Dėl nutarimo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-576-541/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00708-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IT verslo sprendimai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „IT Verslo sprendimai“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ19758 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas) dalį dėl H. K. nelegalaus darbo ir sumažinti baudą iki 7812,00 Eur; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo – sumažinti paskirtos baudos dydį iki 8680,00 Eur. Taip pat pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutarties (toliau – Sutartis) sudarytos su uždarąją akcine bendrove „VT statyba“ pagrindu, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektas) vykdė ardymo darbus, statybinių konstrukcijų demontavimo, statybos vietos išvalymo darbus, taip pat statybinių atliekų tvarkymo darbus.

Nurodo, kad 2021 m. sausio 20 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius Objekte surašė pareiškėjai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1103-0030 (toliau – Protokolas). 2021 m. sausio 28 d. pareiškėjos direktorius pateikė rašytinius paaiškinimus VDI. 2021 m. vasario 8 d. priimtas ginčijamas Nutarimas, kuris pareiškėjos nuomone, yra iš dalies nepagrįstas.

Nesutinka su Protokole ir Nutarime pateikiama pozicija, jog H. K. atliko pareiškėjos vadovo darbines funkcijas. Pažymi, jog jokie pareiškėjos atstovai su H. K. dėl pareiškėjos vadovo darbinių funkcijų nesitarė ir jam jokių įgaliojimų nesuteikė.

Atkreipia dėmesį, jog H. K. yra uždarosios akcinės bendrovės „Švarus kiemas“ darbuotojas, todėl galėjo lankytis Objekte ir bendrauti su kitais Objekte buvusiais asmenimis. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 15 d. Statybinių atliekų vežimo ir papildomų darbų sutartis Nr. Š.K/17 (toliau – Sutartis Nr. Š.K/17) patvirtina, jog pareiškėją ir uždarąją akcinę bendrovę „Švarus kiemas“ sieja sutartiniai santykiai.

Paaiškina, kad pareiškėja vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus į pagalbą pasitelkė uždarąja akcine bendrovę „Švarus kiemas“, kuri užsiima statybinių atliekų tvarkymo, rūšiavimo kontrolės ir šalinimo į specialius konteinerius veikla. Pažymi, jog pareiškėja ir UAB „Švarus kiemas“ jau nuo 2019 metų bendradarbiauja vykdant statybinių atliekų tvarkymo darbus. Dėl šių priežasčių tiek pareiškėjos darbuotojai, tiek direktorius yra bendravę su H. K. ir jį pažinojo.

Teigia, kad H. K. buvo Objekte atlikdamas savo darbines funkcijas įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Švarus kiemas“, o ne pareiškėjai. Pažymi, kad pareiškėjai nėra žinoma, ar H. K. davė kokius nors nurodymus kitiems Protokole ir Nutarime nurodomiems asmenims, ar tarėsi su jais dėl darbo Objekte (išskyrus su V. K., kurį H. K. rekomendavo pareiškėjai kaip patikimą darbuotoją), taip pat ar mokėjo jiems atlygį už darbą.

Pabrėžia, kad VDI priimdama Nutarimą nepašalino neatitikimų tarp nelegaliai Objekte dirbusių asmenų paaiškinimų, kuriuose nurodyta, jog vieni asmenys dirbo pareiškėjos naudai, o kiti – uždarosios akcinės bendrovės „Švarus kiemas“ naudai. Pareiškėjos nuomone, taip neleistinai priskirta atsakomybė už visus Objekte nelegaliai dirbusius asmenis pareiškėjai, nors dalis jų prisipažino, jog dirbo uždarąjai akcinei bendrovei „Švarus kiemas“ naudai ir šios įmonės darbuotojas (H. K.) mokėjo jiems atlygį už darbą.

Pareiškėjos vertinimu nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja leido H. K. nelegaliai dirbti pareiškėjos naudai, t. y. atlikti atsakingo asmens (vadovo funkcijas) ir dalyje dėl H. K. pareiškėjai negali būti taikomos sankcijos, t. y. skaičiuojama bauda.

Remiasi Lietuvos Respublikos teismų praktika ir daro išvadą, jog kiekvienu atveju paskirta administracinė nuobauda privalo būti individualizuojama ir privalo būti proporcinga (adekvati) padarytam teisės pažeidimui. Taikant atsakomybę privaloma atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes.

Pabrėžia, kad Nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjos direktorius pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos bei dėl to, jog neskyrė pakankamai dėmesio darbų/darbuotojų priežiūrai Objekte. Be to, pareiškėjos direktorius VDI padėjo atskleisti visas pažeidimo detales bei sąžiningai bendradarbiavo su VDI.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos vadovas G. M. turi trumpą vadovaujamo darbo patirtį ir dėl patirties bei vadovavimo įgūdžių stokos, susidarė situacija, nurodyta Nutarime.

Tvirtina, kad pareiškėjos nusižengimas buvo padarytas tik dėl nepakankamo rūpestingumo, atidumo, o ne tyčiniais veiksmais, turint aiškų tikslą pažeisti įstatymines normas.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tik pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės — UAB „IT verslo sprendimai“ vadovas G. M. pripažino padarytą pažeidimą. Pabrėžia, jog jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Pareiškėjos nuomone, VDI Nutarimu privalėjo pareiškėjai skirti minimalią baudą. Teigia, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis yra per griežta finansinė sankcija ir neatitinka padaryto pažeidimo masto. Taigi, bauda paskirta pažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1—4 dalių nuostatas. Inspekcija skirdama baudą, neįvertino aplinkybių susijusių tiek su padarytu pažeidimu, tiek su pareiškėjos padėtimi, ir ją netinkamai individualizavo.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje eA-3003-624/2020, ir teigia, kad šioje byloje nustatytos panašios aplinkybės kaip ir pareiškėjos atveju, ir nors LVAT atmetė įmonės skundą dėl paskirtos minimalios baudos mažinimo, tačiau nustatytos analogiškos lengvinančios aplinkybės, be to, VDI įmonei skyrė minimalią baudą (nors nelegaliai dirbusių asmenų skaičius buvo gerokai didesnis).

Pabrėžia, kad pareiškėja labai gailisi ir pripažįsta pažeidimus nurodytus Nutarime (išskyrus dėl H. K.), tyrimo metu bendradarbiavo su Inspekcija bei teikė paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu.

Pažymi, kad pareiškėjos finansinė situacija yra sunki, kadangi COVID-19 pandemijos metu užsakovai neatsiskaito su pareiškėja už jos suteiktas paslaugas. Dar daugiau, pareiškėja ir pati yra neatsiskaičiusi su tiekėjais bei kitomis įmonėmis už paslaugas. Nutarimu pareiškėjai skirta bauda (14 000,00 Eur) apsunkins pareiškėjos finansinę situaciją, sustabdys įmonės veiklos augimą bei sumažins galimybes sukurti naujas darbo vietas.

Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai paskirta bauda (14 000,00 Eur), privalo būti mažintina iki minimalios. Be to, bauda privalo būti skaičiuojama už devynis darbuotojus (be H. K.).

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Švarus kiemas“ nebuvo įpareigota ir neprisiėmė įsipareigojimų vykdyti ardymo ir statybinių konstrukcijų demontavimo darbų Objekte. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi 2020 m. spalio 30 d. Objekte rasti darbuotojai vykdė darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti pareiškėja (ardymo darbus, statybinių konstrukcijų demontavimo, statybos vietos išvalymo darbus, taip pat statybinių atliekų tvarkymo darbus), būtent už šių darbų atlikimą pareiškėja gavo atlygį iš UAB „VT statyba“.

Pažymi, kad visi Objekte rasti nelegaliai dirbę asmenys nurodė, jog dėl darbo tarėsi su H. K., jis aptarė su jais atlyginimą už atliktą darbą, duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo ir jų pavaldumo V. K.. Nurodo, kad būtent V. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad į darbą UAB „IT verslo sprendimai“ jį priėmė šios įmonės direktorius H. K., su juo jis pasirašė darbo sutartį ir patarė atlyginimą bei kitas darbo sutarties sąlygas.

Pabrėžia, kad nustatyta, jog būtent pareiškėja buvo pagrindinė finansinės naudos, gautos iš nelegaliai dirbusių asmenų darbo rezultato, gavėja. Teigia, kad tai, jog nelegaliai dirbę asmenys kaip darbdavį nurodė UAB „Švarus kiemas“, o ne pareiškėją, patvirtina, kad nelegalus darbas buvo organizuotas tyčia, pateikiant nelegaliems darbuotojams žinomai neteisingą informaciją apie darbdavį, siekiant, kad kompetentingų institucijų patikrinimo atveju nelegaliai dirbantys asmenys nurodytų kaip darbdavį įmonę (šiuo atveju – UAB „Švarus kiemas“), kuri pagal turimus faktinius dokumentus (Sutartį) ardymo ir statybinių konstrukcijų demontavimo darbų neatlieka, ir jos atstovą (H. K.), kuris neturi jokių oficialių darbinių santykių su pareiškėja, taip sudarant galimybę nuslėpti tikrą objekte nelegaliai dirbusių darbdavį – pareiškėją.

Pažymi ir tai, kad H. K. nelegalaus darbo pareiškėjos naudai faktai nustatyti būtent iš tyrimo metu surinktos medžiagos (asmenų paaiškinimų, dokumentinės medžiagos), o bauda (finansinė sankcija), pareiškėjai skirta vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. VDI vertinimu, pareiškėjos prašymas panaikinti Nutarimą dalyje dėl H. K. nelegalaus darbo visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Atkreipia dėmesį, kad Nutarime konstatuota, jog pareiškėjos atstovo G. M. deklaratyvus pažeidimo pripažinimas laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pažeidimas padarytas būtent tyčiniais veiksmais, o ne dėl nerūpestingumo. Teigia, kad tą patvirtina visa bylos medžiaga (pvz. tas faktas, kad pareiškėja įsipareigojo atlikti didelės apimties ardymo ir statybinių konstrukcijų demontavimo darbus (lokalios sąmatos duomenys), tačiau tiek Sutarties su UAB „VT statyba“ pasirašymo metu, tiek VDI patikrinimo, atlikto 2020 m. spalio 30 d., metu ir iki 2020 m. lapkričio 20 d. (V. K. įdarbinimo dienos), pareiškėja turėjo tik 6 darbuotojus, iš kurių 1 moteris (H. K. duktė G. K.), ir vienas direktorius G. M., t. y. teoriškai visus darbus privalėjo atlikti 4 darbuotojai, nors patikrinimo dieną objekte buvo tik 1 (R. Š.). Pažymi, kad surinktoje medžiagoje yra duomenų, kad pažeidimai buvo sisteminiai (pvz. 2020 m. lapkričio 5 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad objekte dirba V. K. ir K. J., nors su jais vis dar nebuvo sudarytos darbo sutartys) ir kartojosi net po VDI 2020 m. spalio 30 d. atlikto patikrinimo.

Pabrėžia, kad deklaratyvus pareiškėjos atstovo G. M. prisipažinimas padarius pažeidimą (su išlyga, kad H. K. nedirbo įmonės naudai), negali būti vertintinas kaip išimtinai teigiamai atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojanti ir atsakomybę lengvinanti, turinti lemiamą reikšmę skiriant baudą už padarytus pažeidimus aplinkybė.

Teigia, kad surašydamas Nutarimą tinkamai įvertino visą tyrimo medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę dalinai lengvinančia aplinkybe laikytinas pareiškėjos atstovo prisipažinimas padarius pažeidimus, įvertinęs tai, kad pareiškėjos vadovas G. M. iš dalies pripažino padarytus pažeidimus, padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir 5 dalies 4 punktu, pagrįstai skyrė už pažeidimų, numatytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose padarymą, mažesnę nei sankcijos vidurkis (19270, 10x1927 Eur), t. y. 14000 (10 x 1400) Eur baudą.

Nurodo, kad nesuprantama pareiškėjos pozicija, nes ji neigia H. K. nelegalaus darbo faktą ir tuo pačiu prašo teismo, pripažinus, kad H. K. dirbo nelegaliai, laikyti jos skunde išdėstytus argumentus lengvinančia aplinkybe ir skirti už H. K. nelegalų darbą minimalią baudą.

VDI nuomone, priimant Nutarimą buvo tinkamai ištirtos visos bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priimtas teisingas sprendimas, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus ir ją dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo dalies dėl H. K. nelegalaus darbo bei dėl Nutarimu paskirtos 14 000 eurų dydžio sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, pagal 2020 m. spalio 30 d. pranešimą Nr. APS-1-23634, dėl galimai nelegalaus darbo sporto mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 14.34 val. atliko patikrinimą Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2021 m. sausio 13 d. buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1103-0128, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 30 d. atliekant tyrimą nustatyta, jog Objekte H. K., V. K., K. J., G. V., V. Ž., A. J., M. Z., D. R., S. K., V. K. – iš viso 10 asmenų, kurių vienas trečiosios šalies pilietis, dirbo nesudarę darbo sutarties, apie jų darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

2021 m. sausio 20 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1103-0030, kuriame nurodė, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus G. M., pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeisdama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti šiems darbuotojams :

1) H. K. (nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus;

2) V. K. (nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.), taip pažeidžiant DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus;

3) M. Z. (2020 m. spalio 30 d.), A. J. (A. J.) (2020 m. spalio 30 d.), D. R. (2020 m. spalio 30 d.), G. V. (2020 m. spalio 30 d.), S. K. (2020 m. spalio 30 d.), V. Ž. (2020 m. spalio 30 d.), taip pažeidžiant DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus;

4) K. J. (2020 m. spalio 30 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d.), taip pažeidžiant DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus;

5) V. K. (2020 m. spalio 30 d.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies, DK straipsnio 1 ir 2 dalių ir UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

2021 m. sausio 27 d. pareiškėjos direktorius VDI pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Protokole nurodyta pozicija, kad H. K. atliko įmonės vadovo darbines funkcijas bei nurodė argumentus, kad jokie Bendrovės atstovai su H. K. dėl darbo Bendrovėje nesitarė ir jokių įgaliojimų jam nesuteikė, pabrėžė, kad dėl kitų asmenų buvimo Objekte pareiškėjos direktoriui nežinoma, bei pažymėjo, jog su M. Z., A. J., D. R., G. V., S. K., K. J. ir V. K. dėl darbo Bendrovėje nesitarė, niekam nedavė nurodymų dėl jų samdymo, šių asmenų nepažįsta ir nėra matęs. Pareiškėjos vadovas direktorius pabrėžė, kad nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos bei dėl to, jog neskyrė pakankamai dėmesio darbų/darbuotojų priežiūrai Objekte.

2021 m. vasario 8 d. Nutarimu VDI, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, įvertinusi turimus įrodymus, nustatė, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai ir pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (H. K., V. K., M. Z., A. J., D. R., G. V., S. K., V. Ž., K. J. įdarbinimo atveju ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, bei imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies, Darbo kodekso 42 staipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (V. K. įdarbinimo atveju) ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Nutarimu paskirta 14000 Eur ekonominė sankcija.

Į bylą pateikta 2019 m. balandžio 15 d. „Statybinių atliekų vežimo ir papildomų darbų sutartis“ Nr. Š.K/17 (toliau – ir Sutartis) sudaryta tarp UAB „Švarus kiemas“ (vykdytoja) ir UAB „IT verslo sprendimai“ (užsakovas). Į bylą taip pat pateikta 2020 m. spalio 16 d. „Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutartis Nr“ (toliau – ir Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutartis), sudaryta tarp UAB „VT statyba“ (užsakovas) ir UAB „IT verslo sprendimai“ (rangovas).

Į bylą taip pat pateikti Pastate 2022 m. spalio 30 d. dirbusių asmenų rašytiniai paaiškinimai.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.

Teismų praktikoje pažymima, jog norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbdamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>).

Byloje nėra ginčo, kad V. K., K. J., G. V., V. Ž., A. J., M. Z., D. R., S. K., V. K. iš viso 9 asmenys, iš kurių vienas trečiosios šalies pilietis, dirbo nelegalų darbą pareiškėjos naudai.

Pareiškėjos teigimu, VDI netinkamai vertino, kad H. K. Bendrovėje atliko vadovo darbines funkcijas. Pareiškėjos teigimu H. K. Objekte atliko savo darbines funkcijas, ne pareiškėjai, o UAB „Švarus kiemas“ su kuria pareiškėja buvo sudariusi Sutartį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir uždaroji akcinė bendrovė „VT Statyba“ 2020 m. spalio 16 d. sudarė Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutartį. Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutarties 1. 1 punkte nurodyta, kad Rangovas (pareiškėja) įsipareigoja savo jėgomis, darbo priemonėmis, technika ir rizika atlikti mokslo paskirties pastato dalies (sporto centro), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ardymo darbus, statybinių konstrukcijų demontavimo, statybos vietos išvalymo darbus, taip pat statybinių atliekų tvarkymo darbus, t. y. surinkti ir išvežti statybines atliekas į atliekų tvarkymo įrenginius, o Užsakovas (UAB „VT Statyba“) įsipareigoja kokybiškai atliktą darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti sutarta tvarka.

Pareiškėja ir UAB „Švarus kiemas“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarė Statybinių atliekų vežimo ir papildomų darbų sutartį Nr. Š. K/17, kurioje numatyta, kad Sutarties objektas yra statybinių atliekų tvarkymas, t. y. surinkimas ir išvežimas į atliekų tvarkymo įrenginius (Sutarties 1.1 punktas). Statybinių atliekų rūšiavimo kontrolė objekte (Sutarties 1.2 punktas). Statybinės atliekos šalinamos į specialius konteinerius (Sutarties 1.3 punktas). Konsultacija konteinerių krovos klausimais (Sutarties 1.4 punktas).

2020 m. spalio 30 d. tyrimo metu nustatyta, kad Objekte buvę darbuotojai vykdė šiuos darbus - ardymo darbus, statybinių konstrukcijų demontavimo, statybos vietos išvalymo darbus, statybinių atliekų tvarkymo darbus.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą konstatuoja, kad 2020 m. spalio 30 d. patikrinimo metu darbuotojų, dirbančių Objekte, atliekami darbai, buvo tie, kuriuos pagal Statybinių atliekų vežimo ir griovimo darbų sutartį, turėjo atlikti pareiškėja, t. y. už šių darbų atlikimą, pareiškėja turėjo gauti atlygį iš UAB „VT Statyba“. Teismas pažymi, kad Sutartimi, UAB „Švarus kiemas“ neprisiėmė įsipareigojimų atlikti ardymo ir statybinių konstrukcijų demontavimo darbų Objekte, kuriuos atliko Objekte buvę darbuotojai 2020 m. spalio 30 d.

Kaip matyti iš darbuotojų, dirbusių Objekte 2020 m. spalio 30 d., rašytinių paaiškinimų, visi darbuotojai nurodė, kad dėl darbo tarėsi su H. K., su juo tarėsi dėl atlyginimo, jis duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo. V. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad į darbą jį priėmė H. K., kurį jis įvardijo kaip UAB „IT verslo sprendimai“ direktorių.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad H. K. ginčo laikotarpiu UAB „IT Verslo sprendimai“ naudai atliko pareiškėjos atsakingo asmens (vadovo) darbines funkcijas, organizavo darbų vykdymą, davė nurodymus dėl darbų atlikimo, tarėsi dėl atsiskaitymo už Objekte dirbusių darbuotojų darbus, be to, UAB „IT verslo sprendimai“ darbuotojui V. K. mokėjo atlyginimą. Ginčo laikotarpiu su H. K. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Konstatuotina, kad H. K. Bendrovėje dirbo nelegalų darbą.

Pareiškėja nurodė, jog Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra pernelyg didelė ir prašo ją sumažinti.

LVAT yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį, konstatuoja, kad VDI tinkamai taikė aptartas UĮ 55 ir 60 straipsnio 2-4 dalyje numatytas teisės normas. Nurodyme konstatuota, kad yra viena lengvinanti aplinkybė (pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą), bei, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Nurodyme aptartos nustatytos aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo nuspręsta skirti mažesnę, nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominė sankciją,). Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos vadovas G. M. turi trumpą vadovaujamo darbo patirtį ir dėl patirties bei vadovavimo įgūdžių stokos susidarė tokia situacija, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti mažesnę nuobaudą, nes vadovas, pradedantis verslą, privalo žinoti teisinį reguliavimą, nes tinkamas ūkinės veiklos organizavimas to iš esmės reikalauja. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo finansinės būklės prastumo, t. y. pareiškėjos pateiktas dokumentas „Suminės skolos 2020 12 31“nėra pakankamas įrodymas, objektyviai pagrindžiantis, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos veikla yra nuostolinga ir ji neturi turto. Konstatuotina, kad atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, egzistuojančia lengvinančią aplinkybę, pareiškėjai buvo pagrįstai skirta mažesnė, nei sankcijos vidurkis bauda, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IT Verslo sprendimai“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina

Jolanta Vėgelienė