolio šeimoje dėl reikalingos papildomos priežiūros ir pagalbos. Asmuo paaiškino, kad jam leidimas laikinai gyventi reikalingas dėl visapusiško dalyvavimo įmonės veikloje (UAB „A3 Baltic“ plečia savo verslo ryšius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), o neturėdamas leidimo laikinai gyventi, jis negalės pasirašyti dokumentų elektroniniu parašu, naudoti Smart ID identifikavimui bankuose ir kitose vyriausybinėse įstaigose, nes didžiąją dalį įmonės banko mokėjimų atlieka pats asmuo arba jo brolis (asmens broliui leidimas laikinai gyventi išduotas tuo pačiu pagrindu kaip ir asmeniui). Asmuo nurodo, kad asmeniui neturint leidimo laikinai gyventi, banko skyrius uždarys įmonės sąskaitą, o tai lems, kad asmens įmonė negalės vykdyti komercinės veiklos.

2025-06-17 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25S140696, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punktu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 13 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 (jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas), 42 (jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 442 straipsnio nuostatas) ar 13 (jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas) punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą (priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis išvykęs iš Lietuvos gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Įstatymas nenustato sąlygų per kurį laikotarpį (kalendorinius metus ar kt.), į kelias šalis gali būti išvykęs užsienietis, taip pat Įstatymas nenumato, kad šis 6 mėnesių laikotarpis nutrūksta vykstant iš vienos šalies į kitą. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 13 punktą turi būti nustatyta, kad užsienietis, išvykęs iš Lietuvos, iki grįžimo į Lietuvos Respubliką gyveno užsienio valstybėje ne mažiau, kaip 6 mėnesius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu išvyko iš Lietuvos Respublikos 2023-08-03, o į Lietuvos Respubliką atvyko 2025-05-18, iš Lietuvos Respublikos išvyko 2025-05-21.

Pareiškėjas Atsakovo prašymu pateikė paaiškinimą ir nurodė šalis į kurias buvo išvykęs laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., nurodydamas kurioje šalyje ir kuriuo laikotarpiu buvo. Ginčo dėl šių pareiškėjo atsakovui pateiktų duomenų byloje nėra.

Atsakovas skundžiamame sprendime įvertino, kad Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Omane, Pietų Afrikos Respublikoje, Šanchajuje, Seišeliuose, Tailande pareiškėjo buvimas truko nuo 2 iki 16 d., o pareiškėjo buvimas Rusijos Federacijoje truko nuo 7 d. iki beveik 4 mėn.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bei pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas išvykęs iš Lietuvos, ilgiau nei šešis mėnesius į Lietuvą negrįžo ir buvo (gyveno) užsienio valstybėje (valstybėse).

Iš pareiškėjo paaiškinime nurodytų laikotarpių matyti, kad per visą išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpį pareiškėjas didžiąją laiko dalį buvo Rusijos Federacijoje, išviso 510 dienų, kas yra gerokai daugiau, nei pusė metų. Be kita ko, pareiškėjo teiginys, kad jo kelionės buvo trumpalaikės ir truko bendrai trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį neatitinka paties pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, pareiškėjas per 2024 kalendorinius metus Rusijos Federacijoje buvo 309 dienas. 2024 metus sudarė 366 dienos, pusę metų sudarė 183 dienos. Akivaizdu, kad pareiškėjas per 2024 metus daugiau nei pusę metų (daugiau nei 6 mėnesius) gyveno Rusijos Federacijoje. Likusį laiką 2024 metais pareiškėjas buvo: Turkijoje – 5 dienas, JAE – 10 dienų, Omane – 6 dienas, Pietų Afrikoje – 12 dienų, Seišeliuose – 7 dienas, Tailande – 15 dienų. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjas, išvykęs iš Lietuvos Respublikos, gyveno užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, pareiškėjui leidimas panaikintas 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu (jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius), kurio egzistavimą pagrindžia byloje ištirtų įrodymų visuma. Atsakovas skundžiamame sprendime įvertino ne tik pareiškėjo gyvenimo užsienio valstybėje faktą ir trukmę, bet ir jo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas nedeklaravo savo išvykimo, kaip numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos), neturi reikšmės vertinant ar pareiškėjas šį laikotarpį gyveno užsienio valstybėje. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų.

Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir šioms aplinkybėms jas pagrįstai taikė pareiškėjo individualiu atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas iš esmės, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji bylos šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė Andrulytė

Žanas Kubeckas

Rasa Milvydaitė