Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2468-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00021-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 68-100 (toliau - Inspekcijos Sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (27.13 Mr)-FR0682-232 (toliau – Klaipėdos AVMI Sprendimas); 3) tuo atveju, jei sprendimas nebūtų panaikintas, sumažinti pareiškėjui nurodytą sumokėti 701 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) baudą ir atleisti pareiškėją nuo 1 195,25 Eur GPM delspinigių; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius neteisingai įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), statybos išlaidas, dėl ko nepagrįstai pareiškėjui nurodyta sumokėti 3 505 Eur GPM, 1 195,25 Eur GPM delspinigių ir 701 Eur baudą. Mokesčių administratorius apskaičiavo, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine patyrė 79 852,78 Eur Namo statybos išlaidų. Pareiškėjas nurodo kartu su sutuoktine Namą pastatęs ūkio būdu ir 2015-2016 metais faktiškai patyrę 57 585,47 Eur Namo statybos išlaidų. Teigia, kad nors Namo statybai įsigytų statybinių medžiagų pirkimo dokumentų neišsaugojo, mokesčių administratoriui pateikė lokalines sąmatas, patvirtinančias Namo statybos išlaidas, M. L. sudarytą Namo skaičiuojamosios kainos nustatymo sąmatą, aiškinamąjį raštą bei M. L. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę atlikti gyvenamųjų namų statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą. Pagal M. L. sudarytą Namo statybos lokalinę sąmatą Namo statybos išlaidos yra 68 096,57 Eur su PVM.

Teigia, kad skirtumas tarp pareiškėjo ir M. L. sudarytos lokalinės sąmatos sumos susidaro, nes pareiškėjas dalį statybinių medžiagų įsigijo iki statybos pradžios (2013-2014 m.), statybines medžiagas pirko iš mažiausias kainas pasiūliusių tiekėjų. M. L. lokalinė sąmata sudaryta pagal 2016 m. kovo mėn. vidutines rinkos kainas.

Pareiškėjo teigimu, Namą jis pastatė savo jėgomis 2015-2016 m. ūkio būdu. Pareiškėjas teigia turintis statybos srities išsilavinimą, yra atestuotas statybos darbų vadovas, turi ilgametę patirtį statybų versle, jo patirtis ir žinios statybų rinkoje sudarė galimybes pasirinkti ekonomiškiausius sprendimus ir pastatyti Namą už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą.

Teigia, kad Namas yra priskirtinas ekonominės klasės būstui, pastatytas iš ekonominės klasės statybinių medžiagų, apšiltinimo ir apdailos detalių. Dalis Namo statybai reikalingų medžiagų buvo įsigyta dar iki statybos pradžios – 2013-2014 m., pagrindinės medžiagos įsigytos statybos metu 2015-2016 m., apdailos ir aplinkos sutvarkymo darbai baigti 2017 m. Statybinės medžiagos buvo perkamos atlikus pardavėjų apklausas ir pasirinkus pigiausius tiekėjus.

Nurodo, kad Name neįrengtos brangios inžinerinės sistemos, Namas yra C energetinio naudingumo klasės, prisijungimo prie elektros, vandens ir nuotekų šalinimo sistemos taškai buvo atvesti iki žemės sklypo, todėl pareiškėjas teigia patyręs minimalias Namo pajungimo prie inžinerinių tinklų išlaidas.

Pažymi, kad mokesčių administratorius 79 852,78 Eur Namo statybos išlaidas apskaičiavo formaliai panaudodamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sistela“ parengtais Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynais už 2015-2016 m., kurie neparodo faktinių Namo statybos išlaidų statybą vykdant ūkio būdu, nes parengti ir pritaikyti apskaičiuoti statybos kainą statybą vykdant rangos būdu. Mano, kad pareiškėjui pateiktus Namo statybos ūkio būdu išlaidas patvirtinančius dokumentus, mokesčių administratorius nepagrįstai taikė UAB „Sistela“ parengtus Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynus už 2015-2016 m.

Nurodo, kad atsakovas atestuoto specialisto apskaičiuotą Namo statybos išlaidų sumą nepagrįstai sumuoja su UAB „Sistela“ kainyno pagrindu apskaičiuota statybos išlaidų suma ir išveda jų vidurkį ((91 609 Eur + 68 086,57 Eur)/2). Teigia, kad atestuoto specialisto M. L. lokalinė sąmata parengta pagal Namo techninį projektą (GB 13.05-TP), o UAB „Sistela“ parengti įkainiai yra standartizuoti ir neatitinka individualių Namo sprendinių.

Pareiškėjo manymu jam nepagrįstai skirta 20 procentų dydžio (701 Eur) GPM bauda. Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 139 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad mokestinio patikrinimo metu jis bendradarbiavo su Klaipėdos AVMI, teikė Klaipėdos AVMI prašomus paaiškinimus ir Namo statybos išlaidų skaičiavimus. Faktas, kad pareiškėjas neišsaugojo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, negali būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, nes teisės aktai neįpareigoja pareiškėjo saugoti asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti įsigytų daiktų sąskaitų ir čekių. Nurodo siekęs nustatyti Namo statybos išlaidas jam prieinamais būdais ir priemonėmis, todėl mano, kad bauda turi būti sumažinta.

Vadovaujasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 141 straipsnio 1 dalimi ir teigia nesantis kaltas dėl padaryto pažeidimo – su sutuoktine Namą statėsi savo šeimos poreikiams ir patyrė išlaidų, Namas faktiškai naudojamas kaip pagrindinis šeimos būstas. Teigia neturėjęs tikslo nuslėpti pajamas ir nesumokėti į valstybės biudžetą GPM. Pažeidimas kyla iš to, kad pareiškėjas negali atsakovui priimtinais dokumentais įrodyti patirtų išlaidų. Teigia negalintis patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad, turėdamas reikiamas žinias ir kvalifikaciją (atestatą), savo jėgomis pasistatė Namą pigiau nei rinkos kainomis, todėl mano, kad yra pagrindas atleisti pareiškėja nuo priskaičiuotų delspinigių.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2021 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (27.13 Mr)-FR0680-277 (toliau – Patikrinimo aktas). Nurodo, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. B. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2015-2016 m. išlaidoms, t. y. paskolų UAB „Techsis“ suteikimui, Namo statybai panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, kad 2015 m. pareiškėjo išlaidos 8 404,50 Eur (16 809 Eur/2), 2016 m. išlaidos 20 844 Eur (41 688 Eur/2) viršijo pareiškėjo gautas pajamas. Vadovaudamasi GPM įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, papildomai apskaičiavo pareiškėjui 4 387 Eur GPM.

Nurodo, kad Klaipėdos AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą (4 387 Eur GPM) bei, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. kovo 15 d. apskaičiavo pareiškėjui 1 522,01 Eur GPM delspinigių. Teigia, kad vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ 2.3 ir 1.8 punktais, neskaičiavo pareiškėjui delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. (Patikrinimo akto surašymo dienos). Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Klaipėdos AVMI skyrė pareiškėjui 20 procentų dydžio - 877 Eur GPM baudą.

Teigia, kad Inspekcija Sprendimu pakeitė Klaipėdos AVMI Sprendimą - vietoje nurodytų sumokėti 4 387 Eur GPM, 1 522,01 Eur GPM delspinigių, 877 Eur GPM baudos nurodė sumokėti 3 505 Eur GPM, 1 195,25 Eur GPM delspinigių, 701 Eur GPM baudą.

Nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėjo 2015-2016 m. GPM bazė nustatyta pagal Klaipėdos AVMI atliktą įvertinimą, pritaikius išlaidų metodą. Vadovaujasi MAĮ 70 straipsnio 1-2 dalimis Taisyklių 4, 6.1 punktais ir Klaipėdos AVMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais - patikrinimo metu surinkta informacija iš komercinių bankų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. B. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, Inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenimis (gautas pajamas, turimą valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ informaciją apie registruotą nekilnojamą turtą, turimą VĮ „Regitra“ informaciją apie transporto priemones), apskaičiavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. B. 2015 - 2016 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas.

Vadovaujasi Taisyklių 7, 14-17 punktais ir teigia, kad, apskaičiuojant mokesčio bazę, buvo vadovautasi išlaidų metodu - lyginant pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. B. patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

Nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), už 14 481 Eur (50 000 Lt) įsigijo 17,28 a ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Telšių rajono savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. LNS-83-150421-00037 Sklype statyti naują statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji, kategorija – neypatingas. Pareiškėjas ir A. B. 2016 m. gruodžio 13 d. pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.ACCR-80-161213-00410 VĮ „Registrų centras“ įregistravo Namą. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Namo statybos pradžia 2015 m., pabaiga - 2016 m., statybos vertė 165 000 Eur, vidutinė rinkos vertė 70 700 Eur (duomenų nustatymo data 2016 m. lapkričio 21 d.), namo tūris 907 kub. m., bendras plotas 265,11 kv. m., gyvenamas plotas 82,64 kv. m., naudingas plotas 103,43 kv. m., statinio kategorija - neypatingasis, sienos - blokeliai. „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ (1A forma) duomenimis 2016 m. lapkričio 21 d. pagrindinio pastato ir rūsio baigtumas 100 procentų.

Teigia, kad mokestinio tyrimo metu pareiškėjas su sutuoktine 2020 m. gruodžio 7 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Namą statėsi savo jėgomis, statybos išlaidų dokumentų neišsaugojo. Pirminio patikrinimo metu 2021 m. vasario 2 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad Namo pastatymas apytiksliai kainavo apie 65 000 Eur, 2021 m. gegužės 11 d. pastabose dėl Patikrinimo akto (toliau – Pastabos) nurodė, kad namo pastatymas su žemės sklypo įsigijimu apytiksliai kainavo apie 65 000 Eur, t. y. dar labiau sumažino namo statybos išlaidas (įvertinus 2014 m. gruodžio 1 d. įsigyto žemės sklypo kainą – 14 481 Eur, Namo statybos sudarytų 50 519 Eur), kas, atsakovės manymu, rodo pareiškėjo dėstomos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą.

Nurodo, kad nenuoseklius pareiškėjas buvo teiktuose paaiškinimuose dėl vykdytų statybos darbų: 2020 m. gruodžio 7 d. el. paaiškinime nurodė, kad statybos darbai vyko 2015-2016 m., o gerbūvis, kiemo darbai – 2017 m.; Pastabose teigė, kad Namą pradėjo statyti 2015 m., pridavė su daline apdaila 2016 m., apdailos įrengimo darbai vyko 2017-2018 m.

Teigia, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys (Namo statybos pradžios metai – 2015 m., statybos pabaiga – 2016 m.), bylos „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ duomenys (Namo ir rūsio statybų baigtumas 2016 m. lapkričio 21 d. – 100 proc.), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 n. gruodžio 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-80-161213-00410 patvirtina, kad Namo statybos darbai vyko 2015-2016 m. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Namo statybos vyko kitu laikotarpiu.

Nurodo, kad pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjui 2021 m. liepos 15 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Klaipėdos AVMI nurodė iki 2021 m. liepos 26 d. pateikti juridinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius Pastabose nurodytas patirtas 65 000 Eur Namo statybų išlaidas, taip pat kitus su Namo statybomis susijusius dokumentus. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 6 d. el. paštu atsiuntė 4 Namo projekto fotonuotraukas bei nurodė, kad daugiau statybą pagrindžiančių dokumentų neturi.

Atsižvelgusi į tai, Klaipėdos AVMI konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai atitiko Taisyklių 4.4 punkto reikalavimus ir Namo statybų vertę nustatė vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio nuostatomis.

Teigia, kad įvertino VĮ „Registrų centras“ duomenis, pagal kuriuos Namo, kurio bendras plotas 265,11 m2, statybos vertė 165 000 Eur. Įvertinus tai, kad Namas statytas ūkio būdu, pagal UAB „Sistela“ skelbiamus duomenis iš visos statybos vertės atėmus 10 proc. statybvietės įrengimo (16 500 Eur (165 000 Eur x 10 proc.)) ir 16 proc. netiesioginių išlaidų (23 760 Eur ((165 000 Eur – 16 500 Eur) x 16 proc.), nustatyta, kad statybos kaina sudarė 124 740 Eur (470,52 Eur už 1 m2 bendro ploto).

Nurodo, kad pagal UAB „Sistela“ duomenis 100 % baigtumo vieno aukšto gyvenamojo namo (sienos – blokeliai, tūris virš 750 m3) 1 m3 statybos kaina 2015 m. sudarė 177,54 Eur/m3, 2016 m. – 182,11 Eur/m3. Taikant aritmetinį vidurkį, apskaičiuota, kad 100 proc. baigtumo gyvenamojo namo 2015-2016 m. statybos kaštai sudarė 179,82 Eur/m3. Įvertinus minėtus statybos kaštus, Namo statybų kaina sudarė 163 097 Eur (179,82 Eur x 907 m3). Inspekcija, apskaičiuodama statomo ūkio būdu Namo statybos kainą pagal UAB „Sistela” skelbiamus duomenis iš visos statybos vertės 1 m3 atėmusi 10 proc. statybvietės įrengimo 18 Eur (179,82 Eur x 10 proc.) ir 16 proc. netiesioginių išlaidų 26 Eur ((179,82 Eur -18 Eur) x 16 proc.), apskaičiavo, kad 1 m3 statybos kaina sudarė 135,82 Eur (179,82 Eur – 18 Eur - 26 Eur). Visa Namo statybos kaina – 123 189 Eur (135,82 Eur x 907 m3), 1 m2 bendro ploto Namo statyto ūkio būdu kaina - 464,67 Eur (123 189 Eur/265,11 m2).

Teigia, kad buvo įvertinta aplinkybė, jog Namo statyba vyko ūkio būdu.

Nurodo, kad, nesant galimybės gauti labiausiai sutuoktinių statyto gyvenamojo namo atvejį atitinkančių kitų palyginamųjų duomenų, t. y. duomenų apie Telšių miesto/rajono/apskrities gyventojų 2015-2016 m. vykdytiems statybos darbams patirtas išlaidas, Klaipėdos AVMI, įvertinusi VĮ „Registrų centras“ ir UAB „Sistela“ šaltinių duomenis ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzM0LTc4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-734-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-734-789/2021">eA-734-789/2021</a>), jog išlaidų apskaičiavimo neaiškumai turi būti vertinami mokesčių mokėtojų naudai, Namo statybų vertę (kainą) nustatė pasinaudojusi mokesčių mokėtojui palankiausiu šaltiniu, t. y. pagal UAB „Sistela“ parengtus Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynus už 2015-2016 m.

Teigia, kad atsižvelgusi į pareiškėjo 2021 m. kovo 26 d. pateiktus duomenis (nuotraukas), ir vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Klaipėdos AVMI nustatė, kad visa pareiškėjo ir jo sutuoktinės Namo statybos išlaidų suma sudarė 91 609 Eur: 48 061 Eur pagrindinio pastato (103,43 kv. m.) (Namo be rūsio ir garažo), 35 152 Eur – rūsio (128,22 kv. m.), 8 396 Eur – garažo (33,46 kv.m.)), t. y. 345,55 Eur už 1 m2. Statybos išlaidas paskirsčiusi pagal metus, nustatė, kad statant Namą 2015 m. patirta 45 proc. išlaidų (41 224 Eur (91 609 Eur x 45 proc.), 2016 m. – 55 proc. (50 385 Eur (91 609 x 55 proc.)).

Nurodo, kad Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą eksperto M. L. parengtą Namo statybos kainos (68 096,57 Eur su PVM) paskaičiavimą (lokalinę sąmatą) su aiškinamuoju raštu, bei šiam ekspertui 2015 m. lapkričio 25 d. išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į tai, kad M. L. neturi nepriklausomo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo, sąmata/ataskaita parengta ne pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, o pagal statybos techninius reglamentus, todėl nelaikė sąmatos ekspertizės aktu teisės normų prasme. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo nustatant nekilnojamojo turto statybos išlaidas remtis vien pareiškėjo pateikta eksperto M. L. sąmata, todėl vertino, kad sutuoktiniai patyrė 79 852,78 Eur statybos išlaidų ((91 609 Eur + 68 096,57 Eur)/2) - UAB „Sistela“ ir eksperto statybos sąnaudų vidurkis. Statybos išlaidas paskirsčiusi pagal metus, nustatė, kad statant Namą 2015 m. patirta 45 proc. išlaidų (35 934 Eur (79 852,78 x 45 proc.)), 2016 m. – 55 proc. (43 919 Eur (79 852,78 x 55 proc.)).

Perskaičiavusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtas Namo statybos išlaidas, pareiškėjui vietoje Klaipėdos AVMI papildomai apskaičiuoto 1 261 Eur GPM už 2015 metus ir 3 126 Eur GPM už 2016 metus, papildomai apskaičiavo mokėtiną 864 Eur GPM už 2015 metus ir 2 641 Eur GPM už 2016 metus.

Teigia, kad nustatytos aplinkybės, lemiančios skiriamos baudos pareiškėjui dydį: sunkinančios aplinkybės - mokestinio patikrinimo metu nustatytas pajamų ir išlaidų neatitikimas, pajamos nepagrįstos pajamų šaltiniais, mokesčiai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 straipsnis) bei dalies prašomų dokumentų (t. y. juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas patirtas 65 000 Eur sumos Namo statybų išlaidas) nepateikta; lengvinančios aplinkybės - pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus mokesčių administratoriaus pateiktais klausimais, patikrinimo metu nustatytas nesumokėto mokesčio dydis žymiai mažesnis, nei 500 bazinių socialinių išmokų. Nurodo, kad atsižvelgusi į tai, pagrįstai pareiškėjui skirta 20 proc. mokesčio dydžio (701 Eur) GPM bauda.

Vadovaujasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi, Inspekcijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių (toliau – Atleidimo taisyklės) 7 punktu ir teigia, jog tam, kad būtų galima taikyti MAI 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas turėjo nurodyti bei įrodymais pagristi aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius. Pažymi, kad delspinigiai mokestinės prievolės užtikrinimo būdas, bet ne sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis. Laiku GPM nesumokėjęs pareiškėjas yra kaltas dėl padaryto pažeidimo, todėl mano, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų GPM delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu sutinkanti ir prašo jį tenkinti.

Pažymi, kad jos atžvilgiu Klaipėdos AVMI taip pat yra priėmusi 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Dėl patikrinimo akto tvirtinimo FR0682, kuriuo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos AVMI 2021 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (27.13Mr)-FR0680-278 bei nurodyta į sumokėti 4 553 Eur GPM; 1 581,11 Eur GPM delspinigių; 911 Eur GPM baudą. Nurodo, kad dėl Klaipėdos AVMI sprendimo yra pateikusį skundą Inspekcijai, tačiau skundas ikiteismine tvarka iki šiol nėra išnagrinėtas.

Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine patyrė 79 852,78 Eur Namo statybos išlaidų. Neteisingai nustačius Namo statybos išlaidas, nepagrįstai pareiškėjui priskaičiuota sumokėti 3 505 Eur GPM.

Nurodo, kad namą 2015-2016 m. statė patys ūkio būdu, statybai išleido apie 57 585,47 Eur. Teigia, kad faktiškai patirtas Namo statybos išlaidas pagrindžia pareiškėjo sudaryta lokalinė sąmata. Fizinius statybos darbus atliko pareiškėjas, padėjo sūnus T. N. Teigia, kad Namą planavo statyti iš anksto, todėl dalį statybai reikalingų medžiagų įsigijo dar iki statybos pradžios 2013-2014 m. Jos (mediena ir plytos) buvo sandėliuojamos Sklype, kuriame pastatytas Namas, ir 2015-2016 metais buvo panaudotos statybai.

Pažymi, kad statybinių medžiagų pirkimo dokumentų nesaugojo, nes Namą statė šeimos poreikiams. Nusprendę statyti Namą, su pareiškėju žodžiu buvo Namo statybai galintys skirti iki 150 000 Lt (60 000 Eur) bendrų šeimos pajamų. Mamo statybai suplanuotų išlaidų neviršijo. Teigia statybos metu su pareiškėju aptardavę statybos išlaidas, tačiau šeimos finansų buhalterinės apskaitos nevedė ir neprivalėjo to daryti bei saugoti įsigytų statybinių medžiagų kainas pagrindžiančių dokumentų. Teigia, kad pareiškėjas dirba statybų versle (UAB „TECHSIS“ direktorius), todėl dalį statybinių medžiagų pirko iš įvairių objektų medžiagų likučių. Prieš perkant statybines medžiagas pareiškėjas organizuodavo tiekėjų apklausas, derėjosi su įvairiais tiekėjais dėl statybinių medžiagų kainos, todėl statytines medžiagas nupirko pigiau nei įprastai jos kainuoja parduotuvėje.

Nurodo, kad pareiškėjas sudarė ir Klaipėdos AVMI pateikė Namo faktinių statybos išlaidų lokalinę sąmatą, Inspekcijai - atestuoto specialisto M. L. Namo statybos lokalinę sąmatą pagal 2016 m. kovo mėn. rinkos kainas, kurioje Namo statybos kaina 68 096,57 Eur. Skirtumas tarp pareiškėjo sudarytoje lokalinėje sąmatoje nustatytų Namo statybos išlaidų (57 585,47 Eur) ir M. L. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nustatytų Namo statybos išlaidų (68 096,57 Eur) susidaro dėl to, kad M. L. sudarytoje lokalinėje sąmatoje medžiagų kaina skaičiuota pagal rinkos kainas ir neįvertintos pareiškėjo išsiderėtos nuolaidos, kurios vidutiniškai sudarė apie 15 proc. nuo rinkos medžiagų kainos.

Mano, kad mokesčių administratoriaus apskaičiuota Namo statybos išlaidų 79 852,78 Eur suma - UAB „Sistela“ ir eksperto (M. L.) statybos sąnaudų vidurkis ((91 609 Eur + 68 096,57 Eur)/2) neatitinka realių Namo statybos išlaidų. Nurodo, kad Namą statė kaip ekonominės klasės būstą, itin taupydami, pirkdami pigiausias medžiagas, neįrengė jokių brangių inžinerinių sistemų, todėl Namo statybos kaina negali būti nustatoma taikant Inspekcijos paskaičiuotą vidurkį, o vertinant, kokiomis mažiausiomis kainomis buvo įmanoma pastatyti Namą 2015 - 2016 metais. Mano, kad Inspekcija formaliai ir dirbtinai padidino Namo statybos darbų išlaidas ir to pasėkoje padarė neteisėtą išvadą, jog pareiškėjas 2015-2016 m. turėjo nedeklaruotų pajamų.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. B. patirtos išlaidos (2015 m. - 8 404,50 Eur (16 809 Eur/2), 2016 m.- 20 844 Eur (41 688 Eur/2) viršijo pareiškėjo gautas pajamas. Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi GPM įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, papildomai apskaičiavo pareiškėjui 4 387 Eur GPM.

Klaipėdos AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą bei vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. kovo 15 d. apskaičiavo pareiškėjui 1 522,01 Eur GPM delspinigių ir, vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalies, skyrė pareiškėjui 20 procentų dydžio - 877 Eur GPM baudą.

Inspekcija Sprendimu pakeitė Klaipėdos AVMI Sprendimą - vietoje nurodytų sumokėti 4 387 Eur GPM, 1 522,01 Eur GPM delspinigių, 877 Eur GPM baudos nurodė sumokėti 3 505 Eur GPM, 1 195,25 Eur GPM delspinigių, 701 Eur GPM baudą.

Ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI Sprendimo ir Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius neteisingai įvertino Namo statybos išlaidas.

Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka yra nustatyta Taisyklėse.

Pareiškėjo teigimu, jis su sutuoktine Namui pastatyti patyrė 57 585,47 Eur išlaidų, tačiau mokesčių administratorius konstatavo, kad Namo statybai patirta 79 852,78 Eur išlaidų suma. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas namo statybos išlaidas, todėl nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratoriui buvo pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Klaipėdos AVMI, apskaičiuodama Namo statybos išlaidas, vadovavosi LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzM0LTc4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-734-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-734-789/2021">eA-734-789/2021</a> pateiktu išaiškinimu, jog išlaidų neaiškumai turi būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai, todėl statybos išlaidas (91 609 Eur) apskaičiavo pagal UAB „Sistela“ duomenis, kurie buvo palankesni, nei VĮ „Registrų centras“ nurodyta namo statybos vertė (165 000 Eur).

Pareiškėjo skundo dėl Klaipėdos AVMI Sprendimo nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė eksperto M. L. parengtą Namo statybos išlaidų lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad Namo statybos bendrosios sąnaudos – 68 096,57 Eur. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad: 1) ekspertas neturi nepriklausomo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo; 2) sąmata / ataskaita parengta ne pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimus, o pagal statybos techninius reglamentus, sąmatos nelaikė ekspertizės aktu, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien pareiškėjo pateikta eksperto M. L. sąmata nelyginant jos su kitais informacijos šaltiniais, todėl Namo statybos kainą (79 852,72 Eur) nustatė apskaičiuodama UAB „Sistela“ (91 609 Eur) ir eksperto M. L. statybos sąnaudų vidurkį (68 096,57 Eur).

Pareiškėjas teigia, kad Namo statybos kaina (57 585,47 Eur), kurią jis nurodė paties sudarytoje 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąmatoje ir kuri, jo teigimu, yra mažesnė už rinkos kainą dėl pareiškėjo patirties statybų versle, dėl dalies statybinių medžiagų įsigijimo 2013-2014 m., dėl statybinių medžiagų pirkimo mažiausiomis kainomis atlikus pardavėjų apklausas ir pasirinkus pigiausius tiekėjus.

Pažymėtina tai, kad nors nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas turi ilgametę patirtį statybų versle, turi statybinį išsilavinimą, yra atestuotas statybos vadovas, tačiau kitiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų, išsamesnių paaiškinimų nepateikė. Nors nurodė, kad dalį Namo statybai reikalingų medžiagų įsigijo 2013-2014 m., tačiau nenurodė, kokios tai buvo medžiagos, kaip ir nenurodė, kokios buvo, jo teigimu, pagrindinės medžiagos, kurias įsigijo 2015-2016 m. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjo sudarytos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąmatos nevertino kaip įrodymo, pagrindžiančio Namo statybos išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su aplinkybe, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo ūkio būdu pastatyto Namo statybos kaštus pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, 79 852,78 Eur statybos išlaidas apskaičiavo taikydamas UAB „Sistela“ ir eksperto M. L. statybos sąnaudų vidurkį ((91 609 Eur + 68 096,57 Eur)/2).

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Kita vertus, mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas turi būti priimtas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003; 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013; 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MTUtNTU2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-715-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-715-556/2021">A-715-556/2021</a>).

Pažymėtina tai, kad nors pareiškėjas pateikė eksperto M. L. parengtą Namo statybos išlaidų lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad Namo statybos bendrosios sąnaudos – 68 096,57 Eur. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad: 1) ekspertas neturi nepriklausomo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo; 2) sąmata / ataskaita parengta ne pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimus, o pagal statybos techninius reglamentus, sąmatos nelaikė ekspertizės aktu, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien pareiškėjo pateikta eksperto M. L. sąmata nelyginant jos su kitais informacijos šaltiniais, todėl Namo statybos kainą (79 852,72 Eur) nustatė apskaičiuodama UAB „Sistela“ (91 609 Eur) ir eksperto M. L. statybos sąnaudų vidurkį (68 096,57 Eur).

Nei iš skundžiamų sprendimų turinio, nei iš atsiliepimo argumentų nėra galimybės nustatyti, kuo vadovaudamasi Inspekcija nusprendė nesivadovauti vien eksperto M. L. parengta Namo statybos išlaidų lokaline sąmata ir kuo vadovaudamasi nagrinėjamuoju atveju atsižvelgė į nurodytas aplinkybes (kad ekspertas neturi nepriklausomo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo, kad atskaita parengta ne pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimus ir nelaikytina ekspertizės aktu) ir kokiame teisės akte įtvirtinta, kad mokesčių administratoriui privalu į šias aplinkybes atsižvelgti.

Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal UAB „Sistela“ duomenis nustatyta Namo statybos kaina yra nustatyta turto vertintojo, turinčio kvalifikacinį pažymėjimą, parengta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimus ir gali būti laikomas ekspertizės aktu.

Be to, iš Sprendimų turinio taip pat neaišku, kodėl Inspekcija, nusprendusi neatsižvelgti vien į eksperto M. L. parengtą Namo statybos išlaidų lokaline sąmatą, visgi į šios sąmatos duomenis atsižvelgė, Namo statybos išlaidas apskaičiuodama taikant UAB „Sistela“ ir eksperto M. L. statybos sąnaudų vidurkį, ir kodėl šiuo atveju nesivadovavo atsiliepime nurodytu LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzM0LTc4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-734-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-734-789/2021">eA-734-789/2021</a> pateiktu išaiškinimu, jog išlaidų neaiškumai turi būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas administraciniame sprendime turi būti nurodyta, be kita ko, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Nagrinėjamuoju atveju Inspekcija, vertindama eksperto M. L. parengtą Namo statybos išlaidų lokaline sąmatą, šios nuostatos nesilaikė.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija, apskaičiuodama pareiškėjui papildomai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas, neįvertino visų reikšmingų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nemotyvuotai pareiškėjo patirtas išlaidas apskaičiavo pareiškėjo nenaudai, esant galimybei skaičiuoti jas pareiškėjui palankesniu būdu. Pagal MAĮ 3 straipsnio 5 dalį visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, be to, mokesčių teisėje, kaip vienas iš pagrindinių šios teisės taikymo principų, yra įtvirtinta mokesčių administratoriui privaloma pareiga vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis). Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Inspekcija neįvykdė MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintos pareigos - nesurinko pakankamai duomenų pagrįsti, jog pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo jo gautas pajamas ir kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus atliktų GPM apskaičiavimų pagrįstumu.

Konstatavus, kad GPM pareiškėjui apskaičiuotas neįvertinus jo pateiktų įrodymų, teismas dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų nepasisako, kadangi tiek GPM bauda, tiek GPM delspinigiai yra tiesiogiai su GPM susijusios sumos.

Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies, Inspekcijos Sprendimas naikintinas, pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos AVMI Sprendimo perduotinas iš naujo nagrinėti Inspekcijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 68-100 ir įpareigoti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (27.13 Mr)-FR0682-232 išnagrinėti iš naujo.

Likusios pareiškėjo skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė