Administracinė nusižengimo byla Nr. AN-36-519/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01025-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.9.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo administracinė teisena P. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
1. P. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad P. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. 16 val. 22 min., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo iš šono, išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė šalia stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinį gėrimą.
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – P. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – baudą nuo 10 iki 12 eurų.
2.1. Institucijos teigimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto teismo nutarimo priėmimui. Nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo pozicija bei šioje byloje surinktų įrodymų vertinimu, nes duomenų, jog P. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. 16.22 val., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo iš šono, išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė šalia stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., ir jį apgadino, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai. Šį jo padarytą administracinį nusižengimą įrodo, tokie duomenys, kaip nukentėjusiojo T. S. duoti paaiškinimai bei liudijimas teisme, kad jis buvo savo automobilyje, kai jį kliudė iš stovėjimo vietos išvažiuojantis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat paties P. M. nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis T. S. nurodytu laiku buvo atvažiavęs su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei liudijimas teisme, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinysis šonas buvo apgadintas, ir transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolas Nr. 40-IL-13744-(l 1.1), kuriame nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyti sugadinimai: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis.
2.2. Institucijos teigimu, iškilus abejonėms dėl eismo įvykio fakto, Šiaulių apylinkės teismas privalėjo imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti, tai yra aktyviai dalyvauti procese renkant įrodymus byloje ar juos išsireikalauti iš tyrimą atlikusios institucijos bei šiuos įrodymus (šiuo atveju policijos pareigūnų darytas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas) kartu su byloje esančiais duomenimis ištirti ir priimti pagrįstą sprendimą. Vietoj to, Šiaulių apylinkės teismas priėmė abejonėmis paremtą ir kitų byloje surinktų prieštaraujančių teismo nustatytoms aplinkybėms duomenų pagrįstu atmetimu neparemtą sprendimą – netraukti asmens administracinėn atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio, pritrūkus įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
2.3. Mano, kad teismas ištyręs visus įrodymus ir nustatęs, kad P. M. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, privalėjo duoti teisinį įvertinimą P. M. atliktai priešingai teisei veikai – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio T. S., apgadinimui, vairuojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba grąžinti administracinio nusižengimo bylą protokolą surašiusiai institucijai spręsti klausimą dėl P. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už sukeltą eismo įvykį.
3. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą P. M. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Mano, kad apeliantas savo pateiktame apeliaciniame skunde prašydamas jį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą, prieštarauja pats sau. Pažymi, jog 2018 m. spalio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus Vyriausiasis specialistas surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR-P-26241-2018 nenurodė, jog jis padarė administracinį nusižengimą, už kurį nustatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Nagrinėjant bylą Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose posėdžio metu taip pat apie tai nebuvo užsiminta. Mano, kad 2019 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra teisingas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkinamas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarimu, Institucijos apeliaciniu skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog nėra surinkta neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad P. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto teismo nutarimo priėmimui. Teigia, kad duomenų, jog P. M. 2018 m. rugsėjo 24 d. 16.22 val., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo iš šono, išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kliudė šalia stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį T. S., ir jį apgadino, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka
7. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime akcentavo, jog P. M. kaltę neigė nurodydamas, kad kito automobilio nekliudė, alkoholį vartojo grįžęs į namus, nežinodamas kad galimai dalyvavo eismo įvykyje. Taip pat pažymėjo, kad P. M. nurodytos aplinkybės, jog išvažiuojant iš aikštelės išgirdo kažkokį garsą, bet manė, kad garsas sklinda iš bagažinės, nes joje buvo įdėta padanga ir automobiliui sukantis girdėdavosi trinktelėjimas, nebuvo paneigtos, nes 2018 m. rugsėjo 24 d. atvykę pas P. M. į namus policijos pareigūnai jo vairuoto automobilio bagažinės neapžiūrėjo ir nenustatė, kokie daiktai buvo bagažinėje. Teismas įvertinęs P. M. paaiškinimus, nukentėjusiojo T. S. paaiškinimus, kad jis pajuto smūgį, kai šalia stovėjęs automobilis suko į dešinę, byloje esančiose nuotraukose (b. l. 56–58) matomus automobilio apgadinimus, eismo įvykio vietos schemoje aprašytus automobilių apgadinimus, kurie teismo vertinimu yra neinformatyvus, pagrįstai sprendė, kad negalima kategoriškai paneigti P. M. aiškinimo, jog jis nekliudė nukentėjusiojo T. S. automobilio ir negalima besąlygiškai teigti, kad P. M. iš įvykio vietos pasišalino suprasdamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu ir alkoholį vartojo, suprasdamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu.
7.1. Be to, tiek savo paaiškinime, tiek ir duodamas parodymus teisme P. M. tvirtino, kad iki įvykio automobilis buvo apgadintas – buvo nubrėžtas kuro bako dangtelis ir sparnas žemiau to dangtelio. Tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dar iki įvykio, patvirtino liudytoja V. M.. P. M. nurodyti apgadinimai – apgadintas kuro bako dangtelis, taip pat matosi apgadinimai dešiniame sparne, stebimi ir P. M. pateiktose automobilio nuotraukose (b. l. 56–58), tačiau apgadinimų užpakalinio bamperio dešiniojoje pusėje nesimato, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog buvo vertinamos ir T. S. pateiktos automobilio nuotraukos, tačiau susipažinus su bylos medžiaga, šių nuotraukų prie bylos medžiagos nėra pridėta, todėl apygardos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl šių duomenų nepasisako.
7.2. Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir išsamiai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, reikšmingas ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje aprašytų administracinių nusižengimų tyčios turiniui nustatyti, ir pagrįstai P. M. atžvilgiu pradėtą teiseną dėl šių nusižengimų nutraukė, nesant jo veiksmuose šių nusižengimų požymių. Nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad P. M. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jo pasišalino ir vartojo alkoholį, suprasdamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu. Taigi byloje nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad P. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir jo atžvilgiu pradėtą teiseną dėl šio nusižengimo nutraukė.
8. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, nepateikdama prie apeliacinio skundo policijos pareigūnų darytų transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliaciniame skunde nurodoma transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotraukų (b. l. 10), kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.
9. Atmestinas Institucijos reikalavimas pripažinti P. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2), P. M. buvo inkriminuoti veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Tai, kad P. M. veiksmai galimai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kaltinime nebuvo inkriminuota. Taigi šiuo atveju spręsti klausimą ar P. M. veiksmai galimai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, taip išplečiant kaltinimo ribas bei sunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nėra teisinio pagrindo.
10. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama
Teisėjas Gražvydas Poškus
