Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-14-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01750-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2.; 2.4.2.3.; 2.4.2.4.3.; 2.4.2.6.; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus perduotus nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-7408-933/2017 pagal pareiškėjos A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. P., A. G., Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, VĮ Registrų centras, T. L., V. B., Vilniaus miesto savivaldybė, I. G., L. O. N..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. B. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto įgijimo teisinis pagrindas – 2004-05-12 Dovanojimo sutartis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas turi priklausinį – rūsį, tačiau buto priklausinio duomenys nėra įregistruoti. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai naudojasi rūsiais, kurie yra atskirame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš valstybinės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centro butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, kad pastate yra iš viso 16 negyvenamųjų (pagalbinio ūkio) patalpų, iš kurių į 14 įregistruotos nuosavybės teisės, o į 2 – ne. Nors Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti rūsio duomenys, pareiškėja visą laiką naudojosi rūsiu, kuris pažymėtas indeksu 1-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vienu iš dviejų rūsių, kurių VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąraše nėra nurodomi savininkai ir nuosavybės teisės į šį rūsį nėra įregistruotos kito asmens vardu.

2. Faktą, kad pareiškėja visą laiką nuo buto įgijimo naudoja rūsį, pažymėtą indeksu 1-14, patvirtina suinteresuoto asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014-10-31 pažyma, kurioje taip pat konstatuojama, kad rūsys yra pareiškėjos buto priklausinys. 2016-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3238 „Dėl numerių patalpoms pastatuose ((duomenys neskelbtini) ir kituose) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ nustatė, kad pareiškėjos valdomo rūsio adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, siekdama, kad šie duomenys būtų atvaizduoti ir Nekilnojamojo turto registre, užsakė rūsio kadastrinius matavimus, taip pat pareiškėjos užsakymu projekto vadovas V. R. parengė ir suderino rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), formavimo schemą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2015-12-23 išdavė Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. A51-121451/15 (2.15.2.48-MP7). Ja patvirtino, kad pagalbinio ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), gali būti naudojama pagal nurodytą paskirtį ir patvirtino patalpos suformavimo teisėtumą.

3. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl rūsio patalpų įregistravimo jos vardu, tačiau 2016-12-02 sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė sprendimą Nr. VILRS-2401, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises pareiškėjai į nurodytą rūsio patalpą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė sprendimą Nr. VILKS-4178 atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodamas tuo, jog priimant sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą daiktą įregistravimo.

4. Kitomis priemonėmis pareiškėja nurodė, kad negali pagrįsti, kad nuosavybės teise valdo rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 1-14 ir tokias teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - nekilnojamojo daikto patalpos valdymo nuosavybės teise nustatymo. Prašo nustatyti, kad rūsio valdymas nuosavybės teise atsirado nuo buto įgijimo momento, nes rūsys buvo įgytas kartu su butu.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, atstovaujamas Vilniaus filialo nurodė, kad pareiškimas neturėtų būti tenkinamas. Nekilnojamasis daiktas – pagalbinio ūkio patalpa, esanti kiemo rūsyje 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį registre 2011-07-04 įregistruotos pareiškėjos A. B. nuosavybės teisės, suformuotas ir registre 2011-07-01 įregistruotas sujungus butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Abu butai buvo privatizuoti (1992-12-03 sutartis, reg. Nr. 3-117, 1992-05-22 sutartis, reg. Nr. 4-641) su rūsiais, kurie minėtose sutartyse nebuvo identifikuoti.

6. Pastatų valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, kai pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio patalpą ir turėjo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio patalpą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. A. B., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpą, pareiškime nurodo, jog nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio patalpą įgijo dovanojimo sutartimis (2004-05-12 dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 30RS-1712, ir 2004-05-12 dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 30RS-1713), kuriose rūsys neidentifikuotas. Įrodymų, patvirtinančių, kad šiose sutartyse nurodytas rūsys yra pagalbinio ūkio patalpa ir kad ankstesni savininkai buvo įsigiję pagalbinio ūkio patalpą, A. B. nepateikė, t. y. pareiškėja nepagrindė šiam faktui nustatyti būtinos sąlygos. Pareiškėja privalo įrodyti, kad ankstesni buto savininkai pagalbinio ūkio patalpą valdė nuosavybės teise, nes naujasis savininkas (pareiškėja) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę buto savininkai (CK 4.48 straipsnis).

7. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, nebūdama pagalbinio ūkio patalpos savininke, negali minėtos patalpos perduoti pareiškėjos nuosavybėn. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai teisės aktai nesuteikia teisės atstovauti namo butų (patalpų) savininkams jiems nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo santykiuose. Abiem gyvenamiesiems namams registre 2014-04-04 yra įregistruotas juridinis faktas – nustatytas turto administravimas, administratoriumi nurodyta UAB „Naujamiesčio būstas“.

8. Suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pranešime (atsiliepime) nurodė, jog liudija, kad pareiškėja A. B. naudojasi rūsiu pažymėtu indeksu 1-14.

9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nustatyti pastatų valdymo asmeninės nuosavybės teise faktus galima tik tada, kai pats pastatų priklausomumo šiam asmeniui faktas buvo įregistruotas, bet registravimą patvirtinantys dokumentai yra dingę ir jų negalima atstatyti. Iš pareiškėjos teikto butų (patalpų) sąrašo, pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 16 pagalbinio ūkio paskirties patalpų, iš kurių 14 nuosavybės teise priklauso sąraše nurodytiems savininkams. Dviejų pagalbinio ūkio paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nėra nurodyti. Nors pareiškėja nurodo, kad visą laiką naudojasi rūsiu, pagalbinio ūkio paskirties patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šia patalpa naudojasi teisėtai. Kadangi rūsys nėra identifikuotas, darytina išvada, kad nebuvo padovanotas pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos motinai J. B., kuri jai 2004-05-12 dovanojimo sutartimi padovanojo butą, nuosavybės teise priklausė ir pagalbinio ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1-14, esančios pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Kadangi iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad šiame pastate liko neprivatizuotos dvi pagalbinio ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-7, mano, kad, remiantis Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu (3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarkos aprašo nuostatomis, minėtos pagalbinio ūkio patalpos gali būti priskirtos (perduotos) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

11. Suinteresuotas asmuo V. B. prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi jos nėra ir negali būti valdomos kaip jos valdomo buto priklausinys. Iš byloje pateiktų duomenų, atskirame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 16 pagalbinio ūkio paskirties patalpų, iš kurių 14 nuosavybės teise priklauso konkretiems sąraše nurodytiems jas įsigijusiems savininkams. Dviejų patalpų (iš 16) savininkai nėra nurodyti, t. y. dvi patalpos nebuvo ir nėra privatizuotos. Nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog, jei pareiškėja ir naudojasi atskirame pastate esančiomis patalpų dalimis, ji tai daro teisėtai. Kitiems suinteresuotiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso butai, esantys pastatuose (duomenys neskelbtini), taip pat pagal VĮ Registrų centro duomenis priklauso butai su rūsiais, kurie de facto neegzistuoja, t. y. jų nėra. Bendrijos 2014-10-31 pažyma parengta ir pasirašyta bendrijos pirmininku prisistatančio asmens A. S., kuris nuo 2009 m. birželio mėnesio neturi įgalinimų veikti bendrijos vardu ir atstovauti bendrijos interesams, parengti ir pateikti dokumentai, negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, kuriais grindžiami pareiškėjos reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (patalpų valdymo nuosavybės teise) fakto nustatymo tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14.

13. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-10 išrašo matyti, kad A. B. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Įregistravimo pagrindas: 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1712, 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1713, 2011-06-15 Pažyma Nr. STL-11-182; dovanojimo sutartyse, kurios patvirtintos notaro, nurodyta, kad dovanojamas butas su rūsiu. Iš teikto butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkio, negyvenamųjų patalpų skaičius – 16, savininkų skaičius 14 (2 pagalbinių ūkio patalpų savininkai nėra nurodyti).

14. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjai kitu teisiniu būdu nepavyko įteisinti nuosavybės teisės į aptariamas rūsio patalpas, kad kiti asmenys taip pat bandė įteisinti nuosavybės teisę į aptariamas rūsio patalpas kitu būdu, nepaneigia procesinės galimybės reikšti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o nustačius visas būtinas sąlygas tokį faktą konstatuoti (pripažinti). Teismas pažymėjo, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad kaip Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas nurodomas A. S.. Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kad bendrijos pirmininku būtų buvęs perrinktas kitas asmuo. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-10 išrašo matyti, kad A. B. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu (Įregistravimo pagrindas: 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1712, 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1713, 2011-06-15 Pažyma Nr. STL-11-182; dovanojimo sutartyse, kurios patvirtintos notaro, nurodyta, kad dovanojamas butas su rūsiu), tačiau konkretūs, rūsį identifikuojantys duomenys, nėra nurodyti.

15. Tokios aplinkybės teismo vertinimu patvirtina tai, kad įgijus butus, taip pat buvo įgytas ir rūsys. 1995-09-30 buto pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. pardavė J. B. trijų kambarių butą, plane pažymėta indeksu 1A3/p, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis patvirtina notaro). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad patalpos (rūsio), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nėra įregistruotas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Adresas įrašytas pagal 2016-11-24 Adresų registro duomenis, archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-11-09 įsakymu Nr. A30-3238 dėl numerių patalpoms pastatuose ((duomenys neskelbtini) ir kituose) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje buvo suteikti nurodytoms patalpoms numeriai, tarp jų (duomenys neskelbtini), unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

16. Teismo vertinimu pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, A. P. ir bendrijos pirmininko teikti paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad būtent pareiškėja valdo rūsį (patalpą), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, esą pareiškėja rūsiu (patalpa), esančia (duomenys neskelbtini), naudotųsi neteisėtai, kad dėl nurodytos patalpos naudojimosi jai buvo reikšti prieštaravimai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja A. B. daug anksčiau nei suinteresuotas asmuo byloje V. B. įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje įrodytos ir nustatytos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-7408-9337/2017 ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos A. B. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Nors butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), visose pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartyse buvo nurodoma, kad butai yra su rūsiais, tačiau rūsiai neidentifikuoti (nėra nurodyti jokie rūsio duomenys). Pastate (duomenys neskelbtini), rūsio nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atskirame pastate (duomenys neskelbtini), pažymėtame indeksu 71 lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 16 pagalbinio ūkio paskirties patalpų (sandėliukų), iš kurių 14 nuosavybės teise priklauso sąraše nurodytiems savininkams. Tik dviejų pagalbinio ūkio paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nėra nurodyti.

17.2. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. 1360V nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas į tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus balansą. Iš pateikto Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos pagrindinių priemonių (statinių), perduodamų Vilniaus miesto valdybos Vietinio ūkio skyriui sąrašo, kaip perduodamas į savivaldybės Vietinio skyriaus balansą nurodomas ir plytinis sandėlis (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 711 p. Iš VĮ Registrų centras pateiktų duomenų matyti, kad šiame pastate liko neprivatizuotos dvi pagalbinio ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-7.

17.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai įgijus butus buvo įgytas ir rūsys, o į kokį konkrečiai rūsį buvo įgytos nuosavybės teisės galima nustatyti tik teismine tvarka. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad pirminių butų (duomenys neskelbtini), ir K. (duomenys neskelbtini), savininkų jokios rūsio patalpos perkant (privatizuojant) butus nebuvo įgytos nuosavybės teise, kadangi nebuvo nurodyti patalpas identifikuojantys duomenys. Taip pat nėra duomenų, kad privatizuojant butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), rūsiai būtų įkainoti ir už juos sumokėta. Todėl darytina išvada, kad įrašas „su rūsiu“ sandoriuose buvo nurodytas tik formaliai. Kadangi minėtos pagalbinio ūkio patalpos nebuvo įgytos (privatizuotos) pirminių savininkų (kol pareiškėja tapo buto savininke), todėl jos negalėjo būti perleistos ir pareiškėjos A. B. nuosavybėn.

17.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kad šioje byloje suinteresuoti asmenys (T. L. A. G., A. P. V. B.), kaip ir pareiškėja yra įgiję butus, esančius namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su rūsiais, kurie neidentifikuoti, liko neprivatizuotos dvi pagalbinio ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-7. Minėtos pagalbinio ūkio patalpos vadovaujantis įstatymais gali būti priskirtos (perduotos) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

18. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos A. B. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. nuo 2003 m. gegužės 12 d. nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - 1-14, atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmos instancijos teismas šioje byloje visiškai nevertino tų aplinkybių, jog iš esmės visų suinteresuotų asmenų šioje byloje situacija yra absoliučiai analogiška, t,y. jiems nuosavybės teise priklauso butai esantys pastatuose adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurie pagal registro duomenis nurodomi kaip butai su rūsiais, kurie de facto neegzistuoja, t.y. jų nėra. Bylos faktinės aplinkybės paneigia ginčo patalpos kaip galimo pareiškėjos buto priklausinio vertinimo galimybę, kadangi ginčo patalpa yra visiškai savarankiškas daiktas, kuris nebuvo įgytas/privatizuotas pirminių savininkų (iki pareiškėjai tampant butų savininke), todėl nebuvo ir negalėjo būti perleistas pareiškėjos nuosavybėn. Byloje esantys duomenys bei minėtos faktinės aplinkybės paneigia bet kokias abejones, jog kiemo statinyje 7llp, esantys sandėliukai galėtų būti vertinami kaip butų priklausiniai.

18.2 Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad dalis abiejų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) butų savininkų, pvz. V. B., T. L., I. G., A. G.. A. P. yra lygiai taip pat kaip pareiškėja, įgiję butus, kurie pirminių savininkų yra privatizuoti sudarant pirkimo pardavimo sutartis su pastaba „rūsys yra“, tačiau rūsiai nebuvo ir nėra įdentifikuoti, todėl minėti savininkai šiuo metu valdo butus, kurie įregistruoti kaip butai su rūsiais, nors butai yra be rūsių, t.y. rūsiai de fakto nėra priskirti, identifikuoti.

18.2. Pareiškėja šioje byloje nepateikė jokių duomenų galinčių patvirtinti, jog yra koks nors konkretus nuosavybes teisės įgijimo pagrindas į jos nurodomas savarankiškas ginčo patalpas. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėtos patalpos kada nors priklausė pareiškėjai ar asmenims, kurie jai perleido nuosavybės teises į butus N r. 14 bei Nr. 38, o taip pat jokių duomenų, jog pareiškėja teisėtai naudotųsi ginčo patalpomis.

18.3. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad sandėliuko patalpos dėl kurių kreipėsi pareiškėja niekada nepriklausė bendrijai, todėl bendrija neturėjo teisės jų priskirti A. B.. Pirmos instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja esminiams teisės principams, numatantiems, kad joks subjektas negali perleisti ar priskirti kitam subjektui teisių, kurių pats neturi. Bendrijos 2014-10-31 pažyma yra parengta ir pasirašyta bendrijos pirmininku prisistačiusio asmens A. S., kuris nuo 2009 m. birželio mėnesio neturi jokių įgalinimų veikti bendrijos vardu ir atstovauti bendrijos interesams, įgalinimai senai pasibaigę. Byloje nėra jokių duomenų, jog būtų egzistavę kokie nors dokumentai patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teises į siekiamas įgyti patalpas.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo V. B. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Kaip pažymi apeliantė, iš į bylą pateiktų UAB „Naujamiesčio būstas“ Daugiabučių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 21 butas, jų tarpe ir pareiškėjai priklausantis butas Nr. 14, neturi jokių priklausinių. Taip pat ir pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 6 butai, neturi jokių priklausinių. Apeliantė pagrįstai mano, kad teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo ginčo pagalbinio ūkio patalpas kaip priklausinį, kadangi jos de jure ir de facto egzistuoja kaip savarankiškas nuosavybės ir santykių objektas ir nėra pareiškėjos buto priklausinys.

19.2. Pirminių butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkų jokios rūsio patalpos, kaip nurodoma sandoriuose, perkant (privatizuojant) butus nebuvo įgytos nuosavybės teise, kadangi nebuvo nurodyti patalpas identifikuojantys duomenys. Visose pirkimo-pardavimo (privatizavimo), dovanojimo sutartyse buvo tik nekonkretizuoti įrašai, kad butai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgyjami „su rūsiu“, tačiau nenurodyta su kokiu rūsiu, rūsys neidentifikuotas, nepažymėtas plane, nenurodytas jo plotas bei kiti duomenys. Taigi pagalbinio ūkio patalpos, yra visiškai savarankiškas daiktas (teisinės registracijos objektas), jų paskirtis nėra tarnavimas pagrindiniam daiktui – pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini).

19.3. Pagrįstai apeliantė nurodė, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl pastatų valdymo nuosavybės teise yra skirtos pareiškėjo nuosavybės teisei, kuri buvo įgyta įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, konstatuoti, kai pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę (prarasti) ir kitokia tvarka, išskyrus teismine, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad pirminiai butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai, įgydami butus įgijo ir ginčo patalpas, ir kad įgydama minėtus butus, jas teisėtai įgijo pareiškėja, apeliantė daro pagrįstą išvadą, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjos pareiškimą.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. B. prašo V. B. ir Vilniaus m. savivaldybės apeliacinius skundus atmesti, palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas buvo suformuotas sujungus du butus, Pareiškėjos gautus 2004-05-12 Dovanojimo sutartimis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bei butų įgijimo sutarčių matyti, kad abiejų butų įgijimo dokumentuose yra nurodoma, kad butai turi rūsius, tokia pat informacija yra nurodoma ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tačiau nedetalizuojama kuris konkrečiai iš šalia namo esančiame sandėliukų (rūsių) pastate esančių priklauso pareiškėjai. Tai, jog buto įgijimo sutartyse nėra detalizuota kuris konkrečiai rūsys priklauso pareiškėjai, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja rūsio neįgijo.

20.2. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, kad apeliantai nekvestionuoja fakto, kad pareiškėja šiuo metu faktiškai valdo ginčo rūsį (sandėliuką) (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1-14), tik ginčijamas rūsio valdymo teisėtumas. Pagal CK 4.26 straipsnį valdymas yra laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai.

20.3. Apeliantai nepaneigė pareiškėjos valdymo sąžiningumo prezumpcijos ir neįrodė, kad ji ar kuris nors kitas asmuo turi daugiau teisių į ginčo rūsį (sandėliuką), nei pareiškėja. Rūsys nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu, joks kitas asmuo šio rūsio faktiškai nevaldo ir nevaldė ir ji nėra gavusi jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl rūsio. Joks kitas asmuo nei šioje byloje, nei kitose nesiekia įgyvendinti teisių į ginčo rūsį, o apeliantės V. B. bandymas šį rūsį įsigyti iš Vilniaus miesto savivaldybės, buvo atmestas. Pareiškėjos vertinimu, tai, jog yra ir kitų suinteresuotų asmenų, kurie turi neidentifikuotus rūsius, nepaneigia jos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nes nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepateikė jokių įrodymų, kad turėtų daugiau teisių į ginčo rūsį, nei pareiškėja.

20.4. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2014-10-31 pažyma patvirtina, kad šis rūsys yra pareiškėjos buto priklausinys, kad pareiškėja šį rūsį visą laiką naudoja patvirtina tiek A. P. liudijimas byloje, tiek fotonuotraukos, pateiktos į bylą, iš kurių galima spręsti, kad pareiškėja realiai valdo ginčo rūsį, taip pat pareiškėjos veiksmai užsakant rūsio kadastrinių matavimų atlikimą, užsakant ir suderinant rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) formavimo schemą bei gaunant Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2015-12-23 Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, rodo, kad pareiškėja visą laiką veikė kaip faktinė ginčo rūsio savininkė.

20.5. Teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad daikto priklausinys gali būti ir kitoje vietoje nei pagrindinis daiktas, jei juos sieja funkcinis ryšys. Šiuo atveju funkcinis ryšys akivaizdus, jame ilgą laiką namo gyventojai laikė kietą kurą, dabar sandėliuojami kiti buities daiktai. V. B. nepateikė įrodymų, kad kiemo rūsio patalpos būtų naudojamos kitai paskirčiai ir nebūtų funkciškai susijusios su butais iš gretimai esančių gyvenamųjų pastatų.

20.6. Nesutinka su apeliantės teiginiais dėl bendrijos pažymos išdavimo, nes bendrija jokia forma nesuteikė nuosavybės teisių pareiškėjai į ginčo rūsį, tik konstatavo faktinę aplinkybę, kas konkrečiu rūsiu naudojasi. Nors apeliantė nesutinka su bendrijos pažyma, tačiau tokia pažyma nėra teismine tvarka nuginčyta ar ginčijama. A. S. bendrijos pirmininku yra nurodomas VĮ Registrų centro duomenyse, įrodymų, kad bendrijos pirmininku būtų paskirtas kitas asmuo, nepateikta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigia, kad minėtos pagalbinio ūkio patalpos nebuvo įgytos, privatizuotos pirminių savininkų, kol pareiškėja tapo buto savininke, todėl jos negalėjo būti perleistos ir pareiškėjos A. B. nuosavybėn. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ginčo patalpa buvo įgyta ir nuosavybės teise valdyta pirminių savininkų, o vėliau jai įgyjant butus kartu perleista, laikytina, kad pareiškėja nepagrindė šiam juridiniam faktui nustatyti būtinų sąlygų ir dėl to jos pareiškimą pirmos instancijos teismas turėjo atmesti.

24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-07-09 potvarkiu Nr. 1360 V Dėl seniūnijos specifinės paskirties valstybinių įmonių nutarta seniūnijos teritorijoje esančius savivaldybės pastatus perduoti į Vietinio ūkio skyriaus balansą (e. b.1 t. 139 l.), pateiktas sąrašas, kuriame nurodytas ir (duomenys neskelbtini) rūsys (e. b. 1 t. 140-141 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-10 išrašo matyti, kad A. B. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Įregistravimo pagrindas: 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1712, 2004-05-12 Dovanojimo sutartis Nr. 30RS-1713, 2011-06-15 Pažyma Nr. STL-11-182; dovanojimo sutartyse, kurios patvirtintos notaro, nurodyta, kad dovanojamas butas su rūsiu (e. b. 1 t. 5-6, 26-27, 28-29 l.). 1995-09-30 buto pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. pardavė J. B. trijų kambarių butą, plane pažymėta indeksu 1A3/p, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis patvirtina notaro) (e. b. 1 t. 124 l.). 1996-02-27 buto pirkimo-pardavimo sutartimi J. L. pardavė A. B. vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (sutartis patvirtina notaro) (e. b. 1 t. 125 l.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011-05-31 įsakymu Nr. A30-1362 Dėl numerių butams ((duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir suteikimo Naujamiesčio seniūnijoje, panaikino butams, esantiems gyvenamajame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), numerius: butui numerį (duomenys neskelbtini) ir butui numerį (duomenys neskelbtini) bei suteikė sujungtiems butams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini), vieną numerį – (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 126 l.).

25. Iš pateikto butų (patalpų) sąrašo pastate matyti, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkio, negyvenamųjų patalpų skaičius – (duomenys neskelbtini), savininkų skaičius (duomenys neskelbtini) (2 pagalbinių ūkio patalpų savininkai nėra nurodyti) (e. b. 1 t. 7-8 l.). VĮ Registro centro butų (patalpų) sąraše pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1p, (duomenys neskelbtini), yra nurodyti 14 negyvenamųjų patalpų savininkai (e. b. 1 t. 61-62 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), savininkas nėra įregistruotas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Adresas įrašytas pagal 2016-11-24 Adresų registro duomenis. Archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 2 t. 51 l.).

26. Teismo vertinimu, byloje pareiškėjos įrodytos ir nustatytos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo, kad pareiškėja A. B. nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

28. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAyLTkxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-202-915/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-202-915/2016">e3K-3-202-915/2016</a>). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-543/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2013">3K-3-547/2013</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-218-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-218-248/2018">e3K-3-218-248/2018</a>).

30. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas įrodymų visetą, be kitų argumentų pažymėjo kasacinio teismo praktiką kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Tačiau atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes apeliacinio teismo vertinimu ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl įrodymų pakankamumo pareiškimo tenkinimui dėl konkretaus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinio teismo vertinimo paminėta kasacinio teismo nutartis savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapati nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes byloje pateiktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus iš esmės neturi teisinio pagrindo su apeliacinių skundų argumentais nesutikti.

31. Pirmosios instancijos tesimas spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo pažymėjo, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kad daikto priklausinys gali būti ir kitoje vietoje nei pagrindinis daiktas ir pan. Sutiktina, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys, o funkcinis, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Teismas pažymėjo, kad jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos. Priklausinį, nenurodytą pagrindinio daikto perleidimo sutartyje, ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo-priėmimo akte, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip ir pan. Tačiau, nors byloje nėra ginčo, kad pareiškėja naudojosi minėtomis patalpomis, tačiau teismas tik nurodė teisminę praktiką dėl galimybės patalpas pripažinti priklausiniu, šiuo nagrinėjamu atveju skirtu naudoti konkrečiai pareiškėjos interesais. Teismas akcentavo, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjai kitu teisiniu būdu nepavyko įteisinti nuosavybės teisės į aptariamas rūsio patalpas, kad kiti asmenys taip pat bandė įteisinti nuosavybės teisę į aptariamas rūsio patalpas kitu būdu, nepaneigia procesinės galimybės reikšti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o nustačius visas būtinas sąlygas tokį faktą konstatuoti (pripažinti).

32. Įvertinus byloje konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 21 punktas), apeliacinių skundų argumentus, įstatymo nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444, 445 straipsniai) (nutarties 24-26 punktai), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžiama, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje pakanka duomenų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nes teismo vertinimu iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-10 išrašo matyti, kad dovanojimo pagrindu A. B. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Kad pakanka duomenų nes ir dovanojimo sutartyse kurios patvirtintos notaro, nurodyta, kad dovanojamas butas su rūsiu, nors konkretūs, rūsį identifikuojantys duomenys ir nėra nurodyti. Apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo sutikti, kad šių aplinkybių buvimas patvirtina tai, kad įgijus butus, taip pat buvo įgytas ir rūsys. Teismas akcentuoja, kad 1995-09-30 buto pirkimo-pardavimo sutartimi A. B. pardavė J. B. trijų kambarių butą, plane pažymėta indeksu 1A3/p, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad būtent pareiškėja valdo rūsį (patalpą), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, esą pareiškėja rūsiu (patalpa), esančia (duomenys neskelbtini), naudotųsi neteisėtai, kad dėl nurodytos patalpos naudojimosi jai buvo reikšti prieštaravimai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo, išaiškinęs dėl Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nustatytų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes byloje nenustatyta neabejotinų duomenų, kad kiemo statinyje esantis rūsys, sandėliukas galėtų būti vertinamas kaip pareiškėjos buto priklausinys.

33. Iš esmės pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dovanojimo sutartimi, sandoriu jai buvo perleistos nuosavybės teise konkrečios patalpos. Pagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad pirminių butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkų jokios rūsio patalpos perkant (privatizuojant) butus nebuvo įgytos nuosavybės teise nes nebuvo nurodyti konkretūs patalpas identifikuojantys duomenys. Taip pat nėra duomenų, kad privatizuojant butus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), rūsiai būtų įkainoti ir už juos sumokėta. Todėl sutiktina, kad vien įrašas „su rūsiu“ nėra pakankamas minėtam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Kadangi nėra pakankamai duomenų, kad minėtos pagalbinio ūkio patalpos buvo įgytos (privatizuotos) pirminių savininkų, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad jos perleistos pareiškėjos A. B. nuosavybėn. Apeliantės V. B. vertinimu subjektas negali perleisti ar priskirti kitam subjektui teisių, kurių pats neturi. Todėl bendrijos 2014-10-31 pažyma yra parengta ir pasirašyta bendrijos pirmininku prisistačiusio asmens A. S., kuris nuo 2009 m. birželio mėnesio neturi jokių įgalinimų veikti bendrijos vardu ir atstovauti bendrijos interesams. Be to byloje nėra jokių duomenų, jog būtų egzistavę kokie nors dokumentai patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teises į siekiamas įgyti patalpas. Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos A. B. argumentais, nurodytais atsiliepime dėl bendrijos pažymos išdavimo, kad bendrija jokia forma nesuteikė nuosavybės teisių pareiškėjai į ginčo rūsį, tik konstatavo faktinę aplinkybę, kas konkrečiu rūsiu naudojasi. Apeliacinio teismo vertinimu nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl minėtos bendrijos pažymos reikšmės, nurodytų apeliantų argumentų nes iš esmės minėta pažyma nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad pažymą patvirtina pareiškėjos nuosavybės teisę į patalpą, pažyma patvirtina, kad pareiškėja patalpa naudojosi, dėl ko ginčo nekyla.

34. Taigi, įvertinus konkrečias aplinkybes, prašymo esmę, kaip minėta juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Kaip minėta pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14, t.y. nuosavybės teises į patalpas įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Nors pareiškėja pateikė duomenis, kad patalpomis naudojasi, tačiau pareiškėja turėjo pareigą įrodyti ne tik patį faktą, kad įrašas dėl rūsio pats savaime reiškia nuosavybės teisės perdavimo faktą bet ir tai, kad pastatas yra pagalbinio ūkio patalpa, yra buto priklausinys, kad ankstesnis savininkas turėjo nuosavybės teises, valdė patalpas nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui iš esmės sutinkant su apeliacinių skundų argumentais nėra tikslinga jų išsamiau aptarti ar kartoti. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų dėl nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo, kad pareiškėja A. B. nuo 2004-05-12 nuosavybės teise valdo pagalbinio ūkio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-14.

Dėl bylos procesinės baigties.

35. Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, ko pasėkoje teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliantė V. B. pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis, 2017 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą apie patirtas 975 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir 37,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tenkinus apeliacinį skundą, įvertinus bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų skirtingą, priešingą suinteresuotumas bylos baigtimi sprendžia, kad yra pagrindas priteisti suinteresuoto asmens V. B. patirtos bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl procesinių dokumentų rengimo, kitų teisinių paslaugų rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes bei esamus duomenis, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. (CPK 98 straipsnis). Vilniaus miesto savivaldybė nepareiškė prašymo dėl patirtų išlaidų priteisimo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-7408-933/2017 ir pareiškėjos A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 10155 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė