Administracinė byla Nr. eI3-2677-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04599-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija: 29.7; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „CPO LT“ (toliau – ir pareiškėja, Įstaiga arba CPO LT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė arba Agentūra) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT07. Teismas pažymi, kad pareiškėja, skunde nurodo neteisingą ginčijamo sprendimo priėmimo datą ir numerį, kas laikytina rašymo apsirikimu, todėl, atsižvelgdamas į skundo turinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad skundas yra paduotas dėl Agentūros 2024 m. liepos 17 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė arba Projekto vykdytoja), įgyvendindama projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 (toliau – ir Projektas), įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas CPO LT valdomo elektroninio katalogo (toliau – ir Katalogas) modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ – dinaminės pirkimų sistemos (toliau – ir DPS) pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. CPO244390 (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Įvykdžius Pirkimą 2023 m. vasario 28 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO244390 / SU-7 tarp Valstybės kontrolės ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl programinės įrangos nuomos, kurios pradinė vertė 44 628,10 Eur be PVM, kaina 54 000 Eur su PVM.
Nurodo, kad CPO LT, reaguodama į CPVA 2024 m. kovo 8 d. įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04, pateikė atsakovei 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1S-280/2024 „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pradėto pažeidimo tyrimo Projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025“ (toliau – ir Atsakymas į įtarimą), kuriame išdėstė paaiškinimus dėl CPVA pradėto pažeidimo tyrimo.
CPVA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies, t. y. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau – ir Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 punkto, numatančio, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – ir Reikalavimas). Padaryta išvada, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
Pareiškėjos įsitikinimu, Agentūra nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas.
Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendime, priimtame 2023 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI3LTYyOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-527-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-527-629/2023">eA-527-629/2023</a>, pateikė aktualius išaiškinimus dėl pažeidimo nustatymo pagal Reglamento nuostatas ginče, kuris savo esme ir faktinėmis aplinkybėmis yra panašus į ginčą nagrinėjamoje byloje. Agentūros nustatyti viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimai yra tokie patys, kaip ir pareiškėjos atveju, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl kiekybinio subrangos ribojimo bei pažeidimo kvalifikavimo, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, kuomet pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. ribojo tiekėjų, kurie jau yra nusprendę pateikti savarankiškus pasiūlymus Pirkime, galimybę pasitelkti vienas kitą subtiekėjais.
Laikosi pozicijos, kad neteisingai kvalifikavusi Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 punkto turinį, Agentūra Sprendime taikė netinkamas VPĮ nuostatas, nes nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 straipsnio aiškinimas ir taikymas bei Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 punkto atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 straipsnio nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja CPVA. Pažymi, kad Pirkimo paskelbimo metu (2021 m.) nei Pirkimui aktualios redakcijos VPĮ 88 straipsnis, nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai ir teismų praktika nenumatė, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 punkte nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Priešingai, Pirkimo sąlygų rengimo metu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje buvo pasakyta, kad tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų procese. ESTT yra nurodęs, kad toks ribojimas yra pateisinamas tiek, kiek juo siekiama teisėto tikslo, susijusio su viešuoju interesu, ir tiek, kiek toks ribojimas yra suderinamas su proporcingumo principu, t. y. kiek tokio ribojimo nustatymas yra būtinas viešajam interesui užtikrinti ir/ar viešasis interesas negalėtų būti užtikrintas mažiau ribojančiomis priemonėmis. Teigia, kad minėtą poziciją patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) skelbiamas VPĮ 88 straipsnio komentaras, kuriame nurodyta: „Nors VPĮ 88 straipsnyje aiškiai neįtvirtinta, tačiau pagal nuoseklią ESTT praktiką, kuri pagrįsta Direktyvos 2014/24/ES nuostatų aiškinimu, tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų procese“. Daro išvadą, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika numato, kad subrangos ribojimai nėra per se neteisėti, jie yra galimi, jei tokiais ribojimais siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jie atitinka proporcingumo principą.
Teigia, kad nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teise, o esant nustatytam Reikalavimui, sudaroma galimybė pirkime dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų ir taip užtikrinama didesnė konkurencija (gali dalyvauti didesnis ūkio subjektų skaičius). Laikosi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų C dalies 4.5 punkto nuostatos neapribojo konkurencijos, atvirkščiai – tokia nuostata faktiškai išplėtė konkurenciją Pirkime. Akcentuoja, kad teisinis reguliavimas numato situacijas, kada gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kuriais siekiama didesnės konkurencijos. Tokios sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Atitinkamai ir Reikalavimas, kuriuo buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui taip išplečiant konkurenciją, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymi, kad CPVA nevertino Atsakyme į įtarimą pateiktų CPO LT argumentų, jog Pirkimo vykdymo metu tiek VPT, tiek CPVA skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodoma galimybė nustatyti sąlygą, analogišką Reikalavimui. Akcentuoja, kad, kad, sutinkamai su VPĮ 92 straipsnio 3 dalimi, VPT ir CPVA yra atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą ir sprendimus dėl viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams, todėl jų viešai teikiamos rekomendacijos, metodiniai ir pavyzdiniai dokumentai, viešųjų pirkimų sistemos dalyviams sukuria teisėtą lūkestį, kad veiksmai, kurie atitinka VPT ir CPVA teikiamus išaiškinimus/pavyzdinius dokumentus/išvadas, šių institucijų bus vertinami kaip teisėti. Teigia, kad pareiškėja veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis, o aplinkybė, kad VPT ir CPVA rekomendavo taikyti Reikalavimą pagrindžia, jog ir jos nevertino jo kaip nepagrįstai ribojančio rinkos dalyvių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad Reikalavimo nustatymas siekiamų tikslų kontekste negali būti vertinamas kaip neteisėtas, tačiau tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad Reikalavimas pažeidė Direktyvos nuostatas, mano, jog vis tiek nėra pagrindo nustatyti pažeidimo, kaip jis suprantamas Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme.
Pareiškėjos įsitikinimu, net jei būtų pripažinta, kad CPO LT padarė pažeidimą, jis nedaro jokios žalos Europos Sąjungos biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte, nes ne kiekvienas viešųjų pirkimų pažeidimas yra pažeidimas Reglamento prasme. Jei CPO LT Pirkimo dokumentuose nebūtų nustačiusi Reikalavimo, situacija pirkime niekaip nebūtų pasikeitusi, nes visi Pirkimo vykdymo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nebuvo nurodę, jog telkiasi subtiekėjus, be to, pretenzijų Pirkime nebuvo gauta. Tariamas pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos pirkimo rezultatams.
Teigia, kad pagal Reglamento nuostatas valstybės narės turi pareigą informuoti Europos Komisiją tik apie tokius pažeidimus, dėl kurių Europos Komisijai (ES biudžetui) deklaruota netinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 10 000 Eur. Apie kitus pažeidimus informacijos pateikti nereikia. Reglamente aiškiai apibrėžta, kokia netinkamų finansuoti išlaidų suma (didesnė nei 10 000 Eur) laikytina reikšminga ir darančia žalą ES biudžetui.
Tvirtina, kad nustačius, jog netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 262,93 Eur, t. y. mažiau nei 10 000 Eur, net jei būtų nustatytas viešųjų pirkimų pažeidimas, toks pažeidimas netenkina vieno iš Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytos pažeidimo sąvokos požymių – nepagrįstos išlaidos (kitaip tariant netinkamos finansuoti išlaidos ar nustatytas finansinis poveikis) daro žalą ES biudžetui, todėl Projekte nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą.
Pažymi, kad net jei ir būtų pripažinta, kad yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir turi būti pritaikyta finansinė korekcija, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka, nes Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Pareiškėjos įsitikinimu, Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13-toje eilutėje nurodyta 5 proc. finansinė korekcija skiriama už kiekybinį subrangos ribojimą, tuo tarpu atsakovė Sprendime nustatė kokybinį subrangos ribojimą. Teigia, kad net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio, o konkretus finansinės korekcijos dydis nustatomas įvertinus tam tikrų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, visumą. Pastebi, kad Pirkimo vykdymo metu pretenzijų dėl nustatyto Reikalavimo nebuvo pareikšta, be to, visi Pirkimo vykdymo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus, be to, Pirkime buvo gauti 4 tiekėjų pasiūlymai.
Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad Agentūra Sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog dar iki Pirkimo paskelbimo ir jo vykdymo metu tiek VPT, tiek pati CPVA rekomendavo perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose nustatyti Reikalavimui identišką subrangą ribojančią sąlygą, o pareiškėja veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis, tačiau susidarė situacija, kuomet pareiškėjos veiksmai pagal minėtų institucijų teiktas rekomendacijas yra pripažįstami kaip neteisėti vien tik dėl to, kad pasikeitė tų pačių institucijų pozicija. Aplinkybė, kad Reikalavimas, kaip sąlyga, buvo rekomenduojama VPT ir CPVA, pagrindžia, kad ir jos nevertino ginčo sąlygos, kaip nepagrįstai ribojančios rinkos dalyvių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (LVAT administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI3LTYyOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-527-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-527-629/2023">eA-527-629/2023</a>). Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija.
Teigia, kad CPVA jokio faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, o priimdama Sprendimą nevykdė ESTT praktikoje nurodyto dviejų etapų vertinimo ir tiesiog formaliai pritaikė Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13-toje eilutėje nurodytą finansinę korekciją, taigi tokie CPVA veiksmai pažeidžia proporcingumo principą, Gairių nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, todėl skundžiamas Sprendimas privalo būti panaikintas pilna apimtimi.
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su jame pateiktais motyvais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 295 punktu, atliko Pirkimo vertinimą ir 2024 m. kovo 8 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT04 (toliau – ir Įtarimas) vertino, kad pareiškėja Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kito tiekėjo, pateikusio pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tik tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Pareiškėjai nepateikus pagrįstų įrodymų apie konkrečius draudžiamus susitarimus Pirkime, įtarta, kad Pirkimo dokumentų C dalyje nustatyti reikalavimai galimai apribojo subtiekėjų pasitelkimą Pirkime, todėl Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principai bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos. Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. liepos 17 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte (toliau – ir CPVA raštas) per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).
Teigia, kad Pirkimui, atsižvelgiant į jo paskelbimo datą, taikomos: VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2022 m. birželio 30 d., nuostatos; Metodikos redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. balandžio 1 d., nuostatos.
Tvirtina, kad, įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuota, jog nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju pareiškėja nenurodė. Pirkimo sąlygų turinys ir jų ribojamasis poveikis vertinti naudojant sisteminį metodą, atskleidžiant Reikalavimo galimą (ne)teisėtumą kitų (visų) Pirkimo sąlygų plotmėje. Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leido prieiti išvadą, kad Reikalavimo sąlyga riboja tiekėjų pasiūlymų pateikimą pasitelkiant dalyvius subtiekėjais, kai toks ribojimas aktualus pasiūlymo teikimo etape Konkretaus pirkimo vykdymo metu pasitelkiant subtiekėjus, kurių pajėgumais remiamasi ir kurių pajėgumais nors ir nesiremiama, tačiau kurie vykdys sutartį.
Sprendimu konstatuota, kad CPO LT, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), jų 2.1 lentelės 13 punktu, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. pataisos normą nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 5 258,60 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 262,93 Eur.
Tvirtina, kad registruojant Įtarimą vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime.
Atkreipia dėmesį, kad LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI3LTYyOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-527-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-527-629/2023">eA-527-629/2023</a> nagrinėtas kiekybinis darbų perskirstymo aspektas ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes, o nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, todėl teigia, kad minėtu LVAT sprendimu negalima remtis tiesiogiai ir vientisai.
Nurodo, kad kito ūkio subjekto pasitelkimas (VPĮ 88 straipsnis) ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumu (49 straipsnis) yra skirtingos sąvokos VPĮ prasme, tačiau šio konkretaus Pirkimo atveju Reikalavimo sąlyga yra Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų IV skyriaus „Pasiūlymų teikimas“ dalyje, taigi Reikalavimas aktualus pasiūlymų teikimo etape. Reikalavimo sąlygos paskirtis ją taikant būtent tiekėjo pasiūlymo teikimo etapu, nes būtent tuo metu tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Reikalavimo sąlyga nurodoma, kad pateikus pasiūlymą nurodant subtiekėju kitą tiekėją, jau teikiantį savarankišką pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas, taigi Reikalavimas reiškia nepriklausomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Teigia, kad Pirkimo ginčo sąlyga aktuali būtent pasiūlymų teikimo metu ir šioje sąlygoje nėra numatytas būtent Sutartimi įsigyjamų prekių tiekimo perskirstymo procentas ar dalis, todėl aiškiai matyti, kad subtiekimas gali būti visiškas arba dalinis, todėl konkrečiai rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais reikšmingas, kiek tai susiję su pasiūlymų teikimu ir subtiekėjų pasitelkimu, pastariesiems teikiant neribotą Sutartimi nustatytą įsigyjamų prekių kiekį, t. y. subjektiškumo ribojimas subtiekimo lygmenyje yra aktualus nuo pat Pirkimo paskelbimo tiekėjams susipažinus su jo sąlygomis, o ne tik vykdant Sutartį.
Laikosi pozicijos, kad sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu Reikalavimo ribojantysis poveikis nėra panaikintinas vėlesniu Konkretaus pirkimo vykdymo etapu, o apibendrinant Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu.
Atsakovės įsitikinimu, Sprendime yra apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu pareiškėja skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus, ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdama ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 straipsnio prasme ribojimą. Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį.
Agentūra pažymi, kad ginčo objektas nėra CPVA ar VPT skelbtų/skelbiamų pavyzdinių pirkimo sąlygų teisėtumo klausimai. Projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Teigia, kad pavyzdinės pirkimo sąlygos yra skirtos ne privalomam taikymui, o turi būti pritaikomos kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikiams pagal jos kompetencijos laipsnį ir pirkimo objekto specifiškumą, pirkimo sudėtingumą ir perkančiosios organizacijos siekius bei VPĮ reikalavimus.
Tvirtina, kad standartiniai VPT paskelbti dokumentai tėra konkrečių pirkimo sąlygų šablonas, kurias privaloma pritaikyti pagal VPĮ reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius, o ne taikyti pagal nutylėjimą. VPT standartinių dokumentų sąlygos taikymui privaloma nurodyti objektyvias priežastis subtiekimo tarp dalyvių draudimui, taigi VPT negalėjo rekomenduoti ir nerekomendavo identiškos Reikalavimui sąlygos. Mano, kad pareiškėja kūrybingai pateikia CPVA ir VPT skelbtų standartinių ir pavyzdinių pirkimo dokumentų sąlygas kaip privalomas ir rekomenduotinas būtent jai, nors jos skirtos neapibrėžtam perkančiųjų organizacijų ratui ir turi būti kiekvienu atveju pritaikomos pačių perkančiųjų organizacijų, taigi atsakomybė už pirkimo sąlygų teisėtumą jas pritaikant individualiam ir konkrečiam pirkimui tenka pačiai perkančiajai organizacijai.
Atsakovė cituoja Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalį ir šios dalies 3 pastraipą ir teigia, kad imperatyvas yra pažeidimus užkirsti, jiems įvykus, juos nustatyti ir esant žalai ją pašalinti. Nesusigrąžinti neteisėtai įsisavintų lėšų galima tik tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo. Kitokia minėtų straipsnių interpretacija leistų projektų vykdytojams išvengti atsakomybės tuo būdu, kad CPVA, pažeidimams virš arba arti 250 Eur ribos, turėtų nuolaidžiauti arba pažeidimo nenustatyti, jeigu apie pažeidimą nereikia pranešti, t. y. pažeidimų nenustatyti ne dėl to, kad jie nebuvo padaryti, o todėl, kad jais padaryta žala artima 250 Eur neteisėtai išmokėtai sumai arba apie juos nereikia pranešti, taigi jų nerevizavus, pažeidimus galima būtų paslėpti.
CPVA pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO LT, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO LT neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų.
Agentūros įsitikinimu, CPO LT, nustatydama Reikalavimą, rėmėsi abejonėmis ir abejotinais konkurenciją ribojančiais tiekėjų elgesio požymiais (tiekėjo pasitelkimą subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme), kuriuos LAT traktuoja kaip nesudarančius pagrindo automatiškai konstatuoti draudžiamą susitarimą, tačiau taip ne sumažino draudžiamų susitarimų riziką, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti vienas kitą subtiekėjais ir kartu teikti du atskirus pasiūlymus, tuo sumažinant galimą bendrą konkurencijos lygį. Neteisėti ūkio subjektų veiksmai viešajame pirkime turi būti užkardomi perkančiajai organizacijai atliekant aktyvius tyrimo veiksmus, o ne šios pareigos atsisakant per neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, kurios tokių situacijų susidarymą tiesiog eliminuoja sąžiningų tiekėjų kooperacijos draudimo sąskaita, t. y. perkančiajai organizacijai turint nepagrįstų abejonių, kad gali susidaryti sąžiningai konkurencijai prieštaraujanti situacija, CPO LT Pirkime pasirinko paprasčiausią elgesio variantą – neteisėtai uždrausti tiekėjams Pirkime būti vienas kito subtiekėjais. Šia LAT nutartimi, spręsdamas dėl analogiškų Reikalavimui sąlygų teisėtumo, vadovaujasi LVAT savo naujausioje nutartyje subtiekimo ribojimo klausimu (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4My01MDIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2283-502/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2283-502/2023">eA-2283-502/2023</a>, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1LTY2Mi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-325-662/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-325-662/2024">eA-325-662/2024</a>).
Akcentuoja, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas viešųjų pirkimų pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda. Konkrečiu formalaus pažeidimo atveju konkurencinės aplinkos egzistavimas nei lengvina, nei sunkina dėl pažeidimo taikytinos atsakomybės laipsnį, nes pažeidimas buvo padarytas paskelbus Pirkimo sąlygas ir pagal jas įvykdžius Konkretų pirkimą. Daugiau nei vienam tiekėjui pateikus pasiūlymus, vėlesni padariniai, tiekėjams pateikus pasiūlymus ir sudarius minimalią konkurenciją, koreliuoja su pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe, tačiau pažeista pati viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, esant realiai grėsmei žalai atsirasti, potencialiems tiekėjams nusprendus neteikti konkurencingų pasiūlymų, todėl tokio pažeidimo padariniai tik hipotetiškai retroaktyviai apibūdina patį pažeidimo faktą, jo nepaneigdami.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo mažinti finansinę korekciją, nors teikia pasvarstymus dėl jos dydžio, manydama, kad teismas, panaikindamas Sprendimą, turi spręsti finansinės korekcijos mažinimo klausimą ex officio (pagal pareigas). Atsakovė pabrėžia, kad, Sprendime aiškiai kvalifikavus ginčo teisinius santykius, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai nenurodžius pagrindo teismui ex officio peržengti skunde apibrėžtas ginčo ribas, taip pat nustačius, jog pagal skunde suformuluotą reikalavimą ir jo pagrindą, nagrinėjant administracinę bylą, negali būti tenkinama skundo dalis dėl finansinės korekcijos mažinimo, pagrindo nagrinėti ginčą platesniu aspektu pagal pareigas teismas neturi.
Dėl pritaikyto finansinės korekcijos dydžio teigia, kad už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Šio teisės pažeidimo sudėties, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais. Teigia, kad konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų ir remiasi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4My01MDIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2283-502/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2283-502/2023">eA-2283-502/2023</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1LTY2Mi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-325-662/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-325-662/2024">eA-325-662/2024</a>.
Agentūra dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo papildomai pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija), paprašyta projektų vykdytojų (įskaitant pareiškėją), 2023 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 6K-23/7665 „Dėl finansinių pataisų taikymo“ (toliau – ir Finansų ministerijos raštas) kreipėsi į Europos Komisiją, t. y. instituciją, patvirtinusią finansinių korekcijų taikymo tvarką, dėl paaiškinimų pateikimo, kiek tai susiję su pažeidimo nustatymu ir finansinės korekcijos taikymu. Atsakovė pažymi, kad Finansų ministerijos rašte buvo teikti argumentai, kurie iš dalies sutampa ir su pareiškėjos nurodomais argumentais (pvz., dėl didesnio dalyvių skaičiaus, nustačius Reikalavimą ir galimybės užkirsti draudžiamus susitarimus). Akcentuoja, kad Europos Komisija 2024 m. balandžio 29 d. rašte Nr. Ares(2024)3141698-29/04/2024 (toliau – ir Europos Komisijos raštas) nurodė, jog „Išnagrinėjusios minėtą informaciją, mūsų tarnybos nemato pagrindo riboti tiekėjo (fizinio ar juridinio asmens) galimybę būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies (arba, kai pasiūlymas neskaidomas į dalis, būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl to paties pirkimo). Tokiais atvejais Reikalavimas gali būti vertinamas kaip pažeidimas, kuriam taikoma 5 proc. finansinė pataisa, pagal EK gairėse (C(2019) 3452 final, 2019-05-14) numatytą pažeidimą Nr. 13 („Nepagrįstas subrangos apribojimas“). Vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija kiekvieną atvejį turi vertinti individualiai, atsižvelgdama į taikytiną teismų praktiką (ESTT 2022-09-15 sprendimas bylose C-416/21 - J. Sch. Omnibusunternehmen ir K. Reisen, 59-63 punktai). Jūsų tarnybos taip pat prašo išaiškinti, ar tuo atveju, jei pirmiau aprašytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, būtų galima sumažinti 5 proc. finansinę pataisą. Mūsų tarnybos norėtų atkreipti dėmesį į ankstesnį susirašinėjimą: - 2021 m. birželio 29 d. (Ares(2021)4220570), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad valstybėms narėms rekomenduojama taikyti gaires, o galimybė taikyti skirtingo dydžio finansines pataisas paliekama tik EK nuožiūrai, esant išskirtinėms aplinkybėms; - 2022 m. gruodžio 9 d. (Ares(2022)8551925), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad gairėse nustatant fiksuotus dydžius jau buvo atsižvelgta į proporcingumo principą.“ Atsižvelgdama į nurodytą Europos Komisijos poziciją atsakovė daro išvadą, kad panašaus pobūdžio Reikalavimo nustatymas, kurį nustatė pareiškėja, yra pažeidimas, už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodyta 5 proc. finansinė korekcija, nenumatant galimybės taikyti mažesnę finansinę korekciją, kas atitinka LVAT formuojamą praktiką ir paneigia pareiškėjos skundo argumentus, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra priimtas kito suinteresuoto asmens (Projekto vykdytojo), o ne pareiškėjos atžvilgiu ir nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Sprendimu pareiškėjai nėra sukeliamos jokios tiesioginės teisinės pasekmės: nėra skiriama finansinė korekcija ar nukreipiami išieškojimai, nėra nurodomi valdingi įpareigojimai ar taikoma sutartinė atsakomybė, taigi šiuo atveju dėl priimto Sprendimo CPO LT ir CPVA nesieja joks teisinis santykis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės kontrolė atsiliepimo į skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Nors skundu pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą pilna apimtimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybės, ar Pirkimo dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punkte tiekėjams nustatytas draudimas būti kito pasiūlymą pateikusio tiekėjo subtiekėjų prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatoms.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės kontrolė (Projekto vykdytoja), įgyvendindama projektą Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO LT, kuri vykdė konkretų pirkimą valdomo elektroninio katalogo modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ ir DPS pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. CPO244390. Įvykdžius Pirkimą tarp Valstybės kontrolės ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 28 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO244390 / SU-7 dėl programinės įrangos nuomos.
Atsakovė 2024 m. kovo 8 d. Projekto vykdytojai įteikė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04 (toliau – ir Įtarimas), kuriame, be kita ko, nurodė, jog atlikusi Pirkimo Nr. CPO244390, įvykdyto Pirkimo Nr. 563490 (DPS) pagrindu, patikrą, nustatė: Pirkimo Nr. 563490 (DPS) dokumentų C dalies „C dalis. Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punktas, kuriame nurodyta: „Kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju“ galimai riboja subtiekėjų pasitelkimą, o tai galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, draudžiančią dirbtinai riboti konkurenciją.
Pareiškėja, susipažinusi su Įtarimo turiniu, pateikė atsakovei rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka jos pozicija, jog Reikalavimo nuostatos galimai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus. Pabrėžė, kad remiantis ESTT formuojama teismine praktika pažeidimas dėl subrangos ribojimo yra siejamas su situacijomis, kai viešojo pirkim sąlygose nustatytais reikalavimais ribojama galimybė dalį sutarties perduoti vykdyti subrangovams, kas iš esmės reiškia, kad daliai ūkio subjektų nesudaromos galimybės dalyvauti pirkime. Teigė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog niekaip nebuvo apribotos galimybės bet kokios apimties dalį perduoti subtiekėjams bei nei vienam ūkio subjektui nebuvo apribotos galimybės dalyvauti Pirkime. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog Reikalavimas atliko atvirkštinę funkciją – žymiai didesniam ratui ūkio subjektų sudarė galimybę dalyvauti Pirkime.
Atsakovė, įvertinusi Įtarime bei pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, priėmė ginčijamą Sprendimą, iš kurio turinio matyti, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo padarytos šios teisiškai reikšmingos išvados: 1) CPO LT Pirkimo dokumentuose nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygose) 4.5 punkte nustatyta, kad kiekvienas dinaminės pirkimų sistemos tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju; 2) pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją; 3) taikoma 5 proc. pataisos norma nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 5 258,60 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 262,93 Eur; 4) remiantis Finansų ministerijos 2024 m. kovo 22 d. raštu „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. 6K-24/1814, viešuosiuose pirkimuose per CPO LT patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO LT veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą, o tokios išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Apraše nustatytą tvarką.
Projekto vykdytoja apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuota Agentūros 2024 m. liepos 17 d. pranešimu per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį.
Taigi, tyrimo objektas Sprendime apribotas Reikalavimo analize ir vertinimu, nustatant Reikalavimo teisėtumą ir sąsajumą su Pirkimo objektu, atsižvelgiant į CPO LT nurodytas Reikalavimo nustatymo aplinkybes. Įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju CPO LT nenurodė. Iš Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad ji yra deklaratyvaus bei konstatuojamo pobūdžio ir kad Sprendimu pareiškėjos atžvilgiu nėra pritaikyta jokių teisinių poveikio priemonių, kurios tiesiogiai įtakotų jos subjektines teises ar pareigas, ir tik Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra padaryta išvada, kad pareiškėja, nustatydama Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Sprendimo pobūdis lemia, kad pareiškėjos subjektinis suinteresuotumas ginčyti Sprendimą gali būti susijęs tik su ta jo motyvuojamąja dalimi, kuria nuspręsta, jog pareiškėja pažeidė minėtus VPĮ reikalavimus. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pareiškėjos skundo argumentai, kurie yra nesusiję su šia Sprendimo dalimi, yra peržengiantys šios bylos nagrinėjimo ribas, nes tai neįtakoja pareiškėjos subjektinių teisių, dėl ko į juos teismo sprendime nebus teikiami įvertinimai bei atsakymai (pvz., kad pažeidimas nedaro jokios žalos Europos Sąjungos (ES) biudžetui, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte; kad Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo ir kt.).
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad CPO LT Pirkimo dokumentuose Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 punkte nustatė taisyklę (Reikalavimą), kad „kiekvienas dinaminės pirkimų sistemos tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju.“ Akivaizdu, jog Reikalavimu iš esmės yra nustatytas ribojimas dinaminės pirkimų sistemos tiekėjui teikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui bei draudžiama būti subtiekėju kitame pasiūlyme, t. y. kad tokiu būdu yra ribojama tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybė pasitelkti vienas kitą subrangovais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006; VPĮ 49 ir 88 straipsnių, Direktyvos 2014/24 nuostatos, ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Priešingai, iki tol atitinkamuose teisės aktuose galiojusios tokios nuostatos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo pripažintos neteisėtomis byloje Nr. C-298/15. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI3LTYyOS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-527-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-527-629/2023">eA-527-629/2023</a> taip pat yra išaiškinęs, kad subrangos ribojimai leidžiami tik išimtiniais atvejais.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisine prasme sąvoka „subrangos ribojimai leidžiami tik išimtiniais atvejais“ turi būti aiškinama ir suprantama, kaip išimtis iš bendros taisyklės, kurios (išimties) taikymas turi būti pagrįstas išskirtinėmis, konkrečios teisinės situacijos aplinkybėmis bei pagrįstas atitinkamais argumentais, sprendime, kurį priima viešojo administravimo subjektas. Nagrinėjamu atveju Reikalavime tokių išskirtinių aplinkybių nenurodoma bei nepateikiama šiuo klausimu ir atitinkamų argumentų, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Reikalavimo nuostatos nepažeidžia draudimo dėl subrangos ribojimo ir pan., yra nepagrįsti, nes neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo.
Darytina išvada, kad aptartas Reikalavimo pobūdis bei turinys patvirtina ir tai, kad Reikalavimu yra siekiama riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne. Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu, pateikus pasiūlymą, draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO LT nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO LT ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49, 88 straipsniai).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėja, nustatydama Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, draudžiančius dirbtinai riboti konkurenciją, dėl ko Sprendimas ginčijamoje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes kaip matyti iš jo turinio, jis toje dalyje, kuri susijusi su pareiškėjos subjektiniu suinteresuotumu, yra pagrįsta tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės normų vertinimu, aiškinimu bei taikymu, kurie yra pakankami priimti Sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.
Dėl paminėto tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kaip ir minėta šiame teismo sprendime, kiti pareiškėjos skundo argumentai yra pertekliniai, nes peržengia pareiškėjo subjektinio suinteresuotumo ribas, dėl ko jie nekeičia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė
